Administracinė byla Nr. ATP-165-417/2017              Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01726-2016-2

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29.; 21.11.10;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

              2017 m. balandžio 3 d.              

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktiems D. D. ir R. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų D. D. ir R. B. (R. B.) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimo,

n u s t a t ė:              

D. D. ir R. B. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimu nubausti už tai, kad:

D. D. 2016 m. spalio 11 d., apie 20 val., medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotų vienete prie (duomenys neskelbtini), Pagėgių seniūnijoje, neteisėtai sumedžiojo, gabeno ir neteisėtai dorojo stirnos patiną. Prieš pradėdamas gabenimą nepažymėjo sumedžioto gyvūno specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija, perverdamas per sumedžioto gyvūno ausį. Nepažymėjo medžioklės lape, kad buvo sumedžiotas stirnos patinas, neįrašė panaudotos licencijos numerio ir antroje medžioklės lapo pusėje neįrašė stirnos patino ragų šakų skaičiaus. Sumedžiotą stirnos patiną vežė automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu D. D. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais, 2.2, 21, 58.1.2, 58.2.3, 74.1 punktus, o

R. B. 2016 m. spalio 11 d., apie 23,30 val., (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., kartu su D. D. dorojo netinkamai pažymėtą, neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną. Tokiu būdu R. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais, 58.1.2, 74.1 punktus.

Skundžiamu nutarimu D. D. ir R. B. nubausti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskiriant kiekvienam po 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) baudos ir atimant teisę medžioti vieneriems metams. Nutarta konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankius: ginklą „Tikka T3“, 3006 Springfield, Nr. 453585 585, su optiniu taikikliu KARL KAMLES 3-12x56, Nr. 370374, taip pat pagalbines sumedžiojimo (pažeidimo padarymo) priemones – medžioklinio ginklo dėklą, dėtuvę, 3 vnt. šovinių, paimtų 2016 m. spalio 11 d. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (saugomi Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje). Taip pat nutarta konfiskuoti automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausantį D. D..

Apeliaciniu skundu prašoma šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi nepagrįstai nustatė, jog padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Teismas, pripažindamas                    D. D. ir R. B. kaltais dėl protokoluose nurodytų nusižengimų, iš esmės vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų išsamumo ir objektyvumo, kadangi aplinkos apsaugos inspektoriai nesivadovavo ir nevykdė 2005 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymo Nr. D1-484 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos“ 15 punkto. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir šios aplinkybės visiškai nevertino. Teigiama, kad akivaizdu, jog inspektoriai vykdė patikrinimą savo iniciatyva ir K. P. užsakymą, tačiau teismas atsisakė išreikalauti duomenis, įrodančius šią aplinkybę, o neišreikalavus papildomų duomenų dėl GPS, ataskaitos bei įsakymo apie reido organizavimą ir neištyrus šių aplinkybių visi byloje esantys duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu. Teismas pašalino D. D. veiksmus kvalifikuojančią, blanketinę nuorodą į Medžioklės taisyklių 22 punktą, todėl nesant šio nurodyto pažeidimo visi kiti nurodyti Medžioklės taisyklių punktų pažeidimai netenka prasmės. Teismas neįvertino pateikto medžioklės lapo, išduoto V. G., kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 11 d. buvo sumedžiotas stirninas. Teigiama, kad D. D. neprivalėjo antrą kartą nurodyti medžioklės lape licencijos numerio ir pan., kadangi šie duomenys buvo užfiksuoti V. G. išduotame lape. Teismas neteisus, kad išėmus licenciją iš žvėries ausies dirželis privalo likti gyvūno ausyje. Be to, dirželis buvo atliekų inde, tačiau pareigūnams šis faktas buvo neįdomus. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad apeliantų teikti rašytiniai paaiškinimai išsamūs, aiškūs, ir tuo, kad pripažino kaltę dėl padaryto nusižengimo, kadangi savo nesutikimo motyvus teismui aiškiai nurodė. Nurodoma, kad apeliantai nesuprato, ką rašė paaiškinimuose ir dėl ko jie turėjo būti rašomi, teigiama, kad inspektoriai nesakė, už kokius pažeidimus surašomas protokolas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos organizuojami reidai registruojami ne nustatytos pavyzdinės formos, o laisvos formos žurnale. Be to, reidui vadovavęs A. T. nepadarė žymos šiame žurnale apie išvykimą į reidą, o įrašas apie galbūt padarytus pažeidimus fiksuotas tik kitą dieną. Nurodoma, kad neaišku, dėl kokių aplinkybių aplinkos apsaugos inspektoriai nenaudojo vaizdo  ir garso įrašymo aparatūros.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

D. D. ir R. B. apeliacinio teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 290 straipsnio 8 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.

Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio, pagal kurį buvo kvalifikuota veika, pavadinimas (Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas) suponuoja išvadą, kad straipsnis yra skirtas ginti galiojančiais teisės aktais reglamentuotos medžioklės taisyklių laikymąsi. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo objektas – valstybės reglamentuota medžioklės tvarka. Įrodinėjant ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjame atveju visų pirma turi būti nustatyta, ar gyvūnas, kuris buvo gabenamas, buvo sumedžiotas neteisėtai.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte nurodyta, kad atvykus į gyvūno dorojimo vietą, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą, į medžioklės lapą įrašomi panaudotų licencijų numeriai. Pradėjus doroti sumedžiotą gyvūną, specialios paskirties plomba išimama iš sumedžioto gyvūno ausies, nupjaunant plombos dirželį. Plombos informacinė plokštelė su ant jos priklijuota licencija nupjaunama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka. Sumedžiojus elninių žvėrių patinus, duomenys apie jų ragus įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje (briedžio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, kotų apimtis, skėtra; tauriojo elnio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje, stirnos patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius). Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, turėdami teisę medžioti (būdami medžiotojais), 2016 m. spalio 11 d. medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotų vienete prie (duomenys neskelbtini) miško, Pagėgių seniūnijoje, neteisėtai sumedžiojo, gabeno ir neteisėtai dorojo stirnos patiną. Prieš pradėdami gabenimą nepažymėjo sumedžioto gyvūno specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija, perverdami per sumedžioto gyvūno ausį. Nepažymėjo medžioklės lape, kad buvo sumedžiotas stirnos patinas, neįrašė panaudotos licencijos numerio ir antroje medžioklės lapo pusėje neįrašė stirnos patino ragų šakų skaičiaus. Šios aplinkybės nustatytos liudytojų V. G., A. T., A. J., A. A. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantai administracinėn atsakomybėn patraukti pagrįstai, kadangi jie nustatyta tvarka neįrašė medžioklės lape duomenų apie sumedžiotą  gyvūną, t. y. panaudoto licencijos numerio, todėl gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai.

Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino pateikto medžioklės lapo, išduoto V. G., kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 11 d. buvo sumedžiotas stirninas, įrašytas licencijos numeris. Teigiama, kad D. D. neprivalėjo antrą kartą nurodyti medžioklės lape licencijos numerio ir pan., kadangi šie duomenys buvo užfiksuoti V. G. išduotame lape. Tačiau pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame apelianto D. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis licencijos neradęs, o parsivežęs nušautą stirniną namo ėjo jos ieškoti, todėl stirninas pažymėtas nebuvo ir duomenis apie licenciją dėl to medžioklės lape neįrašyti. Iš R. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis įvertos licencijos nematė ir tik apylinkės teismo posėdžio metu buvo iškelta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų nauja versija apie antrą tą dieną vykusią medžioklę, kad stirninas nušautas kitos medžioklės metu, prieš tai niekur nenurodytas asmuo V. G. įrašė jį savo medžioklės lape ir, įvėręs savo licenciją D. D. sumedžiotam stirninui į ausį, išvažiavo. Pastebėtina, kad apylinkės ir apeliacinio teismo posėdžių metu teikti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymai iš esmės skiriasi nuo duomenų, surinktų pažeidimo fiksavimo metu, ir pateiktų rašytinių paaiškinimų, todėl teismo posėdžių metu duoti parodymai vertintini kaip paneigti byloje esančiais duomenimis, kuriais teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti. Be to, medžioklės lapas nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, todėl yra galimybė jame esančius duomenis bet kada perrašyti ar kitokiu būdu pakeisti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad D. D. ir R. B. apylinkės teismo metu iškelta nauja versija apie tą dieną vykusią kitą medžioklę vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliantai nurodo, kad akivaizdu, jog inspektoriai vykdė patikrinimą savo iniciatyva, tačiau teismas atsisakė išreikalauti duomenis, įrodančius šią aplinkybę, o neišreikalavus papildomų duomenų dėl GPS, ataskaitos bei įsakymo apie reido organizavimą ir neištyrus šių aplinkybių visi byloje esantys duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu. Apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje su pareigūnų tarnybiniais pranešimais pateikti ir automobilio GPS išrašai, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos reidų (išvykų) žurnalo kopija. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaip liudytojų apklaustų pareigūnų buvo klausiama apie reido tikslą ir laiką. Taip pat atmestinos skunde nurodytos aplinkybės, jog: Institucijos organizuojami reidai registruojami ne nustatytos pavyzdinės formos žurnale; reidui vadovavęs A. T. nepadarė žymos šiame žurnale apie išvykimą į reidą; nenustatyta aplinkybė, dėl kokių priežasčių aplinkos apsaugos inspektoriai nenaudojo vaizdo ir garso įrašymo aparatūros. Pažymėtina, kad šie duomenys neturi įtakos nustatyto pažeidimo padarymui ir jo kvalifikacijai, o pačios pažeidimo fiksavimo eigos apylinkės teismo metu administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys net ir neginčijo. Taip pat apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad apylinkės teismas pašalino D. D. veiksmus kvalifikuojančią, blanketinę nuorodą į Medžioklės taisyklių 22 punktą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, motyvuodamas savo sprendimą pripažinti apeliantus kaltais padarius administracinį nusižengimą, rėmėsi Medžioklės taisyklių 22 punktu. Be to, teismas nutarime nenurodo, jog Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimas šalintinas iš kaltinimo padarius administracinį teisės pažeidimą.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys išdėstyti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodytos įrodyto padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, aplinkybės, išdėstyti įrodymai ir nurodyta, kokiais duomenimis teismas grindžia savo išvadas, kodėl nusprendė, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir skundą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nutarimą, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Eduardas Maškevičius