Civilinė byla Nr. 2-1248-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00062-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslitas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1023-826/2015, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslitas“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

Ieškovas UAB „Memel invest“ 2015-02-05 su pareiškimu (b. l. 2-4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Verslitas“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 5 102,18 Eur sumą, kuri susidarė atsakovui netinkamai vykdant šalių 2013-11-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Dėl 5 102,18 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla 2-590-965/2015. 2014-12-09 pranešimu atsakovas buvo įspėtas, jog ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-20 nutartimi (b. l. 145-146) atsakovui UAB „Verslitas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė R. B.. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas yra patvirtinęs, kad vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams įmonė neturi galimybių. Nors atsakovas buvo  įpareigotas pateikti 2015 metų finansinius duomenis, tačiau į bylą yra pateiktas tik 2014 metų balansas. Iš atsakovo pateikto bendrovės balanso už 2014 metų laikotarpį, pateiktų duomenų apie įmonės kreditorius ir atsakovo atstovo paaiškinimų teismas sprendė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 6 143,21 Eur (21 211,26 Lt), o viso įmonės turimo turto vertė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu yra tik 712,60 Eur (2 460,46 Lt). Įmonės prekių likutis yra parduotas, o gautos piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su dalimi kreditorių. Teisme bylą atsakovui dėl 5 391,02 Eur skolos  priteisimo yra inicijavęs dar vienas kreditorius - UAB „Viadukas“.  Nors atsakovo atstovas nurodė, kad veda derybas dėl tolimesnės atsakovo veiklos, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė, kaip nepateikė ir duomenų, pagrindžiančių atsakovo deklaruojamus planus gauti 4 800 Lt PVM permoką.  Kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai 6 143,21 Eur (21 211,26 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki ir iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Verslitas“ atskirajame skunde (b. l. 156-157) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutartį pakeisti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl 6 143,21 Eur skolos priteisimo (c. b. Nr. L2-11311-792/2014) tarp šalių vyksta teisminis ginčas, vedamos derybas dėl šios skolos grąžinimo sąlygų.
2. Atsakovas planuoja iš valstybės susigrąžinti 1 390,17 Eur dydžio PVM permoką. Šią aplinkybę patvirtina teismui teikiama sutartis.
3. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs teisminis ginčas dėl 17 616,81 Lt sumos (c. b. Nr. 2-590-965/2015), o byla šiuo metu nėra išnagrinėta. Ieškovas, inicijuojantis bankroto bylos iškėlimo, pats atsakovui yra skolingas 1 950,10 Eur permoką, ką patvirtina buhalterinė tarpusavio skolų suvestinė. Siekdamas išvengti skolos sumokėjimo, ieškovas atsakovo atžvilgiu pradėjo bankroto procesą. Skolos pagrįstumas turi būti vertinamas teisme, bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, o ne bandant skolas atgauti bankroto proceso metu.
4. Teismas nekonstatavo ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų kitų sąlygų, būtinų bankroto bylos iškėlimui. Atsakovas nevėluoja mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, nėra viešai pranešęs, jog negali ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Ieškovas UAB „Memel invest“ atsiliepime (b. l. 168-170) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutartį palikti galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo 6 143,21 Eur pradelstų įsipareigojimų ieškovui, pripažino, kad yra nemokus. Įmonė neturi registruoto turto, turi tik įstatinį kapitalą, kurio vertė 712,60 Eur. 2015-05-07 teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteista 6 117,29 Eur suma, t. y. ieškovo reikalavimai preliminariai jau buvo įvertinti. Be to, pats atsakovas pripažino, kad yra skolingas ir kitam kreditoriui UAB „Viadukas“ 5 391,02 Eur sumą. 
2. Atsakovo įsipareigojimams apytiksliai siekiant 17 925,52 Eur sumą, o turto atsakovas turi tik už 712,60 Eur, todėl atsiskaityti su kreditoriais galimybių neturi. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog planuoja vykdyti veiklą ir atkurti mokumą.
3. Atsakovo pateikti duomenys, dėl ketinimo susigrąžinti PVM permoką kelia abejonių dėl šios permokos grąžinimo realumo. Duomenų, kad yra priimtas sprendimas dėl PVM permokos grąžinimo pateikta nebuvo. Be to, net ir grąžinus PVM permoką atsakovo nemokumas iš esmės nepasikeistų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavo ĮBĮ numatytus nemokumo požymius, pagrįstai  apeliantui iškėlęs bankroto bylą.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ). ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurio pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. ĮBĮ straipsnio 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Verslitas“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis bei išklausęs apelianto atstovo žodinius paaiškinimus, nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės turto vertė 712,60 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 6 143,21 Eur, todėl sprendė, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, kad sudarė prielaidas bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl įmonės nemokumo, atskirajame skunde teigia, kad liko neįvertintos aplinkybės, susijusios su jo įsiskolinimais kreditoriams, t. y. tai, jog teisme vyksta ginčas dėl šios 6 143,21 Eur skolos grąžinimo (civilinė byla L2-11311-792/2014) bei tai, jog tarp bankroto bylą inicijavusio ieškovo ir apelianto kilę nesutarimai dėl priešpriešinių įsipareigojimų vienas kito atžvilgiu vykdymo,  dėl ko apelianto 5 102,18 Eur (17 616,81 Lt ) įsiskolinimas ieškovui ginčijamas teisme (civilinė byla 2-590-965/2015; LITEKO duomenys). Šie atskirojo skundo argumentai nelemia kitokio apelianto finansinės padėties vertinimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla L2-11311-792/2014, kurioje apeliantas teigia vedąs derybas dėl skolos grąžinimo, procesiškai laikoma išnagrinėta. Šioje byloje teismas panaikino išduotą teismo įsakymą, kadangi buvo priimtas UAB „Viadukas“ ieškinys dėl 5 391,02 Eur (18 614,12 Lt) skolos iš apelianto priteisimo. UAB „Viadukas“ ir apelianto ginčas dėl šios sumos priteisimo nėra išspręstas, Kauno miesto apylinkės teisme šiai civilinei bylai suteiktas Nr. 2-2688-792/2015 (LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Apelianto 5 102,18 Eur (17 616,81 Lt) įsiskolinimo kitam kreditoriui - ieškovui UAB „Memel invest“ dydis taip pat yra ginčijamas teismine tvarka. Iš bylos bei LITEKO duomenų matyti, kad atskiruoju skundu skundžiamos nutarties priėmimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Memel invest“ ieškinį apeliantui UAB „Verslitas“ dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo bei apelianto UAB „Verslitas“ priešieškinį ieškovui UAB „Memel invest“ dėl nepagrįsto praturtėjimo (civilinė byla Nr. 2-590-965/2015; LITEKO duomenys). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimu apelianto priešieškinis buvo atmestas, o ieškovo UAB „Memel invest“ ieškinys patenkintas: apeliantas iškeldintas iš nuomojamų patalpų, priteisti nuostoliai bei skolą už komunalines paslaugas (iš viso 5 102,17 Eur). Taigi abiejų įmonių – ieškovo UAB „Memel invest“ bei apelianto UAB „Verslitas“ reikalavimai vienas kitos atžvilgiu preliminariai jau įvertinti minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimu, nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, pateikus apeliacinį skundą.

Nors paprastai įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-03 nutartis c. b. Nr. 2-502/2013; 2014-02-06 nutartis c. b. Nr. 2-301/2014), pasinaudojimas galimybe reikalauti grąžinti skolą ieškinio teisenos tvarka nekliudo kreditoriui teikti pareiškimą ir dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, jeigu tam yra kitos reikiamos sąlygos, turi teisę ginti pažeistas teises inicijuodamas bankroto procedūrą savo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis c. b. Nr. 2-486-180/2015). Tokiu atveju šio asmens reikalavimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nepatvirtinimas lemia bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiančio teismo pareigą reikalavimo egzistavimą įvertinti preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui pagal bylą inicijuojančio asmens pateiktus įrodymus nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis c. b. Nr. 2-529-178/2015). Pirmiau buvo nurodyta, kad ieškovo UAB „Memel invest“ reikalavimo bei jo dydžio pagrįstumas preliminariai jau buvo įvertinti neįsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimu ir nustatytas skolos, kuri yra pradelsta, dydis - 5 102,17 Eur. Teismo posėdžio metu paties apelianto pripažintų kitam jo kreditoriui įsipareigojimų dydis, nors teisminis ginčas tebevyksta, yra 6 143,21 Eur.                    

Bylos nagrinėjimo metu pateiktame apelianto turto balanse už 2014 metus nurodyta, kad apelianto turimo turto vertė yra 52 023 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 46 500 Lt (b. l. 98-101); ilgalaikio turto žiniaraštyje turto likutinė vertė nurodyta 2 460,46 Lt (b. l. 97); prekių likučių savikaina apskaityta 61 229,15 Lt suma (b. l. 96), o visos apelianto skolos 2014-12-31 kreditorių sąraše sudarė 89 450,83 Lt sumą (b. l. 95). Spręsdamas klausimą dėl apelianto mokumo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais duomenimis bei apelianto atstovo žodiniais paaiškinimais, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 6 143,21 Eur sumą, o įmonė turto turi už 712,60 Eur, kadangi prekių likutis, buvęs 2014-12-31, jau parduotas ir yra panaudotas daliai kreditorinių įsipareigojimų padengti. Šias aplinkybes tvirtina ir byloje pateikta apelianto vadovo raštai, kad 2015-02-06 apeliantas UAB „Verslitas“ debitorinių įsipareigojimų ar nebaigtų vykdyti sutarčių neturi, 2015-02-06 įmonės turto sąrašas, pagal kurį įmonės turtą sudaro konteineris – ofisas bei svarstyklės (b. l. 133, 134). Nors atskirajame skunde apeliantas teigia apie galimybę susigrąžinti 1 390,17 Eur dydžio PVM mokesčio permoką, šiai aplinkybei pagrįsti pateikdamas konsultavimosi PVM klausimais ir mokesčių susigrąžinimo sutartį su priedais (b. l. 158-163), kuriuos apeliacinės instancijos teismas, išskyrus be vertimų pateiktus dokumentus, priima ir vertina kartu su kitais bylos įrodymais, šie duomenys patys savaime nepakankami tikėtinai išvadai padaryti, jog 1 390,17 Eur suma galėtų būti įtrauktą į apelianto turto masę (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies kylanti pareiga įrodyti savo mokumą negali būti perkeliama ieškovui ar teismui. Teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį ir neeliminuoja jos pareigos įstatymų reikalavimus atitinkančiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti aplinkybes, kuriomis ta šalis remiasi.

Sprendžiant dėl apelianto mokumo taip pat aktuali ir tokia aplinkybė, kad UAB „Verslitas“ nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Nuo UAB „Verslitas“ įsteigimo – 2013-11-29, finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui apeliantas apskritai neteikė. Prieigų prie informacinių sistemų registrų duomenimis buvo nustatyta, kad įmonė registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b. l. 18-20). Šiuo metu įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, o įmonės skola SODRAI sudaro 665,47 Eur.

Taigi nagrinėjamos bankroto bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos  teismas pripažįsta, kad atskirojo skundo argumentai bei aptarti apelianto teisiniai ginčai su savo kreditorinius reikalavimus įrodinėjančiomis įmonėmis UAB „Memel invest“ bei UAB „Viadukas“, atsižvelgiant į apelianto turimo turto vertę bei jo sudėtį,  nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl įmonės mokumo atkūrimo, vykdant įprastinę ūkinę veiklą, ir / ar dėl jo realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo kelti bankroto bylą, lieka nepaneigta. Pažymėtina, kad ir neįtraukus į apelianto pradelstų įsipareigojimų sąrašą ieškovo UAB „Memel invest“ finansinio reikalavimo, apelianto turimo turto (712,60 Eur) ir teismo posėdžio metu paties apelianto nurodytų įsipareigojimų (6 143,21 Eur) santykis pagal ĮBĮ nuostatas vertintinas kaip nemokumas. Nėra pagrindo ir išvadai, jog apelianto finansiniai sunkumai yra laikini, susiformuoti. Nors apeliantas į bylą teikė aiškinamąjį raštą dėl savo veiklos vystymo perspektyvų (b. l. 125), tačiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiai neįrodo, kad įmonė iš tiesų pajėgi vykdyti veiklą, iš kurios gautos pajamos galėtų būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais, tokie teiginiai nenusako įmonės komercinės – ūkinės veiklos perspektyvumo. Su atskiruoju skundu taip pat nepateikta ir jokių duomenų, liudijančių nors ir neženklaus apelianto pelno gavimą, apyvartinių lėšų turėjimą ir pan.

Pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir / ar būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti jos finansinę padėtį. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais) pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Todėl ir pats įmonės vadovas, matydamas, kad įmonės vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti susidariusią situaciją, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad byloje nebuvo nustatyta kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, t. y. nebuvo nustatytas vėlavimo sumokėti darbo užmokestį faktas, įmonė nėra padariusi viešo pareiškimo, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, nagrinėjamos bylos atveju neaktualūs. Sąlygos bankroto bylai iškelti yra reglamentuotos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje ir esant bent vienai iš šių sąlygų gali būti keliama bankroto byla. Šiuo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, t. y. įmonės nemokumas (ĮBĮ 2 str. 8 d.), atskirojo skundo motyvais paneigtas nebuvo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Dalia Kačinskienė