Administracinė byla Nr. eA-2590-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00364-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.2; 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V.-P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl išvados, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-549-520/2022, konstatavo, jog pagal pareiškėjos V. V.-P. (toliau – ir pareiškėja) reiškiamus ir suformuluotus skundo reikalavimus, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundais, kurie Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi buvo sujungti į vieną bylą, ir kuriais buvo prašoma: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 19 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados Nr. P11-1 dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti – „gerai“ (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P1-318 „Dėl V. V.-P. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja skundus grindė šiais argumentais:
2.1. Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu pareiškėja nuo 2013 m. liepos 8 d. buvo priimta į karjeros valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) pareigas. Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu pareiškėjai nuo 2019 m. sausio 21 d. buvo pavesta vykdyti ir (duomenys neskelbtini) funkcijas. Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. P27-336 (toliau – ir Siūlymas) pareiškėja 2020 m. sausio 15 d. nurodė savo pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus, o savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal nustatytus kriterijus įsivertino „labai gerai“. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, įstaigos vadovo ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo kvalifikacijos vertinimo anketoje (toliau – ir Anketa) pareiškėja savo kvalifikaciją pagal nustatytus kriterijus taip pat įsivertino „labai gerai“. Kasmetinis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas įvyko 2020 m. vasario 3 d. pokalbio forma su tiesioginiu vadovu – Administracijos direktoriumi. Administracijos direktorius, Siūlyme nurodydamas pastabas dėl pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pagal du nustatytus kriterijus pareiškėjos kvalifikaciją ir jos tarnybinę veiklą bendrai įvertino tik „gerai“. Administracijos direktorius, Anketoje nurodydamas pastabas, pareiškėjos kvalifikaciją pagal keturis nustatytus kriterijus taip pat įvertino tik „gerai“. Pareiškėja nesutiko su Siūlyme Administracijos direktoriaus nurodytu jos tarnybinės veiklos vertinimu. Komisija Išvadoje pritarė Administracijos direktoriaus Siūlymui ir pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.
2.2. Kasmetinio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu jos tiesioginis vadovas neįvardino jokių konkrečių jos tarnybinės veiklos trūkumų. 2020 m. vasario 4 d. susitikime Administracijos direktorius paaiškino, jog pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta tik „gerai“, nes jis negali pareiškėjai pasiūlyti užimti Anketoje nurodytų (duomenys neskelbtini) pareigų, kurios, pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinant „labai gerai“, jai galėtų būti pasiūlytos, be to, bandė vertinimo rezultatus pagrįsti bendro pobūdžio pastabomis apie projektų, iš esmės patenkančių į kitų Administracijos padalinių kontrolės ir veiklos sritį, trūkumus. Nagrinėjamu atveju Administracija ne pagal paskirtį ir ne įstatyme numatytam tikslui panaudojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas.
2.3. Pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje, savo poziciją išdėstant ir pateikiant tiesioginiam vadovui, nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų ar pateikti paaiškinimų, nes tiesioginis vadovas bendravo su Komisija be kitų asmenų. Pareiškėjai, susipažinus su Komisijos posėdžio garso įrašu, paaiškėjo, jog tiesioginis vadovas Komisijos posėdžio metu nurodė keturis faktinius pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“ pagrindus, t. y. keturis atvejus, kai pareiškėja galimai netinkamai atliko pareigas. Šie tarnybinės veiklos vertinimo pagrindai pareiškėjai nebuvo atskleisti nei pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nei Komisijos posėdyje. Pareiškėja su šiais pagrindais nesutinka, nurodydama, kad tai atvejai, kai pareigų atlikimas nesietinas su vertinamuoju laikotarpiu, jų vykdymas nebuvo pavestas pareiškėjai ar jos vadovaujamam padaliniui, be to, jos (pareigos) negalėjo būti tinkamai atliktos dėl kitų struktūrinių padalinių, valstybės tarnautojų netinkamo pareigų atlikimo. Nei Siūlyme, nei pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nei vertinimo Komisijoje metu nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatų ne realizavimo ar nepakankamo realizavimo. Tarnybinės veiklos tikslai 2019 metams pareiškėjos ir jos vadovaujamo skyriaus buvo visiškai pasiekti ir realizuoti per nustatytus terminus, todėl Išvados dalis dėl pareiškėjos ir jos vadovaujamo skyriaus veiklos rezultatų vertinimo laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
2.4. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-333 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino naują Administracijos struktūrą, kuria nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) skyrius panaikinamas ir jo poskyriai tampa savarankiškais skyriais – (duomenys neskelbtini) skyriais, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaldume esančios viešųjų ryšių srityje dirbančių specialistų pareigybės perkeliamos į Tarybos ir mero sekretoriatą, o (duomenys neskelbtini) pareigybė panaikinama, t. y. du pareiškėjos vadovauto skyriaus padaliniai tampa savarankiškais skyriais, dalis padalinio vykdomų funkcijų (ir darbuotojų) perduodama Tarybos ir mero sekretoriatui. Pareiškėjos nuomone, šiai Administracijos struktūros pertvarkai Savivaldybės personalo valdymo padaliniui buvo nurodyta panaudoti VTĮ ir Apraše nustatytą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo institutą ir tvarką, sukuriant pagrindus „labai gerai“ vertinamus tarnautojus be konkurso ir atrankos paskirti naujai formuojamų padalinių vadovais, o „gerai“ ar „patenkinamai“ vertinamus tarnautojus perkelti į lygiavertes ar žemesnes nei leidžia užimti jų turima kvalifikacija ir patirtis pareigas.
2.5. Pareiškėjai buvo nurodyta atliekant jai pavaldžių skyriaus poskyrių vadovų (L. K. ir D. K.) tarnybinės veiklos vertinimus, jų 2019 metų tarnybinę veiklą, nepaisant darbo ir skyriui bei šiems tarnautojams keltų užduočių realizavimo trūkumų, įvertinti „labai gerai“, tokiu būdu šiems tarnautojams atveriant kelią siekti aukštesnių pareigų ir karjeros kilimo galimybių. Pareiškėja 2020 m. sausio 23 d. atliko jai pavaldžių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą. Poskyrių vadovų L. K. ir D. K. tarnybinė veikla pareiškėjos, kaip tiesioginės vadovės, buvo įvertinta „gerai“, 2020 m. sausio 28 d. surašytas valstybės tarnautojo L. K. tiesioginio vadovo (pareiškėjos) motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (Nr. P27-151) ir valstybės tarnautojo D. K. tiesioginio vadovo (pareiškėjos) motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (Nr. P27-152), su kuriais valstybės tarnautojai L. K. ir D. K. susipažino pasirašytinai, jokių prieštaravimų ar nesutikimo su vertinimo išvadomis nepareiškė. Vis dėl to, Komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdyje minėtų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“.
