Civilinė byla Nr. e2A-549-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00978-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.2.2.11; 2.2.2.8.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „NBP“ ir uždarajai akcinei bendrovei „RAY Investments“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NBP“ (toliau – ir bendrovė) veiklos tyrimą ir panaikinti juridinio asmens organų sprendimus, t. y. bendrovės 2016 m. spalio 24 d. akcininko sprendimą Nr. 16-03 dėl pritarimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimo sąlygoms, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „NBP“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis privatusis juridinis asmuo, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra pelno gavimas. Bendrovės įstatinis kapitalas ieškinio pateikimo dieną yra 29 000 Eur, vienos akcijos nominali vertė – 2,90 Eur, įstatinis kapitalas suskirstytas į 10 000 vnt. akcijų, iš kurių 2 000 vnt. akcijų priklauso ieškovui (tai sudaro 20 proc. balsų), 1 000 vnt. atsakovui A. J. (10 proc. balsų), 7 000 vnt. akcijų UAB „RAY Investments“ (70 proc. balsų). Pagal bendrovės įstatus, bendrovė yra valdoma vienasmenio valdymo organo – vadovo (direktoriaus). Bendrovės vadovu yra paskirtas atsakovas A. J.. Bendrovė pagrindines pajamas gauna iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ administravimo ir aptarnavimo veiklos bei šios įmonės mokamų dividendų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 7 d. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktoriaus pareigas ėjo ieškovas. Prieš tapdamas bendrovės akcininku, ieškovas ir UAB „NBP“ 2011 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą, pagal kurį patvirtino, kad šalis sieja nepavaldumo santykiai, todėl, veikdami dėl bendro intereso, įsipareigojo dėti maksimalias pastangas, siekiant naudos UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, taip pat ieškovas įsipareigojo kol eis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdymo organo pareigas, bet ne trumpiau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. nekonkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir ne trumpiau kaip vienerius metus po santykių pasibaigimo neatskleisti tretiesiems asmenims konfidencialios UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ informacijos.
3. Ieškovas po darbo santykių pasibaigimo kitoje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 2 d. Nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. bendrovė buvo vienintele UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininke, t. y. UAB „NBP“ priklausė 100 procentų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų. Ieškovui atsistatydinus iš užimamų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktoriaus pareigų, 2016 m. spalio 24 d. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko sprendimu, kurį pasirašė akcininkui UAB „NBP“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, prie jos prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 24 d., UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vienintelio akcininko sprendimu, kurį pasirašė akcininkui UAB „TS Investments“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijunti prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. 2016 m. gruodžio 20 d., pabaigus reorganizavimo procesą, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungta prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. Reorganizavimas įvykdytas pagal UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ parengtas reorganizavimo sąlygas (toliau – Reorganizavimo sąlygos), kuriose nurodyta, jog naujai veikiančios bendrovės įstatinis kapitalas sudarys 645 000 Eur, bus padalintas į 645 000 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijas. Reorganizavimo sąlygose buvo nurodyta, jog po reorganizavimo veikiančioje UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijos paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Taip po reorganizavimo 82 736 vnt. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų atiteko UAB „TS Investments“, o 526 264 vnt. – UAB „NBP“. Po reorganizavimo UAB „NBP“ valdomas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų skaičius sumažėjo nuo 100 proc. iki 87,1727 proc., t. y. 12,8273 proc. akcijų. Įmonių sujungimo procesas reiškia, kad iš dviejų įmonių, kaip įvyko UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atveju, yra sukuriamas vienas juridinis asmuo, kurio akcijos turėtų būti paskirstytos buvusiems akcininkams proporcingai įneštai į bendrą įmonės veiklą turto daliai, t. y. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkai šias įmones sujungus į vieną turėjo proporcingai gauti tiek akcijų, kiek buvo vertos kiekviena iš šių įmonių jų sujungimo metu. Priešinga situacija reikštų, kad kažkuris iš sujungiamos įmonės akcininkų įgytų finansinį turtą – akcijas, realiai nepadengdamas jų įnešamos įmonės turtu, t. y. nepagrįstai praturtėtų kito akcininko sąskaita. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sujungimas bei šios bendrovės akcijų paketo pasiskirstymas tarp akcininkų UAB „NBP“ ir UAB „TS Investments“ būtų laikomas pagrįstu ir teisėtu, jei reorganizavimo metų UAB „TS Investments“ valdomos UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuosavas kapitalas būtų 211 033 Eur arba tokio dydžio, koks jis nurodomas Reorganizavimo sąlygų 5.5.1 punkte. Tačiau UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansinių duomenų nuosekli analizė rodo visiškai priešingą situaciją, o tai reiškia, kad sujungiant įmones nebuvo laikytasis akcininkų įnašų proporcijų ir akcininkas UAB „TS Investments“ įgijo turto, už kurį visiškai neatsiskaitė.
4. Ieškovas, išanalizavęs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ Reorganizavimo sąlygas, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansinės ataskaitos ir audito išvadas už 2015 finansinius metus bei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ finansinės ataskaitos ir audito išvadas už 2016 finansinius metus yra įsitikinęs, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ dirbo nuostolingai ir ne tik negalėjo dalyvauti reorganizavimo procedūroje, bet ir atsakovai tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose ir šiuo pagrindu įgijo asmeninės naudos sau bei padarė žalą bendrovei. Pagal ieškovo atliktą vertinimą, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ jau per 2015 m. patyrė 203 424 Eur nuostolį, o ne gavo pelną, kaip teigiama finansiniuose dokumentuose. Ši aplinkybė nustatyta išanalizavus UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas. Šios bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose nebuvo priskaityti atostogų kaupiniai. Jei atostogų kaupiniai būtų priskaityti, 2015 m. gruodžio 31 d. „per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų“ straipsnis padidėtų ir atitinkamai turėtų būti sumažintas įmonės finansinių ir ankstesniųjų metų rezultatas. Nepriklausomo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ audito išvadose nurodoma, kad faktiškai UAB „Šiluminės energijos sistemos“ pasididino sukauptų pajamų dydį (t. y. tikėtinas gauti sumas už einamųjų metų rezultatus), tai padidino pajamų (nuostolių) ataskaitos pajamų skyriaus sumą ir neparodė atostogų kaupinių, tai sumažino pajamų (nuostolių) ataskaitos sąnaudų skyriaus sumą, dėl to UAB „Šiluminės energijos sistemos“ gavo didesnę pelno sumą. Kadangi pelnas, nurodytas UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra ir taip minimalus (9 816 Eur), tai bet koks pajamų sumų sumažinimas ar sąnaudų sumų padidinimas vietoje pelno reikštų nuostolius. Remiantis nepriklausomo auditoriaus išvada, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansiniai rezultatai už 2015 metus yra galimai suklastoti, kad finansinėse ataskaitose UAB „Šiluminės energijos sistemos“ galėtų parodyti nors minimalų pelną. Reorganizavimo sąlygose (8 puslapis, 5.5.1 punktas) nurodoma, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuosavą kapitalą sudaro 211 033 Eur. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ pati savo balanse pripažįsta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. savo veikloje patyrė 129 467 Eur nuostolį. Tokiu būdu ataskaitinių metų pelnas, kuris galimai sąmoningai ar tyčia UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balanse neparodytas atskirai (su minuso ženklu), o parodytas kartu su ankstesnių metų nepaskirstytu pelnu, iš tikrųjų yra UAB „Šiluminės energijos sistemos“ patirti 129 467 Eur nuostoliai. Pateikti skaičiavimai patvirtina ieškovo poziciją, kad įmonių reorganizavimas buvo vykdytas vadovaujantis tikrosios finansinės situacijos neatitinkančiais UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansiniais duomenis, kuriems esant UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkas UAB „TS Investments“ neturėjo teisinio ir finansinio pagrindo įgyti UAB „NBP“ akcijų. Remiantis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 3.8 punktu „Nuosavas kapitalas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ Finansinės ataskaitos ir audito išvada galima atlikti skaičiavimus, kuriais remiantis nepaskirstytas pelnas abiejų bendrovių finansinių metų pradžioje yra 399 415 Eur, tačiau metų pabaigoje UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nepaskirstytas pelnas 62 101 Eur (remiantis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ finansinės ataskaitos ir audito išvada), o UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atitinkamai 124 074 Eur. Tokiu būdu UAB „Šiluminės energijos sistemos“ galimai patyrė apie 213 240 Eur nuostolį. Tokias aplinkybes tvirtina ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ Finansinės ataskaitos ir audito išvados 3.8 punktas. 2016 m. po reorganizacijos bendrovei perėjo reorganizuotos bendrovės ataskaitinių metų nuostolis 293 424 Eur. Remiantis viešai skelbiamais dokumentais, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ už finansinius 2015 metus ir 2016 metus galimai turėjo apie 506 664 Eur nuostolio. Todėl per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendras ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas sumažėjo 211 545 Eur suma nuo 399 415 Eur iki 187 870 Eur (399 415 Eur – 187 870 Eur). Šie skaičiavimai rodo, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ dirbo nuostolingai ne tik 2016 m., bet ir 2015 metais. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. pelną, nurodytą tarpiniame 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse, dirbtinai pasididino apie 200 000 Eur nesitikima gauti suma, nurodė neteisingą sumą 2016 m. nepaskirstytojo pelno eilutėje. Tokią tarpinę finansinę atskaitomybę panaudojo rengiant reorganizavimo sąlygas. Po minėtų sąlygų parengimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. patyrė papildomą daugiau nei 160 000 Eur nuostolį. Panaudojus neteisingą tarpinę finansinę atskaitomybę reorganizavimo procedūrai atlikti, 2017 m. buvo pateikta patikslinta pelno mokesčių deklaracija nurodant tikrąjį pelną 2015 m. bei įtraukiant 2016 m. patirtus nuostolius.
