Civilinė byla Nr. 2S-1207-657/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02634-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.5.11.; 3.5.16.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7358-944/2019, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas J. K. pateikė antstoliui V. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0137/18/00986 dėl 1 309,63 Eur išieškojimo (b.l. 3-8).

2.       Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 buvo patvirtinta J. K. ir L. K. (dabar – S.) santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią J. K. nepilnametės dukros išlaikymui moka po 115,85 Eur (400,00 Lt) per mėnesį iki jos pilnametystės. Antstolio V. Z. kontoroje 2018 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-18-137-14669 buvo priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1740-813/2011, kurio pagrindu buvo pradėtas 1 512,81 Eur išlaikymo skolos išieškojimas iš pareiškėjo. Pareiškėjas išlaikymą dukrai teikė gera valia grynaisiais pinigais. Nesant įrodymų apie lėšų sumokėjimą, kreditorė pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui piktnaudžiauja savo teise. Be to, išieškotoja vykdomąjį raštą antstoliui pateikė tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, t. y. suėjus 5 metų senaties terminui išieškoti išlaikymo išmokas už 2012 metų ir 2013 metų tam tikrus mėnesius. Išieškotoja turėtų teisę išieškoti nesumokėtas išlaikymo išmokas nuo 2013 metų lapkričio mėn., todėl antstolis turėjo nutraukti vykdomosios bylos dalį dėl 1 198,00 Eur išmokų išieškojimo, atitinkamai pakeičiant patvarkymus priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir areštuotų lėšų grąžinimo skolininkui. Taip pat įvertinus pareiškėjo sumokėtą 116,00 Eur išmoką už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, 4,37 Eur išlaikymo indeksavimą bei atitinkamas vykdymo išlaidas, iš skolininko galėtų būti išieškoma 203,18 Eur suma, todėl vykdomoji byla dėl 1 309,63 Eur išlaikymo išieškojimo (1 512,81 Eur – 203,18 Eur) turi būti nutraukta.

3.       Antstolis V. Z. 2019 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-201900366 pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 9).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų atmetė (b.l. 19-22).

5.       Teismas nurodė, kad, jeigu pareiškėjas išlaikymą mokėjo grynaisiais pinigais nereikalaudamas iš išieškotojos pakvitavimo apie perduotą pinigų sumą ar kitais įstatymo leistinais būdais nefiksuodamas pinigų perdavimo, jis pats prisiėmė riziką, jog ateityje kilus ginčui išlaikymo mokėjimo grynųjų pinigų perdavimo išieškotojai būdu įrodymas bus apsunkintas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nuo išieškotojos nurodomo išlaikymo skolos atsiradimo laiko, t. y. 2012 m. sausio mėn., išlaikymas buvo mokamas tinkamai, todėl nėra pagrindo pripažinti nesant išlaikymo įsiskolinimo ir konstatuoti antstolio pradėtų priverstinio vykdymo veiksmų neteisėtumą. 

6.       Pagal vykdomojoje byloje pateiktus išieškotojos sąskaitos išrašus, pareiškėjas dalį išlaikymo prievolės vykdydamas gera valia, išlaikymo išmokų neindeksavo. Visais atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjas sutinka, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokėjo neindeksavęs teismo priteistos sumos, todėl šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.

7.       Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1740-813/2011 įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 22 d., tačiau pats vykdomasis raštas išduotas tik 2018 m. rugsėjo 18 d. Teismas, kaip kompetentinga institucija, pagal CPK 646 straipsnio 6 dalies nuostatas vykdomąjį raštą išdavė, išsprendęs jo išdavimo klausimą. Šioje byloje nėra kvestionuojami teismo atlikti procesiniai veiksmai dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. pradedamas skaičiuoti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui terminas, numatytas CPK 606 straipsnyje. Pagal vykdomosios bylos duomenis matyti, kad išieškotoja prašymą priimti vykdomąjį raštą antstoliui pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. Antstolis 2018 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-18-137-14669 vykdomąjį raštą priėmė vykdyti. Išieškotoja į antstolį kreipėsi labai operatyviai ir vykdomasis dokumentas antstolio priimtas praėjus septynioms dienoms. Pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimą pareiškėjas įsipareigojo išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini) d.). Esant nustatytai išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį tvarkai, išieškotoja 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikdama antstoliui vykdyti 2018 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą nepraleido vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino, CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai nebuvo pasibaigę, todėl antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymas Nr. S-201803963 yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu skolininkas J. K. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 29-31).

9.       Skunde nurodė, kad teismas atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų neatskleidė bylos esmės, nes klaidingai laikė, kad vykdomojo rašto operatyvus pateikimas priverstinai vykdyti, paneigia CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą. Vykdomasis dokumentas dėl periodinių išmokų išieškojimo negali būti pateikiamas vykdyti neribotą laiką. Toks aiškinimas atitiktų ir CK 3.200 straipsnio nuostatą, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiuo atveju vykdomasis raštas antstolio buvo priimtas esant akivaizdžioms kliūtims – praleidus 5 metų jo pateikimo terminą išmokoms už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio mėnesio. Įvertinus, kad skolininkas daugiau nei penkerius metus iki vykdomojo rašto išdavimo mokėjo išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų vykdomojo rašto pateikimo senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo vykdomojo rašto išdavimo ar pateikimo antstoliui dienos, o nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, t. y. skaičiuojant penkerius metus atgal nuo paskutinės geranoriškai sumokėtos periodinės išmokos – 2018 m. lapkričio mėnesio, nes už 2018 m. spalio ir kitus mėnesius yra apmokėtos, todėl antstolis turėjo tenkinti skolininko prašymą ir nutraukti vykdomosios bylos dalį dėl 1 309,63 Eur (1 512,81 Eur – 203,18 Eur) išieškojimo.

10.       Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti (b.l. 33). Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad išmokas išmokėjo grynaisiais pinigais. Apeliantas nuo 2012 metų išvyko iš Lietuvos ir vengė mokėti alimentus. Žadėjo įsiskolinimą grąžinti, tačiau negrąžino.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

12.       Byloje keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, aiškinimo ir taikymo.

13.       Byloje nustatyta, kad vykdomoje byloje Nr. 0137/18/00986 antstolis V. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-18-137-14669 priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1740-813/2011. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 sprendimu, įsiteisėjusiu 2011 m. rugpjūčio 22 d., buvo nuspręsta išieškoti iš skolininko J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., po 400,00 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (vykdomosios bylos b.l. 9-12, 14, 17-18). Iš išieškotojos L. S. pateiktos materialinio išlaikymo lentelės nustatyta, kad 1 512,81 Eur išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio (vykdomosios bylos b.l. 6-8). Antstolis 2018 m. rugsėjo 25 d. raginimu Nr. S-18-137-14671 įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1 512,81 Eur įsiskolinimą ir 55,19 Eur vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos b.l. 21–22). Antstoliui 2018 m. gruodžio 4 d. buvo pateikti J. K. 2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymai dėl lėšų (po 116,00 Eur) pervedimo į išieškotojos banko sąskaitą bei 2018 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymas dėl 120,00 Eur pervedimo (vykdomosios bylos b.l.  47–49). 

14.       Apeliantas teigia, kad šiuo atveju vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas suėjus 5 metų senaties terminui išieškoti išlaikymo išmokas už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio mėnesio, todėl vykdomoji byla dėl 1 309,63 Eur išieškojimo turėjo būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas už suteiktų teisių ribų vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16.       CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 str. 1 d.), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

17.       CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 str. 2 d.) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

18.       Vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 str. 4 d.). Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

19.       Išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1740-813/2011 vykdomas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 sprendimo išieškoti iš skolininko J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini) d. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas 2018 m. rugsėjo 24 d. pateiktas antstoliui vykdyti ir, kaip matyti iš išieškotojos pateiktų išlaikymo mokėjimo dokumentų bei paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių, teismo sprendimas iš dalies buvo vykdomas, todėl senaties terminas buvo nutrauktas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad, esant nustatytai išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį tvarkai, išieškotoja 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikdama antstoliui vykdyti 2018 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą nepraleido vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino, o antstolis pagrįstai 2018 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu priėmė jį vykdyti, kadangi nenustatyta akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai. Vaiko išlaikymo skola gali būti sumažinta tik tuo atveju, jei dėl to sutinka vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo.

21.       Įvertinus tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo sutikimui, byloje nesant jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjo tinkamai įvykdytą prievolę teikti savo dukrai G. K. išlaikymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (net jei tai būtų ir faktiškai teiktas išlaikymas), išieškotojai nepatvirtinus, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, netinkamai vykdė įstatymo jam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Analogiškos pozicijos dėl antstolio kompetencijos vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo bei dėl tinkamo teismo sprendimo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdymo yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).

22.       Be to pažymėtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

23.       Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad, priimant teismo sprendimą, draudžiama priteisti išlaikymo įsiskolinimą daugiau nei už trejus metus. Nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas išieškomas vykdymo procese, todėl apelianto argumentai apie trejų metų išieškojimo terminą atmestini kaip nepagrįsti.

24.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, pagrįstą ir teisėtą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė