Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1;
2.6.18.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Laurai Martinaitytei,
atsakovo atstovui J. F.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „DAIVEKA“ ieškinį atsakovui UAB „Stogana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. P..
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 815 Eur skolos, 100 Eur skolos administravimo išlaidų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų; 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovas nurodo, kad su atsakovu 2018 metais susitarė dėl paslaugų teikimo, kad ieškovas suteiks transporto paslaugas, o atsakovas sumokės už įvykdytas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas transporto paslaugas įvykdė ir 2018-10-31 dieną pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija DV Nr. 003241 sumai 1 815 Eur, mokėjimo terminas iki 2018-11-16. Susitarimas dėl minėtų paslaugų atlikimo buvo sudarytas su atsakovo įgaliotu atstovu A. P.. Informacija iš interneto svetainės www.statybostaisykles.lt, kurioje kaip UAB „Stogana“ atsakingas asmuo nurodomas A. P.. A. P. prisistatė ir veikė kaip UAB “Stogana” atstovas, kas ieškovui sudarė pagrindą sąžiningai manyti, jog jis turi reikiamus atsakovo įgaliojimus (CK 2.172 str. 2 d.). Visi sutarti darbai buvo atlikti nustatytu laikotarpiu ir tinkamai. Tai patvirtina kelionės lapai, pasirašyti atsakovo atstovo A. P. (6 kelionės lapai, nes paslaugas buvo atliekamos dvi dienas, kurių vieną buvo naudojami keturios transporto priemonės, kitą dieną – dvi), GPS duomenų lapai. Ieškovas pažymi, kad jo transporto priemonės turi GPS sekimo įrangą, kuria fiksuojamas transporto priemonių judėjimas. Iš atsakovui 2018-11-31 ir 2018-11-02 teiktų paslaugų išklotinių matyti, jog judėjimas vyko iš darbų atlikimo vietos, t. y. (duomenys neskelbtini). Yra 6 transporto priemonių GPS sekimo išklotinės, kuriose automobilis identifikuojamas pagal valstybinį numerį bei datą. Aplinkybę, kad paslaugos buvo teiktos būtent atsakovui, patvirtina ir mobilioji žinutė, kur nurodoma, kad sąskaitą reikia išrašyti UAB „Stogana”. Šias aplinkybes gali patvirtinti L. A., kuris ginčo metu dirbo pagrindiniam rangovui UAB „Mastatyba”, ieškovo darbuotojų rašytiniai paaiškinimai. Pagrindinis rangovas UAB „Mastatyba”, kuris vykdė darbus minėtame objekte, sudarė subrangos sutartį su UAB „Baltic Telecommunications Team“, kuri sudarė sutartį su atsakove UAB „Stogana” aplinkos tvarkymo darbams objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atlikti. Tai reiškia, kad jokiai kitai įmonei nebuvo reikalinga išvežti gruntą iš objekto, o duomenų, kad kažkokia kita įmonė atliko šiuos darbus, atsakovas nepateikia. Šias aplinkybes gali patvirtinti UAB „Baltic Telecommunications Team“ direktorius S. K..
Kadangi atsakovas delsė atsiskaityti, ieškovas 2018-12-06 sudarė su skolų išieškojimo įmone Multi-connect Sp. z o. o. Debitorinio įsiskolinimo išieškojimo sutartį, pagal kurią pastaroji ragino sumokėti skolą ikiteisminiu būdu, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Ieškovas dėl skolos administravimo patyrė nuostolių 100 Eur sumai.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį. Atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu A. P. nebuvo atsakovo darbuotojas ir neturėjo įgaliojimų veikti atsakovo vardu. Šis asmuo dirbo atsakovo įmonėje 2019 metais. Atsakovas neadministruoja ieškovo nurodomos svetainės, todėl joje skelbiami duomenys yra netinkama informacija. Atsakovo ir ieškovo nesiejo sutartiniai santykiai, todėl atsakovas neturi prievolės apmokėti pateiktas sąskaitas.
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentas.
Atsakovo vadovas J. F. paaiškino, kad ginčo objekte prašė A. P. prižiūrėti atliekamus aplinkos tvarkymo darbus, nors atsakovo įmonėje tuo metu nedirbo. Atstovas sutiko, kad už dalį darbų gali apmokėti. Mano, kad neturi pagrindo mokėti už darbus, dėl kurių nesusitarė, arba darbai buvo atlikti netinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš rangos ir krovinio vežimo teisinių santykių.
CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais.
Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį; vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnis).
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina ir pakankamai yra įrodymų, pagrindžiančių būtent ieškovo nurodytas aplinkybes dėl skolos fakto. Tai pagrindžia iš esmės šios aplinkybės:
- atsakovas neginčija fakto, kad gavo iš ieškovo 2018-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija DV Nr. 003241 sumai 1 815 Eur sumai už transporto paslaugas (b. l. 7), tačiau nepateikė įrodymų, kad grąžintų šią sąskaitą ieškovui kaip nepagrįstą;
- 2018-10-31 ir 2018-11-02 Krovininio automobilio kelionės lapai išrašyti atsakovo vardu (b. l. 43-54);
- iš pradžių teisminio nagrinėjimo metu atsakovas argumentuoja apie sutartinių santykių neegzistavimą tarp ginčo šalių, vėliau keičia argumentus, nurodydamas, kad darbai buvo atliekami ir sutinka apmokėti dalį sumos, - tai iš esmės patvirtina sutartinių santykių buvimą;
- iš byloje esančių Darbo sutarčių ir prašymu nutraukti sutartis matyti, kad A. P. dirbo atsakovo įmonėje nuo 2017-10-02 iki 2017-11-10 darbų vadovu (b. l. 87-88), nuo 2019-01-07 iki 2019-07-17 statybininku (b. l. 90-93); o iš atsakovo direktoriaus 2018-09-20 įsakymo – A. P. paskirtas ginčo objekte statybos vadovu(b. l. 143);
- liudytojas L. A., UAB „Mastatyba” darbų vadovas, patvirtino, kad ginčo objekte atsakovas buvo subrangovas, ir A. P., prisistatęs kaip atsakovo darbų vadovas, prašė išvežti didelį kiekį grunto. Jis (L. A.) rado ieškovą ir atsakovas užsakė pas ieškovą paslaugas;
- liudytojas S. K., kuris ginčo laikotarpiu buvo UAB „Baltic Telecommunications Team“ direktorius, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog pagrindinis rangovas UAB „Mastatyba” sudarė subrangos sutartį su UAB „Baltic Telecommunications Team“, kuri sudarė sutartį su atsakovu UAB „Stogana” aplinkos tvarkymo darbams objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti, kad atsakovas vykdė aplinkos tvarkymo (tame tarpe ir grunto tvarkymo) darbus su ieškovo pagalba, už darbus atsakovui apmokėta. Šis liudytojas bendravo objekte su A. P. kaip atsakovo atstovu;
- ieškovas vadovas J. D. patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes ieškinyje, taip pat, kad ginčo objekte L. A. prašė atlikti žemės darbus – iškasti ir išvežti gruntą, supažindino su atsakovo, kuriam reikėjo darbus atlikti, atstovu A. P., o šis rodė, kur ką kasti, pastarasis pasirašė ir kelionės lapus; vėliau J. F. telefonu sakė, kad jam žinoma apie skolą. Ieškovo vadovas paaiškinimus davė teismo prisaikdintas, paaiškinimai yra gana aiškūs ir nuoseklūs, neprieštaringi kaip atsakovo nurodomos aplinkybės, todėl teismas neturi pagrindo šiuos parodymus vertinti kritiškai;
Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1 815 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Konstatavus, kad ieškovas pagrįstai reikalavo sumokėti skolą, tenkintinas reikalavimas priteisti 100 Eur išlaidų sumą, susijusią su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (b. l. 8-26) (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Kadangi ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą, tenkintinti ir reikalavimai dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-07-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovo ieškovui 809 Eur bylinėjimosi išlaidų: 59 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5) ir 750 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 59, 60, 153-159), o į valstybės biudžetą - 34,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Pažymėtina, kad dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje, esant šalių sutikimui (išreikštas teismo posėdyje) šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Stogana“ (juridinio asmens kodas 302842199) ieškovui UAB „DAIVEKA“ (juridinio asmens kodas 123989282) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) skolos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) skolos administravimo išlaidų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų; 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 955 Eur sumą nuo 2019-07-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 809 Eur (aštuoni šimtai devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Stogana“ (juridinio asmens kodas 302842199) į valstybės biudžetą 34,17 Eur (trisdešimt keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas