Civilinė byla Nr. 3K-3-343/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 52.1; 114.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m.
rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco
Versecko
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
„Ulgis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ANGEL STONE“ ieškinį atsakovui UAB „Ulgis“
dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės priešieškinį dėl nuostolių priteisimo; trečiasis asmuo byloje –
uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl fontano montavimo darbų pagal rangos sutartį eigos,
kokybės, sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, apmokėjimo už atliktus
darbus ir užsakovo patirtų nuostolių dėl nekokybiškų darbų atlyginimo. Ieškovas
teismo prašė priteisti iš atsakovo 28 936,76 Lt nuostolių, 6 proc.
metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad
2006 m. liepos 5 d. su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove
„Kortas“ sudarė rangos sutartį dėl granito plokštės, skirtos fontano apdailai,
iš Kuru Grey (Suomija) pagaminimo ir montavimo darbų atlikimo adresu Vilniaus
al. 7, Druskininkai. 2006 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas, kaip
subrangovas, šių fontano montavimo darbų atlikimo sutartį sudarė su atsakovu.
Darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kadangi
fontano montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, trečiasis asmuo atsisakė
priimti darbą iš ieškovo. Atsakovas pagal ieškovo defektų aktą darbų trūkumus
turėjo pašalinti iki 2007 m. balandžio 2 d., vėliau terminas buvo
pratęstas iki 2007 m. balandžio 25 d. Atsakovas darbų trūkumų nepašalino,
todėl ieškovas nutraukė sutartį. Kadangi atsakovas darbus atliko nekokybiškai, t. y.
įrengto fontano vaizdas neatitiko estetinių ir puošybos reikalavimų, tai
fontano įrengimo darbus reikėjo atlikti iš naujo pakeičiant fontano dugno
plokštes, sienelių „kepures“ naujomis. Dėl nekokybiškai atliktų atsakovo darbų
buvo sugadintos granito plokštės, ieškovas patyrė nuostolių.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 36 972,18 Lt
nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad, pradėjus darbus, kilo
įtarimų, jog ieškovas pateikė netinkamos kokybės granitą, tai vėliau nulėmė
apdailos darbų defektus. Ieškovas atsisakė apmokėti už papildomų darbų atlikimą
ir už atsakovo prastovas. Atlikus visus defektų šalinimo darbus, ieškovas
nutraukė sutartį nenorėdamas mokėti už atliktus darbus; atliktų darbų ieškovas
nepriėmė taip vengdamas apmokėti už darbus. 2007 m. rugpjūčio 15-16 d.
ieškovas vienašališkai išardė fontano dugną ir išvežė medžiagos likučius.
Atsakovo nuomone, darbai buvo atlikti kokybiškai.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį
tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė 27 348,26 Lt
nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį žyminio mokesčio; kitą
ieškinio dalį atmetė, priešieškinį atmetė ir paskirstė išlaidas už procesinių
dokumentų įteikimą. Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 5 d. trečiasis
asmuo sudarė rangos sutartį su ieškovu dėl granito plokštės iš Kuru Grey
(Suomija) pagaminimo fontano apdailai ir fontano montavimo darbų Druskininkuose,
Vilniaus al. 7, pagal šalių suderintus sąmatą ir atlikimo grafiką; trečiasis
asmuo sumokėjo ieškovui 18 000 Lt avansą; ieškovas fontano montavimo darbams
atlikti sudarė sutartį su atsakovu, pagal sąmatą ir sutartį darbų vertė –
22 100 Lt; darbų pradžia buvo numatyta 2006 m. rugpjūčio 29 d.,
o darbų pabaiga – 2006 m. rugsėjo mėn., vėliau šis terminas ieškovo buvo
pratęstas iki 2007 m. balandžio 25 d.; darbus atsakovas turėjo
atlikti iš ieškovo pateiktų medžiagų; apmokėjimas už darbus buvo numatytas
sumokant atsakovui 5000 Lt avansą, o likusi suma turėjo būti sumokėta per dvi
dienas po to, kai su ieškovu atsiskaitys trečiasis asmuo. Teismas, remdamasis šalių
paaiškinimais, atsakovo su priešieškiniu pateiktas dvi 2006 m. rugpjūčio 24 d.