2.6. Pareiškėja 2020 m. vasario 24 d. raštu buvo informuota, jog nuo 2020 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) pareigybė yra naikinama, dėl to pareiškėja nuo 2020 m. kovo 31 d. bus atleista iš užimamų pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad įspėjimo apie būsimą atleidimą laikotarpiu jai gali būti pasiūlytos kitos pareigos. 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjai buvo pateiktas pranešimas „Dėl siūlymo eiti pareigas“, kuriuo jai pasiūlyta nuo 2020 m. balandžio 1 d. eiti (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2020 m. kovo 24 d. pranešimu ji informavo Administracijos direktorių apie tai, kad ji be pasiūlytų pareigų atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymuose, tačiau šios pareigos jai nesiūlytos. Į minėtą pareiškėjos pareiškimą atsakyta 2020 m. kovo 26 d. pranešimu, kad nurodytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas užimti buvo pasiūlyta kitiems Administracijos tarnautojams ir šie sutiko eiti pasiūlytas pareigas. 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjai buvo pateiktas pranešimas „Apie laisvas darbo vietas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje“, kuriuo jai pateiktas laisvų darbo vietų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sąrašas, kuriame nebuvo nurodyta nė vienos pareiškėjos užimtoms pareigoms lygiavertės darbo vietos. Tą pačią dieną pareiškėja pranešimu atkreipė Administracijos dėmesį į aplinkybę, kad į lygiavertėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurios buvo pasiūlytos kitiems Administracijos tarnautojams ir kurie šias pareigas užimti sutiko, nebuvo nustatyta jokių atrankos pareigybėms užimti kriterijų, dėl ko pareiškėjai lygiomis galimybėmis su kitais tarnautojais nebuvo sudaryta galimybė pretenduoti į buvusias laisvas, lygiavertes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Dėl šios priežasties pareiškėja nurodė nesutinkanti su siūlymu užimti žemesnes pareigas. Todėl pareiškėja Įsakymu buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų.
2.7. Naujoje Administracijos struktūroje panaikinant pareiškėjos pareigybę, buvo įsteigta ne mažiau kaip dvi naujos pareigybės (naujai formuojamų skyrių vadovų). Tai suponuoja išvadą, kad realaus pareiškėjos pareigybės panaikinimo Administracijoje nebuvo, jos užimtos pareigybės funkcijos išliko ir buvo paskirstytos tarp kitų skyrių vadovų. Tuo tarpu pareiškėjai buvo siūloma užimti tik žemesnes pareigas. Naujai įsteigto (duomenys neskelbtini), išplečiamų funkcijų (duomenys neskelbtini) pareigos pareiškėjai nesiūlytos. Pareiškėja atitiko visus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus tarnautojui, pretenduojančiam užimti šią pareigybę. Atsakovas turėjo prievolę sudaryti galimybę į naujai sukurtas pareigas pretenduoti keletui karjeros valstybės tarnautojų, tačiau Administracija nepatvirtino objektyvių atrankos kriterijų konkrečioms pareigoms užimti sąrašo ir nevykdė tarnautojų atrankos konkrečioms pareigoms užimti. Atsakovas minėtais veiksmais pažeidė VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą valstybės karjeros tarnautojo atleidimo iš pareigų tvarką ir procedūras, dėl ko Įsakymas privalo būti pripažintas neteisėtu.
3. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti. Atsakovas atsiliepimuose nurodė:
3.1. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, įrodančių jos teiginius, kad atliekant pareiškėjos veiklos tarnybinį vertinimą buvo pažeistos procedūros ir, kad tarnautojo veiklos vertinimas panaudotas kitiems nei įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nustatytiems tikslams. Pagal Aprašo nuostatas, Komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Komisija nenagrinėja kitų tarnautojų vertinimų ir netiria tarnautojo konspiracinių teorijų, be to, vertinimo komisija net nėra tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo teisėtumo apeliacine tvarka tyrimą atliekantis subjektas. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Nagrinėjamu atveju tai buvo ir padaryta – visi Komisijos nariai balsavo vienbalsiai, o visos procedūros buvo atliktos griežtai laikantis VTĮ ir Aprašo reikalavimų.
3.2. Teisės aktuose nėra griežtos ribos tarp vertinimo „gerai“ ir „labai gerai“. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus ir tarnautojo pareigybės aprašymą. Kiekvienas tarnautojas privalo tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir, jei jis tinkamai jas (pareigas) atlieka, jis vien tik dėl to neturi būti vertinamas „labai gerai“, nes taip veikti jį įpareigoja teisės aktai. Kai tarnautojas pareigas atlieka tinkamai, jis negali automatiškai tikėtis, kad vien tik dėl to jis bus vertinamas „labai gerai“. Nustačius pareiškėjos kvalifikacijos neatitikimus Aprašo 4 priede nustatytiems kriterijams, jos veikla vargu ar būtų vertinama „labai gerai“.
3.3. Dalies pareiškėjos skundo reikalavimų neįmanoma įvykdyti, t. y. neįmanoma grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas, nes tokios pareigos nebeegzistuoja nuo 2020 m. balandžio 1 d. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad priimtu Tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) skyriaus, atitinkamai ir jo vadovo, funkcijų nebuvo atsisakyta, kad skyriaus ir jo vadovo funkcijos buvo paskirstytos tarp naujai formuojamų skyrių ir išplečiamo (duomenys neskelbtini) bei šių skyrių vadovų funkcijų. Šiuo atveju pareiškėja bando į vieną argumentą sujungti teiginius apie skirtingas kategorijas – (duomenys neskelbtini) ir apie šio skyriaus funkcijas. Atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ir buvusių padalinių funkcijos praktiškai nebuvo panaikintos, tiesiog du poskyriai tapo savarankiški ir nepriklausomi skyriai bei kaip perteklinio buvo atsisakyta jų kontrolę vykdžiusio padalinio. Dėl to dalies pareiškėjos vykdytų funkcijų atsisakyta visiškai, savarankiškų skyrių buvusios kontrolės niekas nebevykdo.
3.4. Poskyrių vedėjams tapus savarankiškų skyrių vedėjais yra natūralu, kad jiems tenka atlikti po dalį buvusio skyriaus funkcijų, bet tai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) panaikinimas nebuvo realus. Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-333 Administracijos struktūra buvo keičiame kone iš esmės, nes buvo atsisakyta departamentinio valdymo modelio. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigė, kad atitinkamos pareigos turėjo būti pasiūlytos išimtinai tik jai, jei tokių pareigų pareigybės aprašymo reikalavimus atitinka ir kiti asmenys, be kita ko, kurių tarnybinė veikla iki ginčijamo Įsakymo priėmimo jau buvo įvertinta „labai gerai“.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos V. V.-P. skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2020 m. vasario 19 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados Nr. P11-1 dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“; panaikino Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P1-318 „Dėl V. V.-P. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ ir pripažino, kad pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigų buvo atleista neteisėtai; negrąžino pareiškėjos į eitas pareigas, o taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 dalyje numatytas jos teisių gynimo priemones ir pareiškėjai priteisė iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos už vienerius metus (nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.); konstatavo, kad atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos jai išmokėta piniginė kompensacija už 15,26 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2019 m. liepos 7 d. – 2020 m. kovo 31 d. tarnybos metus ir trijų mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjai 2019 metų laikotarpiui buvo suformuluotos 3 užduotys – 1) el. paslaugų plėtra (vertinimo rodiklis – iki 2019 m. gruodžio 1 d. organizuotas e. paslaugų sistemos atnaujinimas ir paslaugų perkėlimas); 2) komunikacijos ir įvaizdžio formavimo procesų stiprinimas (vertinimo rodiklis – 2019 metų I ketvirtyje patvirtintas komunikacijos planas; ištaisyti trūkumai, kurie nustatyti antikorupciniame vertinime 2018 metais); 3) gyventojų įtraukimo didinimas (vertinimo rodiklis – 2019 metais įgyvendintos priemonės numatytos gyventojų įtraukimo plane). Pareiškėja tarnybinių funkcijų atlikimą, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir kompetenciją įsivertino „labai gerai“. Pareiškėja, pildydama Siūlymą, nurodė, kad ji įvykdė visas jai 2019 metais suformuluotas užduotis. Pareiškėja ties užduotimi Nr. 1 nurodė, jog elektroninė paslaugų informacinė sistema atnaujinta ir paruošta eksploatacijai 2019 m. balandžio 26 d. Viešajam naudojimui šios sistemos naudojimui 2019 m. liepos 1 d. atnaujinta intraneto svetainė. Atnaujinimo metu kokybiškai atnaujinta: 1) iš senosios sistemos perkelti visi paslaugų aprašymai; 2) sukurti ir konfigūruoti klasifikatoriai; 3) sukurti siunčiamų pranešimų šablonai ir jie priskirti prie atitinkamų paslaugų; 4) sukurtos visų elektroninių paslaugų užsakymo formos; 4) suteiktos teisės asmenims atsakingiems už paslaugų vykdymą ir paslaugų aprašymų teikimą; 5) sutvarkyti el. paslaugų teikimo procesai. Taip pat 2019 m. I pusmetyje atrinktos 5 paslaugos buvo perkeltos į 4 brandos lygį. Ties užduotimi Nr. 2 teigiama, kad (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį parengė 2019–2020 metų komunikacijos planą, kurio nuostatos įgyvendintos viešųjų ryšių specialistų ar įsigyjant paslaugas iš išorės tiekėjų. Peržiūrėti su įvaizdžiu ir komunikacija susiję dokumentai. Dalis jų atnaujinta, kiti derinti su Tarybos ir mero sekretoriatu ir mero viešųjų ryšių patarėja. KMSA padaliniams teiktos konsultacijos komunikacijos klausimais bei vizuotos jų teikiamos šios srities pirkimų paraiškos. Pabrėžiama, kad savivaldybių skaidrumo tyrime Klaipėdos miesto savivaldybė iš 19 vietos (2014 metai) pakilo į 6 vietą (2018 metai). Užduotyje Nr. 3 pareiškėja nurodė, kad jos vadovaujamo skyriaus specialistai vykdė Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtino gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą strategijos priemonių plane numatytas priemones: populiarinti viešieji pristatymai; kiekvieną dieną skelbta informacija „Facebook“ paskyroje, „Youtube“ paskyroje; įkelti 57 savivaldybės veiklą pristatantys vaizdo filmukai, pradėti transliuoti Tarybos posėdžiai.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo, Administracijos direktoriaus G. N., pokalbis dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo įvyko 2020 m. vasario 3 d. Siūlyme pareiškėjos tiesioginis vadovas nepateikė jokių prieštaravimų ar pastabų dėl pareiškėjos pozicijos, kad ji tinkamai įvykdė 2019 metų laikotarpiui suformuluotas užduotis. Išklausius Komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio garso įrašą nustatyta, kad posėdžio metu pareiškėjos tiesioginis vadovas taip pat nenurodė, jog pareiškėja, pildydama Siūlymą, nepagrįstai nurodė, kad tinkamai įvykdė jai keltas metines užduotis. Pareiškėjos tiesioginis vadovas nesutiko, kad pareiškėja, atlikdama jai pavestas funkcijas, „labai gerai“ valdė informaciją ir paskirstė efektyvų darbo laiką. Taip pat, Administracijos direktoriaus nuomone, 2019 metais pareiškėjos lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, analizė ir pagrindimas bei komunikacija ir viešieji ryšiai vertintini tik „gerai“. Teismas nustatė, kad Komisijos posėdžio metu garso įraše fiksuota, jog Administracijos direktorius, motyvuodamas tokius savo pasirinkimus, paaiškino, kad sulaukė nemažai priekaištų dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomos viešosios komunikacijos, nebuvo formuojama, kuo miestas yra patrauklus turistams, verslui ir pan. Taip pat pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) kuruojami informacinių technologijų projektai turėjo daug trūkumų, dalies projektų įvykdymas buvo perkeltas į 2020 metus.
7. Teismas, vertindamas Komisijos posėdžio metu pateiktą Administracijos direktoriaus paaiškinimą dėl pareiškėjos vertinimo pagrindų ir 2019 metais suformuluotas užduotis, pažymėjo, jog tiesioginio vadovo Siūlyme pateiktas pareiškėjos metinės tarnybinės veiklos vertinimas yra nesusijęs su netinkamai įvykdytomis metinėmis užduotimis, nes dėl 2019 metų veiklos užduočių įvykdymo / neįvykdymo nebuvo iš esmės pasisakyta. Kita vertus, tiesioginio vadovo vertinimas, nesutinkant su valstybės tarnautojo pateiktu savo tarnybinės veiklos vertinimu, turi būti argumentuotas ir pagrįstas, o ne išdėstomi abstraktaus pobūdžio teiginiai, kurie nesusiję su iškeltais uždaviniais ir suformuluotomis konkrečiomis užduotimis.
8. Teismas pažymėjo, kad, jeigu tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa, tiesioginis vadovas turi prievolę Siūlyme pateikti komentarą, kodėl jo pozicija nesutampa su vertinamojo valstybės tarnautojo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tiesioginis vadovas apsiribojo trumpomis ir abstrakčiomis pastabomis, kurias pateikė Siūlymo III skyriuje ir Anketoje. Iš pateiktų pastabų turinio teismas negalėjo nustatyti, dėl kokių konkrečių priežasčių nesutinkama su pareiškėjos vertinimu, kad ji savo tarnybines funkcijas 2019 metais vykdė „labai gerai“. Iš teismui pateikto garso įrašo nustatyta, kad posėdžio metu Komisija suteikė Administracijos direktoriui galimybę paaiškinti savo sprendimo motyvus, tačiau jo pateiktos pastabos dėl pareiškėjos ir jos vadovaujamo skyriaus netinkamai vykdytų darbinių funkcijų buvo nesusijusios su Siūlyme pateiktais komentarais. Komisijos nariai nesigilino į Siūlyme nurodytas pastabas, neprašė Administracijos direktoriaus plačiau paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, pareiškėjos lyderystė ar efektyvus darbo laiko paskirstymas neatitiko standarto „labai gerai“. Teismo nuomone, iš garso įrašo galima daryti išvadą, kad Komisija neatliko išsamaus ir kruopštaus Administracijos direktoriaus Siūlyme pateiktų pastabų tyrimo. Nagrinėjimo metu taip pat nebuvo aptarta aplinkybė, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas neturėjo jokių pastabų dėl jai suformuluotų metinių užduočių atlikimo. Būtent metinių užduočių atlikimas yra esminis vertinimo kriterijus, vertinat tarnybinę veiklą, kas šiuo konkrečiu atveju buvo ignoruojama. Teismas pabrėžė, kad Administracijos direktoriui, kaip subjektui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, yra keliami aukšti reikalavimai, tame tarpe ir sprendimų pagrindimo bei motyvavimo aspektu, kas šiuo konkrečiu atveju buvo ignoruojama.
9. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjos tarnybinės veiklos tyrimą, neįvertino jos tiesioginio vadovo Siūlyme pateiktų pastabų abstraktumo ir neišsamumo, posėdžio metu neprašė tiesioginio vadovo plačiau papasakoti ir pagrįsti, dėl kokių konkrečių pareiškėjos veiksmų Siūlyme buvo pateiktos minėtos pastabos, neįvertino aplinkybės, kad tiesioginis vadovas nenurodė jokių priekaištų dėl metinių užduočių įvykdymo. Teismas vertino, kad minėti trūkumai įrodo, jog Komisija netinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas, apsiribojo formaliu aplinkybių vertinimu, todėl teismas tenkino pareiškėjos skundo dalį ir panaikino Komisijos 2020 m. vasario 19 d. išvados Nr. P11-1 dalį dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo „gerai“.
10. Vertindamas ginčijamo Įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigų, pagrįstumą ir teisėtumą, teismas bylos duomenimis nustatė, kad Taryba 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-333 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino naują Administracijos struktūrą. Minėtas sprendimas įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. Iš teismui pateiktos Administracijos esamos ir siūlomos struktūros palyginimo matyti, kad atlikus Administracijos struktūros reorganizaciją nebeliko (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo pareiškėja. Administracijos struktūros pertvarkymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujoje struktūroje neliks šešių departamentų, o dalis skyrių ir poskyrių bus sujungiami ir stambinami. Nurodoma pertvarkos esmė – mažiau valdymo grandžių, mažiau vadovaujančių pozicijų, didinama atsakomybė už rezultatą. Taip siekiama pagreitinti sprendimų priėmimą ir daugiau dėmesio skirti miestui svarbių projektų įgyvendinimui.
11. Teismas nurodė, kad LVAT, šioje byloje nagrinėdamas apeliaciją, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-549-520/2022 konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad pirmiau nurodyti Administracijos struktūriniai pertvarkymai yra realūs, o dėl šių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjos einama pareigybė. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė. Funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad nurodytoje LVAT nutartyje buvo konstatuoti realūs Administracijos struktūriniai pertvarkymai, todėl šie nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini.
13. Vertindamas pareiškėjos atleidimo iš pareigų aplinkybes, teismas iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatė, kad Administracijos direktorius pasiūlė (duomenys neskelbtini) pareigas užimti L. K., o (duomenys neskelbtini) pareigos buvo pasiūlytos Ž. T.. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigos L. K. buvo pasiūlytos, atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. vasario 19 d. išvadą, kurioje minėtos tarnautojos 2019 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“. Tuo tarpu Ž. T., kuri nuo 2006 m. spalio 17 d. iki Administracijos struktūrinės pertvarkos ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis – A, kategorija – 9), buvo pasiūlyta eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, atsižvelgiant į jos darbo patirtį bei turimą darbo stažą.
14. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja atitiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymuose nustatytus kriterijus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, vertinant byloje esančius rašytinius dokumentus, nėra galimybės nustatyti, kokie buvo atrankų į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pareigas kriterijai, nes jie išvis nebuvo patvirtinti. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas ginčui aktualias DK normas, yra nurodęs, jog kilus ginčui darbdavys turi pareigą nurodyti, kodėl atitinkamas kriterijus yra reikšmingas darbuotojo kvalifikacijai įvertinti, kaip jis susijęs su atitinkamoms pareigoms keliamais reikalavimais, kodėl kvalifikacinį kriterijų atitinkantis darbuotojas yra labiau tinkamas pareigoms nei tokio kvalifikacinio kriterijaus neatitinkantis darbuotojas. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, todėl pareiškėjai nebuvo žinoma, kokiais konkrečiais kriterijais vadovaudamasi Administracija nusprendė (duomenys neskelbtini) pareigas pasiūlyti eiti Ž. T., o (duomenys neskelbtini) pareigas – L. K.. Be to, Ž. T. iki Administracijos struktūros pertvarkos eitos pareigybės kategorija (9) yra ženkliai žemesnė nei pareiškėjos eitos pareigybės kategorija (14).
15. Teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog pareiškėjos 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas nesilaikant teisinio reglamentavimo, todėl yra neteisėtas, yra pagrindas daryti išvadą, kad nebuvo įvertinta ir pareiškėjos galimybė kitų pretendenčių atžvilgiu užimti naujai steigiamas pareigybes tokiu būdu, kokiu jos buvo pasiūlytos L. K. ir Ž. T.. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas, spręsdamas klausimą dėl struktūros pertvarkos metu atsiradusių naujų pareigybių pasiūlymo konkretiems Administracijos valstybės tarnautojams, nenustatė konkrečių ir objektyvių kandidatų į pareigybes atrankos kriterijų, o tai prieštarauja VTĮ 49 straipsnio ir DK 57 straipsnio nuostatoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atsakovo 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. VS-1612 pateikti paaiškinimai, jog pareiškėjai negali būti pasiūlyta eiti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas, nes jos (pareigos) jau yra pasiūlytos kitiems valstybės tarnautojams, teismo nuomone, yra nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, todėl teismas panaikino ginčijamą Įsakymą kaip nepagrįstą.
16. Spręsdamas klausimus dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, teismas pažymėjo, kad, kaip jau buvo minėta, Administracijos struktūros pertvarka buvo reali ir pareigų, į kurias pareiškėja prašo būti grąžinama, nebėra dėl organizacinių pakeitimų. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra valstybės tarnautoja, eina (duomenys neskelbtini) pareiga. Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėją grąžinus į valstybės tarnybą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kas atitinka DK 218 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Be to, tas faktas, kad tokių pareigų, į kurias prašoma grąžinti, nebėra, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja negali būti grąžinta į pareigas ir dėl DK 218 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų priežasčių.
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja negrąžintina į pareigas, o taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos jos teisių gynimo priemonės. Kadangi pareiškėja neprašė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, o atsakovas išmokėjo pareiškėjai trijų mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei piniginę kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį, teismas pareiškėjai priteisė išmokėti tik vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
III.
19. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.
20. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas sumaišė dvi skirtingas kategorijas (tarnybinės funkcijos ir metinės užduotys) ir neteisingai interpretavo jų reikšmę kasmetinio vertinimo metu, o tai lėmė klaidingą išvadą, jog iš pateiktų pastabų turinio neįmanoma nustatyti, dėl kokių konkrečių priežasčių nesutinkama su pareiškėjos vertinimu, kad ji savo tarnybines funkcijas 2019 metais vykdė „labai gerai“. Teismas nepagrįstai vertino, jog Komisija neatliko išsamaus ir kruopštaus Administracijos direktoriaus Siūlyme pateiktų pastabų tyrimo, neaptarė aplinkybės, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas neturėjo jokių pastabų dėl pareiškėjai suformuluotų metinių užduočių atlikimo. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad būtent metinių užduočių atlikimas yra esminis vertinimo kriterijus, vertinat tarnybinę veiklą.
20.2. Tarnybinio vertinimo metu vertinama būtent tarnybinė veikla, o ne tik valstybės tarnautojui praėjusiais metais iškeltos metinės užduotys. Metinės užduotys yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“, „gerai“ arba „nepatenkinamai“. Todėl negalima suabsoliutinti šio kriterijaus ir teigti, kad būtent metinių užduočių atlikimas yra esminis vertinimo kriterijus, vertinant tarnybinę veiklą. Kasmetinio vertinimo metu vertinami ne tik: 1) pasiekti rezultatai vykdant suformuotas praėjusiais metais užduotys, bet ir 2) tarnautojo kvalifikacija, 3) gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nediferencijuoja šių vertinimo kriterijų į esminius ir / ar neesminius, nenustato šių kriterijų santykio ir / ar vertės svertinių koeficientų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad vien tik metinių užduočių tariamas atlikimas „labai gerai“ yra pagrindas visą valstybės tarnautojo metinę veiklą vertinti „labai gerai“. Priešingai, nei nurodė teismas, tinkamas metinių užduočių įvykdymas yra mažiausiai svarbus kriterijus, vertinant tarnautojo metinę veiklą.
20.3. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo priežastis pareiškėjos bendrą metinę veiklą vertinti tik „gerai“, nepriklausomai nuo to, kaip ji įvykdė jai prieš metus suformuotas metines užduotis „gerai“ ar „labai gerai“. Komisijos posėdžio metu garso įraše fiksuota, jog Administracijos direktorius, išsamiai motyvuodamas tokius savo pasirinkimus, paaiškino, kad sulaukė nemažai priekaištų dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomos viešosios komunikacijos, nebuvo formuojama, kuo miestas yra patrauklus turistams, verslui ir pan. Taip pat pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) kuruojami informacinių technologijų projektai turėjo daug trūkumų, dalies projektų įvykdymas buvo perkeltas į 2020 metus. Vertinant Komisijos posėdžio metu pateiktą Administracijos direktoriaus paaiškinimą dėl jo vertinimo pagrindų ir 2019 metais pareiškėjai suformuluotas užduotis, yra akivaizdu, jog tiesioginio vadovo Siūlyme pateiktas pareiškėjos metinės tarnybinės veiklos vertinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, nepaisant to, kad nėra tiesiogiai susijęs su netinkamai įvykdytomis metinėmis užduotimis ar, kad dėl 2019 metų veiklos užduočių įvykdymo / neįvykdymo administracijos direktorius Komisijos posėdžio metu neišreiškė priekaištų.
20.4. Tiesioginio vadovo vertinimas, nesutinkant su valstybės tarnautojo pateiktu savo tarnybinės veiklos vertinimu, yra argumentuotas ir pagrįstas, nepriklausomai nuo to, jog nebuvo pasisakoma dėl pareiškėjos metinių užduočių įvykdymo kokybės. Vien tik tai, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas turėjo argumentuotų priekaištų ir pastabų dėl jos tiesioginių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymo kokybės, yra pakankama priežastis nebeanalizuoti pareiškėjos nuomonės dėl jai pavestų metinių užduočių vykdymo ir jos bendrą metinę tarnybinė veiklą įvertinti tik „gerai“. Be to, pareiškėjai 2019 metų užduotis suformavo ne šiuo metu savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis asmuo (G. N.), o kitas asmuo (S. B.). G. N. nedalyvavo pareiškėjos ir jos tuometinio tiesioginio vadovo pokalbyje formuojant jai užduotis 2019 metams, todėl nežino priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių jos buvo suformuotos, ir nežino siekiamo rezultato kokybinių rodiklių. Tiesioginis vadovas orientavosi ir vertino tai, ką pats matė pareiškėjai dirbant 2019 metais, vertino jos gebėjimus, kvalifikaciją ir užduočių atlikimo kokybę jam kontroliuojant pareiškėjos veiklą. Todėl buvusio vadovo suformuotų užduočių 2019 metams atlikimo kokybė negali būti laikoma esminiu kriterijumi, vertinant pareiškėjos visą metinę veiklą.
20.5. LVAT, formuodamas VTĮ 27 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusio Aprašo taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Ginčo atveju tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo atlikta pagal jai keliamus reikalavimus ir tai, kad Komisijoje nebuvo analizuojama tiesioginio vadovo pozicija dėl pareiškėjos 2019 metų užduočių įvykdymo kokybės, nėra šios procedūros pažeidimas. Pareiškėjai buvo suteikta teisė Komisijos posėdžio metu pateikti savo nuomonę ir poziciją dėl tiesioginio vadovo atlikto įvertinimo ir ji ja pasinaudojo. Lygiai taip pat paaiškinimus teikė ir pareiškėjos tiesioginis vadovas. Komisijos posėdžio metu tiesioginis vadovas paaiškino ir pagrindė savo poziciją, todėl procedūra nebuvo pažeista.
20.6. Ginčo atveju pareiškėja nesutiko su tiesioginio vadovo pastabomis ir vertinimu, tačiau ne dėlto, kad jos (pastabos) buvo nepagrįstos, o dėl to, kad ji (pareiškėja) neva negali būti viena atsakinga už nepasiektus rezultatus. Pačio fakto, kad jos 2019 metais kuruoti projektai, vykdant pareigybės parašyme nurodytas funkcijas, buvo netinkamai įgyvendinti arba neįgyvendinti, pareiškėja neneigia. Be to, bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas pareiškėjos tiesioginis vadovas G. N., kuris dar ir teismui papildomai paaiškino ir pagrindė kiekvieną iš Siūlymo III skyriaus „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ 1 dalyje „Visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas“, Siūlymo skyriaus 2 dalyje „Efektyvus darbo laiko paskirstymas“ pateiktų pastabų „strateginiai darbai daromi per lėtai“, taip pat Anketos 1 dalyje „Lyderystė“, Anketos 2 dalyje „Žmogiškųjų išteklių valdymas“, Anketos 5 dalyje „Analizė ir pagrindimas“, Anketos 6 dalyje „Komunikacija ir viešieji ryšiai“ nurodytų pastabų. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti tiesioginio vadovo turėtų pastabų ir priekaištų nepagrįstumą.
20.7. Nustačius, kad tiesioginis vadovas turėjo priekaištų dėl pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo, o Komisija laikėsi nustatytų procedūrų tokio vertinimo patikros metu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos reikalavimas turi būti tenkinamas vien tik dėl to, kad nei tiesioginis vadovas, nei Komisija neanalizavo to, kaip pareiškėja įvykdė jai suformuotas užduotis 2019 metams. Praėjusių metų užduočių tinkamas įvykdymas nėra esminis ar pagrindinis tarnautojo metinės veiklos vertinimo kriterijus. Jei tiesioginis vadovas nekvestionuoja šių užduočių tinkamo atlikimo ar neturi didelių priekaištų dėl to, tai šio aspekto nenagrinėjimas Komisijos posėdžio metu negali būti vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, leidžiantis pripažinti Komisijos Išvadą neteisėta.
20.8. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Ginčo atveju Komisija išklausė pareiškėją ir jos tiesioginį vadovą bei padarė išvadą, kad tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra pagrįsta. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų, siūlymo įgyvendinimo.
20.9. Kasmetinis vertinimas nėra susijęs su pareiškėjai VTĮ suteiktomis garantijomis pareigybės panaikinimo metu. Net ir skundo dėl Komisijos Išvados pagrįstumo patenkinimas nelemtų to, kad būtų buvęs priimtas į pareigas priimančio asmenis sprendimas dėl tiesioginio vadovo siūlymo perkelti pareiškėją į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, todėl nesuprantama, kodėl teismo sprendime pasisakoma dėl Komisijos Išvados teisėtumo, jei tai nesukelia jokių teisinių pasekmių, susijusių su prašomu panaikinti Įsakymu dėl pareiškėjos atleidimo iš panaikintų pareigų. Pareiškėja atleista iš pareigų ne dėl priežasčių, susijusių su kasmetiniu vertinimu. Atlikti naują pareiškėjos kasmetinės veiklos įvertinimą neįmanoma, todėl pareiškėjos reikalavimo dėl Komisijos Išvados nagrinėjimas neturi jokios prasmės.
20.10. Teismas, konstatavęs, kad Administracijos struktūriniai pertvarkymai yra realūs, turėjo spręsti, ar pareiškėjai buvo suteiktos VTĮ numatytos garantijos būti paskirtai į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – į žemesnės kategorijos pareigas. Tačiau pareiškėjos atleidimo neteisėtumas konstatuotas tokio tyrimo neatlikus ir dėl visai kitų – DK numatytų garantijų pareiškėjai nesuteikimo, t. y. atrankos kriterijų nepatvirtinimo.
20.11. Teismas, sprendime bandydamas analizuoti, ar naujai steigiamos (duomenys neskelbtini) pareigos ir (duomenys neskelbtini) pareigos bei (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigos yra lygiavertės pareiškėjos eitoms (duomenys neskelbtini) pareigoms ir ar jos yra laisvos, apsiribojo tik pareigybių lygio ir kategorijos palyginimu. Tačiau tai yra netinkami kriterijai nustatymui, ar pareigybės yra lygiavertės.
20.12. VTĮ 49 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjai nėra suteikiama garantija ir teisė rinktis iš kelių jai labiausiai patinkančių lygiaverčių pareigų, kurios steigiamos po jos pareigybės panaikinimo. Tai išimtinė įstaigos vadovo, kuris atsakingas už visos įstaigos tinkamą funkcionavimą teisė ir pareiga, nes valstybės tarnybos teisiniai santykiai turi specifiką, kurią lemia viešojo sektoriaus vykdomų funkcijų pobūdis. Bylos nagrinėjimo metu ir rašytinuose paaiškinimuose buvo pateikti detalūs argumentai, kodėl pareiškėjai buvo pasiūlytos laisvos (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) pareigos (stažas, patirtis vykdant funkcijas, kurios perduotos naujai suformuotam skyriui). (duomenys neskelbtini) pozicija buvo naujai suformuota, labai svarbi ir atitinkanti pareiškėjos kompetenciją bei patirtį dirbant ankstesniame, atitinkamo funkcijų spektro (duomenys neskelbtini) pareigose. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasinaudoti įstatymo numatyta garantija užimti lygiavertes (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, bet ji jų atsisakė. Tokios pozicijos laikosi ir Valstybės tarnybos departamentas savo konsultacijose ir teismui buvo akcentuotas šis aspektas bylos nagrinėjimo metu, tačiau jis liko neįvertintas.
21. Pareiškėja V. V.-P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime nurodo:
21.1. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai neva suabsoliutino metinių užduočių įvykdymo reikšmę tarnybinės veiklos vertinimo procese ir, remdamasis tik šiuo motyvu, pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą Komisijoje pripažino nepagrįstu. Teismo sprendimu yra konstatuojamas netinkamo, neskaidraus pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje faktas ir išdėstyta pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje kritika dėl atsieto nuo suformuluotų užduočių vykdymo asmeninių pareiškėjos savybių vertinimo. Pareiškėjos kvalifikacijos ir gebėjimų vertinimas, atliktas tiesioginio vadovo, padarant abstrakčias pastabas, niekaip nėra susijęs su valstybe?s tarnautojų tarnybine?s veiklos vertinimo kriterijais ir jų aiškinimu.
21.2. Atsakovas nepagrįstai teigia neva teisės aktuose nėra nustatytų veiklos vertinimo kriterijų svertinių reikšmių, kas reiškia tiesioginio vadovo diskreciją spręsti dėl konkretaus galutinio vertinimo kriterijaus taikymo. Tiesioginio vadovo, atliekančio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, diskrecijos teisė spręsti dėl vertinamo tarnautojo individualių uz?duoc?ių rodiklių įgyvendinimo, kvalifikacijos, gebe?jimų atlikti pareigybe?s apras?yme nustatytas funkcijas, nėra absoliuti, ji ribojama konkrečių vertinimo kriterijų reikšmių ir apibrėžiama galutiniu konkrečių reikšmių vertinimo balų vidurkiu.
21.3. Esant ginčui dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo, atsakovui tenka pareiga pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius Komisijos, atitinkamai ir tiesioginio vadovo, vertinimo išvadų pagrįstumą. Administracija nepateikė nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti Komisijos išvados, atitinkamai ir tiesioginio pareiškėjos vadovo atlikto jos tarnybinės veiklos vertinimo, pagrįstumą. Priešingai, nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius jos tarnybinės veiklos kritiško vertinimo pagrindų ryšio su jai ar jos vadovaujamam skyriui suformuluotomis užduotimis ar vykdomomis funkcijomis nebuvimą. Pareiškėja niekada nepripažino tik Komisijoje atskleistų kvalifikacijos ir gebėjimų vertinimo pagrindų teisėtumo ir pagrįstumo, jie nebuvo susiję su pareiškėjos pareiginių funkcijų ir suformuluotų užduočių vykdymu, todėl teismo išvados tiek dėl tiesioginio vadovo, tiek dėl Komisijos atlikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo abstraktumo negali būti paneigtos tuo motyvu, kad, pasak atsakovo, pareiškėja su netinkamais savo tarnybinės veiklos vykdymo aspektais sutiko ir jų neneigė, kas neva turėjo atleisti tiesioginį pareiškėjos vadovą nuo jos tarnybinės veiklos vertinimo atsietai nuo suformuluotų užduočių vykdymo.
21.4. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad nagrinėjimo teisme dalyku negalėjo būti Komisijos Išvada, kaip nesukelianti jokių teisinių pasekmių. Šią atsakovo poziciją paneigia LVAT 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-549-520/2022, kurioje teismas aiškiai konstatavo, kad pateiktu skundu pareiškėja turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl vertinimo Komisijoje nepagrįstumo ir neteisėtumo ir bylą pirmą kartą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą nagrinėti atsisakė nepagrįstai.
21.5. Pareiškėjai buvo pasiūlyta užimti tik žemesnes, (duomenys neskelbtini) valstybės tarnybos pareigas, mažiausiai susijusias su jos iki naujos Savivaldybės struktūros įsigaliojimo atliktomis pareiginėmis funkcijomis. Naujai įsteigto (duomenys neskelbtini), išplečiamų funkcijų (duomenys neskelbtini) pareigos, nors jos ir buvo laisvos, pareiškėjai nebuvo siūlomos, nors kaip matyti iš 2020 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. PAD-11 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4.1-4.8 papunkčių reglamentavimo, pareiškėja atitiko visus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus tarnautojui, pretenduojančiam užimti šias pareigybes. Pareiškėjos vertinimu, tokia situacija, kai valstybės tarnautojui yra siūloma užimti tai pačiai pareigybių grupei priskiriamas, tačiau iš esmės siauresnės veiklos funkcijas, mažesnės atsakomybės ir pasikeičiančio pavaldumo pareigas, negali būti laikoma tinkamu pareigos užtikrinti lygiaverčių pareigų pasiūlymą valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, įvykdymu. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai pasiūlytos (duomenys neskelbtini) pareigos neatitinka VTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto lygiaverčių pareigų apibrėžimo. Be to, pareiškėjos stažas valstybės tarnyboje, atitinkamai ir patirtis, ženkliai ilgesnis nei Ž. T., kuriai buvo pasiūlytos (duomenys neskelbtini) pareigos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. išvados Nr. P11-1 dalies, kuria nuspręsta pareiškėjos V. V.-P. 2019 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P1-318 „Dėl V. V.-P. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Pirmosios instancijos teismas panaikino Išvadą ir Įsakymą, pripažino, kad pareiškėja iš pareigų buvo atleista neteisėtai, tačiau negrąžino jos į eitas pareigas, o taikė DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas jos teisių gynimo priemones. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas, kuris savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem argumentų grupėm: 1) teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su Išvados pagrįstumu, 2) teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigą pareiškėjai pasiūlyti užimti kitas pareigas valstybės tarnyboje.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Išvados panaikinimu
25. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjai einant (duomenys neskelbtini) pareigas, jos tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius Siūlymu pareiškėjos tarnybinę veiklą 2019 metais įvertino „gerai“. Pareiškėja su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko, todėl jos tarnybinė veikla buvo vertinama Komisijoje. Komisija 2020 m. vasario 19 d. posėdyje sprendimu, įformintu 2020 m. vasario 20 d. protokolu Nr. ADM-88, nusprendė pareiškėjos tarnybinę veiklą taip pat įvertinti „gerai“. Komisija 2020 m. vasario 19 d. Išvadoje nurodė, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas – „gerai“.
26. Įvertinus tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų turinį nustatyta, kad teismas, be kita ko, įgyvendindamas LVAT 2022 m. sausio 12 d. nutartį, kuria ši administracinė byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, ginčui aktualių VTĮ ir Aprašo nuostatų kontekste išsamiai įvertino su Išvados parengimu susijusias aplinkybes ir dokumentus, motyvuotai atsakė į visus esminius proceso šalių pateiktus argumentus. Teismas padarė išvadą, kad Komisija netinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas, apsiribojo formaliu aplinkybių vertinimu.
27. Atsakovas apeliaciniame skunde (žr. Nutarties 20.1–20.8 p.) kvestionuoja teismo poziciją dėl Išvados teisėtumo, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovo argumentų kontekste, pakartotinai įvertinusi surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Išvados neteisėtumo (žr. Nutarties 5–9 p.), todėl jiems iš esmės pritaria ir jų nebekartoja.
28. Atsakovas teigia, kad, vertinant Išvados pagrįstumą, tinkamas metinių užduočių įvykdymas yra mažiausiai svarbus kriterijus, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas pastarąjį kriterijų suabsoliutino, neatsižvelgdamas į kitas su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu susijusias reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji teiginiai prieštarauja tikrinamo sprendimo turiniui, iš kurio matyti, kad tikrinamame sprendime tinkamas metinių užduočių įvykdymas buvo vertinamas visų su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu susijusių reikšmingų aplinkybių kontekste. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, nereiškia, jog šie įrodymai pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo įvertinti netinkamai. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
29. Konstatuotina, kad išsamiai pagrįstų pirmosios instancijos teismo motyvų dėl Išvados, savaime nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog, atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, formaliai buvo išlaikytos pagrindinės procedūros. Taip pat šios teismo pozicijos nepaneigia ir atsakovo pateiktas kitoks nei tikrinamame teismo sprendime G. N. apklausos metu pateiktų paaiškinimų interpretavimas. Kaip teisiškai nereikšmingas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad atlikti naują pareiškėjos kasmetinės veiklos įvertinimą neįmanoma, todėl pareiškėjos reikalavimo dėl Išvados nagrinėjimas neturi jokios prasmės (žr. Nutarties 20.9 p.). Pastaruoju aspektu, be kita ko, primintina, kad pirmosios instancijos teismas vertinti Išvados teisėtumą įpareigotas LVAT 2022 m. sausio 12 d. nutartimi, kuria ši administracinė byla buvo perduota nagrinėti iš naujo.
30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad, remiantis apeliacinio skundo argumentais, keisti ar naikinti tikrinimo teismo sprendimo dalį dėl Išvados panaikinimo nėra pagrindo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Įsakymo panaikinimu
31. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:
31.1. Įsakymu, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė), pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų (pareigybės lygis – A, kategorija – 14).
31.2. Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-333 patvirtinta naujoji Administracijos struktūra: panaikintas (duomenys neskelbtini), o jo poskyriai tapo savarankiškais skyriais – (duomenys neskelbtini) skyriais, (duomenys neskelbtini) pavaldume esančios viešųjų ryšių srityje dirbančių specialistų pareigybės perkeliamos į Tarybos ir mero sekretoriatą, (duomenys neskelbtini) pareigybė panaikinama, t. y. du pareiškėjos vadovauto skyriaus padaliniai tapo savarankiškais skyriais, dalis padalinio vykdytų funkcijų (ir darbuotojų) perduota Tarybos ir mero sekretoriatui. Bendrasis skyrius suformuotas sujungus tris skyrius: Archyvų skyrių, Ūkio skyrių ir Dokumentų valdymo skyrių, taip pat pertvarkyti ir kiti Administracijos skyriai. Pirmiau nurodyti Administracijos struktūriniai pertvarkymai yra realūs, o dėl šių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė.
31.3. Pareiškėja apie pareigybės panaikinimą įspėta 2020 m. vasario 24 d., jai 2020 m. kovo 20 d. pranešimu pasiūlyta nuo 2020 m. balandžio 1 d. eiti (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau pareiškėja šio pasiūlymo atsisakė.
31.4. Atsakovas nebuvo patvirtinęs atleidžiamų valstybės tarnautojų atrankos kriterijų, taip pat nebuvo nustatęs, kriterijų, pagal kuriuos bus vertinami pretendentai, siekiantys užimti naujai steigiamas pareigas. Nors pareiškėja atitiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymuose nustatytus kriterijus, jai nebuvo siūloma užimti šias pareigas. Administracijos direktorius pasiūlė (duomenys neskelbtini) pareigas užimti L. K. (atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. vasario 19 d. išvadą, kurioje minėtos tarnautojos 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“), o (duomenys neskelbtini) pareigos buvo pasiūlytos užimti Ž. T. (ji nuo 2006 m. spalio 17 d. iki Administracijos struktūrinės pertvarkos ėjo (duomenys neskelbtini) (pareigybės lygis – A, kategorija – 9)).
32. Pareiškėjos nuomone, Įsakymas, kuriuo ji buvo atleista iš tarnybos, yra neteisėtas dėl to, kad, atsakovas, vykdydamas jos atleidimo VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo atleidimas, kai jo pareigybė panaikinama) procedūrą, pareiškėjai neužtikrino VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 14 d.) 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu būti paskirtam į „kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“, t. y. pareiškėjai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti atrankoje užimti po reorganizacijos įsteigtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas.
33. Iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo panaikino, konstatavęs, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl struktūros pertvarkos metu atsiradusių naujų pareigybių (įskaitant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigybes) pasiūlymo pareiškėjai (kaip ir kitiems Administracijos valstybės tarnautojams), nenustatė konkrečių ir objektyvių kandidatų į pareigybes atrankos kriterijų, todėl pažeidė VTĮ 49 straipsnio ir DK 57 straipsnio nuostatas.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą, nes (i) nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti patvirtinti atrankos kriterijai (žr. Nutarties 20.10 p.); (ii) nepagrįstai konstatavo, kad naujai steigiamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigos bei (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigos yra lygiavertės pareiškėjos eitoms (duomenys neskelbtini) pareigoms ir kad jos yra laisvos (žr. Nutarties 20.11 p.); (iii) VTĮ 49 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjai nėra suteikiama garantija ir teisė rinktis iš kelių jai labiausiai patinkančių lygiaverčių pareigų, kurios steigiamos po jos pareigybės panaikinimo, nes tai išimtinė įstaigos vadovo, kuris atsakingas už visos įstaigos tinkamą funkcionavimą teisė ir pareiga (žr. Nutarties 20.12 p.).
35. Kitaip tariant, iš paminėtų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai turėjo būti siūlomos ne tik (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kurių pareiškėja atsisakė, tačiau ir visos kitos laisvos ir naujai steigiamos pareigybės, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, ji galėtų užimti, įskaitant ir po reorganizacijos įsteigtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas.
36. Nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą (buvęs 44 str. 1 d. 9 p.), be kita ko, svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019). Darbdavys turi pareigą valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų užimti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje (buvusi 43 str. 1 d.) įtvirtintos valstybės tarnautojo garantijos tęsti tarnybą užtikrinimas siejamas su šių aplinkybių visuma: iki valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo valstybės institucijoje (įstaigoje) yra laisvos (atsiranda laisvos) pareigos; valstybės tarnautojas yra tinkamas šias pareigas užimti (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus); šios pareigos tinkamai pasiūlomos valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama; valstybės tarnautojui sutikus, jis paskiriamas eiti šias pareigas. Įrodinėjimo našta, kad buvo užtikrinta valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas, tenka valstybės įstaigai (institucijai), iš kurios atleistas valstybės tarnautojas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, todėl taikytinos DK 57 straipsnio 3 ir 4 dalys; darbuotojams (valstybės tarnautojams) pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, nustatyta DK 57 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose, taikoma tais atvejais, kai atrankos procedūrų metu taikant darbdavio nustatytus atrankos kriterijus konstatuojama, kad pretendentų kvalifikacija yra vienoda (šiuo aspektu išsamiau žr. LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1269-415/2020).
37. Nagrinėjamos bylos kontekste, apibendrinus iš VTĮ 49 straipsnio 1 dalies kylančios pareigos darbdaviui siūlyti karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir šios pareigos aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatuotina, kad, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju atsakovas privalėjo pareiškėjai siūlyti ne tik (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurių pastaroji atsisakė, tačiau ir sudaryti realias galimybes dalyvauti atrankoje į visas kitas tuo metu buvusias laisvas ir naujai įsteigtas pareigas, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, pareiškėja galėtų užimti, įskaitant ir po ginčo reorganizacijos įsteigtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
38. Tai konstatavus, nėra pagrindo, remiantis apeliacinio skundo argumentais, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas Įsakymą panaikino nepagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 880 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (pareiškėja išlaidas grindė 2022 m. birželio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ALZ 908, advokato darbo ataskaita, kurioje pateikta patirtų išlaidų detalizacija, ir 2022 m. birželio 6 d. sąskaitos išrašu, patvirtinančiu pareiškėjos advokatui sumokėtą 880 Eur sumą).
42. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
43. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga suteikta 2022 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 679,3 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 183,09 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 880 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai V. V.-P. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė