Civilinė byla Nr. 2YT-4999-1084/2020

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00091-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.4.4; 2.6.12; 3.2.3.1; 3.4.5.19

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 21 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. J.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. K. ir R. K., valstybės įmonės Registrų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – E. K., R. K., valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale nuosavybės teisę į 0,1499 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26).

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad 1996 m. gegužės 28 d. pareiškėja jai nuosavybės teise priklausantį butą bei 13/100 dalis ūkio pastatų, 2J10/p ir 3J/p, esančius (duomenys neskelbtini), išmainė į 0,1499 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, viralinę su priestatu, ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Mainų sutartis, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notarės. Pareiškėjos teigimu, nuo šio laiko ji yra faktinė minėto žemės sklypo ir statinių savininkė, naudojasi minėtu žemės sklypu, jame sodina ir augina daržoves, vaismedžius. Norint atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad 1996 m. gegužės 28 d. mainų sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas įstatyme nustatyta tvarka yra neįregistruotas Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje. Sudarius mainų sutartį, pareiškėja kreipėsi į Kauno respublikinį inventorizavimo biurą dėl mainų sutarties įregistravimo, tačiau žemės sklypo mainų sutartis liko neįregistruota. Pareiškėjos teigimu, taip atsitiko ne dėl jos aplaidumo ar tyčios, bet dėl jos teisinio neišprusimo, kadangi ji buvo įsitikinusi, kad įregistravus sutartį Kauno respublikiniame inventorizavimo biure, to pakanka nuosavybei patvirtinti. Kas buvo parašyta mainų sutartyje, pareiškėja išsamiai neperskaitė. Pareiškėja, norėdama įregistruoti minėtą žemės sklypą savo vardu, kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, tačiau paaiškėjo, kad šiam veiksmui atlikti pareiškėja yra praleidusi įstatyme numatytą terminą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad asmuo, prašantis atnaujinti terminą, savo prašymą turi pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė laiku ir tinkamai kreiptis dėl žemės sklypo mainų sutarties įregistravimo tuometinėje Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Rumšiškių apylinkės seniūnijoje. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0,1499 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis įregistruotas A. K. (mirusios) vardu, 1996 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėja ir A. K. 1996 m. gegužės 28 d. sudarė žemės sklypo ir jame esančių statinių mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo (mainų) sutartis turi būti ne tik notariškai patvirtinta, bet toks sandoris turėjo būti per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Sutartis 1996 m. gegužės 29 d. buvo įregistruota Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, o statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu nuosavybės teise įregistruoti pareiškėjos vardu. Pareiškėja sutarties neįregistravo tuometinėje Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Rumšiškių apylinkės seniūnijoje. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad, vadovaujantis 2007 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, sutartis galėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik atnaujinus praleistą jos įregistravimo terminą (b. l. 38–39).

Suinteresuoti asmenys E. K. ir R. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad 1996 m. gegužės 28 d. ji ir A. K. sudarė mainų sutartį, pagal kurią pareiškėja jai priklausantį butą išmainė į A. K. priklausiusį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Mainų sutartį pareiškėja įregistravo Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Rumšiškių apylinkės seniūnijoje sutarties neįregistravo. Pareiškėja nurodė, kad ji šio veiksmo neatliko galbūt dėl to, kad nesuprato paaiškinimo arba galbūt dėl to, kad sutarties nuostatos dėl jos įregistravimo žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje nepastebėjo. Pareiškėjos teigimu, sudarant mainų sutartį, ji buvo supažindinta su sutarties tekstu, tačiau galėjo jo nesuprasti. Pareiškėja nurodė, kad ji turi vidurinį išsilavinimą, jai nekyla sunkumų siekiant suprasti lietuvių kalba rašytą tekstą. Apie tai, kad mainų sutarties pagrindu pareiškėjos įgytas žemės sklypas nėra įregistruotas pareiškėjos vardu, paaiškėjo tik 2019 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, kai reikėjo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Paaiškėjus, kad žemės sklypas nėra įregistruotas pareiškėjos vardu, ji kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, tačiau buvo atsakyta, kad terminą teisinei registracijai atlikti gali atnaujinti tik teismas. Pareiškėja nurodė, kad mainų sutarties pagrindu įgytu namu ir žemės sklypu naudojosi nuo pat mainų sutarties sudarymo, gyvenamajame name gyvena iki šiol, naudojasi žemės sklypu, nei A. K., nei jos įpėdinis jokių pretenzijų dėl mainų sutartimi įgyto turto nereiškė.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuoti asmenys E. K. ir R. K. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą ar civilinę bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant negauta. Teismui nėra žinomos minėtų suinteresuotų asmenų neatvykimo į teismo posėdį priežastys, tačiau šios bylos nagrinėjimo procese suinteresuotiems asmenims E. K. ir R. K. elgiantis procesiškai pasyviai, teismas nusprendė civilinę bylą nagrinėti minėtiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad 1996 m. gegužės 28 d. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarė mainų sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. K., jai privačios nuosavybės teisėmis priklausantį 0,1499 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su dviem priestatais (1A1/m), daržinę (2J1/m), tvartą (3J1/m), viralinę su priestatu (4J1/m), ūkio pastatą (5J1/m), esančius (duomenys neskelbtini), išmainė į S. J. privačios nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą su rūsiu ir po 0,13 dalių ūkio pastatų 2J1/p ir 3J/p, esančių (duomenys neskelbtini). Turtas buvo mainomas be priemokos. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ji per tris mėnesius turi būti įregistruota Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje, Kauno respublikiniame inventorizavimo biure. Nurodyta, kad laiku neįregistravus sutarties, ji negalioja (b. l. 5–6). Sutartyje esantis spaudas patvirtina, kad minėta sutartis 1996 m. gegužės 29 d. buvo įregistruota valstybės įmonėje „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašų apie tai, kad minėta mainų sutartis būtų įregistruota Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje, nėra.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, viralinė, ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti pareiškėjos S. J. (5/8 dalys minėtų pastatų) ir M. J. bei V. J. (po 3/16 dalių minėtų pastatų) vardu. Nuosavybės teisę į minėtus pastatus pareiškėja įgijo pirmiau aptartos 1996 m. gegužės 28 d. mainų sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu bei 2005 m. gruodžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (b. l. 7–8, 28–30).