rangos sutartis vertino kaip šalių 2006 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos
sutarties projektus, todėl šiomis sutartimis nesivadovavo. Teismas, remdamasis
2007 m. birželio 1 d. defektų aktu Nr. 7529/1, nustatė, kad
atlikti fontano apdailos darbai yra nekokybiški (įrengto fontano vaizdas
neatitinka jam keliamų estetinių ir puošybos reikalavimų, granito plokštės
sugadintos, dėl to fontano įrengimo apdailos darbai turi būti atlikti iš naujo)
ir generalinis rangovas uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ jų nepriėmė. Teismas
konstatavo, kad, nors darbų defektams ištaisyti ir darbams priduoti ieškovas
terminą pratęsė iki 2007 m. balandžio 25 d., tačiau ir po šio darbai
nebuvo priduoti ieškovui, todėl ieškovas nutraukė sutartį ir pagal rangos
sutartį Nr. 15/2007, sudarytą su rangovu R. J., atliko
fontano montavimo darbų už 23 688,50 Lt bei nupirko Lenkijoje defektams
taisyti naujo granito už 17 280,25 Lt, už transporto paslaugas
sumokėjo 1652 Lt. Teismas nustatė, kad fontaną ieškovas generaliniam
rangovui pridavė 2008 m. vasario 14 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą
Nr. 1 ir ieškovo garantinį raštą. Teismas sprendė, kad ieškovo nuostolius
dėl sutarties pažeidimų sudaro: 19 108,27 Lt sugadintos granito
plokštės vertė, 644,99 Lt impregnantas, 5000 Lt avansas, sumokėtas
atsakovui, 2595 Lt transporto paslaugos granito plokštei atvežti, iš viso
27 348,26 Lt. Teismas nurodė, kad rangovas, siekdamas išvengti
atsakomybės, turi įrodyti, jog darbų defektai atsirado ne dėl jo kaltės;
atsakovui sulygtų darbų atlikimas yra verslas, todėl atsakomybė už sutartinių
įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio
4 dalies nuostatas. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog darbų
defektai atsirado dėl atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė, kad dėl
susidariusių defektų, darbų neatlikimo nustatytu laiku, jų nepridavimo ieškovui
nėra jo kaltės, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovo turėtus nuostolius už
sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė
įrodymų, jog jis sumokėjo rangovui R. J. už jo atliktus
darbus pagal sutartį; atsakovui taip pat nesumokėta likusi suma už darbą
(17 100 Lt), todėl teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai prašo
priteisti jam kaip patirtus nuostolius šių dviejų rangos sutarčių sumų skirtumą
(1588,50 Lt), nes šių išlaidų ieškovas nepatyrė.
Nagrinėdamas atsakovo priešieškinį, teismas nustatė, kad atliktų darbų
pridavimo akto nėra ir atlikti darbai nepriduoti ieškovui; atliktus darbus atsakovas
bandė priduoti ne ieškovui, kaip sutarties šaliai, o generaliniam rangovui uždarajai
akcinei bendrovei „Kortas“, nedalyvaujant ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovas
neįrodė, jog jis reikalavo skirti ekspertizę darbo trūkumams nustatyti, jog
ieškovas vengė iš jo priimti atliktus darbus ir atsakovas bandė atliktus darbus
priduoti ieškovui. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai apie netinkamos
medžiagos pateikimą yra grindžiami prielaidomis; atsakovas nepagrįstai
reikalauja sumokėti jam už atliktus darbus 17 100 Lt remdamasis vien
tik sutarties sąmata, o kiek ir kokių darbų atsakovas faktiškai atliko pagal
sutartį, neįrodė. Atsakovo nurodomi papildomi darbai, kuriuos reikia atlikti,
yra nurodyti tik atsakovo vienašališkai ir nepatvirtinti ieškovo, todėl
atsakovas neturi teisės reikalauti apmokėti papildomų darbų ir privalėjo
įvykdyti sutartį už joje nurodytą kainą. Teismas nustatė, kad sutartyje yra
nurodyta konkreti atliekamų darbų kaina – 22 100 Lt, o kad atsakovas
pagal sutartį atliks papildomus darbus ir padidins sąmatą, šalys nesitarė. Teismas
nurodė, kad atsakovas išlaidų už prašomus priteisti papildomai atliktus darbus
ir medžiagas turėjo tik 533,08 Lt, nes šią sumą jis sumokėjo tretiesiems
asmenims; kitos prašomos priteisti sumos 14 086,90 Lt jis nepagrindė
jokiais apmokėjimo dokumentais, todėl teismas sprendė, jog šių išlaidų atsakovas
neturėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl 1180 Lt
transporto išlaidų; sutartyje šalys nenumatė, jog ieškovas apmoka atsakovui jo
darbuotojų apgyvendinimo išlaidas; atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo prastovos,
kai atsakovo darbuotojai nedirbo dėl ieškovo kaltės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2009 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą iš dalies pakeitė – sumažino
ieškovui priteistų nuostolių dydį iki 23 932,24 Lt, kitą sprendimo
dalį paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo,
kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas teisėtai
nutraukė rangos santykius su atsakovu dėl to, kad atsakovas sulygtų rangos
darbų neatliko kokybiškai ir neperdavė ieškovui, ir įgijo teisę į nuostolių
atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis perspėjo ieškovą
dėl netinkamos ieškovo pateikto granito kokybės CK 6.659 straipsnio
1 dalies nustatyta tvarka; atsakovas rėmėsi 2006 m. spalio 2 d.
pretenzija, tačiau joje atsakovas reikalauja skubiai sumokėti už papildomus darbus
dėl prastovos, nurodo, kad kol nebus papildomai sumokėta, atsakovas nebetęs
darbų, tačiau apie tai, jog nepateikti granito kokybės sertifikatai bei pateiktas
granitas nėra tinkamos kokybės ir tai gali turėti įtakos darbo rezultatams,
atsakovas pretenzijoje nenurodė. Teismas konstatavo, kad tik po to, kai
ieškovas, užsakovui atsisakius priimti darbo rezultatą dėl netinkamos kokybės,
pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, atsakovas savo atsakyme į pretenziją
nurodė, jog pateikta medžiaga nėra kokybiškas suomiškas granitas ir pareikalavo
papildomo apmokėjimo už defektų šalinimą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas
tokiu būdu patvirtino, jog jis tęsė darbą, panaudodamas ieškovo pateiktą
medžiagą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis buvo perspėjęs
ieškovą apie galimą netinkamą impregnanto kokybę, nes 2006 m. spalio
2 d. pretenzijoje atsakovas nurodė, kad jis neprisiima atsakomybės dėl
granito impregnavimo, nes granitas gali pabalti, atsirasti baltų dėmių;
atsakovo įsitikinimu, granito impregnavimą reikia atlikti prieš klijavimą, o ne
po, kaip nurodė ieškovas, t. y. pretenzijoje atsakovas nenurodė į tariamai
netinkamą impregnanto kokybę, bet aptarė technologinį fontano sumontavimo
procesą. Teismas nustatė, kad atsakovas impregnavimo darbų nenutraukė dėl
netinkamo impregnanto, o savo pretenzijas ieškovui dėl netinkamos impregnanto
kokybės ir ieškovo nurodymo impregnuoti plokštes po klijavimo nurodė
