Baudžiamoji byla Nr. 2K-563/2009 nuasmeninta

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija

                                                                               1.2.26.2.2

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

  

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,

            teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Nerijaus Ulčino kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutarties.

            Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu T. G. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo vieneriems metams ir dviem mėnesiams bausmė. T. G. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistojo T. G. gynėjo advokato Nerijaus Ulčino apeliacinis skundas atmestas.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

 

nustatė:

 

T. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 11 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, motoroleriu „Tanco 49“, matant degalinės kieme ir jos parduotuvėje buvusiems asmenims, pro duris įvažiavo į degalinės „Lukoil“ parduotuvės patalpas, apvažiavo stalus su prekėmis, išvažiavęs iš degalinės patalpų į jos kiemą, atsitrenkė į stovėjusį automobilį – taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kasaciniu skundu nuteistojo T. G. gynėjas advokatas N. Ulčinas prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį ir T. G. išteisinti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: nuteistojo T. G. veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 174 straipsnį kaip nedidelis chuliganizmas.

Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 5 d. konsultacija Nr. B3-305, teigia, kad BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijose numatytos veikos apibūdintos panaudojant vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų kol kas nėra. Anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtos dvi T. G., tikėtina, padarytos nusikalstamos veikos: atviroji vagystė ir viešosios tvarkos pažeidimas; ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. G. pusę metų buvo suimtas, todėl teismas negalėjo jo išteisinti dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o tik nuteisti. Nuteistojo T. G. gynėjas teigia, kad jokios formalizuotos administracinės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų atskyrimo tvarkos nebuvimas pažeidžia žmogaus teises ir esminius baudžiamosios teisės principus: teisę žinoti, kuo asmuo kaltinamas, teisę į gynybą, nulla poena sine lege ir kitus, todėl, kasatoriaus nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi pareigą nustatyti aiškius administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus – tai įmanoma padaryti nagrinėjant šią bylą.

Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje Nr. B3-305 nurodytais baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijais, teigia, kad jo kliento veiksmai tęsėsi tik 40 sekundžių, veiksmų įžūlumas pasireiškė tuo, kad jis motoroleriu įvažiavo į pastatą, kur taip elgtis nepriimta, nukentėjusiųjų asmenų nėra, viešosios vietos – degalinės – specifika niekuo neypatinga; administracinių bylų praktikoje, anot kasatoriaus, žymiai intensyvesni ir pavojingesni veiksmai traktuojami kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutartys), tad jo klientui už padarytą veiką turėjo kilti ne baudžiamoji, o administracinė teisinė atsakomybė.

Atsiliepimu į nuteistojo T. G. gynėjo advokato N. Ulčino kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Paškevičius prašo nuteistojo T. G. gynėjo advokato N. Ulčino kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius netiksliai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija Nr. B3-305, nes jo ginamasis nuteistas ne pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, kurios santykis su ATPK 174 straipsniu analizuojamas konsultacijoje, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatorius taip pat netiksliai skunde teigia dėl suformuluotų kriterijų dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės santykio nebuvimo – susiklosčiusi teismų praktika, apibendrinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse, atsispindi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šioje byloje. Kasatoriaus argumentas dėl neva jo klientui taikyto suėmimo pateisinimo deklaratyvus, pateikiami Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos pavyzdžiai visiškai nesusiję su T. G. baudžiamąja byla.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

            Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

            Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą. T. G. buvo inkriminuoti įžūlūs veiksmai kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš alternatyvių požymių. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „įžūlus“ aiškina kaip „akiplėšiškas, šiurkštus“. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

            Nagrinėjamoje byloje nustatyti T. G. veiksmai pagrįstai laikyti pakankamai įžūliais ir agresyviais, t. y. pagrindžiančiais išvadą, kad T. G. turi būti traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn, tačiau nepagrįstai konstatuota, kad T. G. veiksmais realiai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis. Byloje nenustatyta, kad T. G. pasivažinėjimas motoroleriu degalinės parduotuvės viduje būtų sutrikdęs degalinės veiklą ar sukėlęs kokius nors kitus padarinius, išskyrus ten buvusių asmenų nuostabą.

            Įžūlūs, tačiau nusikalstamų padarinių nesukėlę veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Nustatyti T. G. veiksmai pagal BK 284 straipsnio 2 dalį laikytini nepadoriais veiksmais, trikdžiusiais visuomenės tvarką ir rimtį, todėl T. G. veika perkvalifikuotina iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į žemesnės instancijos teismų nustatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, T. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri bendrintina su Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

nutaria:

 

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį pakeisti: T. G. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniolikai mėnesių.

Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį aštuoniolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

            Kitas Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Vytautas Piesliakas

 

 

                                                                                                                                 Valerijus Čiučiulka

 

 

                                                                                                                                 Gintaras Goda