Civilinė byla Nr. e2-307-920/2024

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02167-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.3; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Linas Baublys,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Kielytei,

dalyvaujant ieškovui R. N., jo atstovui advokatui Pauliui Miliauskui,

atsakovui L. P., jo atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

trečiajam asmeniui P. D., jo atstovui advokatui Pauliui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovui L. P., trečiasis asmuo P. D., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovo R. N. ieškinys atsakovui L. P., kuriuo prašoma:

                      Iš L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 43 590 EUR skolą, 8761,59 EUR palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

                      Priteisti bylinėjimo išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike ir baigiamojoje kalboje nurodoma, kad Ieškovas įrodinėja, jog jis turi teisę reikalauti Atsakovo grąžinti Trečiojo asmens Atsakovui suteiktą 43 590 EUR dydžio paskolą. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, teigia, kad jis neturi prievolės grąžinti paskolą, nes ji jam niekada nebuvo suteikta. Atitinkamai, kadangi Atsakovas neįrodinėja paskolos grąžinimo ar kito prievolės grąžinti paskolą pabaigos pagrindo, darytina išvada, kad sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo būtina atsakyti tik į šiuos du klausimus, t. y. pirma, ar Trečiasis asmuo suteikė Atsakovui paskolą; bei, antra, ar Trečiojo asmens reikalavimas į paskolos grąžinimą yra perleistas Ieškovui. Visi kiti Atsakovo byloje kelti klausimai, Ieškovo nuomone, yra nenagrinėtini kaip neturintys jokios įtakos bylos baigčiai. 

3.       Ieškovas paskolos suteikimo faktą įrodinėjo trimis 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankiniais mokėjimo pavedimais, kurių atlikimo fakto nei Ieškovas, nei Atsakovas, nei Trečiasis asmuo neginčija. Vis dėlto, tarp proceso dalyvių yra kilęs ginčas dėl šių mokėjimų paskirties. Ieškovas ir Trečiasis asmuo teigia, kad aptartais mokėjimais Trečiasis asmuo Atsakovui suteikė paskolą, na o Atsakovas teigia priešingai - kad aptartais mokėjimais Trečiasis asmuo ne suteikė, o grąžino Atsakovui pastarojo Trečiajam asmeniui neva dar 2013 metų pabaigoje suteiktą paskolą. Kadangi tarp Trečiojo asmens ir Atsakovo nebuvo sudarytas atskiras susitarimas, kuriame būtų aptarta 2015 m. gruodžio 15-17 d. mokėjimų paskirtis, teismas ją turi nustatyti visapusiškai ir objektyviai ištyręs kitus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Ieškovo nuomone, tai padarius negalima jokia kita išvada, kaip tik tai, kad aptartais mokėjimais Trečiasis asmuo būtent skolino pinigines lėšas Atsakovui, o ne jas grąžino. Tai patvirtina šie esminiai argumentai. Pirma, teismų praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad tais atvejais, kai mokėjimo paskirtyje yra nurodytas žodis „paskola", o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra skolinami. Nagrinėjamu atveju Trečiasis asmuo skolino lėšas Atsakovui ir, atitinkamai, aptariamuose pavedimuose nurodė būtent žodį „paskola“, o Atsakovas, gavęs pinigus, jokių prieštaravimų dėl nurodytos mokėjimo paskirties Trečiajam asmeniui nereiškė, gautais pinigais naudojosi. Negana to, byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai aiškinti susiklosčiusias faktines aplinkybes. Taigi, aptartų mokėjimų paskirtyje nurodyti duomenys tik pagrindžia, kad Trečiasis asmuo skolino, o ne grąžino skolą Atsakovui. Antra, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad aptariamais mokėjimais Trečiasis asmuo ne suteikė, o grąžino neva dar 2013 m. pabaigoje gautą paskolą, pirmiausiai, privalo įrodyti, kad jis šią paskolą Trečiajam asmeniui suteikė. Vis dėlto, Atsakovas savo akivaizdžiai neteisingų teiginių neįrodinėja jokiomis patikimomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas neteikia į bylą nei tai patvirtinančios paskolos sutarties (kuri, vadovaujantis nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusios CK redakcijos 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo būti rašytinės formos), nei jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad Atsakovas paskolino Trečiajam asmeniui net 43 590 EUR sumą. Taigi, Atsakovui neįrodžius paskolos suteikimo Trečiajam asmeniui fakto, nėra jokio pagrindo tikėti deklaratyviais Atsakovo teiginiais, kad aptariamais mokėjimais Trečiasis asmuo pinigines lėšas jam grąžino, o ne skolino. Trečia, Atsakovo procesinis elgesys patvirtina, kad jis siekia nuslėpti aplinkybes apie iš Trečiojo asmens gautų lėšų panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovas triplike nurodė, jog jam 2015 m. gruodį 43 590 EUR suma nebuvo reikalinga. Vis dėlto, byloje surinkti įrodymai patvirtina visiškai priešingas aplinkybes. VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija patvirtina, kad Atsakovas praėjus vos kelioms dienoms nuo paskolos iš Trečiojo asmens gavimo į specialiąją Registrų centro varžytynių sąskaitą sumokėjo iš viso 43 598,80 EUR dydžio varžytynių dalyvio registracijos mokestį, t. y. iš esmės tokio paties dydžio sumą, kokią jis gavo iš Trečiojo asmens. Taigi, akivaizdu, kad aptarta pinigų suma 2015 m. gruodžio mėn. Atsakovui neabejotinai buvo reikalinga, o tai neigiantys Atsakovo teiginiai yra melagingi. Negana to, jeigu Atsakovas aptartus mokėjimus būtų atlikęs iš savo sutaupytų, o ne iš Trečiojo asmens pasiskolintų, piniginių lėšų, tai Atsakovas šias aplinkybes būtų galėjęs įrodyti. Vis dėlto, Atsakovas elgėsi priešingai ir, nors į bylą ir pateikė įvairių laikotarpių savo banko sąskaitų išrašus, tačiau būtent 2015 m. gruodžio mėn. išrašų nepateikė. Taigi, Atsakovas ne tik, kad meluoja, jog jam 2015 m. gruodžio mėn. 43 590 EUR suma nebuvo reikalinga, bet taip ir slepia faktines aplinkybes, susijusias su aptartos pinigų sumos panaudojimu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad Atsakovo parodymai byloje yra nepatikimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Trečiasis asmuo 2015 m. gruodžio 15-17 d. mokėjimo pavedimuose nurodė žodį „paskola“, į tai, kad Atsakovas neprieštaravo tokiai mokėjimo paskirčiai, į tai, kad Atsakovas neįrodė paskolos suteikimo Trečiajam asmeniui fakto, bei į tai, kad Atsakovas bylos nagrinėjimo metu siekė suklaidinti teismą, darytina išvada, kad Ieškovas įrodė, jog Trečiasis asmuo 2015 m. gruodžio 15-17 d. suteikė Atsakovui paskolą.

4.       Nustačius, kad Trečiasis asmuo 2015 m. gruodžio 15-17 d. pavedimais paskolino Atsakovui 43 590 EUR sumą, darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar Ieškovas turi teisę į aptartos paskolos grąžinimą, būtina įvertinti, ar Trečiasis asmuo perleido Ieškovui reikalavimą. Ieškovas reikalavimo perleidimą įrodinėjo 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Nei Ieškovas, nei Trečiasis asmuo šios sutarties sudarymo fakto neginčija, reikalavimų dėl šios sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia nėra pareiškęs ir Atsakovas. Taigi, pagal teismų praktiką, teismas Reikalavimo perleidimo sutartį galėtų ex officio pripažinti negaliojančia tik tuo atveju, jeigu pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine būtų akivaizdus. Šiuo atveju neegzistuoja nei akivaizdus, nei neakivaizdus pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine. Tai pagrindžia šie esminiai argumentai. Pirma, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tarp Ieškovo ir Trečiojo asmens, kurie abu pripažįsta šios sutarties sudarymą. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kreditorius gali perleisti reikalavimą nesant skolininko sutikimo, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad Atsakovas, ginčydamas Reikalavimo perleidimo sutartį, privalėjo įrodyti arba tai, kad šiuo atveju reikalavimas negalėjo būti perleistas, nes tai draudžia įstatymas arba sutartis, arba, kad reikalavimas yra išimtinai susijęs su Trečiuoju asmeniu. Nei vienos iš šių aplinkybių Atsakovas neįrodinėjo, kas patvirtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis galioja ir reikalavimas buvo perleistas. Antra, priešingai nei teigia Atsakovas, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tinkama rašytine forma. CK 6.103 straipsnyje yra nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista teisė į 2015 m. gruodžio 15-17 d. mokėjimais suteiktos paskolos grąžinimą, darytina išvada, kad Reikalavimo perleidimo sutarčiai jos sudarymo metu buvo taikoma tokia pati forma, kaip, kad ir paskolos sutarčiai, kuri pagal aptartus mokėjimus susiklostė tarp Trečiojo asmens ir Atsakovo. CK 6.871 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse yra nustatyta, kad notarinės formos reikalavimas nėra taikomas paskolos sutartims, kurios yra vykdomos negrynaisiais pinigais. Taigi, kadangi Trečiasis asmuo paskolą Atsakovui suteikė negrynaisiais pinigais, darytina išvada, kad paskolos sutartis galėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma. Nagrinėjamu atveju paskolos suteikimo faktas buvo fiksuotas mokėjimo pavedimais, taigi, buvo laikytasi rašytinės sandorio formos. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pagrįstai taip pat buvo sudaryta rašytine forma. Trečia, priešingai nei teigia Atsakovas, Ieškovas turi teisę panaudoti reikalavimo perleidimą prieš Atsakovą. Nors tarp šalių ir kilo ginčas dėl to, kada Atsakovas sužinojo apie reikalavimo perleidimą, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Atsakovas apie jo perleidimą buvo informuotas teismui įteikus Atsakovui ieškinį bei, kad Atsakovas iki šio ieškinio įteikimo nebuvo atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi, t. y. Trečiuoju asmeniu. Šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad Ieškovas turi teisę panaudoti reikalavimo perleidimą prieš Atsakovą. Taigi, darytina išvada, kad Ieškovas turi teisę reikalauti Atsakovo grąžinti paskolą, nes Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta teisėtai bei yra galiojanti ir Atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą.

II.       Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

5.       Atsakovas nesutinka su ieškinyje pareikštais ieškovo reikalavimais, prašo juos atmesti. Nurodo, kad P. D. piniginių lėšų Atsakovui niekada neskolino. Atsakovo manymu, tikrasis šiuo ieškiniu suinteresuotas asmuo yra ne Ieškovas, su kuriuo Atsakovas jokių verslo ir (ar) bet kokių kitų asmeninių santykių apskritai niekada nėra turėjęs ir (ar) juo labiau Ieškovo matęs, o V. D.. Ieškovas, Atsakovo nuomone, gali būti ir (ar) yra V. D. surastas fizinis asmuo, per kurį ir yra reiškiami nepagrįsti materialiniai reikalavimai šioje byloje. Akcentuotina, jog praeityje Atsakovas ir V. D. buvo geri pažįstami, susiję ne tik artimais draugystės, bet ir verslo santykiais, dėl ko tarpusavyje turėjo nemažai turtinių interesų. Šiuo metu Atsakovo ir V. D. tarpusavio santykiai yra konfliktiški. V. D. 2022 m. tiesiogiai pats ar per susijusius asmenis, o konkrečiai motiną A. D. ir N. V. buvo inicijavęs teisminius procesus Atsakovo ir jam artimų asmenų, kurie buvo kaip nors susiję su tam tikrais V. D. ir Atsakovo turtiniais interesais, atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1970-656/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1971-852/2022, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-358-569/2022). 2013 m. pabaigoje į Atsakovą kreipėsi jau minėtas V. D. bei pasiteiravo, ar jo nurodytam asmeniui Atsakovas negalėtų paskolinti piniginių lėšų. Kadangi V. D. ir Atsakovą tuo metu siejo itin artimi/draugiški santykiai, Atsakovas su šiuo prašymu sutiko. Ryšium su tuo, V. D. suvedė Atsakovą su ieškinyje nurodomu P. D., kuriam Atsakovas grynaisiais pinigais perdavė (kitaip tariant paskolino) 35 000,00 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų). Taigi akivaizdu, jog ieškinyje Ieškovas melagingai teigia, kad Atsakovas buvo skolingas P. D., kadangi situacija yra absoliučiai priešinga - jau minėtas P. D. turėjo skoline prievole Atsakovui. Atsakovas pažymi, jog kartu su ieškiniu Ieškovo pateiktas P. D. banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti P. D. bankiniai pavedimai Atsakovui sumose 000,00 Eur (pavedimo data 2015 m. gruodžio 15 d.), 15 000,00 Eur (pavedimo data 2015 m. gruodžio d.) ir 13 590,00 Eur (pavedimo data 2015 m. gruodžio 17 d.), mokėjimo paskirties laukelyje nurodant „Paskola“, realiai yra Atsakovo suteiktos paskolos grąžinimas, o ne P. D. paskolos suteikimas Atsakovui. Pabrėžtina, jog po šios P. D. Atsakovo suteiktos paskolos grąžinimo 2015 m. gruodį nei Atsakovas, nei P. D. vienas į kitą jokių reikalavimų neturėjo/neturi, ką patvirtina ir tai, kad P. D. jokių pretenzijų Atsakovui dėl tariamo įsiskolinimo niekada nereiškė. Reziumuotina, jog tokie paskoliniai teisiniai santykiai, kokie yra deklaruojami ieškinyje, tarp Atsakovo ir P. D. niekada nesusiklostė. Kadangi Ieškovas neįrodo, kad P. D., kaip tariamai buvęs Atsakovo kreditorius, suteikė paskolą Atsakovui, akivaizdu, jog P. D. reikalavimo teisės į Atsakovą, kuri buvo perleista Ieškovui, niekada neturėjo/neturi. Todėl vien jau šiuo aspektu ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas apskritai pagrįstai mano, kad šiuo ieškiniu tikrasis Ieškovas V. D., susiklosčius konfliktinei situacijai su Atsakovu, per susijusius asmenis elementariai siekia praturtėti jo sąskaita.