2007 m. sausio 31 d. pretenzijoje po to, kai trečiasis asmuo uždaroji
akcinė bendrovė „Kortas“ 2006 m. lapkričio 6 d. atsisakė priimti iš
ieškovo atliktų darbų rezultatą, dėl to, kad granitas fontano baseinų dugno
plokštumose suklotas nelygiai, impregnavimas atliktas nekokybiškai – dėmėmis,
kai kurių granito plokščių spalvos skiriasi. Dėl netinkamos įrodinėjimo naštos
paskirstymo ir netinkamo įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje teismas nurodė,
kad ieškovas įrodė netinkamą darbų rezultato kokybę, o teismui pripažinus, jog
atsakovas negali remtis hipotetine netinkama granito ir impregnanto kokybe, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktu po sutarties
nutraukimo vykusiu elektroniniu susirašinėjimu su uždarosios akcinės bendrovės
„Kortas“ direktoriumi; bei atsisakė kviesti ir apklausti liudytojus, kurie
galėtų paliudyti, kaip vyksta darbai; nepridėjo prie bylos medžiagos granito
pavyzdžio ir neskyrė šio granito gabalo ekspertizės. Teismas sprendė, kad
atsakovas privalėjo pasiūlyti ieškovui priimti atliktą darbą, užfiksuoti
priėmimo-perdavimo akte darbo trūkumus ir nesutikimo su trūkumais atveju
reikalauti ekspertizės. Dėl tokių pačių motyvų teismas atmetė ir apeliacinio
skundo argumentą, kad teismas deramai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas
nepateikė atsakovui granito plokščių atitikties dokumentų pagal CK
6.648 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas išreikalavo ir ištyrė
atsakovo reikalautą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau nustatė, kad ji iš esmės
yra tapati civilinės bylos medžiagai, nes joje nėra įrodymų, paneigiančių
pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismas sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę perduoti
atliktų darbų rezultatą kitai šaliai (CK 6.662 straipsnis 2 dalis),
nors būtent su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus
darbus, galimų darbo rezultato trūkumų fiksavimu, jų pašalinimo procedūra.
Teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo
reikalavimas apmokėti už papildomus darbus prieštarauja CK
6.653 straipsnio 4-5 dalių nuostatoms, reglamentuojančioms, jog jeigu
būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka
didinti darbų kainą, jis privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu užsakovas
nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir
reikalauti sumokėti už atliktus darbus, arba įvykdyti sutartį už joje numatytą
kainą. Teismas konstatavo, kad kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo, kai šalys
yra susijusios rangos sutartiniais santykiais, taip pat negali būti vertinamas
kaip gerų papročių komercinėje praktikoje pavyzdys. Ikiteisminis tyrimas buvo
nutrauktas, konstatavus, kad šalių ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių
santykių. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmai parodo, jog
atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, šalių bendradarbiavimo pareigą, rangos
sutarties nuostatas, todėl ieškovas teisėtai nutraukė sutartinius santykius su
atsakovu ir pasamdė fontano trūkumams taisyti kitą rangovą. Atsižvelgdamas į
tai, teismas sprendė, kad ieškovo nuostoliai, susiję su fontano trūkumų
pašalinimu, turi būti atlyginti (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), o
atsakovo priešieškinis dėl nuostolių, patirtų dėl neteisėto rangos sutarties
nutraukimo, ir papildomų darbų, atmestinas. Teismas, vadovaudamasis
2007 m. birželio 1 d. atliktų statybos-montavimo darbų defektų akto,
kuriame rekomenduota pakeisti ne visą granitą, bet nepataisomai sugadintas
fontano dugno suskilusias plokštes, o sieneles, „kepures“, kitas plokštes
rekomenduota iš naujo suklijuoti, išlyginti, sumažino ieškovo reikalautas
atlyginti išlaidas, patirtas dėl granito sugadinimo, iki
17 280,25 Lt, o nuostolius, patirtus dėl granito transportavimo, –
iki 1652 Lt, iš ieškovo patirtų nuostolių pašalino 644,99 Lt išlaidų
impregnantui, nes dalis impregnuotų granito plokščių buvo ieškovo panaudota, iš
viso nuostolių atlyginimą sumažino iki 23 932,24 Lt.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai.