5. Bendrovės direktorius A. J. niekada nešaukė bendrovės akcininkų susirinkimo dėl pritarimo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo sąlygoms ar šių sąlygų svarstymo bei pats asmeniškai bendrovės vardu priėmė vienintelio akcininko sprendimą inicijuoti reorganizavimą ir pritarti reorganizavimo sąlygoms. Akcininkas apie susidariusią padėtį sužinojo iš viešai prieinamų duomenų, kurių nuosekli analizė ir parodė, kad atsakovai savo veiksmais sumažino bendrovės finansinį turtą – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paketą 12,82735 proc., tačiau tokių veiksmų tiesioginė nauda teko būtent atsakovams, kadangi jie per susijusias įmones iš esmės kontroliuoja akcininko UAB „TS Investment“ turimas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijas. Atsakovas A. J. vienu metu veikė kaip bendrovės akcininkas, bendrovės direktorius, UAB „RAY Investments“ akcininkas, valdantis įmonę per UAB „ENG grupė“, kurios akcijos priklauso su A. J. susijusiems asmenims, UAB „TS Investments“ akcininkas, UAB „TS Investments“ direktorius, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdybos pirmininkas, UAB „ENG grupės“ valdybos narys, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ valdybos pirmininkas. Ieškinio pateikimo dieną A. J. yra UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktorius.
6. Matydamas susidariusią situaciją, kuri akivaizdžiai kenkia bendrovės interesams, pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo siekiama apginti bendrovės interesus (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2097-264/2018). Šioje byloje trečiuoju asmeniu įtraukta bendrovė, kuriai neteisėtais A. J. veiksmais buvo galimai padaryta žala. Tačiau susidarė situacija, kad bendrovės interesų realiai niekas neatstovauja, nes bendrovei turintis atstovauti valdymo organas – bendrovės vadovas – yra pats atsakovas A. J.. A. J. susiduria su akivaizdžiu interesų konfliktu, nes stengiasi paneigti savo kaltę, tačiau neigdamas savo kaltę jis negina bendrovės interesų ir nereikalauja atlyginti žalą.
7. Išdėstytos aplinkybės leidžia atsakovų sąmoningus veiksmus, mažinant bendrovės finansinį turtą, vertinti ne tik kaip nelojalumą bendrovei, bet ir kaip interesų supainiojimą, nes vienintelė tiesioginė nauda iš nuostolingos UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungimo prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ atiteko direktoriui ir akcininkui. Šios aplinkybės ir jų svarba bendrovės veiklai sudaro pagrindą inicijuoti UAB ,,NBP“ veiklos tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė pagrindų bendrovės veiklos tyrimui pradėti.
10. Teismas nurodė, kad pradėtu bendrovės veiklos tyrimu ieškovas siekia įvertinti reorganizavimo teisėtumą, tačiau dėl to jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-205-1120/2020 nustatyta, kad akcijų santykio pasikeitimas buvo privaloma ir svarbi bendrovių reorganizavimo sąlygų dalis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 63 straipsnio 1 dalis). Verslo sprendimą reorganizuoti bendroves priėmė UAB „ENG grupė“ (per UAB „RAY Investments“), šiuo atveju veikusi per savo valdybą. Reorganizavimu buvo siekiama bendrovių veiklos sinergijos, toks verslo sprendimas pasiteisino, o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ yra veikianti bendrovė. Buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo A. J. 51 309 Eur žalą, padarytą dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo. Teismai nustatė, kad po reorganizavimo veiklą tęsiančios UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pasikeitus akcijų proporcijoms, 12,8273 proc. akcijų atiteko vienintelei buvusiai UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkei – UAB „TS Investments“, o 87,1727 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buvusiai vienintelei akcininkei iki reorganizavimo – UAB „NBP“, todėl pagal proporcijas 51 309 Eur dividendų suma, kaip skaičiuoja ieškovas, ir neturėjo atitekti UAB „NBP“. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „NBP“ prarado 51 309 Eur vertės bendrovės turtą ir kad turtas apskritai yra prarastas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo nurodoma žala (ne tik sumažėjo UAB „NBP“ valdomų akcijų skaičius, bet UAB „NBP“ negavo pajamų dividendų pagrindu), atsiradusi dėl reorganizavimo, priežastiniu ryšiu kaip nors susijusi su atsakovo veiksmais. Visų pirma, ieškovas neįrodė, kad neatlikus reorganizavimo būtų gauta būtent tokia dividendų suma. Be to, ieškovas neįrodė ir to, kad, jei tokia pelno suma ir būtų gauta, būtų priimtas sprendimas išmokėti dividendus, nes bendrovės dividendus skirsto visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių ar tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį.
