Civilinė byla Nr. 2A-365-302/2014
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04538-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 30.5.; 30.9.1.; 121.; 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,
dalyvaujant ieškovei Z. L., jos atstovui advokatui A. B.,
atsakovės atstovams B. I. ir advokatui V. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovei J. I. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo bei atsakovės J. I. priešieškinį ieškovei Z. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Z. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė teismo patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą projektą:
1.1. Z. L. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų Sklypo savininkų naudosis 174 kv. m. ploto sklypo dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - B. plotas - 174 kv. m) - 4-1-24-25-26-27-28-13-12-11-22-21-23-4;
1.2. J. I. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 208 kv. m. ploto sklypo dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - C, plotas 208 kv. m) - 3-23-20-19-18-17-16-15-14-13-28-27-26-25-24-2-3;
1.3. Z. L. ir J. I. (arba kiti teisėti šios sklypo dalies naudotojai) bendrai naudosis 222 kv. m. ploto sklypo dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - A, plotas 222 kv. m) - 20-21 -22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20;
1.4. Kadangi bendro naudojimo žemės plotas aplink gyvenamąjį namą nustatomas 1,20 m pločio, kuris atskirais atvejais gali būti per siauras gyvenamojo namo ir jo bendrų konstrukcijų remontui, Z. L. ir J. I. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) galės naudotis gyvenamojo namo bendrų konstrukcijų paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atvejais papildoma 0,50 m pločio viena kitos šalies atskirai naudojamos žemės sklypo dalimi, matuojant nuo išorinės bendrai naudojamos sklypo ribos;
1.5. Naudojimosi kitos šalies žemės sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju trukmė negali viršyti protingo termino tokiems darbams atlikti.
1.6. Apie ketinimą pasinaudoti kitos šalies sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju šalis turi raštu informuoti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, nurodant darbų pobūdį ir terminą, kuriam ketinama pasinaudoti žemės sklypo dalimi. Laikoma, kad šalis bus tinkamai informuota ir išsiuntus pranešimą registruotų laišku. Tokiu atveju, informavimo diena laikoma kita diena, einanti po registruoto laiško išsiuntimo.
1.7. Šalis, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju, laikinai, naudojimosi terminui, pašalina naudojamo žemės sklypo teritorijoje, įskaitant ir bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančius daiktus, kurie gali būti nepažeidžiant atskiriami nuo žemės sklypo ar gyvenamojo namo. Iki nustatytų darbų pradžios nepašalinus daiktų, visa atsakomybė už jų sužalojimą ir/ar netekimą tenka šaliai, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju.
1.8. Tuo atveju, jei daiktų negalima pašalinti ar atskirti nuo žemės sklypo ar gyvenamojo namo be žalos jiems, šalis, ketindama pasinaudoti žemės sklypu, imasi visų priemonių šiems daiktams apsaugoti.
1.9. Šalis, pasinaudojusi kitos šalies žemės sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju, turi atstatyti sklypą ar pasinaudotoje sklypo teritorijoje esančius daiktus į prieš tai buvusią padėtį, išskyrus natūralų jų nusidėvėjimą. Žalą, jos padarymo atveju, atlygina pasinaudojusi žemės sklypu šalis.
1.10. Šalys atskirai naudojamose žemės sklypo dalyse be kitos šalies sutikimo gali statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esančius statinius, atlikti jų paprastą ir kapitalinį remontą. Tačiau kitos šalies sutikimas reikalingas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje statant naujus statinius (priestatus), dėl kurių sumažėtų bendro naudojimo žemės sklypo dalis.
1.11. Šalys negali sodinti augalų bendrai naudojamoje sklypo dalyje, išskyrus atvejus, kai dėl to susitaria raštu.
1.12. Bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje šalys gali tiesti inžinerinius tinklus ir kitus gyvenamojo namo įrenginius be atskiro kitos šalies sutikimo, tačiau informuodama apie tai ir laikydamasi šios tvarkos 1.5-1.9 punkto nuostatų.
1.13. Tikslu naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi aplink gyvenamąjį namą šalys lygiomis dalimis įrengia atskirai naudojamus žemės sklypus skiriančioje tvoroje vartelius ir jais naudojasi iš Ratnyčios g. pusės.
2. Leisti ieškovei Z. L. savo lėšomis pašalinti atsakovės J. I. augalus, esančius bendro naudojimo sklypo dalyje aplink namą, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - A, plotas 222 kv. m) - 20-21 -22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20;
Nurodė, kad su atsakove yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau- žemės sklypas), bei gyvenamojo namo esančio šiame sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane - lAl/p (toliau gyvenamasis namas), bendraturtės. Dėl esamos žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra suvaržytos ieškovės, kaip pastato dalies savininkės, teisės, todėl atsirado būtinybė išspręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tolimesnio naudojimosi. Nurodė, kad pagal 1994-02-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė įsigijo 274 kv. m. ploto (220 kv. m. asmeninės ir 54 kv. m. bendrosios nuosavybės teise) žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Remiantis AB “Inžineriniai tyrinėjimai" sudarytu ir 1993-12-22 Vilniaus m. valdybos žemėtvarkos tarnybos suderintu namų valdos žemės sklypo planu ieškovės naudojama dalis, plane pažymėta indeksu - 2, sudaro 220 kv. m., atsakovės dalis, pažymėta indeksu - 1, sudaro 262 kv. m., bendro naudojimo žemės sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu, pažymėta indeksais - 1 ir 2, sudaro 122 kv. m. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarka iš esmės yra ydinga, kadangi, sudarant žemės sklypo planą, nebuvo palikta bendrai naudojama teritorija aplink bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Esant tokiai naudojimosi tvarkai ieškovė negali patekti į bendraturtės naudojamą sklypo dalį, kad galėtų atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato - gyvenamojo bendrų konstrukcijų priežiūros ir remonto darbus. Neturi galimybės prieiti ir remontuoti ne tik sienas, langus, balkoną, bet neįmanoma patekti ir prie kamino, norint jį remontuoti ar išvalyti, negali patekti ir prie kitų bendrų namo konstrukcijų: didesnės dalies namo stogo, pamatų. Konfliktinė situacija su gyvenamojo namo ir sklypo bendraturte tęsiasi jau nuo 1998 metų, kuomet atliekant ieškovės nuosavybės teise priklausančio namo dalies rekonstrukciją, iškilo būtinybė patekti į atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį. Nuo 1998 m. iki dabar ieškovei priklausančio namo dalies rekonstrukcijos darbai (išorinių sienų apdaila, lietaus nuotekų sistemų montavimo darbai) toje namo dalyje, prie kurios negali patekti, nėra baigti. Dėl atsakovės nesupratingumo ir nenoro bendradarbiauti ieškovė neturi galimybės patekti prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo dalies išorinių sienų: atlikti jų kasmetinio remonto, užbaigti namo išorinių sienų apdailos darbų, įrengti lietaus nuotekų sistemos, dėl kurios nebuvimo atsakovė taip pat patiria nepatogumus. Siūloma tvarka yra parengta įvertinus visas žemės sklypo naudojimo galimybes ir naudojimo variantus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarkos patvirtinimas panaikins ir visus ateityje galimus nesutarimus tarp bendrasavininkių dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, taip pat ir tais atvejais, kai gyvenamojo namo priežiūrai ir remontui prireiktų didesnio žemės sklypo ploto. Pagal siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovės valdomos žemės sklypo dalis, priskiriama bendram naudojimui, sudarytų 122 kv. m., o ieškovės valdomo žemės sklypo dalis, priskiriama bendram naudojimui, sudarytų 100 kv. m. Pagal siūlomos tvarkos variantą prašė nustatyti naudojimosi tvarką suteikiančią teisę 1,20 metro atstumu nuo dabartinės namo išorinės sienos apeiti aplink namą (bendro naudojimo žemės sklypo dalis), kas sudarytų galimybę šalims patekti prie kiekvieno iš jų namo dalies išorinių sienų, bendrų konstrukcijų.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslinusi prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko J. L. parengtą projektą:
- J. I. (arba kitas teisėtas šio sklypo naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 234 kv.m. ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - A, plotas - 0,0230 ha) – 22-47-45-46-36-35-34-33-32-31-30-29-2-3; (indeksas-E, plotas- 0,0004 ha) – 40-39-42-41;
- Z. L. (arba kitas teisėtas šio sklypo naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 181 kv.m. ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas-B, plotas- 0,0181 ha) - 4-1-29-30-31-32-38-37-43-44-47-22 ir 27-21-28-20-26-25-48-24;
- J. I. ir Z. L. (arba kitas teisėtas šio sklypo naudotojas) bendrai naudosis 189 kv.m. ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimis, kūnų ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - C, plotas - 0,0113 ha) - 16-27-24-48-25-26-49-19-18-17-42-39; (indeksas - D1, plotas - 0,00365 ha) - 37-38-32-28-21-16-39-40-47-44-43; (indeksas - D2, plotas - 0,00395 ha) - 47-40-41-42-17-18-19-49-26-20-28-32-33-34-35-36-46-45. Bendro naudojimo žemės plotas aplink gyvenamąjį namą (1.2 m pločio) gali būti J. I. ir Z. L. (arba kito teisėto šio sklypo naudotojo) naudojamas pastato priežiūros ar remonto darbams atlikti.
- Esant būtinybei vykdyti gyvenamojo namo dalies priežiūros ar remonto darbus šalys prieš vieną mėnesį raštu praneša apie tai kitai šaliai, išdėstant darbų pobūdi, pradžios ir pabaigos laiką.
- Savo atskirai naudojamoje žemės sklypo dalyje šalys gali vykdyti statybos remonto
darbus įstatymų nustatyta tvarka be bendrasavininkų sutikimo.
Ieškovė Z. L. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė siekdama nustatyti 0,0604 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo tvarką pateikė 2012-12-11 sklypo planą, kuriame iš esmės nustovėję ir susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai. Toks sklypo planas grubiai pažeidžia ieškovės kaip bendraturtės teises, nes pažeidžia tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą tiek atsakovė, tiek ieškovė naudosis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis kaip jos buvo naudojamos dar nuo 1994-02-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, atsakovė ties namu esančiame sklype nei anksčiau, nei dabar, nei ateityje vis tiek negalėjo, negali ir negalės naudotis žemės sklypu pagal kitą paskirtį, nes tai kenks gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms. Ieškovė nesutiko ir su tuo, jog atsakovė savo 2012-12-11 sklypo plane siūlo po gyvenamuoju namu esančią žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „B“ priskirti naudotis individualiai ieškovei, taip pat, kad pagal atsakovės pasiūlymą ieškovė individualiai valdytų tik 43 proc. sklypo dalies palyginus su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal tokį UAB „Ramilė“ parengtą planą:
1.1. Z. L. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 174 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – B, plotas - 174 kv. m) - 4-1-24-25-26-27-28-13-12-11-22-21-23-4;
1.2. J. I. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 208 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - C, plotas 208 kv. m) - 3-23-20-19-18-17-16-15-14-13-28-27-26-25-24-2-3;
1.3. Z. L. ir J. I. (arba kiti teisėti šios sklypo dalies naudotojai) bendrai naudosis 222 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - A, plotas 222 kv. m) - 20-21 -22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20;
1.4. Kadangi bendro naudojimo žemės plotas aplink gyvenamąjį namą nustatomas 1,20 m pločio, kuris atskirais atvejais gali būti per siauras gyvenamojo namo ir jo bendrų konstrukcijų remontui, Z. L. ir J. I. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) galės naudotis gyvenamojo namo bendrų konstrukcijų paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atvejais papildoma 0,50 m pločio viena kitos šalies atskirai naudojamos žemės sklypo dalimi, matuojant nuo išorinės bendrai naudojamos sklypo ribos;
1.5. Naudojimosi kitos šalies žemės sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju trukmė negali viršyti protingo termino tokiems darbams atlikti.
1.6. Apie ketinimą pasinaudoti kitos šalies sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju, šalis turi raštu informuoti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, nurodant darbų pobūdį ir terminą, kuriam ketinama pasinaudoti žemės sklypo dalimi. Laikoma, kad šalis bus tinkamai informuota ir išsiuntus pranešimą registruotų laišku. Tokiu atveju, informavimo diena laikoma kita diena, einanti po registruoto laiško išsiuntimo.
1.7. Šalis, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju, laikinai, naudojimosi terminui, pašalina naudojamo žemės sklypo teritorijoje, įskaitant ir bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančius daiktus, kurie gali būti nepažeidžiant atskiriami nuo žemės sklypo ar gyvenamojo namo. Iki nustatytų darbų pradžios nepašalinus daiktų, visa atsakomybė už jų sužalojimą ir/ar netekimą tenka šaliai, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju.
1.8. Tuo atveju, jei daiktų negalima pašalinti ar atskirti nuo žemės sklypo ar gyvenamojo namo be žalos jiems, šalis, ketindama pasinaudoti žemės sklypu, imasi visų priemonių šiems daiktams apsaugoti.
1.9. Šalis, pasinaudojusi kitos šalies žemės sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju, turi atstatyti sklypą ar pasinaudotoje sklypo teritorijoje esančius daiktus į prieš tai buvusią padėtį, išskyrus natūralų jų nusidėvėjimą. Žalą, jos padarymo atveju, atlygina pasinaudojusi žemės sklypu šalis.
1.10. Šalys atskirai naudojamose žemės sklypo dalyse be kitos šalies sutikimo gali statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esančius statinius, atlikti jų paprastą ir kapitalinį remontą. Tačiau kitos šalies sutikimas reikalingas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje statant naujus statinius (priestatus), dėl kurių sumažėtų bendro naudojimo žemės sklypo dalis.
1.11. Šalys negali sodinti augalų bendrai naudojamoje sklypo dalyje, išskyrus atvejus, kai dėl to susitaria raštu.
1.12. Bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje šalys gali tiesti inžinerinius tinklus ir kitus gyvenamojo namo įrenginius be atskiro kitos šalies sutikimo, tačiau informuodama apie tai ir laikydamasi šios tvarkos 1.5-1.9 punkto nuostatų.
2. Leido ieškovei Z. L. savo lėšomis pašalinti atsakovės J. I. augalus, esančius bendro naudojimo sklypo dalyje aplink namą, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas - A, plotas 222 kv. m.) - 20-21-22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20; Ieškinio dalį dėl vartelių įrengimo bei priešieškinį atmetė.
Teismas palyginęs ieškovės ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, sprendė, jog ieškovės pateiktas projektas labiau atitinka bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo bendraturčių interesų apsaugos bei nuosavybės valdymo, naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus. Teismas konstatavo, jog pagal ieškovės pateiktą planą yra išlaikytos valdomo sklypo dalių proporcijos, ieškovė ir atsakovė naudosis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis, kaip jos buvo naudojamos dar nuo 1994-02-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas taip pat leido ieškovei savo lėšomis pašalinti atsakovės augalus, esančius bendro naudojimo sklypo dalyje aplink namą. Tačiau teismas netenkino ieškovės prašymo leisti šalims lygiomis dalimis įsirengti atskirai naudojamuose žemės sklypuose skiriančioje tvoroje vartelius ir jais naudotis iš Ratnyčios gatvės pusės, nustatęs, kad ieškovė šio prašymo neargumentavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė J. I. pateikė apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą- ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė savo iniciatyva atliko jai priklausančios namo dalies rekonstrukciją, po kurios tiek bendras, tiek ir užstatytas šalims bendrai priklausančio namo plotas padidėjo. Ieškovei padidinus bendro namo užstatytą plotą savo naudai, atsirado būtinybė perskirstyti šalių naudojamo žemės sklypo ribas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažeidžiami atsakovės interesai, nes ieškovei padidinus jos valdomo namo plotą jos naudai, atitinkamai buvo sumažinta atsakovės atskirai naudojama žemės sklypo dalis, o tai prieštarauja principams. Apeliantės pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, atsižvelgta į žemės sklypo dalis, užstatyta po rekonstrukcijos padidėjusio namo dalimi, kuria naudojasi, ją valdo bei ja disponuoja išimtinai ieškovė, priskirta individualiam ieškovės naudojimui ir tai atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Apeliantė akcentuoja, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nusistovėjusi, nes ieškovei atlikus namo rekonstrukciją bei tokiu būdu padidinus namo plotą, įskaitant užstatytą plotą savo naudai, pasikeitė bendraturčių atskirai valdomų žemės sklypo dalių proporcijos ne atsakovės naudai ir tokią tvarką atsirado būtinybė keisti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepagrįstai priskyrė namo laiptus individualiam naudojimui ir pažymi, jog šiais laiptais naudojasi išimtina atsakovė. Apeliantės manymu, jos užsakymu parengtas šalių žemės sklypo naudojimo tvarkos planas ir siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia bendraturčių interesų, atitinka kiekvienam bendraturčiui priklausančiai žemės sklypo daliai, be to parengtas atsižvelgiant į kiekvienos iš šalių faktiškai valdomą gyvenamojo namo dalį. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė Z. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad būtent ieškovės pateiktas planas neatitinka naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir kt. požymių. Pažymi, jog atsakovė ir ieškovė asmeninės nuosavybės teise pagal ieškovės tvarkos variantą valdys tuos pačius žemės sklypo plotus natūroje, kurią naudojosi 20 metų, išskyrus naujai nubrėžtą siaurą juostą aplink gyvenamąjį namą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, teismui patvirtinus ieškovės žemės sklypo planą pasikeitė tik skaičiai nuosavybės dokumentuose, bet ne valdomo žemės sklypo plotas natūroje. Tuo tarpu atsakovė, kaip matyti iš jos 2012-12-11 Sklypo plano, keičia per 20 metų nusistovėjusią tvarką. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog patvirtinus ieškovės pateiktą planą nebuvo laikomasi žemės sklypo dalių proporcijų, tačiau su tokiu teiginiu ieškovė nesutinka ir pažymi, jog tik ieškovės pateiktame sklypo plane yra išlaikytos valdomo sklypo dalių proporcijos (55 ir 45 proc.) buvusios iki naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė taip pat pabrėžia, jog vadovaujantis atsakovės tvarkos nustatymo, šiai dienai po namu esanti žemės sklypo didžiausioji dalis individualiam naudojimui turėtų būti priskirta pačiai atsakovei, nes, kaip matyti iš gyvenamojo namo plano, būtent atsakovė ir naudojasi namo 22 kv. m rūsiu, esančiu ieškovės žemės sklypo pusėje bei 80,12 kv. m. ploto I aukšto gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis betarpiškai ant žemės sklypo, iš viso 96,37 kv. m. I aukšto ploto, tačiau atsakovė neprašo teismo priskirti individualiam naudojimuisi žemės sklypo dalies užimamos išimtinai tik po jos pačios naudojamo gyvenamojo namo patalpų dalimi (80,12 kv. m). Tad akivaizdu, kad tai ne ieškovė, bet atsakovė nesąžiningai elgiasi. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės ketinimu priskirti individualiam naudojimui sklypo dalį po laiptais ir pažymi, jog bendrojo naudojimo žemės sklypą atitraukus nuo laiptų, o po laiptais esančią sklypo dalį priskirus atsakovei individualiai naudotis, ieškovė negalėtų atlikti gyvenamojo namo remonto. Atsakovė teigia, jog ieškovė neva žadėjusi po rekonstrukcijos užstatytą sklypo dalį priskirti savo asmeniniam naudojimui, tačiau ieškovė su tokiu teiginiu nesutinka ir nurodo, kad atsakovė šiomis aplinkybėmis savo priešieškinio negrindė ir dėl jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepasisakė, todėl ši aplinkybė turėtų būti atmesta. Be to, ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovei bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos neproporcingai patenkinto ieškinio daliai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl procesinės teisės pažeidimų – netinkamo įrodymų vertinimo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), dėl ko pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.
Byloje nustatyta, kad Z. L. ir J. I. yra gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinių statinių, taip pat 0,0604 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės (b.l. 8-10). Ieškovei priklauso 274/604 žemės sklypo dalys, atsakovei - 330/604 (b.l. 10). Ieškovė 1994-02-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 274 kv.m. žemės sklypą, kurio 220 kv.m. priklauso asmeninės nuosavybės teise, o 54 kv.m. priklauso bendros nuosavybės teise (b.l. 11). Bendrasavininkės namų valdos žemės sklypu naudojosi pagal AB “Inžineriniai tyrinėjimai" sudarytą ir 1993-12-22 Vilniaus m. valdybos žemėtvarkos tarnybos suderintą namų valdos žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovės naudojama dalis, plane pažymėta indeksu - 2, sudaro 220 kv.m., atsakovės dalis, pažymėta indeksu - 1, sudaro 262 kv.m., bendro naudojimo žemės sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu, pažymėta indeksais - 1 ir 2, sudaro 122 kv.m. (b.l. 6).
Tarp šalių nėra ginčo, kad esama naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka bendraturčių interesų. Vienai iš šalių nesutinkant leisti vaikščioti per jos asmeniniam naudojimui priskirtą žemę kita šalis neturi galimybės patekti prie bendrų namo konstrukcijų, remontuoti namo sienas, langus, pamatus, kaminą, nes nėra palikta bendrai naudojama teritorija aplink bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą pagal patikslintą ieškinį, atsakovė su sprendimu nesutinka nurodydama, kad teismas be pagrindo padidino bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį ta dalimi, kuri yra po ieškovės statomu priestatu ir buvo priskirta ieškovei asmeniniam naudojimui. Taip pat sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės interesus, nes ji neproporcingai neteko žemės ploto priskirto jos asmeniniam naudojimui, tuo tarpu ieškovė tokio ploto proporcingai neteko žymiai mažiau. Kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.
Dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo kriterijų
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., byla Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje S. I. ir kt. v. S. I., byla Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-536/2006).
Taikydama pirmiau nurodytus kriterijus šalių pateiktiems ginčo žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti, kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateiktas patikslintas pasiūlymas neatitinka šių kriterijų. Kaip jau buvo minėta ieškovė 1994-02-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 274 kv.m. žemės sklypo, kurio 220 kv.m. priklauso asmeninės nuosavybės teise, o 54 kv.m. priklauso bendros nuosavybės teise bendrame 604 kv.m. ploto sklype (b.l. 11), atsakovė įsigijo 330 kv.m. žemės sklypo, kurio 262 kv.m. asmeninės nuosavybės teise, o 68 kv.m. bendrosios nuosavybės teise. 1993 m. gruodžio 22 d. šalys prieš pirkdamos žemės sklypą dalimis, nustatė juo naudojimosi tvarką (b.l. 6), pagal kurią ir buvo sudaryta minėta šalių pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką taip pat nusistovėjo ir faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri šalims priimtina ir juos tenkina. Žemės sklypų dalys yra atskirtos tvora. Ginčas kilo tik dėl to, jog nėra galimybės šalims prieiti prie namo pusių, kurios yra iš priešingos šalies naudojamų žemės sklypo dalių. Ieškovė su pradiniu ieškiniu pateikė teismui UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2011-03-09 sudarytą žemės sklypo naudojimosi planą (b.l. 7), kuriame yra paliktos tos pačios žemės sklypų naudojimo ribos, nustatant papildomą 1,2 m pločio bendro naudojimo plotą apie namą, išskyrus tą vietą, kur yra ieškovės statomas ieškovės priestatas jos asmeniniam naudojimui priskirtame žemės sklype. Vėliau ieškovė tikslindama ieškinį pateikė teismui kitą UAB „Ramilė“ 2012-11-12 sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą (b.l. 83), pagal kurį teismas nustatė šalių naudojimosi tvarką, pripažindamas, kad šis projektinis pasiūlymas yra racionaliausias ir labiausiai atitinkantis šalių interesus. Tačiau su tokiu vertinimu, kaip jau minėta kolegija, nesutinka. Šiame plane į bendrą naudojimą įtraukta ta sklypo dalis, kurioje ieškovė stato (neįteisintos statybos) priestatą. Ši sklypo dalis pagal šalių 1993 m. gruodžio 22 d. sudarytą susitarimą dėl sklypu naudojimosi tvarkos ir pagal faktinį naudojimą visą laiką buvo naudojama išimtinai tik ieškovės, priestatas yra statomas ieškovės ir kaip ji paaiškino teisme, yra tik jos nuosavybė, kuri neturi būti priskirta bendrai su atsakove nuosavybei. Tokiu būdu visiškai nėra jokio pagrindo šią sklypo dalį priskirti prie bendro naudojimo. Ieškovė nenurodė kokiais būdais atsakovė galės naudotis šia sklypo dalimi, o atsakovė nurodė, kad ji negali naudotis šia dalimi žemės ir tai daryti nėra reikalo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog pagal ankstesnį, t.y. 1993 m. gruodžio 22 d. planą visa žemė esanti po namu šalių naudojama bendrai nagrinėjamu atveju nėra priežastis nustatyti bendrai naudojamą žemę po ieškovės nuosavybės teise statomu priestatu, nes žemės sklypo dalis yra po namu, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o priestatas priklauso tik ieškovei.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentu, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu nustatyto projektinis pasiūlymas, tiek pradinis (b.l. 42), tiek patikslintas (b.l.105), taip pat nėra pats racionaliausias ir neatitinka šalių interesų, nes jis pažeidžia nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypų dalis tvarką, jį patvirtinus būtų neišvengiamai reikalinga nukelti sklypų dalis skiriančią tvorą, ar jos dalį, ir kaip teisingai nurodė sprendime teismas atsakovė naudojamo sklypo ribą įsiterptų į ieškovės sklypą iš rytinės namo pusės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijais: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Be to, teismas turi siekti nustatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nors ieškovė ir tikslino ieškinį bei kartu projektinį pasiūlymą, tačiau tinkamiausias yra ieškovės pateiktas pradinis projektinis pasiūlymas (b.l. 7), todėl kolegija siekdama išspręsti šalių ginčą ir neatmesti abiejų šalių pasiūlytos naudojimosi tvarkos konstatuoja, kad yra tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką pagal šį pasiūlymą.
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas prieštarauja šalių nuosavybėms dokumentams, nes ieškovės pateiktame projekte neproporcingai sumažėja atsakovės asmeninio naudojimo sklypo dalis, lyginant su ieškovės, nes jos didesnė tokio sklypo dalis priskirtina prie bendro naudojimo palyginus su ieškovės naudojamomis dalimis. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (adekvatumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir įvertinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 274/604 sklypo dalis, atsakovei priklauso – 330/604 žemės sklypo dalis padidinus tik bendrai naudojamą sklypo dalį, nei vienos iš šalių nuosavybės teisės dalis nei sumažina, nei padidina. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas netransformuoja nuosavybės formos, nes nuosavybės dalis nesikeičia šalys naudojasi atskirai ar bendrai tam tikra sklypo dalimi. Pažymėtina ir tai, kad nelaikytina nukrypimu nuo nuosavybės dalių net ir tada, kai teismas nustato naudojimosi tvarką ne idealiai lygiai turimai nuosavybei, bet kiek įmanoma labiau pagal atitinkančias dalis bendrojoje nuosavybėje.
Kitos dalies sprendimo, kuria nustatyti tam tikri draudimai šalims ir apribojimai, nėra apeliacijos objektas, nes ši sprendimo dalis nebuvo skundžiama, todėl kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako, neišeidama už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).
Dėl išdėstyto teismo sprendimas keistinas ir nustatytina žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal ieškovės pradinį projektinį pasiūlymą (b.l. 7) (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.).
Pakeitus sprendimą nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmos instancijos teisme neperskirstomos, nes tik patikslinama naudojimosi tvarka pagal kitą ieškovės pateiktą pasiūlymą, paliekant atmestą atsakovės priešieškinį su jos pateiktais projektiniais pasiūlymais. Todėl praktiškai sprendimas priimamas ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.), kitaip išlaidos paskirstomos apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovės skundas patenkinamas iš dalies, todėl šalių turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos per pusę. Atsakovė sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kitų duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 450 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, viso 950 Lt. Paskirsčius išlaidas iš ieškovės priteistina atsakovei 72 Lt, o iš atsakovės ieškovei 475 Lt, o galutinai (įskaičius) iš atsakovės priteistina ieškovei 403 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Sprendimo dalį, kuria nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka išdėstyti taip:
Nustatyti žemės sklypu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2011-03-09 UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą planą:
Z. L. paskirti naudoti 191 kv. m. ploto sklypo dalimi plane pažymėta indeksais „A“ ir „D“, kurios ribos plane pažymėtos taškais 5-16-22-23-24-34-35-25-29-28-27-21-20 ;
J. I. paskirti naudotis 216 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais 23-22-15-2-20-21-36-33-32-31-30-23;
Z. L. ir J. I. bendrai naudotis 176 kv. m. ploto sklypo dalimi plane pažymėta indeksais „C“, „F“, „E“, „G“, kurios ribos plane pažymėtos taškais 23-30-31-32-33-36-21-27-28-29-25-35-34-24-23.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. I. 403 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei Z. L..
Teisėjos Romualda Janovičienė
Rita Kisielienė
Alma Urbanavičienė