Atsakovas kasaciniu
skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį bei Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl CK 6.648 straipsnio 1 dalies
taikymo. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas neįvykdė
imperatyviosios pareigos pateikti rangovui medžiagų atitikties dokumentus; nepagrįstai
perkėlė kasatoriui įrodinėjimo naštą dėl ieškovo pateiktos nesertifikuotos
medžiagos netinkamos kokybės; nepagrįstai vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kad
medžiagos atitikties sertifikatai būtų buvę pateikti kasatoriui tik tuo atveju,
jei pats kasatorius būtų to reikalavęs. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad būtent
ieškovas, o ne kasatorius nebendradarbiavo su kita rangos sutarties šalimi.
2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai įvertino pridėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą,
kurios duomenys patvirtina, kad tos pačios medžiagos buvo panaudotos antrąkart,
t. y. ieškovui taisant darbų trūkumus, todėl ieškovui nepagrįstai
priteistos išlaidos naujoms medžiagoms įsigyti ir transportuoti. Teismai,
netinkamai tirdami byloje surinktus įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados,
kad kasatorius informavo ieškovą apie medžiagų netinkamumą tik 2007 m.
kovo 22 d. pretenzija, nes ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais
pripažino pateiktų medžiagų netinkamumą, nes 2006 m. spalio 5-10 d.
pirko naują suomišką granitą iš Lenkijos. Teismai taip pat nepagrįstai
nevertino įrodymų visumos, iš kurios matyti, kad kasatorius ketino priduoti
atliktus darbus ieškovui, tačiau ieškovas vengė šiuos priimti. Be to, teismai
neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ne darbo dienomis nedalyvaujant kasatoriui
išardė fontaną ir išvežė netinkamos kokybės medžiagas, taip išvengdamas galimos
ekspertizės.
Ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į atsakovo
kasacinį skundą negauta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
užsakovo pareigos perduoti medžiagų atitikties dokumentus ir įrodinėjimo naštos
paskirstymo
Rangos
sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo
rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą
užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK
6.644 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, rangovas
privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir
jėgomis (CK 6.647 straipsnio 1 dalis). CK 6.648 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad tais atvejais, kai darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos, užsakovas,
pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų
atitikties dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įstatymo nustatytas
reikalavimas pateikti medžiagų atitikties dokumentus turi dvejopą paskirtį.
Pirma, juo įgyvendinimas viešasis interesas, kad gamyboje būtų naudojamos tik
saugios, tinkamos naudoti pagal paskirtį medžiagos, o pagamintas rangos
rezultatas nekeltų jokių neleistinų rizikų aplinkiniams. Antra, reikalavimas
pateikti medžiagų atitikties dokumentus nustatytas rangos sutarties šalių
interesais. Pastarasis privataus pobūdžio aspektas ir yra reikšmingas nagrinėjamoje
byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Rangos sutarčiai būdinga tai,
kad viena iš šalių – rangovas – yra profesionalas, tai suponuoja jam pareigą
žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi
būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties
reikalavimus. Apie medžiagų tinkamumą rangovas sprendžia, be kita ko, ir pagal
jų atitikties dokumentus. Dėl to, kai užsakovas nevykdo CK 6.648 straipsnyje įtvirtintos
pareigos perduoti medžiagų atitikties dokumentus, būtinus medžiagos tinkamumui įvertinti,
rangovas turi teisę sustabdyti darbų vykdymą iki tokie dokumentai bus perduoti
ar medžiagų tinkamumas bus patvirtintas kitomis priemonėmis (CK 6.207
straipsnis). Kai užsakovo perduodamų medžiagų trūkumai yra akivaizdūs, rangovas
apie juos privalo informuoti užsakovą. Ši rangovo pareiga išplaukia iš
sutarties šalių bendradarbiavimo principo, kuris statybos rangoje turi ypatingą
reikšmę ir atskirai įtvirtintas CK 6.691 straipsnyje,
kuriame nurodyta, kad jeigu yra kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, sutarties
šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims
pašalinti. Rangovo elgesį nustačius medžiagų trūkumus reglamentuoja ir CK 6.659
straipsnis. Ši norma nustato rangovo pareigą nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol
gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas
ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad
pagal šalių sudarytą 2006 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį darbų atlikimas
numatytas iš užsakovo pateiktų rangovui medžiagų. Šioje byloje nagrinėjamu
atveju rangovas (kasatorius) ginasi tiek akivaizdžiais medžiagų trūkumais,
kurie galėjo būti nustatyti priimant medžiagas ar jas pradėjus naudoti (granito
plokščių skirtingos spalvos; nevienodas granito plokščių storis), tiek ir paslėptais
trūkumais, kurie galėjo būti paneigti ar patvirtinti atitikties dokumentais (galimai
netinkama granito rūšis). Taigi kasatorius akivaizdžius trūkumus turėjo
pastebėti jau priimdamas granito plokštes ar jas pradėjęs naudoti fontano
statybai ir apie tai privalėjo pranešti ieškovui. Kilus abejonių dėl granito
rūšies kasatorius turėjo teisę sustabdyti darbus tol, kol medžiagų tinkamumas
nebus patvirtintas atitikties dokumentais. Šių veiksmų kasatorius neatliko,
todėl jam ir tenka rizika dėl netinkamos kokybės darbų rezultato.
Teisėjų
kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginius, kad, neturėdamas įrodymų, jog
ieškovas tinkamai vykdė CK 6.648 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytą pareigą
pateikti rangovui medžiagų atitikties dokumentus, ir nesudarydamas galimybės ekspertams
atsakyti į byloje esminį klausimą dėl medžiagų kokybės, pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, kad kasacine
tvarka peržiūrima apeliacinės instancijos teismo nutartis (CPK 340 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo rašytinėse pretenzijose
nurodomus trūkumus, atsakovo veiksmus bei įvertinęs kitus byloje esančius
įrodymus, paneigė atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo
įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė
netinkamą darbų rezultato kokybę. Atliktų statybos montavimo darbų defektavimo
aktu Nr. 7529/1 nustatyta, kad fontano vaizdas neatitinka jam keliamų estetinių
ir puošybos reikalavimų, nes fontano dugnas nepataisomai sugadintas, yra
skilimų, todėl rekomenduota granito plokštes pakeisti naujomis; fontano dugno
plokštės suklijuotos netolygiai, banguotai, dėl to ant dugno kai kuriose
vietose kaupiasi apnašos; fontano dugno plokštės neprisiglaudžia prie fontano
sienelių, o tarpai užtepti klijais; fontano sienų kepurės sumontuotos
nesimetriškai sienelių ašiai, kai kur išsikišusios daugiau, kai kur mažiau;
tarp fontano ir trinkelių esantis siūlas užteptas cemento skiediniu, siūlės
tarp vertikalių plokščių neestetiškai užtaisytos silikonu ir pan. (T. 1, b. l.
36–48). Teismo nuomone, dauguma byloje užfiksuotų fontano trūkumų, tarp jų
esminis– fontano dugno granito plokščių susikilimai, dėl kurių plokštės buvo
keičiamos, yra susiję su klojimo ir klijavimo darbų atlikimo kokybe.
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas tinkamai taikė CK 6.648 straipsnį bei paskirstė įrodinėjimo naštą,
todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio
pažeidimo neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, grindžiami tik
fragmentišku įrodymų vertinimu nekeliant vienodam teisės aiškinimui ir taikymui
reikšmingų teisės klausimų, todėl nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų
kasacijos pagrindų, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. pažymą apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme
patirta 37,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92
straipsnis). Atmetus kasacinį skundą bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl
procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į
valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo
UAB „Ulgis“, juridinio asmens kodas 120369657, valstybės naudai 37,95 Lt (trisdešimt
septynis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų
įteikimo kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Algis
Norkūnas
Vincas
Verseckas