Civilinė byla Nr. e2A-647-889/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02107-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1;

2.3.2.8; 3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo ir atsakovo M. K. patikslintą priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1.       panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir užregistruotos (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. K. ir M. K., apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2.       palikti ieškovei santuokinę pavardę – K.;

1.3.       nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini),  ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. K.;

1.4.       priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K.;

1.5.       priteisti atsakovui M. K. santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini);

1.6.       priteisti ieškovei iš atsakovo M. K. 75 000 Eur kompensaciją už jam atitenkančią ieškovės santuokos metu įgyto turto dalį;

1.7.       priteisti ieškovei iš atsakovo 30 734 Eur kompensaciją;

2.       Ieškovė reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, t. y. santuoka faktiškai iširusi. Nepilnamečiai vaikai E. K. ir E. K. šiuo metu (ieškinio pateikimo metu) faktiškai gyvena su ieškove A. K.. E. K. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasę, o E. K. – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 1 klasę. Ypatingų sveikatos sutrikimų šalių nepilnamečiai vaikai neturi. E. K. ir E. K. išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas M. K. turėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Tarp šalių nekyla ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodo, kad sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais: gyvenamuoju namu ir garažu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 150 000 Eur. Kadangi šalių santykiai yra itin konfliktiški, M. K. inicijuoja bei provokuoja konfliktines situacijas, vartoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš ieškovę, taip pat naudoja neteisėtas ieškovės sekimo / stebėjimo priemones, dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė buvo priversta išsikelti gyventi pas savo tėvus. Turto padalijimas natūra yra sunkiai techniškai įmanomas, kadangi namas iš esmės pritaikytas gyventi vienai šeimai, be to, tai būtų papildoma emocinė / psichologinė ir finansinė našta sutuoktiniams. M. K. priteistinas visas santuokos metu šalių įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – garažas, o ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija, kuri yra lygi 1/2 daliai nekilnojamojo turto vertės, t. y. 75 000 Eur. Pažymima, kad atsakovo M. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) buvo 61 469,24 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. beveik visos piniginės lėšos buvo pervestos kitiems asmenims, neturint ieškovės sutikimo, ne šeimos poreikiams tenkinti, vien savo nuožiūra, todėl ieškovė turi teisinį pagrindą prašyti priteisti piniginę kompensaciją, t. y. 1/2 dalų minėtų lėšų, t. y. 30 734 Eur.

3.       Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas:

3.1.       santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. K. ir M. K., nutraukti dėl ieškovės kaltės;

3.2.       po santuokos nutraukimo palikti sutuoktinių pavardes: K., ieškovei – jos pageidaujamą;

3.3.       dukros E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu atsakovu M. K.;

3.4.       sūnaus E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove A. K.;

3.5.       atsižvelgiant į tai, kad su kiekviena šalimi lieka gyventi po vaiką, „apsikeitimas“ prievolėmis išlaikyti tą vaiką, kuris su šalimi negyvena, nėra tikslingas dėl išlaikymo dydžio tapatumo, todėl vaikų išlaikymo paskirstymo klausimas nespręstinas;

3.6.       padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po santuokos nutraukimo šalims atitenka po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.7.       Atsakovas priešieškinio reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuoką vienašališku savo sprendimu ir veiksmais išardė ieškovė, būdama neištikima nuo 2020 m. gruodžio mėnesio ir gyvendama dvigubą gyvenimą. Siekdamas tinkamai išlaikyti šeimą bei pastatyti namą, atsakovas periodiškai vykdavo į užsienį dirbti. 2021 m. pradžioje pradėjo pastebėti, kad žmona darosi uždaresnė, jos telefonas būdavo išjungtas, vakare nekeldavo ragelio, o paskambinus vaikams, vaikai nurodydavo, kad jie yra vieni namuose (22 val.). Savaitgaliais ryte vaikai taip pat nurodydavo, kad yra palikti vieni namuose. Jis grįžo dirbti į Lietuvą, susirado darbą, tikėjosi su žmona išsiaiškinti, tačiau 2021 metų liepos mėnesį žmona, nenurodydama jokių realių priežasčių, deklaratyviai pareiškė, kad jo nebemyli, jai viskas yra atsibodę, todėl nori nutraukti santuoką. Atsitiktinai su juo susisiekė A. L., ji nurodė, jog jos ilgametis vaikinas (sužadėtinis) A. P. yra jo žmonos meilužis, jo žmona ir A. bendrauja nuo 2020 m. gruodžio mėnesio (jai tai patvirtino pats A.), o ją (A. L.) dėl buvimo su ieškove A. P. paliko (nutraukė santykius) A. L. likus dviem savaitėms iki jų bendro vaiko gimimo. Žmonai nekeičiant savo elgesio, jis, pasinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis, keletą kartų garso įrašu užfiksavo jos susitikimus su meilužiu. Atsakovas buvo pasirengęs atleisti neištikimybę, tačiau ieškovė norėjo tik nutraukti santuoką. 2021 m. spalio viduryje ieškovė išsikraustė iš jų namų ir jį su vaikais paliko, šeima ir vaikais nesirūpino. Vaikų gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, vaikai gyvena savo gyvenamojoje vietoje su savo tėvu, kaip ir iki šiol, šeimos name, turi savo kambarius, savo erdves visapusiškai augti ir vystytis. Vaikai atsisakė išsikraustyti iš namų ir motinai išreiškė valią po skyrybų pasilikti gyventi su tėvu. Atsakovo teigimu, šioje byloje yra būtina išklausyti vaikų nuomonę dėl to, kur ir su kuo vaikai nori gyventi, įvertinti esamas ir būsimas vaikų gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į bylos dinamiką ir jos nagrinėjimo metu besikeičiančias aplinkybes, atsakovui siekiant iki galo išsiaiškinti vaikų tikrąją valią dėl jų noro ir apsisprendimo, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, o institucijai galutinai byloje užfiksavus vaikų valią, kad sūnus nori gyventi su motina (ieškove), o dukra su tėvu (atsakovu), atsakovas, siekdamas to, jog jo reikalavimai byloje maksimaliai atitiktų faktinę realybėje egzistuojančią situaciją ir jai neprieštarautų, yra priverstas keisti savo priešieškinio reikalavimus, kadangi jie buvo suformuoti daugiau nei prieš dvejus metus pagal tuometinę realybėje egzistavusią situaciją – siekiant maksimaliai apsaugoti vaikų interesus ir jų teises į išlaikymą iš motinos pusės, reikalaujant nustatyti vaikų išlaikymą turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

4.1.       Panaikinti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir įregistruotą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. K. ir atsakovo M. K., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.2.       Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti pavardę „K.“, atsakovui M. K. palikti pavardę „K.“.

4.3.       Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu M. K. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

4.4.       Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. K. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

4.5.       Priteisti iš ieškovės A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.6.       Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys atsakovas M. K..

4.7.       Priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.8.       Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. K..

4.9.       Atsakovui M. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

4.10.       Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo M. K. 73 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, atidedant kompensacijos mokėjimo terminą 18 mėnesių.

4.11.       Priteisti ieškovei A. K. 27 333,81 Eur dydžio kompensaciją.

4.12.       Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

5.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados:

5.1.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti, jog dėl santuokos nutrūkimo yra tik vieno sutuoktinio kaltė, o pateiktų įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės nelojalumo ir neištikimybės. Teismas vertino, kad pateiktas susirašinėjimas neįrodo ieškovės kaltės, negalima nustatyti konkrečių įvykių datų. Matyti, kad jau prasidėjus skyrybų procesui ieškovė pradėjo draugauti su kitu vyru, tačiau tai neįrodo, kad pati skyrybų priežastis yra ieškovės neištikimybė.

5.2.       Pažymima, kad nėra ir jokių įrodymų, kurie patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Šalių elgesys rodo, kad tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.3.       Teismas padarė išvadą, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaikais ir šiuo metu gali suteikti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, kad faktiškai vaikai šiuo metu gyvena pagal atsakovo prašomą nustatyti gyvenamąją vietą ir tokia faktinė situacija atitinka jų valią ir interesus.

5.4.       Teismas pastebėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neprašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, byloje nėra gauta duomenų, kad tėvai varžytų ar kitaip ribotų teisę bendrauti su vaikais. Pažymima, vaikai turi ryšio priemones ir galimybes savarankiškai bendrauti su tėvais, todėl teismas detalizuotos bendravimo su tėvais tvarkos nenustatė.