6.       Nesant Atsakovo skolos P. D., konstatuotina, jog Reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma galiojančia, kadangi šiuo sandoriu faktiškai buvo perleistas neegzistuojantis ir negaliojantis skolinis reikalavimas. Byloje nesant tokių duomenų apie informavimo prievolės tinkamą įvykdymą, darytina išvada, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto Ieškovas negali panaudoti prieš Atsakovą. Kadangi Reikalavimo perleidimo sutartis apėmė ir Ieškovo ir P. D. menamai susidariusius paskolinius santykius pagal Paskolos sutartį, šis sandoris, kaip yra nurodyta Paskolos sutartyje, buvo vykdomas grynaisiais pinigais (Paskolos sutarties 1.3 punktas), bei viršijo 3 000,00 Eur sumą, akivaizdu, jog Reikalavimo perleidimo sutartis privalėjo būti sudaroma notarine forma. Šios sandorio formos nesilaikymas daro Reikalavimo perleidimo sutartį teisiškai ydinga/negaliojančia. abejonių Reikalavimo sutarties perleidimo realumu kelia dar ir aplinkybė, kad šis sandoris tarp Ieškovo ir P. D. buvo sudarytas dar 2015 m. gruodžio 21 d., tačiau Ieškovas beveik 8 (aštuonerius) nesiėmė jokių faktinių veiksmų išviešinti šį sandorį Atsakovui ir (ar) nepriminė Atsakovui apie negrąžintą tariamą paskolą bei atitinkamai nereikalavo jos grąžinti. Toks elgesys paliudija, kad Ieškovas pats nelaikė, jog turi reikalavimo teise į Atsakovą, kurią Atsakovas turės įvykdyti. Šis papildomai sudaro pagrįstas prielaidas manyti, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Atsakovas neatmeta tikimybės, jog Reikalavimo perleidimo sutartis apskritai buvo sudaryta fiktyviai atgaline data, prieš pareiškiant ieškinį Teismui šioje byloje. siekiant pagristi menamą reikalavimo teise. Kadangi Reikalavimo perleidimo sutartimi asmenys atliko veiksmus, kuriais siekė ne tokio sandorio prigimtį atitinkančių, o nesąžiningų tikslų (CK 1.86 straipsnis), Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), be kita ko, neatitinka formos reikalavimų (CK 1.93 straipsnis) (nepagrįstai laikant, kad ieškinyje deklaruojami paskolos santykiai tarp jos kontrahentų vis dėl to egzistavo), Atsakovas mano, kad šis sandoris Teismo privalo būti pripažintas negaliojančiu ex officio dėl aukščiau jau aptartų motyvų.

III.       Trečiojo asmens reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

7.       Trečiasis asmuo P. D. nurodo, kad palaiko Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. P. D. patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 19 d. grynaisiais pinigais pasiskolino iš Ieškovo 43 000 EUR sumą. 2015 m. pabaigoje Ieškovas kreipėsi į P. D. teiraudamasis, ar jis turi galimybę grąžinti suteiktą paskolą. P. D. buvo pasirengęs grąžinti paskolos sumą ir ją būtų grąžinęs Ieškovui, tačiau Ieškovas nurodė perskolinti pinigus atliekant pavedimą Atsakovui (Ieškovas pateikė visą lėšų pervedimui reikalingą informaciją P. D.). Tuo metu Ieškovas nurodė, kad Atsakovas planuoja dalyvauti varžytinėse ir jam yra reikalinga 43 590 EUR suma. P. D. sutiko Atsakovui perskolinti 43 590 EUR sumą ir ją pervedė Atsakovui 2015 m. gruodžio 15, 16, 17 d. mokėjimo pavedimais, kurie teismui buvo pateikti kartu su ieškiniu. Atitinkamai, kadangi P. D. buvo skolingas Ieškovui, jie susitarė, jog P. D. su Ieškovu atsiskaitys perleisdamas reikalavimo teisę į Atsakovą. Dėl to 2021 m. gruodžio 21 d. ir buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Atsakovo teiginiai, jog P. D. 2013 m. metais skolinosi iš Atsakovo pinigines lėšas grynaisiais pinigais, yra melagingi. P. D. nei 2013 m., nei jokiais kitais metais niekada nesiskolino iš Atsakovo jokių piniginių lėšų ir nebuvo įsipareigojęs Atsakovui sumokėti kokias nors sumas. 2015 m. gruodžio 15, 16, 17 d. mokėjimo pavedimais P. D. skolino Atsakovui pinigines lėšas, o ne jas grąžino. Atsakovas P. D. paskolintų piniginių lėšų P. D. nėra grąžinęs. Atsakovas nepagrįstai kelia klausimą dėl grynųjų pinigų perdavimo pagal Paskolos sutartį. P. D. pareiškia ir patvirtina, kad jis sutarties pasirašymo dieną gavo iš Ieškovo Paskolos sutartimi pasiskolintą 43 000 EUR sumą grynaisiais pinigais. Atsakovas nepagrįstai kelia klausimą dėl Paskolos sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo atgaline data. P. D. pareiškia ir patvirtina, kad jis šias sutartis pasirašė šiose sutartyse nurodytu metu. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes bei į tai, kad Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių paskolos Ieškovui grąžinimą, P. D. prašo tenkinti Ieškovo ieškinį visa apimtimi.

    Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

8.          Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 19 d. R. N. ir P. D. sudarė paskolos sutartį, kuria Kreditorius perdavė 43 000 EUR paskolos sumą Pradiniam kreditoriui, o Pradinis kreditorius įsipareigojo grąžinti Kreditoriui paskolos sumą per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai Kreditorius pareiškia reikalavimą grąžinti paskolos sumą (Paskolos sutarties 1.1, 1.2 ir 2.1 punktai). 2015 m. gruodžio mėn. Pradinis kreditorius suteikė L. P. 43 590 EUR dydžio paskolą. Ši paskola Skolininkui buvo suteikta 2015 m. gruodžio 15 d. (15 000 EUR), 2015 m. gruodžio 16 d. (15 000 EUR) ir 2015 m. gruodžio 17 d (13 590 EUR) bankiniais pavedimais. Pradinis kreditorius ir Kreditorius, atsižvelgdami į jų sudarytą 43 000 EUR vertės Paskolos sutartį bei Pradinio kreditoriaus suteiktą 43 590 Eur vertės paskolą Skolininkui, 2015 m. gruodžio 21 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria Pradinis kreditorius perleido Kreditoriui visas reikalavimo teises į 43 590 EUR sumą, kylančią iš paskolos santykių, susiklosčiusių Pradiniam kreditoriui pervedus Skolininkui 43 590 EUR sumą. Atsižvelgdamas į tai, Kreditorius 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė Skolininkui pranešimus, kuriais informavo Skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo Skolininką grąžinti 43 590 EUR vertės Skolą bei 13 434,44 EUR vertės palūkanas, apskaičiuotas nuo Skolos suteikimo iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo parengimo. Ieškovas (kreditorius) kreipiasi su ieškiniu ir prašo jo naudai iš atsakovo (skolininko) 43 590 EUR vertės Skolą ir 8761,59 EUR palūkanas.

Dėl 43 590 EUR vertės skolos priteisimo

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). 

10.       Vertindamas ieškinio reikalavimą dalyje dėl 43 590 EUR vertės skolos priteisimo, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

11.       Visų pirma, ieškovas paskolos suteikimo faktą įrodinėja trimis 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankiniais mokėjimo pavedimais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl nurodytų bankinių pavedimų atlikimo fakto tarp šalių ginčo nekyla.

12.       Antra, tarp šalių kyla ginčas dėl 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankinių mokėjimų paskirties, kurioje nurodytas žodis „paskola“. Ieškovas ir trečiasis asmuo teigia, kad šiais mokėjimais trečiasis asmuo Atsakovui suteikė paskolą, Atsakovas nurodo, kad šiais mokėjimais trečiasis asmuo ne suteikė, o grąžino Atsakovui Trečiajam asmeniui 2013 metų pabaigoje suteiktą paskolą.

13.       Vertindamas nurodytą šalių ginčą, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tais atvejais, kai mokėjimo paskirtyje yra nurodytas žodis „paskola", o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra skolinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-824-538/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reiškia, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankiniais mokėjimais trečiasis asmuo atsakovui suteikė paskolą.

14.       Trečia, nors atsakovas nurodė, kad tikrasis šiuo ieškiniu suinteresuotas asmuo V. D. suvedė Atsakovą su ieškinyje nurodomu P. D., kuriam Atsakovas grynaisiais pinigais perdavė (kitaip tariant paskolino) 35 000,00 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), o tai reiškia, kad 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankiniais mokėjimais Trečiasis asmuo ne suteikė, o grąžino 2013 m. pabaigoje gautą paskolą, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad Atsakovas 43 590 EUR sumą buvo paskolinęs Trečiajam asmeniui iki 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankinių mokėjimų atlikimo.

15.       Ketvirta, nors Atsakovas nurodė, jog jam 2015 m. gruodį 43 590 EUR suma nebuvo reikalinga, ieškovas pateikė į bylą įrodymus iš VĮ „Registrų centras", kad Atsakovas praėjus kelioms dienoms nuo paskolos iš Trečiojo asmens gavimo į specialiąją Registrų centro varžytynių sąskaitą sumokėjo iš viso 43 598,80 EUR dydžio varžytynių dalyvio registracijos mokestį, t. y. iš esmės tokio paties dydžio sumą, kokią jis gavo iš Trečiojo asmens.

16.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas į bylą pateikė duomenis, kurie įrodo, jog 2015 m. gruodžio 15-17 d. bankiniais mokėjimais trečiasis asmuo atsakovui suteikė paskolą.

Dėl 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

17.       Vertindamas šalių ginčą dėl 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

18.       Visų pirma, atsakovas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma galiojančia, kadangi šiuo sandoriu faktiškai buvo perleistas neegzistuojantis ir negaliojantis skolinis reikalavimas, taip pat byloje nesant tokių duomenų apie informavimo prievolės tinkamą įvykdymą, darytina išvada, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto Ieškovas negali panaudoti prieš Atsakovą. Ieškovas nurodo, kad nei Ieškovas, nei Trečiasis asmuo šios sutarties sudarymo fakto neginčija, reikalavimų dėl šios sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia nėra pareiškęs ir Atsakovas.

19.       Vertindamas šalių ginčą, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad pagal teismų praktiką teismas Reikalavimo perleidimo sutartį galėtų ex officio pripažinti negaliojančia tik tuo atveju, jeigu pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine būtų akivaizdus (2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021; 2022 vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, ir kt.), tačiau šiuo atveju neegzistuoja pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine, nes Atsakovas, ginčydamas Reikalavimo perleidimo sutartį neįrodė, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas dėl to, jog tai draudžia įstatymas arba sutartis, arba reikalavimas yra išimtinai susijęs su Trečiuoju asmeniu. Taip pat atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad nebuvo laikomasi CK 6.103 straipsnyje nustatytos reikalavimo perleidimo sutarties formos.

20.       Antra, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas teismui įteikus Atsakovui ieškinį, o Atsakovas iki ieškinio įteikimo nebuvo atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi, t. y. Trečiuoju asmeniu.

21.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma galiojančia.

Dėl 8761,59 EUR palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

22.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl 43 590 EUR vertės skolos priteisimo yra patenkintas, yra tenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl 8761,59 EUR palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 3587,30 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.870 str., LR CPK 270 str., 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 43 590 Eur. skolą, 8761,59 EUR palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-09-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3587,30 Eur. bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.