Baudžiamoji byla Nr. 2K–461/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1, 2.1.7.4, 2.4.6.4.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
išteisintosios Z. B. gynėjui advokatui Eugenijui Oganauskui,
išteisintiesiems A. B., Z. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalies, kuria panaikinta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Z. B. nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir priimtas naujas nuosprendis – A. B. ir Z. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Nuosprendžio dalis, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems priteisimo ir civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, ir dalis, kuria V. K. ir A. K., kaltintiems pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, priimtas išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti, kasacine tvarka neskundžiamos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo A. B., išteisintosios Z. B. ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad jis, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, dėl neatsargumo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ir atsirado kitokių sunkių padarinių.
AB „Ukmergės gelžbetonis“, esančioje Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), 1996 metų pabaigoje, įrengus polistireninio putplasčio gamybos barą, A. B., būdamas atsakingas už šio baro gamybą, kaip darbų saugos ir sveikatos komiteto pirmininkas privalėjo žinoti, kad naudojama žaliava išskiria pentaną, kuris gali pasklisti ir su oru sudaryti sprogius mišinius, kad polistireninio putplasčio žaliavos saugojimo bei gamybos proceso metu išsiskiria nuodingos medžiagos, tokios kaip pentanas, stirenas, kurios, susimaišiusios su oru, gali sudaryti sprogųjį mišinį. Iki 2003 m. liepos 16 d. tris kartus keičiantis technologiniam procesui, tobulinant gamybos priemones, devynis kartus padidėjus produkcijos kiekiui, privalėdamas žinoti technologinius procesus, nesiėmė priemonių nuolatiniams patikrinimams, susijusiems su gaisro ir sprogimo pavojingumu, nesiėmė priemonių pavojingumo kategorijai nustatyti. Privalėdamas žinoti, kad pentano dujų kaupimosi vietose granulių išlaikymo įgilinimo duobėse bei apatinėje gamybos baro erdvės dalyje, nesant nuo grindų ištraukiamosios ventiliacijos, kaupėsi itin sprogus pentanas ir kitos nuodingos bei degios medžiagos, bare nuolat veikė elektros įrenginiai, kurie bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje galėjo sukibirkščiuoti ir uždegti oro, pentano, izopentano, stireno mišinį arba, susidarius šių medžiagų kritiniam santykiui, sukelti sprogimą, be to, privalėdamas numatyti, kad vykstant gamybai, esant žaliava perkrautai gamybos baro patalpai, gali įvykti gaisras ar sprogimas, nesudarė darbuotojams saugių darbo sąlygų, neįvertino rizikos, dėl to susidarė visos sąlygos sprogimui kilti.
2003 m. liepos 16 d., apie 7.35 val., ceche susidarius sprogiam oro ir pentano mišiniui, atsiradus nenustatytos kilmės kibirkščiai, įvyko sprogimas, kurio metu sugriuvo AB „Ukmergės gelžbetonis“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos baro gamybinės patalpos, nuo terminio kūno nudegimo mirė P. V., nuo kūno terminio nudegimo mirė V. B., nuo krūtinės ląstos sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžimų, kairiojo plaučio plyšimų mirė R. K., nukentėjusiesiems G. R. dėl terminių nudegimų padarytas sunkus kūno sužalojimas, A. B. dėl traiškytinos žaizdos dešiniame dilbyje ir kitų sužalojimų padarytas nesunkus kūno sužalojimas, M. S. dėl terminio nudegimo sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. D. dėl muštinių žaizdų ir terminio nudegimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. N. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, A. P. dėl kūno terminių nudegimų ir sumušimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, K. D. dėl kūno terminio nudegimo padarytas sunkus kūno sužalojimas, L. Z. dėl terminio kūno nudegimo ir mechaninės traumos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. B. dėl kūno terminio nudegimo, kūno sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; AB „Ukmergės gelžbetonis“ padaryta didelė 1 529 685,20 Lt turtinė žala.
A. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Dirbdamas AB „Ukmergės gelžbetonis“ techniniu direktoriumi, vadovaudamas darbų saugos ir sveikatos komitetui, turėdamas įgaliojimus ir būdamas atsakingas, nevykdė ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 1993 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. I–266 (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII–2063 redakcija) 28 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 14 punktų, 2002–2003 metų akcinės bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ kolektyvinės sutarties 6 straipsnio 6.1 punkto reikalavimus: neužtikrino, kad įmonės statinio – polistireninio putplasčio plokščių gamybos bare, kuriame įrengtos darbo vietos, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus; neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo ir priemonių jai gerinti, nediegė saugių darbo bei technologinių procesų pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; nevykdė ir pažeidė AB „Ukmergės gelžbetonis“ techninio direktoriaus pareiginių nuostatų 7.11.1, 7.11.5 ir 7.11 punktų reikalavimus dėl darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir sanitarijos; nevykdė ir pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 21, 22 straipsnių reikalavimus: nenustatė rizikos vertinimo objekto, savarankiškai nenustatė rizikos šalinimo ir jos sumažinimo priemonių prioritetų, neteikė siūlymų įgyvendinti priemones rizikai šalinti; nevykdė ir pažeidė socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų 6 straipsnio 6.1–6.1.4 punktų, 7 straipsnio 7.1.1–7.1.4 punktų bei 9 straipsnio 9.1–9.1.3 punktų reikalavimus: neįgyvendino priemonių, neleidžiančių susidaryti sprogiai aplinkai, nesiėmė priemonių sprogiai aplinkai įvertinti, neužtikrino, kad būtų naudojamos reikiamos apsaugos nuo sprogimo techninės priemonės;
Z. B. nuteista už tai, kad ji, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, dėl neatsargumo, pažeidė darbų saugo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ir atsirado kitokių sunkių padarinių.
Z. B. AB „Ukmergės gelžbetonis“ generalinio direktoriaus 2002 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 179 paskirta saugos ir sveikatos specialiste, turėdama šiuos įgaliojimus, žinodama apie gamybos proceso technologinius pasikeitimus, gamybos priemonių tobulinimą bei išaugusios produkcijos kiekį, privalėjo žinoti, kad žaliavos saugojimo ir gamybos proceso metu išskiriamos nuodingos medžiagos, tarp jų ir pentanas, kuris, susimaišęs su oru, gali sudaryti sprogųjį mišinį. Esant žaliava perkrautam cechui, ji nesiėmė priemonių, nereikalavo nuolatinės oro užterštumo kontrolės patikrinimų, leido gamybą vykdyti sprogioje aplinkoje, nors dirbdama saugos ir sveikatos specialiste, kaip darbdavio įgaliotas asmuo privalėjo numatyti sprogimo galimybę putplasčio gamybos ceche. Dėl nusikalstamo nerūpestingumo ji pažeidė Saugos ir sveikatos specialistės pareiginių nuostatų 1, 1.1, 1.4 punktų reikalavimus: nepatikrino, ar darbo vietoje AB „Ukmergės gelžbetonis“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos bare oro sudėtis atitinka darbų saugos reikalavimus, nusišalino nuo kontrolės ir dėl šių pažeidimų gamybos metu, susidarius pentano, izopentano, stireno dujų bei oro sprogiam mišiniui, atsiradus nenustatytam uždegimo šaltiniui, įvyko sprogimas, sukėlęs sunkių padarinių: sugriuvo AB „Ukmergės gelžbetonis“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos baro gamybinės patalpos, nuo terminio kūno nudegimo mirė P. V., nuo kūno terminio nudegimo mirė V. B., nuo krūtinės ląstos sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžimų, kairiojo plaučio plyšimų mirė R. K., nukentėjusiesiems G. R. dėl terminių nudegimų padarytas sunkus kūno sužalojimas, A. B. dėl traiškytinos žaizdos dešiniame dilbyje ir kitų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. S. dėl terminio nudegimo sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. D. dėl muštinių žaizdų ir terminio nudegimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. N. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, A. P. dėl kūno terminių nudegimų ir sumušimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, K. D. dėl terminio kūno nudegimo padarytas sunkus kūno sutrikdymas, L. Z. dėl terminio kūno nudegimo ir mechaninės traumos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. B. dėl kūno terminio nudegimo, kūno sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, N. P. nežymus sveikatos sutrikdymas; AB „Ukmergės gelžbetonis“ padaryta didelė 1 529 685 Lt turtinė žala.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. ir Z. B. nuteisti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. ir Z. B. išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir Z. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, panaikinti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. B. ir Z. B. nuteisimo ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK 176 straipsnio l dalies nuostatas. Užuot iš esmės nagrinėjęs kaltinamųjų kaltės klausimą, teismas ėmėsi nagrinėti projektuotojų bei AB „Ukmergės gelžbetonis“, kaip juridinio asmens, t. y. asmenų, kuriems kaltinimai nepateikti, atsakomybės klausimą, o kaltinamųjų atsakomybės klausimą sprendė remdamasis niekuo nepagrįstu tvirtinimu, kad jie negalėjo žinoti esminių aplinkybių, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad VGTU ekspertizės išvadoje dėl rizikos faktorių nustatyta, kad polistireninio putplasčio gamybos procese pagrindinis pavojus darbų saugai kyla dėl nuodingų dujų – pentano – išsiskyrimo ir galimo susikaupimo. Apie tai, kad polistireninio putplasčio gamybos procese išsiskiria pentano dujos, kurios susimaišiusios su oru gali sudaryti sprogųjį mišinį, A. B. ir Z. B. galėjo ir privalėjo žinoti. Šią aplinkybę pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
A. B. ir Z. B. privalėjo imtis visų priemonių, kad užkirstų kelią pentano dujų susikaupimui. Vienintelis kelias išvengti pentano dujų susikaupimo yra tinkamai įrengta ventiliacijos sistema. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. B. ir Z. B., nebūdami šios srities specialistai, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog polistireninio putplasčio gamybos cechas buvo eksploatuojamas be tokią gamybą atitinkančios vėdinimo sistemos. Šio teismo nuomone, cechą projektavusio V. Kisieliaus aiškinamajame rašte nebuvo įvardyta jokia sprogimo grėsmė. Tačiau teismas nuosprendyje pažymėjo, kad minėtame aiškinamajame rašte nurodyta: „Apsauga nuo degumo ir sprogstamumo. Dėl pentano išdifundavimo gali atsirasti su oru mišiniai, kurie yra degūs. Polistirolas degus.“ (T. 4, b. l. 69). Taigi teismo teiginys, kad projektuotojai neįvardijo jokios sprogimo galimybės, prieštarauja bylos medžiagai. Net ir paliekant nuošalyje apeliacinės instancijos teismo teiginį, kad minėti asmenys nieko nežinojo apie sprogimo galimybę, lieka neaišku, kodėl gi jie, nors pagal užimamas pareigas ir privalėjo, tačiau to nežinojo, ir kas trukdė šiems darbų saugos specialistams pasidomėti, ar yra įrengta ir ar tinkamai veikia vėdinimo sistema, kuri yra pagrindinis faktorius, užtikrinantis darbų saugą. Tai patvirtino ir VGTU ekspertizės išvados dėl rizikos faktorių 1998–2003 metų laikotarpiu: po įvykio tinkamai įrengus ventiliacijos sistemą, polistirolio putplasčio gamyba buvo priskirta A kategorijos pavojingumo, tuo tarpu iki tokios sistemos įrengimo buvo priskiriama C pavojingumo kategorijai. Kaip matyti iš Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto (T. l, b. l. 160), nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto (T. 2, b. l. 145), specialistų išvadų dėl sprogimo priežasčių (T. 3, b. l. 165), iš BASF saugos duomenų lapo (T. 4, b. l. 15), pentanas gali pasklisti ir sudaryti su oru sprogius mišinius. Specialistų nuomone, sprogi aplinka susidarė todėl, kad besikaupiantis pentanas apatinėje gamybos baro erdvės dalyje nebuvo išsiurbiamas, tam tikslui nebuvo įrengta ventiliacija. A. B. privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas, jis privalėjo domėtis technologiniu procesu, studijuoti medžiagų savybes ir, žinodamas, kad gamybos metu gali susidaryti sprogi aplinka, privalėjo stabdyti gamybą ir reikalauti įrengti apatinės baro dalies, o ypač esamų duobių ventiliaciją. Įvykdęs šias priemones, jis būtų užtikrinęs saugias darbo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad A. B. ar Z. B. būtų bandę domėtis cecho ventiliacijos sistema, jos veikimu, kad kas nors būtų trukdęs jiems tai daryti arba tikrąją padėtį nuo jų slėpęs, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją.