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 0,1499 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas A. K. vardu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 1996 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Nurodyti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kuris 1996 m. gegužės 28 d. mainų sutartimi buvo perleistas pareiškėjos nuosavybėn, iki šiol viešame registre yra įregistruotas buvusios savininkės A. K. vardu. Mainų sutarties pagrindu A. K. nuosavybėn atitekęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 13/100 dalių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), jos vardu viešame registre buvo įregistruotas 1996 m. gegužės 29 d. (b. l. 32–33).

(duomenys neskelbtini) mirus A. K., palikimą po jos mirties priėmė sūnus, šioje byloje suinteresuotas asmuo R. K. (b. l. 32–33, 45). 1998 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tai, kad į paveldimo turto sudėtį įeitų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra, kas leidžia spręsti, jog tiek palikimą priėmęs įpėdinis, tiek ir paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė nemanė, kad minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso palikėjai.

Pareiškėja S. J. 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos prašymas atmestas nurodant, kad 1996 m. gegužės 28 d. privačios žemės sklypo mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota tik Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (įregistruoti pastatai), o žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje sutartis neįregistruota, todėl laikytina, kad sutarties dalis dėl žemės sklypo įregistravimo yra negaliojanti ir nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo (b. l. 9–11).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravo 2010 m. lapkričio 11 d. (b. l. 17), dėl elektros energijos teikimo minėtu adresu sutartį sudarė 1996 m. spalio 23 d. (b. l. 13), tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėja, minėtu adresu su šeima gyvena nuo pat mainų sutarties sudarymo dienos iki šiol.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą nekilnojamojo turto mainų sutarčiai įregistruoti.

Mainų sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė turto įgijėjui atsiranda įregistravimo momentu. Minėto kodekso 255 straipsnyje buvo įtvirtintos nuostatos, pagal kurias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas; nurodytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią. 1964 m. CK 279 straipsnyje, reglamentuojančiame mainų sutartį, buvo numatyta, kad mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253–255, 2551, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės, taip pat kad šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju (1964 m. CK 279 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje V. Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota per įstatyme nustatytą terminą, gali būti teisine tvarka registruojama atnaujinus šį terminą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia (lotyniškai – tarp kitko) užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismų diskrecijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pavyzdžiui, nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pavyzdžiui, giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pavyzdžiui, teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą 1996 m. gegužės 28 d. mainų sutarčiai, sudarytai tarp pareiškėjos ir A. K., tiek, kiek ji susijusi su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mainais, įregistruoti, termino praleidimą grįsdama teisiniu neišprusimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 1996 m. gegužės 28 d. mainų sutarties per 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytą terminą neįregistravo nustatyta tvarka Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje, todėl jos daiktinės teisės viešame registre į nurodytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą iki šiol nėra įregistruotos. Pareiškėjos teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad minėtą mainų sutartį įregistravus valstybinėje įmonėje „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“, to pakaks jos nuosavybės teisei patvirtinti, o viso mainų sutarties teksto ji išsamiai neperskaitė. Teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad galbūt ji nesuprato šios sutarties nuostatos, pateikto dėl to paaiškinimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjos amžių sutarties sudarymo metu (tuo metu pareiškėjai buvo 33 metai), jos turimą išsilavinimą (pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra vidurinis), kritiškai vertina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog dėl neišsamaus sutarties teksto perskaitymo ar nesupratimo jai galėjo būti nežinoma sutarties sąlyga dėl sutarties įregistravimo Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje. Kaip matyti iš mainų sutarties turinio, ją sudarančių asmenų parašai yra prieš sutarties tekstą, susijusį su nuostatomis dėl mainų sutarties įregistravimo, kas leistų manyti, kad sudarant sutartį pareiškėja galėjo perskaityti tik tą sutarties dalį, kuri yra išdėstyta iki šalių parašų. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėja neneigia, kad jai buvo žinoma aplinkybė, jog sutartis turi būti įregistruota Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, o ši sutarties sąlyga yra išdėstyta po sutartį sudariusių asmenų parašais, kas leidžia manyti, kad sutarties šalys perskaitė ir susipažino su visu mainų sutarties tekstu. Be to, pažymėtina, kad ši sutarties nuostata yra išdėstyta po nuostatos dėl sutarties įregistravimo Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje. Mainų sutarties turinio išdėstymas, taip pat sąlygų, susijusių su sutarties įregistravimo nuostatomis, išdėstymas, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jai buvo žinoma apie sąlygą dėl sutarties įregistravimo Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, suponuoją išvadą, jog jei pareiškėja perskaitė sutarties nuostatą dėl sutarties įregistravimo Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure ir ją suprato, ji taip pat turėjo perskaityti ir sutarties sąlygą dėl sutarties įregistravimo Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių apylinkės seniūnijoje, o taip pat ir ją suprasti. Pažymėtina, kad nors pareiškėja nurodė, jog jos išsilavinimas yra vidurinis, tačiau patvirtino, kad jai nekyla problemų suprasti lietuvių kalba surašytą tekstą.

Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos teisinio neišprusimo ir įsitikinimo, jog sutartis teisines pasekmes šalims sukels sutartį įregistravus vien tik Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Pažymėtina, jog mainų sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad sutartis per tris mėnesius laiko turi būti įregistruota Kaišiadorių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, Rumšiškių seniūnijoje, taip pat Kauno respublikiniame inventorizavimo biure. Sutartyje taip pat nurodyta, kad laiku neįregistravus, sutartis nebegalioja. Teismo vertinimu, nurodytos sutarties nuostatos yra aiškios, suprantamos, sutarties tekstas nėra ilgas, sąlygos nesudėtingos, todėl pareiškėja, net ir neturinti teisinio išsilavinimo, turėjo ir galėjo perskaityti sutarties sąlygas, taip pat ir jas suprasti.

Kita vertus, kaip matyti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų, aplinkybė, kad mainų sutarties pagrindu pareiškėjos nuosavybėn įgytas žemės sklypas nėra įregistruotas pareiškėjos vardu viešame registre, galėjo paaiškėti ir anksčiau – dar 2005 metais (kai buvo sprendžiamas turto paveldėjimo klausimas), tačiau pareiškėja dėl daiktinių teisių įregistravimo viešame registre į valstybės įmonę Registrų centrą kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 13 d. Toks pareiškėjos elgesys bei pirmiau nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėja įstatyme numatytą terminą nekilnojamojo turto mainų sutarčiai įregistruoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, bet dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, todėl jos formaliai nesudaro pagrindo atnaujinti prašomą terminą.

Tačiau, nepaisant šios išvados, teismas sprendžia, jog įstatyme nustatyto termino neatnaujinimas iš esmės pažeistų sąžiningumo, teisingumo, protingumo, nuosavybės neliečiamumo principus, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas. Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos prašomo termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, byloje nėra ginčo dėl mainų sutarties tinkamo įvykdymo, priešpriešinių reikalavimų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, abi mainų sutarties šalys mainų sutartį įvykdė, nekilnojamuoju turtu naudojosi, pareiškėja įgyvendino savo, kaip minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teises. Teismo vertinimu, įstatyme numatyto termino mainų sutarčiai įregistruoti atnaujinimas užkirstų kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), todėl, vadovaudamasis pirmiau nurodytais argumentais, kasacinio teismo formuojama šios kategorijos bylose praktika, remdamasis sutarties stabilumo, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama ne formaliam sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindui, bet šalių valiai, todėl nutaria pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–578 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1996 m. gegužės 28 d. mainų sutartį, sudarytą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek, kiek ji susijusi su 0,1499 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                  Jurgita Jasinskaitė