5.5.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, į byloje pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, teismas padarė išvadą, kad vaikų poreikiams reikalinga suma kiekvienam būtų apie 700 Eur ir tokia suma yra laikytina pagrįsta ir pakankama išimtinai vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, nusprendė iš ieškovės nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui priteisti 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo E. K. išlaikymui priteisti 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

5.6.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei dvejus metus ir bylos nagrinėjimo metu vaikų gyvenamoji vieta nuolat keitėsi, vaikų poreikiai bylos nagrinėjimo metu buvo patenkinti, pagal šalių prašymus laikini vaikų išlaikymo klausimai buvo išspręsti teismo nutartimis, todėl išlaikymą vaikams teismas nusprendė priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius, nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą.

5.7.       Teismas nurodė, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, net teismo posėdžių metu šalims nepavyko išvengti neigiamo požiūrio demonstravimo, įžeidžiamų ir žeminamų teiginių. Teismas pažymėjo, kad proceso metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad gyventi kartu su atsakovu viename name negalėtų, o atsakovas nors ir nesutiko su reikalavimu išmokėti kompensaciją, proceso metu išreiškė suinteresuotumą išsaugoti santuokos metu įgytą turtą. Teismas įvertino, kad, šalims bendrai naudojantis santuokos metu įgyta nuosavybe, šalių konfliktai neabejotinai neigiamai paveiktų prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. 

5.8.       Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo teiginius, kad jis neturi galimybės mokėti kompensacijos ieškovei, tačiau, teismo nuomone, atsakovas yra pakankamai jaunas vyras, turintis paklausią profesiją, nuolatines pajamas, kurios sudaro apie 1 200 Eur, neturi įsipareigojimų kredito įstaigoms, todėl, priteisus atsakovui visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, šis turėtų galimybę jį įkeisti ir taip užsitikrinti galimybę gauti paskolą arba kitais būdais spręsti kompensacijos išmokėjimo klausimus.

5.9.       Teismas, įvertinęs pakankamai didelę mokėtiną sumą, nustatė atsakovui aštuoniolikos mėnesių terminą išmokėti kompensaciją.

5.10.       Dėl piniginių lėšų priteisimo teismas byloje nustatė, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovo banko sąskaitoje buvo 61 469,24 Eur, kreipimo į teismą dieną (2021 m. gruodžio 6 d.) ieškovo sąskaitoje buvo 5 618,62 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo sąskaita 2021 m. birželio 3 d. buvo papildyta 47 997,38 Eur. Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad ši suma gauta iš Danijos ir susijusi su mokesčių, mokamų dirbant Danijoje, susigrąžinimu. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovas padarė penkis pervedimus S. B., pervesdamas iš viso 49 000 Eur sumą (nurodė mokėjimo paskirtį „Skola“).

5.11.       Teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas pervesdamas seseriai 49 000 Eur padengė santuokos metu įgytus įsipareigojimus ir neprivalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo priteisti kompensaciją už 2021 m. liepos 1 d. sąskaitoje buvusias santaupas, nėra pagrindo priteisti kompensaciją už sąskaitoje buvusias visas lėšas, kurios po 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo panaudotos gyvenimui, šeimai ar jos turtui išlaikyti. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl kitų išleistų pinigų, todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovo seseriai pervestą 49 000 Eur sumą ir į 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovo sąskaitoje buvusią santaupų sumą, t. y. 5 618,62 Eur, nusprendė ieškovei priteisti 27 333,81 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl turto ir kompensacijos priteisimo panaikinti ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimti naują sprendimą: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės A. K. kaltės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo po 1/2 dalį priteisti ieškovei A. K. ir atsakovui M. K.; netenkinus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto priteisimo natūra po 1/2 dalį, nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalyti tokiomis dalimis: 2/3 dalis žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bei garažo po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, o 1/3 dalį – ieškovei, nurodant išmokėti ieškovei 1/3 dalies turto vertės kompensaciją pagal vertės nustatymo ataskaitą, t. y. 49 000 Eur; ieškovės A. K. reikalavimą dėl 27 333,81 Eur kompensacijos iš atsakovo M. K. atmesti; jeigu teismas nuspręstų iš atsakovo priteisti kompensaciją ieškovei, prašoma atidėti mokėtinos kompensacijos ieškovei terminą 60 mėnesių, priteisti atsakovui iš ieškovės A. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ir jos dabartinio sugyventinio santykiai tapo artimesni nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, tačiau, atsakovo teigimu, byloje esantys ieškovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė ir jos dabartinis draugas artimus santykius palaikė jau nuo 2021 metų pradžios, tai patvirtina ir pavedimo paskirtyje nurodytos žinutės. Ieškovės ir jos dabartinio draugo bendravimo intensyvumas nebuvo būdingas kirpimo paslaugų teikimui – 2021 metų vasario mėnesį atlikti du pavedimai, 2021 metų balandžio mėnesį – 3 pavedimai, 2021 metų birželio mėnesį – 4 pavedimai; 2021 metų liepos mėnesį – 4 pavedimai ir t. t. Be to, A. L. informavo, kad ieškovė su jos vaikinu A. P. bendrauja nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, pati ieškovė 2021 metų liepos mėnesį atsakovui pareiškė, kad jo nebemyli, būti santuokoje nebenori. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės, jai pradėjus artimai bendrauti su dabartiniu draugu (sugyventiniu) A. P.. Ieškovė pripažintina kalta dėl santuokos iširimo, nes būtent ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas.

6.2.       Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti jai kompensaciją, o atsakovui turtą natūra, nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad namo padalijimas natūra yra negalimas ar padalijimo kaštai būtų neproporcingai dideli, o tai, kad namo padalijimas yra negalimas dėl ieškovės nurodomų konfliktinių santykių su atsakovu, nelaikytina pakankamu pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra būdo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai. Be to, teismas buvo pasyvus – manydamas, kad byloje nėra ar nepakanka įrodymų dėl to, ar namas gali būti padalintas natūra, teismas šalims nepasiūlė tokio pobūdžio įrodymus pateikti.

6.3.       Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos siūlomos namo naudojimo tvarkos matyti, kad namą galima techniškai atidalyti ir pritaikyti gyventi dviem šeimoms. Įgyvendinus namo atidalijimo projektą ir ieškovei kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi grįžus gyventi į šeimos namą, būtų maksimaliai užtikrinti abiejų vaikų interesai – sesei ir broliui augti kartu ir bendrauti, būtų užtikrinta jai ir su ja liekančiam gyventi nepilnamečiam vaikui gyvenamoji vieta tuo atveju, jei ieškovės ir jos draugo (sugyventinio) santykiai ateityje nutrūktų.

6.4.       Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad namo padalijimas natūra negalimas dėl šalių konfliktiškų santykių, yra mažiau teisiškai reikšminga aplinkybė nei tai, kad atsakovas, faktiškai gaudamas 1 200 Eur atlyginimą, augindamas šalių nepilnametę dukrą, teikdamas šalių nepilnamečiam sūnui 300 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį, neturės jokių galimybių ieškovei sumokėti teismo priteistos 73 500 Eur kompensacijos.

6.5.       Atsakovas neturi jokios galimybės ne tik gauti teismo priteistos kompensacijos dydžio paskolos, tačiau ir jos grąžinti. Jis yra privestas parduoti savo gyvenamąjį būstą ir iš parduotos sumos sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensaciją, tačiau nėra aišku, ar pardavęs namą atsakovas turės finansinę galimybę sumokėti teismo priteistą kompensaciją ieškovei ir įsigyti kitą būstą, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra.

6.6.       Pažymima, kad atsakovas priešieškinyje prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgiant į ieškovės elgesį, kuris lėmė santuokos iširimą, atsakovo indėlį sukuriant nekilnojamąjį turtą, neigiamą įtaką vaikų emocinei būsenai dėl gyvenimo sąlygų pasikeitimo. Sprendžiant turto padalijimo ir kompensacijos klausimą, prašo teismo santuokoje įgytą dalintiną nekilnojamąjį turtą padalyti tokiomis dalimis: priteisti 2/3 dalis apeliantui ir 1/3 dalį ieškovei, išmokant jai 1/3 dalies turto vertės kompensaciją pagal vertės nustatymo ataskaitą, t. y. 49 000 Eur (147 000 : 3), mokėtinos ieškovei kompensacijos terminą atidėti 60 mėnesių.

6.7.       Dėl iš atsakovo priteistos 27 333,81 Eur kompensacijos atsakovas nurodo, kad tiek jis, tiek jo sesuo S. B., tiek sesers vyras G. B. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad atsakovui skolino pinigų namo, kuriame šalys gyveno, statybai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neturėjo finansinių galimybių iš savo turimų lėšų finansuoti šalių žemės sklypo ir gyvenamojo namo statybos darbų, o atsakovo sesers šeima turėjo galimybes šalių šeimai suteikti paskolą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nesirėmė šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

6.8.       Pažymima, kad įstatymas nedraudė šalims paskolos sutartį sudaryti žodžiu, o tai, kad atsakovo sesuo sutiko atsakovo šeimai namo statyboms paskolinti lėšų nesudarant rašytinės (notarinės) paskolos sutarties, yra logiškai paaiškinama būtent artimais brolio ir sesers santykiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo ir atsakovo priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pridėjimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – siūlomą pastato naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kartu su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų pobūdį ir tikslą, pripažįsta, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas (jo atstovas) turėjo objektyvią galimybę šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atstovo argumentas, kad būtinybė pateikti minėtus įrodymus iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nepripažintinas sudarančiu pagrindą priimti į bylą apeliacinėje instancijoje teikiamus įrodymus. Ieškovas byloje viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.

12.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl atsisakoma priimti atsakovo teikiamą naują įrodymą.

13.       CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

14.       Atsakovė 2024 m. gegužės 29 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo apeliacinio skundo, kuriuose išdėstė argumentus dėl atsakovo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus pareiškimas, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės / abiejų sutuoktinių kaltės

15.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jo teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės sąskaitų išrašai, A. L. pranešimas, pačios ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, ieškovės elgesys aktualiu laikotarpiu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės.

16.       Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1, 2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

17.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

18.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

19.       Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

21.       Nagrinėjamoje byloje ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui prašant nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar atsakovo kaltės. Teismas vertino, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo tiek pagarbos vienas kitam trūkumas, tiek nenoras bendradarbiauti ir ieškoti tarpusavio kompromisų. Teismas, vertindamas byloje pateiktą medžiagą (ieškovės susirašinėjimus, jos sąskaitos išrašus), šalių paaiškinimus ir parodymus, pagrįstai nusprendė, kad ieškovas byloje, be savo paties paaiškinimų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka nutrūko būtent dėl ieškovės kaltės. Ieškovo pateikti įvairūs rašytiniai įrodymai, kuriuos atsakovas akcentuoja ir apeliaciniame skunde, yra fragmentiški ir atsakovės neištikimybės fakto santuokos metu nepatvirtina, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad draugauti su kitu vyru ieškovė pradėjo tik jau pasidėjus skyrybų procesui, kai šalių nebesiejo nei bendras gyvenimas, nei faktiniai šeimos ryšiai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kitų duomenų, įrodančių netinkamą ieškovės elgesį santuokos metu, byloje nėra pateikta.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo pateiktą susirašinėjimą platformoje „Facebook“ ar programėle „Messenger“, tačiau šie duomenys visiškai neįrodo ieškovės kaltės, kadangi užfiksuotų susirašinėjimų metu šalių bendras gyvenimas jau buvo nutrūkęs. Apelianto minimi į ieškovės sąskaitą atlikti mokėjimų pavedimai: 2021 m. sausio 14 d. pavedimo paskirtyje nurodyta „Ačiū už arbatą, ragana“; 2021 m. vasario 1 d. „Už kojines“; 2021 m. spalio 31 d. širdelės ženklas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti atsakovės neištikimybės. Pripažįstama ir tai, kad ieškovės kaltės neįrodo ir A. L. pranešimas apie ieškovės neištikimybę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėto asmens nurodytas aplinkybes reikia vertinti itin kritiškai, nes, pagal bylos duomenis, anksčiau ją ir dabartinį ieškovės gyvenimo draugą siejo intymūs ryšiai, todėl dėl konfliktiško išsiskyrimo ji ne visas aplinkybes gali pateikti objektyviai.

23.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kitų aplinkybių apie ieškovės nepagarbų elgesį su atsakovu objektyviai nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, todėl tokius teiginius teismas laiko nepakankamais įrodyti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, t. y. jos nelojalumo ir neištikimybės.

24.       Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliaciniame skunde atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau, įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo išimtinai tik dėl jos kaltės, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad santuoka nutrūko ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dar tuo metu, kai šalis siejo bendras gyvenimas, šeimos ryšiai, atsakovė jam buvo neištikima.

25.       Akcentuotina, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytas aplinkybes dėl ieškovės galimų santykių su kitu vyru išsamiai ir motyvuotai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovės bendravimu su kitu vyru, gali būti pripažintos, kaip pasibaigusio santuokinio gyvenimo irimo pasekmė, patvirtinanti šalių bendro gyvenimo nutrūkimo aplinkybę, tačiau negali būti pripažinta priežastimi, leidžiančia konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Kaip jau minėta, apeliantas, siekdamas įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kalta tik ieškovė, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė jam buvo neištikima, iki šalys faktiškai nustojo gyventi santuokoje, ir kad tik vienos atsakovės veiksmai sudarė pagrindą santuokai iširti. Įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

26.       Pirmosios instancijos teismas, sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, parinko turto dalijimo būdą ir paskirstė dalijamą turtą abiem sutuoktiniams, t. y. atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei A. K. iš atsakovo M. K. priteisė 73 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, kompensacijos mokėjimo terminą atidėjo 18 mėnesių.

27.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turto pasidalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po 1/2 dalį ginčo turto, geriausiai užtikrintų šalių teises ir šalys atsidurtų lygiavertėje padėtyje.

28.       Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtu ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusiu ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

29.       Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022 32 punktą). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės tai, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Minėta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio l dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

31.       Atsižvelgęs į minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nusprendė, kad nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turi būti natūra priteistas atsakovui, kartu jį įpareigojant kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais, nes pirmenybė turi būti teikiama turto atidalijimui natūra, kartu nepaliekant buvusių sutuoktinių bendraturčiais, juolab kad ieškovės A. K. ir atsakovo M. K. santykiai yra itin konfliktiški. Byloje pateikti atvejo vadybos dokumentai ir pagalbos planai įrodo, kad šalių santykiai viso proceso metu buvo konfliktiški ir šalys stokoja noro bendradarbiauti ir geranoriškumo vienas kito atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net teismo posėdžių metu šalims nepavyko išvengti neigiamo požiūrio demonstravimo, įžeidžiamų ir žeminamų teiginių. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo kilęs konfliktas dėl namo spynų pakeitimo. Administracinio nusižengimo teisena taip pat nutraukta.

32.       Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad jei šalys būtų priverstos gyventi kartu, neabejotinai tai sukeltų naujų konfliktinių situacijų, o akivaizdūs civilinės bylos šalių konfliktiški santykiai neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos šalių nepilnamečiams vaikams, keltų jiems neigiamų emocijų, įtampą, nerimą ir neabejotinai neigiamai paveiktų prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai patys savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės turtą natūra priteisti atsakovui, vien tik konfliktiškais šalių santykiais nesirėmė, o vertino aplinkybių visumą.

34.       Taip pat, vertinant atsakovo siūlomą galimybę ginčo nekilnojamąjį turtą natūra padalyti sutuoktiniams lygiomis dalimis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas šiuo metu gyvena ginčo gyvenamajame name su nepilnamete dukterimi, o ieškovė jau 2021 m. išėjo iš šeimos namų ir šiuo metu gyvena pas draugą (sugyventinį), tad gyvenamasis namas apeliantui yra reikalingesnis turtas nei apeliantei. Be to, pažymėtina, kad gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, naudojimosi juo tvarka nenustatytina, o tokio reikalavimo apeliantas net ir nereiškė pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo pateikęs jokio dokumento, įrodančio, kad neva šalims priklausančiame nekilnojamajame turte gali gyventi kelios šeimos.

35.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įrodinėjimo procese šeimos santykių byloje, kurioje teismas turėjo būti aktyvus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus – teismas manydamas, kad byloje nėra ar nepakanka įrodymų dėl to, ar namas gali būti dalijamas natūra, byloje dalyvaujančioms šalims nepasiūlė tokio pobūdžio įrodymus pateikti. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais neturi pagrindo sutikti. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, todėl nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai. Galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui turtą natūra, o ieškovei 73 500 Eur kompensaciją, neproporcingai apsunkino atsakovo padėtį, nes jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti tokio dydžio kompensaciją, todėl yra privestas parduoti savo gyvenamąjį būstą ir iš parduotos sumos sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensaciją. Tokie atsakovo argumentai vertinami kritiškai, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti pajamų, neturi įsipareigojimų kredito įstaigoms. Nors apeliantas teigia, kad neturi galimybės gauti paskolą, tačiau jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių tokius savo teiginius, teismui nepateikė. Be to, pažymėtina tai, kad kompensacijos mokėjimas atidėtas racionaliam aštuoniolikos mėnesių terminui.

37.       Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės elgesio, dėl jos neištikimybės, todėl, sprendžiant turto padalijimo ir kompensacijos klausimą, prašo teismo santuokoje įgytą dalytiną nekilnojamąjį turtą padalyti tokiomis dalimis: priteisti 2/3 dalis apeliantui ir 1/3 dalį ieškovei, išmokant jai 1/3 dalies turto vertės kompensaciją pagal vertės nustatymo ataskaitą, t. y. 49 000 Eur (147 000 : 3).

38.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokios sąlygos, sudarančios prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, tačiau įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje nurodžius iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartyje konstatavus, kad nėra pakankamų objektyvių duomenų, įrodančių tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, šiuo atveju apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, net ir nustačius vieno sutuoktinio kaltę, tai nėra įstatyme numatytas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pripažinus vieną sutuoktinį kaltu dėl santuokos nutrūkimo, yra taikomos ne nukrypimo nuo lygių dalių principo, o neturtinės žalos atlyginimo normos.

40.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad geriausiai sutuoktinių bei nepilnamečių vaikų interesus atitiktų toks turto padalijimo būdas – atsakovui priteisiant nekilnojamąjį turtą natūra, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį. Apelianto reikalavimas dėl šios teismo sprendimo dalies pakeitimo / panaikinimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

41.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 27 333,81 Eur kompensaciją, nurodydamas, kad pateikti atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas pervesdamas seseriai 49 000 Eur padengė santuokos metu įgytus įsipareigojimus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl kompensacijos ieškovei priteisimo, kadangi atsakovo sąskaitoje esančios lėšos buvo grąžintos atsakovo seseriai kaip paskola.

42.       CK 3.87 straipsnio l dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio l dalis nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: l) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; <...>; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

43.       CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

44.       Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovo M. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) išrašas patvirtina, kad 2021 m. liepos 1 d. minėtoje sąskaitoje buvo 61 469,24 Eur. Kaip minėta, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, CK 88 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, nėra ginčo, kad minėtos atsakovo sąskaitoje esančios lėšos buvo bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė.

45.       Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą siekia įrodyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 d.–2021 m. rugsėjo 17 d. atlikdamas penkis pavedimus S. B., t. y. iš viso pervesdamas 49 000 Eur sumą, grąžino skolą savo seseriai S. B. ir jos sutuoktiniui. Teigė, kad pinigus iš minėtų asmenų skolinosi 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. namo statybai. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, tokius atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

46.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo vieno ar kartu su ieškove sudarytus paskolos sandorius su S. ir G. B., neįrodyta, kad namui statyti šeimai reikėjo skolintis pinigų, kad sutuoktiniai jų turėjo. Antra, atsakovo nurodyta paskola nebuvo grąžinta anksčiau, nors pagal sąskaitos duomenis matyti, kad atsakovas turėjo piniginių lėšų jau metų pradžioje, tačiau pinigus seseriai pervedė jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui teisme. Trečia, pastebėtina, kad pinigų suma yra pakankamai didelė, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas, nei liudytojai negalėjo nurodyti tikslių sandorių sudarymo datų, paskolintų pinigų sumų, sandorių kiekio, pateikti įrodymų apie tokio dydžio piniginių sumų išgryninimą, skolos dydžio apskaičiavimą atsižvelgiant į valiutų skirtumus ir kt. Be to, svarbu pažymėti tai, kad pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (iki 2015 m. sausio 1 d. – 2 000 litų). Šio straipsnio 4 dalyje, galiojančioje nuo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Svarbu tai, kad CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Be to, minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad, be atsakovo paaiškinimo ir liudytojų, kurie yra jam artimi asmenys, parodymų, paskolos sudarymo fakto jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą už nepagrįstai S. B. pervestą 49 000 Eur sumą. Be to, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, be atsakovo seseriai pervestos 49 000 Eur sumos, įvertino ir 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovo sąskaitoje buvusią santaupų sumą, t. y. 5 618,62 Eur, ir jos dalį pagrįstai įtraukė į bendrą priteistinos kompensacijos sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą priteista 27 333,81 Eur kompensacija, yra teisėta, priimta įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl paliktina nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

48.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, jo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

49.       Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                             Aurimas Brazdeikis

                                                                                                                           Milda Skersienė

                                                                                                                           Vilija Valantienė