Pagal Saugos ir sveikatos specialistės pareiginių nuostatų 1, 1.1, 1.4 punktų reikalavimus Z. B. privalėjo tikrinti, ar darbo vietoje AB „Ukmergės gelžbetonis“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos bare oro sudėtis atitinka darbų saugos reikalavimus. Tačiau ji nuo kontrolės nusišalino, dėl to įvyko sprogimas. Z. B. parodė, kad ji neatlikinėjo oro užterštumo matavimų pentano kiekiui ore patikrinti, nes tam įmonė neturėjo aparato (T. 6, b. l. 23–25). Tai rodo, kad ji suvokė tokių matavimų reikalingumą, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad reikalingi prietaisai būtų nupirkti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. B. ir Z. B. nuteisė ne už tai, kad jie žinojo minėtas aplinkybes ir nesiėmė priemonių joms pašalinti, o būtent už tai, kad jie, privalėdami ir galėdami jas žinoti, jų nežinojo ir nesiėmė priemonių joms išvengti. Klausimas, ar jie galėjo ir privalėjo žinoti tikrąją cecho ventiliacijos sistemos būklę yra esminis, sprendžiant jų atsakomybės klausimą. Nekvestionuojant teismo nuomonės dėl projektuotojų kaltės, vis dėlto iš nuosprendžio neaišku, kaip ta aplinkybė, kad projektuotojai netinkamai įrengė ventiliacijos sistemą, lėmė kitą aplinkybę, kad A. B. ir Z. B., būdami atsakingi už darbų saugą, negalėjo ir neprivalėjo žinoti, jog ši įrengta netinkamai. Kasatoriaus nuomone, privalėjimą žinoti tikrąją cecho vėdinimo sistemos būklę rodė A. B. ir Z. B. užimamos pareigos bei pareiginės instrukcijos.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. B. ir Z. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 331 straipsnio, Baudžiamojo kodekso 176 ir 16 straipsnių taikymo
BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas dėl aplinkybių, numatytų BPK 329 straipsnio 1 punkte, ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma taikant pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti ne tik apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, bet ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir reikalavimų privalo ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismo priimto kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio dalis šių reikalavimų neatitinka.
Nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyti padariniai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. ir Z. B., būdami darbdavio įgalioti asmenys, pažeidė darbų saugos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos saugos darbe reikalavimus (nuosprendyje nurodė ir įstatymus, ir bendrovės vietinius (lokalinius) norminius aktus, kurių reikalavimai buvo pažeisti) ir dėl to kilo sunkūs padariniai.
Apeliacinės instancijos teismas A. B. ir Z. B. išteisino konstatavęs, kad jie, būdami atsakingi už darbų saugą bendrovėje, negalėjo ir neturėjo numatyti, jog dėl jų veikimo ar neveikimo gali atsirasti jiems inkriminuoti padariniai, kad tarp inkriminuotos veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, teisės normų, pagal kurias atskleidžiamas veikos turinys, apskritai neanalizavo, o pagal padarytas šio teismo išvadas galima spręsti, kad veika, t. y. pirmosios instancijos teismo nustatyti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti, tačiau juos padarę asmenys negali atsakyti už padarinius, nes jie neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šie kils, kad padaryti pažeidimai neturi priežastinio ryšio su padariniais.
Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII–2063 redakcija) 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata yra visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Byloje nustatyta, kad AB „Ukmergės gelžbetonis“ putplasčio gamybos linijos rekonstravimas (modernizavimas) vyko nuo 1998 m. iki 2003 m. gegužės 30 d. Rekonstrukcijos (modernizavimo) laikotarpiu buvo pakeisti ir sumontuoti ar papildomai įrengti septyni technologiniai ir inžineriniai įrenginiai. Po technologinių įrenginių ir ventiliacijos tinklų rekonstrukcijos (modernizavimo), jų našumas padidėjo 1,5–6 kartus, pagamintos produkcijos kiekis išaugo apie šešis kartus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktos ekspertizės akte nurodoma, kad, jeigu 1996 metais vidutiniškai per dieną buvo pagaminama po 40 m3 polistireninio putplasčio, tai vėliau, iki 2003 m. liepos vidurio, vidutiniškai buvo pagaminama po 240 m3 per dieną, o 2003 m. liepos 15 d. (sprogimo išvakarėse) buvo pagaminta grynos putplasčio produkcijos 350,4 m3; gamybos apimčiai išaugus devynis kartus, maždaug tiek kartų padidėjo ir išsiskiriančių į aplinką pentano (izopentano) bei stireno dujų kiekis.
Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadą sprogimo ir gaisro pradžia sutapo, pagal cheminio proceso turinį tai buvo vienas ir tas pats reiškinys. Apeliacinės instancijos teismas pats nuosprendyje nurodė, kad: putplasčio gamybos linijos rekonstravimas nebuvo įvertintas kaip technologinio proceso keitimasis, neįvertintas gamybos apimties padidėjimas, dėl to nebuvo tinkamai įvertinti rizikos faktoriai; kad keičiant technologinius įrenginius visi pakeitimai turėjo būti įforminti rengiant techninį projektą, kad modernizuojant (rekonstruojant) plokščių gamybos liniją ir ją eksploatuojant buvo pažeistos Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (BPST–01–97), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59, 3.4 punkto nuostatos, pagal kurias gamybinių, kitos paskirties pastatų rekonstravimas, jų renovavimas išplečiant techninius pertvarkymus, turi būti atliekamas pagal projektą; kad vykdant technologinės įrangos pakeitimus nebuvo vadovaujamasi Organizacinio tvarkomojo reglamento STR 1.06.01: 1996 „Statinių projektų ir statinių ekspertize“ nustatytų reikalavimų atlikti pagrindinės technologijos technologinę ekspertizę; kad, naudojant naujai įsigytus ir sumontuotus įrenginius, nebuvo laikomasi Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimų, pagal kuriuos tokių įrenginių savininkai turi užtikrinti jų techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką, kad naujai įsigytų, sumontuotų, rekonstruotų įrenginių kokybę bei atitiktį patvirtinantys bei priežiūros techniniai dokumentai priežiūros aktų nustatyta tvarka turi būti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti išvadai, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti, gauti; kad padidėję rizikos faktoriai turėjo būti įvertinti rengiant projektus technologinių įrenginių keitimo stadijoje, tačiau įmonėje toks projektas apskritai nebuvo parengtas; kad techninis personalas neišanalizavo BASF techninės informacijos, neužfiksavo, kad granulių tarpinis laikymas talpyklose yra ypatingos rizikos zona ir nesiėmė priemonių šiai rizikai sumažinti.
Išteisinamajame nuosprendyje atsakymo, ar sprogimo buvo galima išvengti, jeigu būtų imtasi būtinų darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti nėra; byloje esantys duomenys (grupinio nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, visų atliktų ekspertizių išvados ir kiti šiuose aktuose esantys duomenys, ekspertų duoti paaiškinimai teisme ir kt.), kokią reikšmę tokiems padariniams kilti turėjo gamybos padidėjimas, neišanalizuoti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuota, nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išanalizavimu, todėl kelia abejonių jos teisingumu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Materialiose nusikaltimo sudėtyse kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Baudžiamajame kodekse nustatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Nusikaltimo, padaryto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, taip pat kaip ir padaryto tyčia, pagrindą sudaro asmens sąmoningas ir valingas poelgis, pasireiškiantis veikimu arba neveikimu. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Svarbiausias nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus. Subjektyvusis kriterijus paprastai nenustatinėjamas tais atvejais, jeigu nustatoma, kad asmuo apskritai neturėjo pareigos būti rūpestingas ir atidus.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji negalėjo ir neturėjo numatyti, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, taip pat nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus „turėjo“ numatyti yra normatyvinio pobūdžio, pareigą numatyti lemia objektyvūs veiksniai – tarnybinės pareigos, įstatymai, specialios taisyklės ir pan., todėl teismas turėjo spręsti ir pasisakyti, ar A. B. ir Z. B. turėjo pareigą imtis konkrečių įstatymuose ir kituose teisės aktuose (kurių pažeidimu jie yra kaltinami) numatytų priemonių, laikytis juose nustatytų taisyklių. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį jie tokią pareigą turėjo, o apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje tai nėra paneigta.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad gamybos cecho modernizavimo (rekonstrukcijos) laikotarpiu iš esmės buvo laikomasi darbo saugos reikalavimų – padidėjus gamybos apimtims, pagal visus reikalavimus buvo pripažinti tinkamais naudoti gatavos produkcijos sandėlis, putų polistireno sandėlio priestatas. Tačiau, pagal byloje esančius duomenis (pvz., VGTU ekspertų išvadas) bei paties teismo padarytas anksčiau minėtas išvadas, gamybos cecho patalpų modernizavimas (rekonstravimas) buvo atliekamas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Nuosprendyje teigiama, kad A. B. pagal savo pareigas buvo susijęs su technologinio proceso kaita, tačiau, gamybos cecho modernizavimo nelaikydamas technologinio proceso keitimusi, sąžiningai klydo. Nuosprendyje visiškai neatskleista, kiek ir kaip jis buvo susijęs su technologinio proceso kaita ir kiek apie jį jam buvo privalu (ar neprivalu) žinoti.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnyje, subjektas yra specialus, t. y. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigė, kad jis nebuvo įgaliotas atlikti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytų darbdavio funkcijų, Z. B. teigė, kad ji nuteista nenurodant jokio darbų saugos įstatymo ar kito teisės akto, kurių reikalavimus ji būtų pažeidusi. Į šiuos apeliantų argumentus nuosprendyje iš esmės neatsakyta, o jie yra svarbūs, nes, pripažįstant, kad darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimai buvo pažeisti, būtina spręsti, kas už jų laikymąsi buvo atsakingas, t. y. kada, kam, kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 331 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), sutrukdę teismui priimti teisingą sprendimą, todėl nuosprendžio dalis, kuria, panaikinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, priimtas naujas nuosprendis – A. B. ir Z. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir Z. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė