Administracinė byla Nr. A-643-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00986-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. L. K., M. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas I. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalį, kurioje atsisakoma jam atkurti nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas); 2) įpareigoti Tarnybą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti pareiškėjo nuosavybės teises į Sklypą.

Pareiškėjas nurodė, kad prašymą grąžinti natūra 2,19 ha žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė jo senelei A. Z., pateikė 2001 m. gruodžio 6 dieną. Iki šios dienos jam iki nacionalizacijos turėtoje vietoje yra atkurtos nuosavybės teisės į 82,82 arų žemės. Suformuotas 0,0071 ha žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2012 m. spalio 19 d., tačiau šis žemės sklypas suformuotas ne jo nuosavybės teisių atkūrimui, bet siekiu jį parduoti šalia esančio sklypo savininkams. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus sklypo dydžio, į kurį natūra yra atkuriamos nuosavybės teisės. Tarnyba savo atsisakymą atkurti nuosavybės teises į minėtą sklypą grindžia tuo, jog dalis sklypo yra suformuota už detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos, t. y. patenka į gatvės teritoriją, todėl tokia žemė negali būti grąžinama. Pareiškėjas nesutiko su tokiu atsakovo teiginiu, tvirtindamas, kad ginčo sklypo jokia dalis nepatenka į gatvės teritoriją.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje galioja Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. (buv. Pionierių stovyklos) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494, sprendiniai. Sklypą išilgai (iš rytų į vakarus) kerta detaliuoju planu nustatyta gatvės raudonoji linija, t. y. Sklypo plotą apima žemės plotas, esantis iki gatvės raudonosios linijos ir už jos. Atsakovas darė išvadą, kad Sklypo dalis yra už gatvės raudonosios linijos, patenka į gatvės teritoriją, todėl į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovas pabrėžė, kad siekiant, jog Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 949 patvirtintu detaliuoju planu nustatyta gatvės raudonoji linija „pasislinktų“ link Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje M1:1000 nurodytos rekomendacinės gatvės raudonosios linijos, turi būti keičiamas minėtas detalusis planas ir jo sprendiniai, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad minėto detaliojo plano keitimas vyksta ar artimiausiu metu prasidėtų. Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, pagrįstai atsisakė grąžinti natūra Sklypą, kadangi šis yra suprojektuotas patvirtintu detaliuoju planu nustatytoje gatvės dalyje ir faktiškai yra važiuojamojoje kelio dalyje.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. L. K. ir M. K. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad Sklypas buvo suformuotas konkrečiu tikslu – prijungimui prie šalia esančio sklypo ir neatitinka laisvos žemės sąvokos. 2011 m. liepos 12 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), kuriuo prašė leisti pradėti rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą. Plano rengimo tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Visų institucijų sutikimai buvo gauti, todėl 2011 m. lapkričio 15 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Nr. A30-3066. Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-558 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tvirtino, kad Tarnyba neturi jokios galimybės formuoti nuosavybės grąžinimui žemės toje vietoje, kur jau yra suformuotas žemės sklypas jos išpirkimui ir prijungimui prie jau trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomo sklypo. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad Sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, todėl turi būti parduotas ir į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Administracija atkreipė dėmesį, kad teisme jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 kilęs ginčas dėl įpareigojimo pareiškėjui ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių grąžinimui. 2005 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjamojoje teritorijoje. Administracija tvirtino, kad pareiškėjas neturi jokio pagrindo kvestionuoti tolimesnių teisinių santykių, besiklostančių privačios ir valstybinės žemės valdymo srityje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui grąžinta žemė – suformuotas sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), užėjo už savininko turėtos žemės kartografijos ribų, todėl dalis žemės sklypo buvo atkurta ne savininko turėtoje vietovėje (neviršijant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime nurodyto 724 kv. m grąžintino žemės ploto). Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-558 sujungimui su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) suformuotas įsiterpęs Sklypas negali būti laikomas laisvu. Ginčo sklypui kaip neatskiriamai sujungiamo sklypo daliai yra nustatyti užstatymo reglamentai, jis įgyja pagrindinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) požymius – naudojimą gyvenamajam pastatui eksploatuoti. Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 30-558 yra galiojantis. Pareiškėjas teismine tvarka realizavo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusios savininkės A. Z. turėtoje žemėje. Administracija pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pagrindų neatitinka reikalavimas atkurti nuosavybės teises į suformuotą įsiterpusį žemės sklypą pagal žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 35 punktu, Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ ir darė išvadą, kad minėtuose aktuose yra nustatyti tik minimalūs perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų dydžiai, tačiau šių teisės aktų nuostatos taip pat neprivalo būti taikomos vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra.

Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo sklypą, nes žemės sklypo dalis patenka į gatvės teritoriją. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos 1061 punktu ir pažymėjo, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojami laisvos (neužstatytos) žemės sklypai. Jei savininko turėto žemės sklypo ribos yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią.

Teismas pažymėjo, kad ginčo sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra 71 m2, esantis (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje pusėje ir iš šiaurės pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu, iš pietų pusės ribojasi su gatve, o iš rytų ir vakarų pusių ribojasi su valstybinės žemės plotais. Teismas nustatė, kad šis žemės sklypas nelaikytinas laisvu, nes patenka į nustatytas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Teismas darė išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis laikytina teisėta bei pagrįsta, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose dėstomi argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais ir teismas dėl jų nepasisakė.

Teismas darė išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuota, todėl yra teisėta ir pagrįsta ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti jo nuosavybės teises į Sklypą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimo dalį. Teismui konstatavus, kad ginčijama sprendimo dalis yra teisėta, yra atmestinas ir išvestinis reikalavimas.

II.

Pareiškėjas I. L. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 73-76) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalį, kuria atsisakoma jam atkurti nuosavybės teises į Sklypą ir įpareigoti Tarnybą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti jo nuosavybės teises į Sklypą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo sklypas negali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nepatenka į gatvės raudonųjų linijų teritoriją. Pareiškėjas remiasi Nekilnojamojo turto registro 4 straipsniu, Žemės įstatymo 29 straipsniu ir nurodo, kad Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog sklypo naudojimo pobūdis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba, nėra jokių įrašų, kad sklypo dalis galėtų būti naudojama kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, kuri nustatoma miestų gatvėms. Pareiškėjas remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtino detalųjį planą, kuriuo aplink dabartinę (duomenys neskelbtini) gatvę buvo suprojektuoti sklypai gyvenamajai statybai. Pats gatvės infrastruktūros sklypas detaliuoju planu suprojektuotas nebuvo, nenurodyta gatvės ašinė linija, posūkio taškų koordinatės. Dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės plotis numatytas 10 metrų. Į šiaurę nuo dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės ribos minėtu detaliuoju planu buvo suprojektuoti trys sklypai gyvenamajai statybai. Vėliau apytiksliai jų vietoje buvo naujai suprojektuoti penki sklypai, iš kurių ir Sklypas. Keturi iš penkių naujai suprojektuotų sklypų pietinės kraštinės sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąją liniją, o (duomenys neskelbtini) gatvės plotis šiuo metu tarp raudonų linijų yra 12 m, t. y. 2 m platesnė nei numatyta 2000 m. vasario 11 d. detaliojo plano šios gatvės sprendiniuose. Pareiškėjas nurodo, kad Sklypo planas yra patvirtintas Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-558, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, bet ne susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūrai. Pareiškėjo teigimu, šis įsakymas yra teritorijų planavimo dokumentas, prilyginamas detaliajam planui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Administracija 2013 m. balandžio 10 d. rašte Nr. A51-41423(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog išduodant leidimus rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planus, prilyginamus detaliojo plano dokumentui, buvo atsižvelgta į suplanuotos (duomenys neskelbtini) g. linijų ribas, pakoreguotas atsižvelgiant į aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu pakeistu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patikslintus gatvių raudonųjų linijų parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-838/2014, kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, nustatė, jog šiaurinė (duomenys neskelbtini) g. raudonoji linija sutampa su Sklypo pietine kraštine bei sklypų (duomenys neskelbtini) pietinėmis kraštinėmis, t. y. ir su pietine Sklypo kraštine, nes visos šių sklypų pietinės kraštinės sudaro vieną liniją. Pareiškėjas daro išvadą, kad tai paneigia teiginį, jog dalis ginčo sklypo patenka į gatvės raudonųjų linijų teritoriją. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A525-838/2014 pagrindu bus atkuriamos jo nuosavybės teisės žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie su Sklypu ribojasi iš rytų ir vakarų pusių. Tai, pareiškėjo teigimu, yra papildomas įrodymas, jog sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu. Pareiškėjo teigimu, teismas priėjo klaidingą išvadą, kad Sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų teritoriją, nes rėmėsi šio fakto nepatvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjas remiasi Tvarkos 1061 punktu ir daro išvadą, kad Sklypas patenka į iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 93-97) prašo priimti naują sprendimą.

Administracija remiasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu ir daro išvadą, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-558 patvirtintu planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suprojektuotas laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpęs 71 kv. m valstybinės žemės sklypas prie privataus sklypo (duomenys neskelbtini) atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir gatvės. Administracija atkreipia dėmesį, kad rengiant Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 30-558 buvo laikomasi Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytos tvarkos. Administracija remiasi Aprašo 17.3 punktu ir daro išvadą, kad Sklypas yra įsiterpęs tarp gatvės raudonųjų linijų ir sklypo (duomenys neskelbtini), todėl šio sklypo rytų ir vakarų pusėse esančių sklypų formavimo aplinkybės neturi teisinės reikšmės žemės sklypo plano rengimui ir įsiterpusio sklypo pardavimui, nes sklypo rytų ir vakarų pusėse esančios teritorijos nėra laikomos besiribojančiomis su įsiterpusiu sklypu. Administracija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane nebuvo nurodytos posūkio taškų koordinatės bei nebuvo nustatytos gatvės ašinės linijos ir gatvės parametrų koordinatės pagal atitinkamą gatvės kategoriją, todėl išduodant leidimus pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo atsižvelgta į suplanuotas (duomenys neskelbtini) gatvės linijų ribas, pakoreguotas, atsižvelgiant į aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintu STR 2.06.01:1999 nustatytus (patikslintus) gatvių raudonųjų linijų parametrus pagal atitinkamų gatvių kategorijas. Administracija daro išvadą, kad 71 kv. m žemės sklypas, suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-558, nepatenka nei į gatvę, nei į gatvės raudonąsias linijas, bet yra įsiterpęs tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gatvės raudonųjų linijų. Administracija remiasi Aprašo 4.4 punktu ir pažymi, kad pagal Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 30-558 71 kv. m sklypas nėra suformuotas ir negali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, bet yra numatomas vienintelis jo naudojimo būdas – sujungimas su esamu sklypu (duomenys neskelbtini). Administracijos teigimu, šis žemės sklypas negali būti formuojamas ir naudojamas kaip atskiras žemės sklypas, nes toks sklypas neatitiktų racionalios žemėvaldos principų, būtų neracionaliai mažo ploto bei užkirstų privažiavimą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Administracija paaiškina, jog ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre registruotas atskiru žemės sklypu dėl to, kad galima būtų įforminti ir įvykdyti sklypų sujungimą. Administracija remiasi Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu ir pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nuostatų, kurios leistų įsiterpusius žemės plotus naudoti ne teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu tikslu – sujungti su pagrindiniu sklypu, o nuosavybės teisių atkūrimui. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei valstybinis žemės patikėtinis nebuvo išreiškę valios dėl tikslingumo 71 kv. m žemės sklypą formuoti kaip atskirą žemės sklypą. Administracija remiasi ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-838/2014 ir joje pateiktas išaiškinimas, kad galimybės formuoti atkurtiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje nėra, nes čia sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribos ribojasi su gatve. Administracija nurodo, kad prioriteto nuosavybės teisių atkūrimui teikimas negali būti suprantamas kaip nuosavybės teisių atkūrimo vykdymas, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.  

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 107-109) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, Atkūrimo įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, nes ginčo sklypas iš dalies pateko į kelio, esančio pietinėje sklypo dalyje, raudonųjų linijų teritoriją. Atsakovas nurodo, kad, remiantis teritorijos (buvusios pionierių stovyklos) detaliuoju planu, patvirtintu Miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494, buvo matyti, jog minėtą sklypą nuo jo rytinės dalies iki vakarinės kerta pietinėje sklypo dalyje esančio kelio raudonoji linija (sklypas pateko į gatvės teritoriją). Todėl į Sklypą pagal Atkūrimo įstatymą nuosavybės teisė negalėjo būti atkurta (sklypas atitiko įsiterpusio sklypo sąvoką) ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. lapkričio 15 d. priėmė įsakymą pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Nr. A30-3066. Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-558 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tik pastarajame plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kelio į pietus nuo ginčo sklypo raudonosios linijos buvo susiaurintos – po to kai ginčo sklypas buvo suformuotas pripirkimui.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. K. ir J. L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su teismo išvada, jog ginčo žemės sklypas patenka į nustatytas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Atkreipia dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, t. y. gatvių raudonųjų linijų nustatymo klausimus sprendžia Vilniaus miesto savivaldybė, o ne Nacionalinė žemės tarnyba. Remiasi statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 2.3, 2.5 punktais, pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderintas detalus planas patvirtina, jog gatvės raudonosios linijos nepatenka į naujai suformuoto sklypo ribas, t. y. ginčo teritorija nepatenka į kelio ribas ir gali būti perleista privačion nuosavybėn. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo Administracijos direktorius įpareigotas per 30 dienų perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalis. Pabrėžia, kad šių sklypų pietinė riba (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje yra tokia pati kaip ir ginčo žemės sklypo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad sklypų ribos nepatenka į gatvės raudonąsias zonas, todėl tokią pačią ribą gatvės pusėje turintis ginčo sklypas į šią zoną taip pat nepatenka. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad Sklypas yra 71 kv. m siaura juosta, kuri skiria jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškina, kad yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Šį žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš pareiškėjo. Įsigijus žemės sklypą buvo pradėti rengti šalia esančių sklypų detalieji planai, pakoreguotos gatvės linijos ir tokiu būdu susiklostė situacija, kad tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės atsirado laisva 3 metrų žemės juosta, kurią tretieji suinteresuoti asmenys siekia įsigyti. Parengus visus dokumentus, įregistravus naujai suformuotą žemės sklypą registre, pageidavimą į jį atkurti nuosavybės teises pareiškė pareiškėjas. 71 kv. m ploto žemės sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, yra numatytas vienintelis jo naudojimo būdas – sujungimas su tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypui kaip neatskiriamai sujungiamo sklypo daliai yra nustatyti pagrindinio sklypo užstatymo rodikliai, pagrindinio sklypo paskirtis. Naujai suformuotas sklypas neturi adreso, nes buvo formuojamas prijungimui prie pagrindinio sklypo. Tretieji suinteresuoti asmenys daro išvadą, kad nėra teisinės galimybės atkurti nuosavybės teises į jau suformuotą išsipirkimui ir įregistruotą sklypą, nes ši žemė nėra laisva (neužstatyta). Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžia, kad tokio dydžio ir tokioje vietoje esančio sklypo neįmanoma naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, pažymi, kad buvo prašoma prijungti prie jų nuosavybės teise valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siaurą juostą, kuri skyrė jų sklypą ir gatvę. Sklypo ribos neatitiko šalia suprojektuotų sklypų ribų, todėl kreipėsi dėl papildomos siauros žemės juostos išsipirkimo. Ši juosta yra tik 3 m pločio, todėl atitinka teisės akte nurodytą siauros juostos sąvoką ir atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, pažymi, kad, atkūrus nuosavybės teises į ginčijamą sklypą, iškiltų būtinybė jame nustatinėti servitutą ir būtų iš esmės apsunkintas tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimas, pažeisti racionalumo ir teisingumo principai. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 25 d. priėmė individualų aktą Nr. 49SDŽ-459, kuriuo sukėlė teisines pasekmes – buvo pradėtas rengti žemės sklypo planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 70 kv. m. Detaliojo planavimo procedūra truko daugiau nei pusantrų metų. Parengus planą, jį patvirtino ir Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Tretieji suinteresuoti asmenys daro išvadą, kad šie veiksmai lėmė teisėtus lūkesčius, todėl institucijos privalo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo klausimas negali būti svarstomas.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises E. L. vardu į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje (buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė), grąžinant jį natūra

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė, pripažinęs, kad Sklypo dalis patenka už (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą jis yra valstybės išperkamas ir negali būti grąžinamas natūra. Kartu teismas sprendime aptarė ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus argumentus dėl Sklypo atitikimo laisvo valstybinės žemės sklypo kriterijams.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad Sklypas patenka į gatvės raudonųjų linijų teritoriją ir teigia, kad Sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos  Aprašo prasme, todėl negali būti parduodamas tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Tarp šalių nėra ginčo dėl šiai bylai svarbių faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas, kaip E. L. teisių perėmėjas, siekia atkurti nuosavybės teises į A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 2,19 ha žemės Vilniaus mieste, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, teikdamas pirmenybę žemės grąžinimui natūra. Pareiškėjui Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2.4-041-8248 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,724 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį jis 2011 metais pardavė tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims; vėliau teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pareiškėjui nuosavybės teises atkurti į dalį žemės sklypų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gatvės liko 0,0071 ha ploto žemės sklypas, kurį tretieji suinteresuoti asmenys norėtų išpirkti iš valstybės kaip laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privataus žemės sklypo ir gatvės, tam nustatyta tvarka parengė ir patvirtino žemės sklypo planą, o pareiškėjas reikalauja grąžinti šį žemės sklypą natūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-172-432/2014 įpareigojo parduoti Sklypą tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Ginčo teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr.494 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį (duomenys neskelbtini) gatvės plotis tarp raudonųjų linijų yra 10 metrų.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau jį ne visai tinkamai motyvavo.

Atsižvelgusi į Administracijos atsiliepimuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apelianto poziciją, kad ginčo sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų teritoriją. Turint omenyje Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.30-558 patvirtintą Sklypo planą, gretimų sklypų išsidėstymą ir ribas bei (duomenys neskelbtini) gatvės parametrus pagal jos kategoriją, darytina išvada, kad ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su tuo, kad 0,0071 ha sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų teritoriją, yra nepagrįsti ir neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Apelianto argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, pripažintini pagrįstais, tačiau pažymėtina ir tai, kad grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Nors nuosavybės teisių atkūrimui natūra vyraujančioje teismų praktikoje teikiama pirmenybė prieš kitokius valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos būdus, tačiau ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimui įmanoma suformuoti tinkamą naudotis atskirą žemės sklypą.

Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pabrėžęs, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami (išnuomojami) be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis (išsinuomos) tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama (išnuomojama) aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad šiame Vyriausybės nutarimo punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-471/2013).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Ginčo sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl prie jo galima privažiuoti. Vilniaus miesto bendrajame plane Sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Sklypo padėtis ( siaura juosta tarp gatvės ir privataus sklypo (duomenys neskelbtini)),   jo dydis  (71 m2), paskirtis bei naudojimo būdas (gyvenamosios teritorijos) leidžia daryti išvadą, kad juo bus galima racionaliai naudotis tik kartu su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Siauras, vos trijų metrų pločio 71 m2 žemės sklypas, kaip atskiras turto vienetas yra akivaizdžiai per mažas, kad būtų tinkamas naudojimui pagal paskirtį, jo nesujungiant su kitu tos pačios paskirties sklypu. Be to, Sklypo sujungimas su galimai pareiškėjui atiteksiančiomis (duomenys neskelbtini) žemės sklypų dalimis taip pat nesukurtų tinkamo naudoti žemės sklypo Žemės reformos 19 straipsnio 6 dalies aspektu. Toks faktinės situacijos vertinimas atitiktų ir teisingumo bei protingumo kriterijus, trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius, nesukeltų jiems papildomų sunkumų naudotis jų nuosavybėje esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nes patekimui į šį sklypą neprireiktų nustatyti servituto.

Pažymėtina ir tai, kad anksčiau nagrinėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014 tarp tų pačių šalių jau buvo pasisakyta, kad  galimybės formuoti sklypą nuosavybės atkūrimui (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje nėra, nes kaip matyti iš eksplikacijos, čia sklypų ribos ribojasi su gatve.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Sklypas neatitinka laisvai valstybinei žemei, galimai grąžinti natūra, keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Šioje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo apeliaciniame skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-552-616/2014, nes minėtoje byloje ginčas buvo kilęs dėl žemės sklypo, kurio dydis (282 m2 ) ir padėtis ženkliai skyrėsi nuo šioje byloje aptariamo sklypo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nelaiko minėtos administracinės bylos tinkamu precedentu, kurio būtų būtina laikytis nagrinėjamu atveju.

Įvertinusi Sklypo padėtį, dydį bei kitus kriterijus, teisėjų kolegija mano, kad jis atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkto ir Aprašo prasme, todėl turėtų būtų parduodamas be aukciono tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinus jame išdėstytus motyvus, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. L. (I. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.