Administracinė byla Nr. eI-2003-208/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui V. S. ir jo atstovui Arnui Uleckui, atsakovės atstovėms: D. J. ir L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas V. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – Komisija), skaičiuojant ir išmokant jam darbo užmokestį, pareiginės algos dydį skaičiuoti ir išmokėti netaikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Apmokėjimo įstatymas) priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ pastabos, kurioje nurodyta: Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad yra Komisijos narys. Jam tapus Komisijos nariu paaiškėjo, kad Komisijos nariams yra mokamas ne teisės aktais nustatytas pastovaus dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga), bet kiekvieną mėnesį kintančio dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga). Pareiškėjas nesutinka su pareiginės algos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Nors Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 7.3 eilutėje numatyta, jog Komisijos nario pareiginės algos koeficientas yra 12,3, tačiau Komisijos nariams apskaičiuojant darbo užmokesčio dalį kiekvieną mėnesį yra apskaičiuojama ir išmokama skirtingo dydžio pareiginė alga. Komisijos nario pareiginė alga apskaičiuojama darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytą valandų skaičių dauginant iš apskaičiuoto darbo valandos atlygio, kuris skaičiuojamas proporcingai Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 7.3. eilutėje numatytam pareiginės algos mėnesiniam dydžiui. Su tuo pareiškėjas nesutinka ir , jo manymu, atsakovės taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka yra ydinga bei prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiškai, o Komisijos nariai atlieka tam tikras funkcijas ne tik posėdžių metu. Tokiu būdu valandinis pareiginės algos skaičiavimas pažeidžia Komisijos narių objektyvumą ir nepriklausomumą. Be to, Komisijos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, skirtingai nuo kitų Komisijos narių, yra mokama pastovaus dydžio pareiginė alga ir ji nėra skaičiuojama proporcingai dirbtam laikui, nors tiek Komisijos pirmininko, tiek Komisijos pirmininko pavaduotojo, tiek Komisijos narių darbo užmokesčio, įskaitant pareiginę algą, apskaičiavimo teisinis reglamentavimas iš esmės yra tapatus. Tokia situacija prieštarauja Komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems principams, kuriais grindžiama Komisijos veikla – teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principams. Komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų, analogiškai kaip ir Komisijos narių, darbo užmokesčio darbo apmokėjimas yra reglamentuojamas Komisijos įstatymo 17 straipsnyje, kurio 1 dalis įtvirtina, kad Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Komisijos įstatymo 17 straipsnyje nėra numatyta jokių išimčių Komisijos pirmininkui ar pavaduotojams. Visų Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir pavaduotojus, darbo užmokesčio (taip pat ir pareiginės algos) apskaičiavimo reglamentavimas ir tvarka yra vienoda, todėl skirtingas traktavimas (Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojams skaičiuojama ir mokama pastovaus dydžio pareiginė alga, o Komisijos nariams skaičiuojama ir mokama pareiginė alga, kuri yra neva proporcinga dirbtam laikui) yra nepagrįstas. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. nedirba jokio kito darbo ir neužima jokių kitų pareigų, todėl jam turėtų būti skaičiuojama pastovi pareiginė alga, kurios dydis numatytas Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 7.3. papunktyje. Tai, kad Komisijos nario pareiginė alga kiekvieną mėnesį turi būti pastovaus dydžio patvirtina tai, kad išeitinės išmokos dydis yra siejamas ne su faktiškai komisijos nario gauta pareigine alga, bet su Apmokėjimo įstatyme įtvirtintu pareiginės algos dydžiu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad teisės aktų analizė patvirtina, jog pastovaus dydžio (fiksuotas) darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), kuriems taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio, o Komisijos nariams mokamas atlyginimas ne už einamas pareigas, bet už darbą, atliktą einant tas pareigas. Pabrėžė, kad Komisijos nariai pildo atliktų darbų žurnalą už kiekvieną mėnesį, nes priešingu atveju atsakovė negalėtų skaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčio Komisijos nariui. Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai. Sutinka, kad Komisijos nario darbas neapsiriboja vien tik dalyvavimu Komisijos posėdžiuose, tačiau už kitą darbą (dalyvavimą darbo grupių darbe, komandiruotes ir pan.) Komisijos nariams yra mokamas atlyginimas. Pareiškėjas nepagrindžia savo teiginio, kad nuo 2018 m. nedirba jokio kito darbo, tačiau net ir tokiu atveju teisinio pagrindo mokėti fiksuotą atlyginimą pareiškėjui nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas paskirtas Komisijos nariu. 2017 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Komisijos pirmininkę su prašymu pripažinti jo pareigas Komisijoje pagrindine darboviete – pirmaeilėmis pareigomis nuo jo paskyrimo į šias pareigas datos, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d. Atsakovė 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2-704(1.5) pareiškėjui pateikė atsakymą, kad jokie teisės aktai nenumato einamų Komisijos nario pareigų priskyrimo pirmaeilėms ar antraeilėms pareigoms, Komisijos įstatymo 7 straipsnio 9 dalies nuostatos, numatančios, kad Komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojų sutikimu nustato, ar jie pagal pareigas dirba vien Komisijoje, nėra taikomos Komisijos nariams. O kadangi Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai, vadovaujantis Apmokėjimo įstatymu ir Komisijos reglamento nuostatomis, už darbą Komisijos nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui kaip Komisijos nariui pareiginės algos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam kaip Komisijos nariui yra mokamas ne teisės aktais nustatytas pastovaus dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga), bet kiekvieną mėnesį kintančio dydžio darbo užmokestis.
Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.
Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams kiekvienų metų pabaigoje už darbą po darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos jų pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant Komisijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jeigu Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar narys neišdirbo pilnų metų, priemoka apskaičiuojama proporcingai turimoms darbo užmokesčio lėšoms arba tais metais dirbtam laikui. Konkretų priemokos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir kiekvienam komisijos nariui dydį nustato Komisija (Komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).
Pagal Apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punktą šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taip pat taikomi <...> kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams. Tai reiškia, kad šio įstatymo nuostatos yra taikomos Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir Komisijos nariams. Apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio nuostatos įtvirtina pareiginės algos dydžio skaičiavimo tvarką. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos <...> (1 dalis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5 (2 dalis). Minėto įstatymo priedėlio 4 skyriuje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ numatyti pareiginės algos: Komisijos pirmininko – 15,5, Komisijos pirmininko pavaduotojo – 14, Komisijos nario – 12,3. Šiame priedėlyje numatyta pastaba: Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.
Komisijos darbo organizavimo, komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir Komisijos sekretoriaus rinkimo, posėdžių šaukimo ir procedūrų juose tvarką, raštvedybą ir kitus klausimus nustato Komisijos reglamentas. Komisijos reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. Sp-18, XIV skyrius reglamentuoja Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo bei Komisijos narių darbo apmokėjimo, atostogų ir komandiruočių tvarką. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos (74 punktas). Komisijos pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), pagal pareigas dirbančiam (dirbantiems) tik Komisijoje, nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai taikomi tokie pat kaip ir pirmininkui (75 punktas).
Komisijos pavaduotojui (pavaduotojams) ir nariams, pagal pareigas dirbantiems ne tik Komisijoje, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui, taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą 2000 m. rugpjūčio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Apskaičiuota pareiginė alga padalijama iš metinių vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apskaičiuotas darbo valandos atlygis dauginamas iš Komisijos pavaduotojo ar nario dirbtų valandų skaičiaus, patvirtinto darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Komisijos nariai apie savo atliktus darbus pažymi darbo laiko apskaitos žurnale, nurodydami darbų pavadinimą, trukmę (valandomis), atlikimo datą. Apskaitos žurnalą saugo ir tvarko Komisijos sekretoriatas. Pagal žurnalo duomenis mėnesio pabaigoje Komisijos pirmininkas patvirtina Komisijos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį (76 punktas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos nario pareiginės algos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, tvirtina, kad atsakovės taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka yra ydinga ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, pažymi, kad išsami anksčiau paminėtų teisės aktų analizė patvirtina, jog pastovaus dydžio, t. y. fiksuotas darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), nes jiems taip pat yra taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio. Komisijos įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad Komisijos pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose, įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įmonėse ar įstaigose. Jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą darbo užmokestį už darbą Komisijoje ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, taip pat atlyginimą už pedagoginę ir mokslinę veiklą. Komisijos pirmininko atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas honoraras už meno kūrinius ir jų atlikimą, už publikacijas ir knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms (7 straipsnio 7 dalis). Komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojų sutikimu nustato, ar jie pagal pareigas dirba vien Komisijoje. Nustačius, kad Komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien Komisijoje, jiems taikomi tokie patys kaip Komisijos pirmininkui nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai (7 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu Komisijos nariui šie apribojimai yra netaikomi ir pareiginė alga Komisijos nariui yra mokama už jo atliktą darbą, einant minėtas pareigas. Pagal Komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisijos narys turi teisę: 1) dalyvauti Komisijos posėdžiuose, pasakyti juose savo nuomonę, dalyvauti diskusijose, balsuoti, rengti Komisijos sprendimų bei kitų dokumentų projektus; 2) dalyvauti visuose Komisijos renginiuose (pasitarimuose, instruktažuose, konferencijose, seminaruose ir pan.) ir pasakyti juose savo nuomonę; 3) kartu su kitais Komisijos nariais reikalauti sušaukti Komisijos posėdį; 4) dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, rinkimų ir referendumo komisijų posėdžiuose, konferencijose ir pasitarimuose, kai svarstomi rinkimų arba Referendumo įstatymų pakeitimo projektai, rinkimų arba referendumo organizavimo ir vykdymo klausimai, taip pat kiti Komisijos kompetencijai priskirti klausimai, nustatyta tvarka teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo; 5) tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų; 6) įeiti į visas patalpas, kuriose vyksta pasirengimas rinkimams ar referendumui, taip pat kuriose vyksta balsavimas ar skaičiuojami balsai; 7) įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi sutiktina su pareiškėju, kad Komisijos nario pareigos (darbas) yra ne tik dalyvavimas posėdžiuose. Dėl to Komisijos narys, atlikęs tam tikrus darbus, privalo juos nurodyti, užpildydamas atliktų darbų žurnalą už kiekvieną mėnesį taip, kaip tai numato Komisijos reglamento 76 punkto nuostatos, nurodant darbų pavadinimą, jų trukmę (valandomis) ir atlikimo datą. Pasirengimas Komisijos posėdžiui paprastai trunka 6 valandas, Komisijos posėdis – 2 valandas, Komisijos sprendimo parengimas – nuo l iki 32 valandų, Komisijos sprendimo redagavimas po Komisijos posėdžio – nuo l iki 8 valandų, Komisijos sprendimų vertinimas ir pasiūlymų parengimas – nuo l iki 16 valandų, raštų Komisijos vardu rengimas – nuo 1 iki 16 valandų. Įstatymų, kitų teisės aktų projektų rengimas ir kitų darbų, kurių atlikimo trukmę iš anksto sudėtinga tiksliai apibrėžti, atlikimo trukmė nustatoma kiekvieną atskirą darbą atlikus (78 punktas). Komisijos pavaduotojui (pavaduotojams), dirbantiems ne tik Komisijoje, ir nariams, esantiems tarnybinėje komandiruotėje, darbo laikas skaičiuojamas po 8 valandas kiekvieną parą (79 punktas). Pagal Komisijos reglamento nuostatas Komisijos nariams apmokama tiek už pasirengimą Komisijos posėdžiams, tiek už darbą Komisijos posėdžių metu, tiek už Komisijos sprendimų projektų parengimą bei redagavimą, teisės aktų projektų rengimą bei vertinimą ir už kitų Komisijos, jos pirmininko ar pavaduotojų darbų pagal Komisijos funkcijas atlikimą. Pareiškėjas mano, kad toks atliktų darbų žurnalo pildymas nėra pagrįstas jokiais teisės aktais ir pažeidžia Komisijos narių nepriklausomumą, o valandinis pareiginės algos skaičiavimas pažeidžia Komisijos nario objektyvumą, tačiau niekaip pagrindžia šio teiginio. Teismas vertinimu, toks atliktų darbų pildymas būtinas ir pagrįstas, nes šitaip užtikrinamas skaidrus, racionalus Komisijos nario apmokėjimas už atliktus darbus, o ne už einamas pareigas. Teismas, įvertinęs tai, kad išdėstyta, daro išvadą, jog Komisijos nariams, kaip ir kitoms komisijos, kurių narius skiria Seimas ar Prezidentas, taikomos Apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 skyriuje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ įtvirtintos nuostatos. Taigi pareiškėjo teiginys, kad atsakovės taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka prieštarauja teisės aktų nuostatoms, yra visiškai nepagrįstas.
Teismas taip pat negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiškai, todėl pareiškėjui pareiginė alga turėtų būti skaičiuojamas netaikant anksčiau nurodyto Apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 skyriuje įtvirtintos pastabos, jog Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui. Pagal Komisijos interneto svetainės (http://www.vrk.lt/2017-m-archyvas) duomenis Komisijos posėdžiai 2017 m. vyko kiekvieną mėnesį (sausio mėn. – 3 posėdžiai, vasario mėnesį – 2 posėdžiai, kovo mėn. – 3 posėdžiai, balandžio–gegužės mėnesį – po 4 posėdžius, birželio mėnesį – 2 posėdžiai, liepos mėnesį – 1 posėdis ir t. t.), taigi pareiškėjo išvada dėl Komisijos posėdžių neperiodiškumo nepagrįsta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, pareiginės algos dydį skaičiuoti ir išmokėti netaikant Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ pastabos.
Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus pareiškėjo skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Irena Paulauskienė
Donatas Vansevičius