11. Teismo vertinimu, minimame Kauno apygardos teismo sprendime padarytą išvadą, kad reorganizavimas pasiteisino, patvirtina faktiniai UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklos rezultatai po reorganizavimo: UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 2018 m. spalio 26 d. pažymos Nr. S-283, Nr. S-284, Nr. S-285, iš kurių matyti, kad iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ perimtos veiklos UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ per 2017 m. (t. y. po reorganizavimo) sugeneravo virš per 2,3 milijonų eurų pajamų, o per 2018 m. – 2019 m. dar papildomai 7,2 milijonų eurų pajamų, bendra sutarčių vertė iš šios (UAB „Šiluminės energijos sistemos“) veiklos pasiekė daugiau kaip 9 milijonų eurų. Tai lėmė reikšmingą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pajamų prieaugį po reorganizavimo: 2017 m. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pajamas sudarė 11 473 293 Eur, arba apie 21 proc. daugiau, nei 2016 metais (iki reorganizavimo).
12. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė jokių kitų tariamų UAB „NBP“ veiklos trūkumų už sekančius šešis UAB „NBP“ veiklos metus. Nors jis ginčijo 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „NBP“ akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl įstatinio kapitalo didinimo, šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3464-877/2019 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei UAB„NBP“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kurį, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-1736-924/2019). Teismai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ginčijamu susirinkimo sprendimu buvo siekiama ieškovą eliminuoti iš dalyvavimo įmonės veikloje ar jam buvo sudarytos nesąžiningos, neprotingos, išimtinai jam vienam nepalankios sąlygos dalyvauti įmonės įstatinio kapitalo didinimo procese. Ieškovas išreiškė savo valią ir balsavo prieš kapitalo didinimą piniginiais įnašais, tačiau jo turimų balsų nepakako tam, kad jo siūlomas sprendimas būtų priimtas.
13. Teismas nustatė, kad juridinių asmenų registre nuo 2019 m. sausio 21 d. yra įregistruoti duomenys dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų tvirtinimo. Kiti akcininkai akcijas pasirašė ir jas apmokėjo, vienintelis ieškovas liko neapmokėjęs jo pasirašytų akcijų, nors finansines galimybes akcijas apmokėti turėjo. Be to, nauja akcijų emisija buvo išleista ir akcininkams pasiūlyta jas įsigyti nominalia, o ne rinkos verte, kuri yra net keliasdešimt kartų didesnė, tai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina priimto sprendimo nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu.
14. Teismas konstatavo, kad po reorganizavimo veiklą tęsianti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ sėkmingai veikia rinkoje jau daugiau kaip 6 metus. Remdamasis visomis nurodytomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad ieškovo nurodomas atsakovo lojalumo pareigos pažeidimas yra mažareikšmis (CPK 178, 185 straipsniai).
15. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymo tenkinimas nepasiektų juridinio asmens veiklos tyrimo perspektyvinio tikslo atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą, nes, ieškovui praradus akcininko statusą, neliks teisinio santykio, kurį reikėtų modifikuoti teismo pagalba. Todėl UAB „NBP“ veiklos tyrimo pradėjimas, teismo vertinimu, nepasieks įstatyme numatytų tikslų, priešingai – sukeltų nepatogumus bendrovei ir visai įmonių grupės veiklai.
16. Teismas nurodė, kad su ieškinyje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nurodytais pažeidimais susijusias savo teises ieškovas gynė kitose bylose, kuriose yra priimti jo reikalavimų netenkinantys įsiteisėję teismo sprendimai. Teismo vertinimu, juridinio asmens veiklos tyrimo institutą ieškovas siekia panaudoti kaip priemonę rinkti įrodymus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-178-1070/2023 ir civilinėje byloje Nr. e2-1310-1162/2023.
17. Teismas, nustatęs, kad ieškovo įvardintas UAB „NBP“ vadovo veiklos trūkumas reorganizavimo procedūrų metu yra mažareikšmis, nesukėlęs jokios žalos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad savo teises, kurias laiko pažeistomis, ieškovas gynė ekonomiškesnėmis priemonėmis atskiruose teisminiuose ginčuose, pareiškimą pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti ir pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas skundžiamame sprendime neanalizavo ir niekaip nepasisakė dėl ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo. Ieškovas ieškinyje ir visą bylos nagrinėjimo laiką įrodinėjo, jog UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sujungimas buvo negalimas, kadangi UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veikė generuojant faktinį nuostolį (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas), abiejų įmonių sujungimas buvo nuostolingas, neteisėtas ir žalingas UAB „NBP“, kuriai priklausė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 100 proc. akcijų. Skundžiamame sprendime apie tai visiškai nėra pasisakyta.
18.2. Atsakovai savo veiksmais sumažino UAB „NBP“ finansinį turtą – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paketą 12,82735 proc., ir tokių veiksmų tiesioginė nauda teko būtent atsakovams, kadangi atsakovai per susijusias įmones iš esmės kontroliuoja akcininko UAB „TS Investment“ turimas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijas. Atsakovas A. J. vienu metu veikė kaip UAB „NBP“ akcininkas, UAB „NBP“ direktorius, UAB „RAY Investments“ akcininkas, valdantis įmonę per UAB „ENG grupė“, kurios akcijos priklauso su A. J. susijusiems asmenims, UAB „TS Investments“ akcininkas, UAB „TS Investments“ direktorius, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdybos pirmininkas, UAB „ENG grupės“ valdybos narys, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ valdybos pirmininkas, taip pat UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktorius. Skundžiamame sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta.
18.3. Skundžiamame sprendime teigiama, kad po reorganizavimo veiklą tęsianti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ sėkmingai veikia rinkoje jau daugiau kaip 6 metus, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. Byloje keliamas klausimas dėl UAB „NBP“ valdymo tinkamumo, sudarytų sandorių ir finansinio turto neteisėto praradimo, o ne kitų įmonių veiklos sėkmingumo. Tik pradėjus juridinio asmens veiklos tyrimą būtų nustatyta, kokio dydžio finansinį turtą UAB „NBP“ prarado ir kaip ištaisytinas šis pažeidimas. Sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo nėra svarbu ar įmonė veikia pelningai ar nuostolingai. Pelningas veikimas savaime neeliminuoja pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
18.4. Po įvykdyto reorganizavimo UAB „NBP“ veikia nuostolingai. UAB „NBP“ iki 2020 m. pagrindines pajamas gavo iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklos valdymo pajamų ir šios įmonės mokamų dividendų. Paskutinį kartą bendrovė UAB „NBP“ dividendus (697 207 Eur) gavo 2020 metais už 2019 metus. UAB „NBP“ po įvykdytos reorganizacijos turi 87,1727 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų, kas ir sudaro 697 207 Eur dividendų sumą (799 800 Eur x 87,1727 proc.), likusi suma 102 593 Eur buvo išmokėta neteisėtai akcijas po prijungimo įgijusiai UAB „TS Investments“. Tačiau nuo 2020 m. UAB „NBP“ nebevykdo jokios veiklos, UAB „NBP“ negauna pardavimo pajamų, negauna ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ dividendų, tai patvirtina ir viešai skelbiama informacija. Be to, daugiau kaip 12 proc. dukterinės bendrovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų praradimas UAB „NBP“ reiškia, jog mažėja UAB „NBP“ gautini dividendai. Šie argumentai paneigia pelningą UAB „NBP“ veiklą.
18.5. Skundžiamame sprendime išsamiai analizuojamas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-1120/2020. Tačiau teisminis procesas dėl akcininko patirtos žalos priteisimo niekaip nesusijęs su teisminiu procesu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, procesai vienas kito neeliminuoja.
18.6. Netinkama juridinio asmens valdymo organo – direktoriaus ir tuo pačiu akcininko veikla, lojalumo pareigos pažeidimas ir neteisėti veiksmai 2016 m. spalio 24 d. priimant vienintelio akcininko sprendimą reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prie jos prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“, jau yra konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, tai sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
18.7. Skundžiamame sprendime teikiami motyvai susiję su ieškovo, kaip mažojo akcininko veiksmais, ignoruojant faktą, kad ieškovas niekaip nėra susiję su UAB „NBP“ valdymo (ne)tinkamumu ir negali daryti jokios įtakos valdant UAB „NBP“.
18.8. Ieškovas savaime nesiekia nuginčyti reorganizavimo, tai nėra juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas. Ieškovo tikslas yra pašalinti UAB „NBP“ valdymo pažeidimus, atstatyti UAB „NBP“ veiklą, užtikrinant tinkamą valdymą, o tai savaime leistų generuoti pelną UAB „NBP“ ir dividendus.
19. Atsakovai UAB „NBP“ ir UAB „RAY Investments“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ieškinys neatitinka juridinio asmens veiklos tyrimo esmės ir tikslų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pradėti bendrovės veiklos tyrimą. Nepaisant to, kad ieškinyje teigiama, jog reorganizavimas buvo neteisėtas ir žalingas, ieškovas 2016 metais reorganizavimo neginčijo (nors apie jį žinojo) ir į teismą nesikreipė. Į teismą ieškovas dėl reorganizavimo kreipėsi tik 2018 metais, puikiai suprasdamas, kad ne tik praleido ieškinio senaties terminą, bet ir kad panaikinti reorganizavimą yra objektyviai neįmanoma dėl pasibaigusio naikinamojo termino. Ieškinys niekuomet nebuvo skirtas ištirti ir ištaisyti neva netinkamą bendrovės veiklą – ieškinys buvo ir yra naudojamas kaip priemonė rinkti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes, kurie reikšmingi kitoms vykstančioms byloms ar pradėti prieš atsakovus naujas bylas.
19.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo naudą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. UAB „NBP“ yra holdingo bendrovė, kurios esminę turto dalį sudaro būtent dukterinės įmonės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijos. Dėl to sėkminga ir pelninga UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veikla po reorganizavimo (sujungimo su UAB „Šiluminės energijos sistemos“) (kurios, beje, ieškovas nekvestionuoja) yra lygiai taip pat naudinga ir UAB „NBP“, ne tik UAB „Elektrėnų energetikos remontas“.
19.3. Ieškovo turimų bendrovės akcijų dalis sumažėjo iki 0,74 proc. ne dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, kaip kad bandoma įteigti, o dėl paties ieškovo atsisakymo įsigyti naują akcijų emisiją ir taip prisidėti prie poreikio finansuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklą įgyvendinimo.
20. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovas skundu pakartotinai dėsto tą pačią bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu išdėstytą ir teismo sprendimu jau įvertintą poziciją dėl ginčo esmės. Skunde ieškovas neįvardija jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo neva padarytų fakto ar teisės klaidų.
20.2. Ieškovas žino ir teismui konkrečiai įvardija tik vieną labai konkretų bendrovės veiklos epizodą („trūkumą“) – UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimą. Ieškovas juridinio asmens veiklos tyrimo institutu siekia pridengti reikalavimą dėl reorganizavimo pripažinimo neteisėtu, kuris negali būti tenkinamas dėl praleisto senaties termino. Bendrovės veiklos tyrimo pradėjimas nepasiektų įstatyme numatytų tikslų, o tik sukeltų nepatogumus bendrovei ir visai įmonių grupės veiklai.
20.3. Byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes, kad reorganizavimas buvo racionalus ir ekonomiškai pagrįstas (pasiteisinęs) akcininkų verslo sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „NBP“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra pelno gavimas. Bendrovės įstatinis kapitalas ieškinio pateikimo dieną – 29 000 Eur, vienos akcijos nominali vertė – 2,90 Eur, įstatinis kapitalas suskirstytas į 10 000 vnt. akcijų, iš kurių 2 000 vnt. akcijų priklauso ieškovui A. Ž. (tai sudaro 20 proc. balsų), 1 000 vnt. atsakovui A. J. (10 proc. balsų) ir 7 000 vnt. akcijų atsakovei UAB „RAY Investments“ (70 proc. balsų). Nuo 2011 m. gruodžio 28 d. UAB „NBP“ vadovu paskirtas atsakovas A. J., kuris ieškinio pateikimo metu kartu buvo ir UAB „TS Investments“ direktoriumi.
23. Nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „NBP“ buvo vienintelė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkė. UAB „TS Investments“ buvo vienintelė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkė.
24. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 16-03 (ginčijamu šioje byloje), kurį pasirašė akcininkei UAB „NBP“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, prie jos prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Tą pačią dieną UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vienintelio akcininko sprendimu, kurį pasirašė akcininkui UAB „TS Investments“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijunti prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“.
25. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 20 d. pabaigus reorganizavimo procesą UAB „Šiluminės energijos sistemos“ buvo prijungta prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. Po reorganizavimo 82 736 vnt. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų atiteko UAB „TS Investments“, o 526 264 vnt. – UAB „NBP“.
26. Apeliantas (ieškovas) A. Ž., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atmesti jo ieškinį pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimą ir panaikinti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko UAB „NBP“ 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 16-03 dėl pritarimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimo sąlygoms, teigia, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sujungimas buvo negalimas, nes UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veikė generuojant faktinį nuostolį, abiejų įmonių sujungimas buvo nuostolingas, neteisėtas ir žalingas UAB „NBP“, kuriai priklausė 100 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų, nes tokiais veiksmais buvo sumažintas UAB „NBP“ finansinis turtas – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paketas.
27. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) A. Ž., iš esmės nesutikdamas su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimu, prie pastarosios prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“, siekia pradėti juridinio asmens – atsakovės UAB „NBP“ – veiklos tyrimą ir kaip netinkamo valdymo padarinių pašalinimo siekia nuginčyti vienintelio akcininko sprendimą reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, prie jos prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Jokių kitų netinkamo UAB „NBP“ valdymo (veiklos) epizodų, išskyrus paminėtą jau įvykusį UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimą, apeliantas nenurodė.
28. Juridinio asmens veiklos tyrimas yra reglamentuojamas CK antrosios knygos 2 dalies X skyriuje įtvirtintomis teisės normomis (CK 2.124 – 2.131 straipsniai). Vadovaujantis CK 2.124 straipsniu, CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Remdamasis šiuo įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektais gali būti: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla ir juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Be to, netinkama veikla gali apimti ir juridinio asmens dalyvių sprendimus, jei jie susiję su juridinio asmens valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 40 punktas).
29. Šiuo atveju ieškovas būtent ir siekia, kad remiantis juridinio asmens veiklos tyrimo institutu, būtų vertinamas juridinio asmens dalyvio – akcininko – sprendimo teisėtumas.
30. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalyviai paprastai tiesiogiai nedalyvauja valdant juridinį asmenį, bet yra suinteresuoti, kad įmonė veiktų tinkamai, nes juridinio asmens dalyviai suteikia juridiniam asmeniui kapitalą ir yra suinteresuoti tiek išsaugoti investicijas, tiek ir gauti iš investicijų naudą (pelną). Tokiu būdu juridinio asmens dalyvių tikslas tampa ir juridinio asmens tikslu. Todėl juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip institutas, suteikia teisines priemones juridinio asmens dalyviams, atitinkantiems įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kontroliuoti juridinio asmens valdymo tinkamumą. Tiesioginė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros paskirtis – esant pagrįstų abejonių, ištirti juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumą ir pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus, teismui taikant įstatyme nustatytas poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 41 punktas).
31. Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti nustatomas pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmuo, prašantis atlikti tyrimą. Pagal CK 2.126 straipsnio 4 dalį teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. Ž., būdamas vienas iš atsakovės UAB „NBP“ akcininkų (turintis 20 proc. UAB „NBP“ akcijų) ir siekdamas pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimą, kaip minėta, nurodė iš esmės vienintelį atsakovės netinkamo valdymo epizodą – neteisėtai pradėtą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimą, kartu ginčydamas ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko UAB „NBP“ 2016 m. spalio 24 d. sprendimą pritarti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizacijos sąlygoms, prijungiant prie pastarosios įmonės UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Kaip minėta, remiantis tiek prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, tiek kasacinio teismo išaiškinimais, juridinio asmens veiklos tyrimo objektais gali būti tik juridinio asmens, kurio veiklos tyrimą siekiama pradėti, netinkama veikla, tokio juridinio asmens valdymo organų ir (ar) juridinio asmens valdymo organų narių netinkama veikla (netinkamas valdymas), taip pat netinkama veikla gali apimti ir juridinio asmens, kurio veiklos ištyrimo siekiama, dalyvio sprendimus, kurie yra susiję su juridinio asmens valdymu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, nustatė, kad apeliantas, prašydamas pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimą, iš esmės siekia nuginčyti akcininko sprendimą, kuris tiesiogiai nėra susijęs su pačios UAB „NBP“ valdymu. Priešingai, ginčijamas sprendimas yra susijęs su visiškai kitos įmonės – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdymu, t. y. pastarosios bendrovės reorganizavimu, prijungiant prie jos UAB „Šiluminės energijos sistemos“.
33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra juridinio asmens veiklos tyrimo objekto, nes ieškovas iš esmės nenurodė jokių neteisėtų UAB „NBP“ valdymo organų, valdymo organų narių veiksmų, kuriuos, atliekant UAB „NBP“ veiklos tyrimą, galėtų nustatyti paskirti ekspertai. Priešingai, juridinio asmens veiklos tyrimu, kokį nurodo apeliantas (dėl neva neteisėto reorganizavimo), iš esmės būtų tiriama ne atsakovės UAB „NBP“ veikla ir valdymas, o visiškai kitų įmonių – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veikla ir valdymas, t. y. paminėtų įmonių reorganizavimo teisėtumas.
34. Konstatavusi, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektu negali būti kitos įmonės (įmonių), o ne pačios atsakovės UAB „NBP“, kurios veiklos ištyrimo apeliantas siekia pareikštu ieškiniu, valdymas ir veiklos vertinimas bei, atitinkamai, sprendimo, susijusio su kitos įmonės valdymu (nagrinėjamu atveju – reorganizavimu), revizavimas ir teisėtumo vertinimas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl juridinio asmens – atsakovės UAB „NBP“ – veiklos tyrimo pradėjimo nebuvo jokio pagrindo.
35. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinys neatitinka ir juridinio asmens veiklos tyrimo paskirties bei tikslų.
36. Minėta, kad tiesioginė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros paskirtis – esant pagrįstų abejonių, ištirti juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumą ir pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus, teismui taikant įstatyme nustatytas poveikio priemones. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: nustatyti bendrovėje įvykusius faktus, susijusius su juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumu, bei pateikti jų įvertinimą (retrospektyvinis tikslas); atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių, taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą (perspektyvinis tikslas). Šie tikslai įgyvendinami, jei, atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, paaiškėtų, kad juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla yra netinkama, tuomet teismas, pritardamas ekspertų ataskaitoje nurodytoms išvadoms, galėtų pritaikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 44 punktas).
38. Kaip minėta, apelianto tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai bei prašoma taikyti poveikio priemonė – ginčo sprendimo panaikinimas, patvirtina, kad ieškinys iš esmės yra susijęs su 2016 m. įvykusiu, t. y. 2016 m. spalio 24 d. sprendimu pradėtu ir 2016 m. gruodžio 20 d. baigtu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimu, šias įmones sujungiant. Taigi ieškinio reikalavimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, kaip jau buvo minėta, ne tik kad nėra susijęs su UAB „NBP“ valdymu, bet ir apelianto prašoma poveikio priemonė, siekiant atkurti neva padarytą pažeidimą ir pašalinti padarinius – panaikinti ginčijamą akcininko sprendimą dėl pritarimo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo sąlygoms – yra neįgyvendinama, kadangi reorganizavimas, kaip patvirtina bylos duomenys, jau yra įvykęs, 2016 m. gruodžio 20 d. pasibaigęs, todėl atgręžimas, praėjus beveik septyneriems metams, yra neįmanomas.
39. Nors, apelianto teigimu, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimas buvo neteisėtas ir žalingas UAB „NBP“, tačiau pažymėtina, kad ieškovas, žinodamas apie 2016 m. pradėtą reorganizavimo procesą, jo neginčijo ir į teismą, prašydamas panaikinti juridinio asmens valdymo organo sprendimą dėl pritarimo reorganizavimo sąlygoms, nesikreipė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tik 2018 m. ieškovas inicijavo civilinę bylą, pareikšdamas netiesioginį ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, ieškinį grįsdamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje – neteisėtu ir žalingu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. ieškinys dėl žalos atlyginimo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-857-264/2019), kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-205-1120/2020), buvo atmestas, nenustačius, kad ieškovo nurodoma žala (UAB „NBP“ neva negautos pajamos dėl po reorganizavimo sumažėjusio akcijų kiekio gaunama mažesne dividendų suma), atsiradusi dėl reorganizavimo, priežastiniu ryšiu kaip nors būtų susijusi su atsakovo A. J. veiksmais bei pažymėjus, kad ieškovas neįrodė, jog neatlikus reorganizavimo būtų gauta būtent tokia (jo nurodoma) dividendų suma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-205-1120/2020, 72-73 punktus).
40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto ieškinys neatitinka nurodytų juridinio asmens veiklos tyrimo esmės ir tikslų. Ieškinys nėra skirtas ištirti ir ištaisyti netinkamą UAB „NBP“ veiklą, jame nėra įvardijamas netinkamas UAB „NBP“ valdymas. Priešingai, kaip ne kartą buvo minėta, pareikštu ieškiniu ieškovas, nepritardamas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimui, iš esmės siekia jau pasibaigusio įmonių reorganizavimo peržiūrėjimo, kas nėra ir negali būti atliekama per juridinio asmens veiklos tyrimo institutą, o reikalavimas panaikinti ginčijamą vienintelio akcininko sprendimą pritarti reorganizavimui, kai reorganizavimas jau yra įvykęs ir pasibaigęs, neatitinka juridinio asmens veiklos tyrimu siekimo tikslo – pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
41. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į praleistus senaties terminus. Visų pirma pažymėtina, kad, remiantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, 2.82 straipsnio 4 dalimi, ieškinio reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (nagrinėjamų atveju – vienintelio UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininko UAB „NBP“ 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 16-03, pasirašytą UAB „NBP“ vadovo A. J.) taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, o panaikinti įvykusį reorganizavimą neįmanoma dėl pasibaigusio naikinamojo šešių mėnesių termino (CK 2.102 straipsnio 2 dalis). Taigi teisės normose nustatyti ieškinio senaties terminai ginčyti atitinkamus organų sprendimus ir patį reorganizavimą yra praleisti.
42. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovo reikalavimo panaikinti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko UAB „NBP“ sprendimą dėl pritarimo reorganizavimo sąlygoms tenkinimas yra negalimas tiek dėl pirmiau aptarto šio reikalavimo nepagrįstumo, tiek ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
43. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nėra juridinio asmens veiklos tyrimo objekto ir kad ieškinys neatitinka juridinio asmens veiklos tyrimo paskirties ir tikslų, be to, esant praleistiems ieškinio senaties terminams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs A. Ž. ieškinio dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo ir vienintelio akcininko sprendimo pritarti reorganizavimo sąlygoms panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
45. Apelianto A. Ž. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
46. Atsakovai A. J. ir UAB „NBP“, pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas advokato pagalbos išlaidas. Byloje esančios 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros bei 2023 m. rugsėjo 18 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas A. J. patyrė 1 829,52 Eur advokato pagalbos išlaidų, o atsakovė UAB „NBP“ – 2 134,44 Eur advokato pagalbos išlaidų.
47. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. rugsėjo mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur). Atsakovo A. J. prašomos priteisti 1 829,52 Eur advokato pagalbos išlaidos ir atsakovės UAB „NBP“ prašomos priteisti 2 134,44 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovo A. Ž..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 829,52 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“ (juridinio asmens kodas 301812598) 2 134,44 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Gintaras Pečiulis