Baudžiamoji byla Nr. 1A-66/2012

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         1.2.17.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 12 d.

Vilnius

                Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, 

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

gynėjams advokatams Vitoldui Petravičiui , Dariui Pociui,

nuteistiesiems R. R. , M. M. , 

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. ir jo gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus bei nuteistojo M. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2007 m. birželio 12 d.

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirtas Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2007 m. liepos 20 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. M. , R. M. , K. M. , N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , E. L. , K. G. , tačiau nuosprendis šių asmenų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

M. M. ir R. R. nuteisti už tai, kad kartu su L. M. , R. M. , K. M. , N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , E. L. ir K. G. , veikdami organizuota grupe, išvengdami muitinės kontrolės neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - 110500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 278649 Lt. ir viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra padarė kontrabandą.

2007 m. gegužės 30 d., laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 5.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, kai du tyrimo metu nenustatyti asmenys (duomenys neskelbtini), VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomame pasienio ruože, per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities neteisėtai motorine valtimi atplukdė ne mažiau kaip 110500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 278 649 Lt., nuteistieji ne mažiau kaip penkiais automobiliais: ,,Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. R. , ,,Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių vienu, vairuojamu M. M. , bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais automobiliais, vairuojamais ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų - 50000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis nuo Nemuno upės kranto pergabeno į (duomenys neskelbtini), esantį mišką, ten L. M. , R. M. ir K. M. iš miško aikštelės cigaretes pernešė į specialiai tam įrengtą požeminę slėptuvę ir jas paslėpė. Likusias 60500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis tais pačiais automobiliais nuteistieji nuo Nemuno kranto nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančias nerakinamas, apleistas gyvenamąsias patalpas ir ten tyrimo metu nenustatyti asmenys jas paslėpė. Gabenant kontrabandą į sandėliavimo vietas, būdami iš anksto M. M. ir kitiems bendrininkams pažadėję mobiliojo ryšio telefonu įspėti apie pastebėtus valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos pareigūnus, E. L. , būdamas (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos, E. F. , būdamas (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos, prie Nemuno upės, D. Ž. , N. V. , K. B. , būdami (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos, prie Nemuno upės, N. M. , būdamas (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos, prie miško, kuriame buvo sandėliuojamos cigaretės, K. G., būdamas (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos, kurioje buvo sandėliuojamos cigaretės, stebėjo aplinką ir saugojo nusikalstamos veikos bendrininkus, kad mobiliojo ryšio telefonais galėtų įspėti apie pastebėtus pasienio tarnybos ar policijos pareigūnus ir taip užtikrino savalaikį pranešimą nusikalstamos veikos bendrininkams apie kylančias grėsmes jiems bei kontrabandinių cigarečių gabenimui, kol 2007 m. gegužės mėn. 30 d., apie 5.00 val. – 7.00 val. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai visus nuteistuosius, išskyrus M. M. , sulaikė bei  (duomenys neskelbtini) požeminėje slėptuvėje ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyvenamose patalpose surado paslėptas cigaretes - 110500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 278649 Lt.

Nuteistasis R. R. ir jo gynėjas advokatas Vitoldas Petravičius apeliacinius skundu prašo apygardos teismo nuosprendį R. R. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nuteistųjų veiką kvalifikavo kaip kontrabandą, kadangi tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių kontrabandos faktą, bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo, nei vienas iš dvylikos skundžiamu nuosprendžiu kaltais pripažintų asmenų nebuvo sulaikytas prekių gabenimo per valstybės sieną vietoje, o R. R. buvo sulaikytas net maždaug už 20 km nuo cigarečių slėptuvės, cigarečių gabenimas per valstybės sieną nebuvo užfiksuotas ir jokiomis techninėmis priemonėmis, nebuvo nei nustatyti, nei sulaikyti  asmenys motorine valtimi per Nemuną gabenę rusiškas cigaretes. Tokiu būdu, anot apeliantų, nebuvo surinkti neginčijami įrodymai, patvirtinantys, kad, taip vadinamos organizuotos grupės nariai, cigaretes ,,Saint George Lights“ per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nepateikdami jų privalomai muitinės kontrolei, todėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų veika geriausiu atveju galėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 1992 str. 1 d., kaip neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas organizuota grupe. Tam, kad asmeniui galima būtų inkriminuoti veiką, padarytą organizuota grupe, būtina nustatyti grupuotės narių susitarimą bei jų vaidmenų organizuotoje grupėje pasiskirstymą. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, ar vienas asmuo subūrė organizuotą grupę, ar keli asmenys susibūrė į tokį darinį, ar vienas, ar keli asmenys parengė planą, paskirstė vaidmenis, vadovavo ir koordinavo grupės narių veiklą, taip pat nenustatyta nei susitarimo veikti vieta, nei laikas, nei tokiame susitarime dalyvavę asmenys. Visi šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys turėjo žinoti, kad per valstybės sieną bus gabenamas, būtent, toks kiekis rusiškų cigarečių, nes priešingu atveju, jų veikos negalima būtų kvalifikuoti kaip nusikaltimo. Tačiau, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog asmenys matė veikos mastą, važinėjančių automobilių skaičių, apytikriai suvokė gabenamų cigarečių kiekį, kontrabandoje dalyvaujančių asmenų skaičių, yra tik prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl jomis grįsti nuosprendžio nebuvo galima.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrindiniai kontrabandos dalyviai yra M. M. ir R. R. , tačiau tokia teismo išvada prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Net liudytojas V. K. , būdamas pareigūnu ir turintis informacijos apie specifinę šio regiono kai kurių gyventojų veiklą, tarp kontrabandos organizatorių nurodė M. M. , tačiau net neužsiminė apie R. R. . Šios aplinkybės nepaneigė ir kitas pareigūnas, buvęs pasaloje prie Anužių kaimo, V. S. .

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. R. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodymus vertino vienpusiškai, atmesdamas ir neaptardamas tokių duomenų, kurie teisina R. R. arba tokių, kurie prieštarauja nustatytiems faktams arba kitiems duomenims, kuriais rėmėsi teismas. R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę. Iš visų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų vienintelis E. L. pasakė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau net ir jis nenurodė R. R. , kaip asmens, siūliusio ,,pašucheriauti“ gabenant cigaretes. E. L. teisme atsisakė duoti parodymus. Nors E. F. ir K. B. ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad stebėti aplinką, kol bus gabenamos cigaretės, pasiūlė R. R. , kuris ir nuvežė juos kartu su N. V. ir D. Ž. į stebėjimo vietas, tačiau šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nepatvirtino kiti nuteistieji, tarp jų net ir N. V. bei D. Ž. . E. F. ir K. B. parodymai apie R. R. pasiūlymą stebėti aplinką bei jų nuvežimą į stebėjimo vietą prieštarauja ir kitiems nustatytiems faktams. K. B. ir E. F. nurodė, kad R. R. juos vežė ,,Audi“ markės automobiliu, tačiau R. R. buvo sulaikytas su automobiliu ,,Subaru Legacy“, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2007 m. gegužės mėnesį R. R. būtų važinėjęs ,,Audi“ markės automobiliu. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir pareigūnų, organizavusių stebėjimą įvairiose vietose ir dalyvavusių pasaloje, parodymų nenuoseklumo bei prieštaringumo. Jokio teismo vertinimo nesusilaukė pareigūno V. S. parodymų prieštaringumas, teismas nieko nepasisakė dėl to, kad pareigūnas V. S. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl skiriasi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie sulaikytų asmenų identifikavimą, stebėjimo priemones ir jų panaudojimą, asmenų sulaikymo aplinkybes. Tai, kad tuo metu buvo neįmanoma nustatyti automobilio spalvos ir nebuvo galimybės atpažinti automobilius vairavusius asmenis, netiesiogiai patvirtino ir kiti pareigūnai – T. M. , Ž. V. , R. P. , M. J. , E. D. . Apeliantų teigimu, liudytojo V. S. teisme duotus parodymus apie R. R. atpažinimą paneigia ir objektyvūs duomenys – prie bylos prijungtoje vaizdo medžiagoje nesimato nei antro į stebėjimo vietą atvažiavusio automobilio spalvos, nei automobilį vairavusio asmens. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir byloje esančio 2008 m. spalio 21 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Z. P. tarnybinio pranešimo, kuriame yra pateikiami ne tik duomenys iš liudytojo V. S. , nuteistųjų E. F. , K. B. , R. R. apklausų bei akistatų protokolų, telefoninių pokalbių išklotinių, bet ir duodama išvada, jog R. R. parodymai yra neteisingi. Anot apeliantų, šis dokumentas, kuriuo vertinami duomenys, akivaizdžiai patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, turėdamas teisę atlikti Baudžiamojo proceso kodekse numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, viršijo savo kompetenciją. Kita vertus, teismas neįžvelgė ir prieštaravimų tarp tarnybiniame pranešime  užfiksuotų duomenų ir V. S. teiginių. Pareigūno V. S. tvirtinimą, kad jis matė ir R. R. 2007 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini), apie 4 – 5 val., paneigia byloje esantis planas schema dėl R. R. mobiliojo ryšio telefono faktinės vietos nustatymo pagal celes. Šiame dokumente užfiksuota, kad nuo 1.52 val. iki 5.26 val. nurodytas telefonas buvo (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio bokšto zonoje, maždaug už 20 km nuo tos vietos, kur buvo įrengta slėptuvė ir kur pasaloje buvo pareigūnas V. S. . Todėl, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas remtis tokiais prieštaringais duomenimis negalėjo.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., o, teismui nustačius, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant šį nuosprendį, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl ko nuosprendis naikintinas. Nuteistojo teigimu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Iš 2007 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir užregistruotas realizuojant operatyviniu keliu surinktą informaciją ir atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus – apžiūras, kratas, asmenų sulaikymus ir pan. Šiuo atveju policijos pareigūnai, nepradėję ikiteisminio tyrimo, realizuodami operatyviniu keliu gautą informaciją, turėjo vadovautis ne baudžiamojo proceso kodekso, o Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Šioje byloje atliekant įvykio vietos apžiūras, ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas, tačiau apžiūrų protokolai jau buvo surašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 166 str., 167 str. bei 205 str., 207 str. reikalavimais. Be to, nepradėjus ikiteisminio tyrimo šioje byloje, adresu Malūno g. 4 – 6, Pagėgiuose, buvo atliekama krata ir, remiantis šios kratos metu gautais rezultatais, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot apelianto, tarnybinis pranešimas, žymintis ikiteisminio tyrimo pradžią šioje byloje, ir pagal savo formą neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. jis nėra užregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, ant jo nėra jokio registracijos spaudo, tarnybinio pranešimo registracijos numerio, ikiteisminio tyrimo bylos numerio. Nuteistojo teigimu, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad įrodymai, kurie buvo renkami nepradėjus ikiteisminio tyrimo – kratos namuose, apžiūros, asmenų sulaikymai buvo gauti pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, o neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas nors ir išreikalavo su ikiteisminio tyrimo pradžia susijusius dokumentus, kurie patvirtino imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, tačiau baigiamajame akte šių dokumentų niekaip nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus, atitikties įstatymo reikalavimams. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, prieš remdamasis vaizdo įrašais bei asmenų užfiksuotais tarpusavio pokalbiais, turėjo išsiaiškinti, ar šios techninės priemonės buvo panaudotos bendra tvarka, ar jos buvo panaudotos pagal operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos nustatytą tvarką ir, ar apskritai tokia tvarka yra nustatyta. Be to, šiuo atveju, anot apelianto, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar techninės priemonės buvo panaudotos specialia tvarka, kas remiantis Operatyvinės veiklos įstatymu turėtų būti suprantama kaip motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, operatyvinė technika buvo naudojama specialia tvarka.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-3081-07 metu pasibaigus teismo nustatytam terminui ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir toliau nepratęsus ikiteisminio tyrimo termino, nuo 2008 m. lapkričio 5 d. tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami bei kaltinamasis aktas surašytas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. numatytus reikalavimus.

Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kitų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tariamą jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. M. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip savarankišku įrodymų šaltiniu rėmėsi ir tardymo eksperimento rezultatais, tačiau ir pats šį tardymo eksperimentą atlikęs pareigūnas Z. P. negalėjo nurodyti, kokia technika, atliekant tardymo eksperimentą, buvo naudojama, kas gali patvirtinti jos pagalba gautų duomenų patikimumą ir, ar ji sertifikuota. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami. Šių imperatyvių įstatymo reikalavimų, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiais tardymo eksperimento rezultatais kaip vienu iš įrodymų šaltiniu, nesilaikė.

M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 1992 str. 1 d., bet, nepriėmus jokio procesinio sprendimo, baudžiamoji byla teismui perduota asmenis kaltinant dėl Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tiek Lietuvos Respublikos BPK 171 str., tiek Generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 patvirtintose rekomendacijose dėl nusikalstamų veikų tyrimo sujungimo bei atskyrimo imperatyviai nurodyta, kad, tiriant vieną nusikalstamą veiką, tyrimo metu nustačius dar ir kitos nusikalstamos veikos požymius, turi būti surašomas tarnybinis pranešimas ir pradedamas šios naujos nusikalstamos veikos tyrimas. Todėl šiuo atveju, nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl kontrabandos ir bylą su kaltinamuoju aktu kaltinant asmenis šios nusikalstamos veikos padarymu perdavus teismui, buvo pažeisti nurodyti imperatyvūs baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Be to, anot nuteistojo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, kokiu būdu ir iš kur buvo gabentos, o vėliau pareigūnų rastos bei išimtos cigaretės. Nuteistojo teigimu, jam inkriminuoti nusikalstami veikai neatitinka Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. dispozicijoje nurodyto šios nusikalstamos veikos aprašymo. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyti visi būtini nusikaltimo - kontrabandos – sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamieji, veikdami organizuota grupe, padarė kontrabandą – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 110500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, tačiau net nebandė pagrįsti tokio veikos kvalifikavimo.

Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. bei nuteisė realia laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, iš esmės rėmėsi V. K. parodymais. Tačiau šio pareigūno parodymų nepatvirtina teismo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas. Kitas įrodymų šaltinis, anot M. M. , yra pareigūno V. S. parodymai, kuris taip pat, neva, matė, kaip jis buvo atvažiavęs ir atvežęs į įvykio vietą savo mamą, tėvą ir sesę. Tačiau šio pareigūno parodymai, apelianto nuomone, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi byloje daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo buvimą įvykio vietoje. Apeliantas pažymi, kad pareigūnas V. S. jo atžvilgiu ilgą laiką atlikinėjo operatyvinį tyrimą, todėl yra procesiškai suinteresuotas, kad jis bet kokiu atveju būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, dirba, po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jokių kitų tyčinių nusikalstamų veikų jis nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į proporcingumo principą lyginant su kitais nuteistaisiais šioje byloje, kurie nubausti baudomis, jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo R. R. ir jo gynėjo bei nuteistojo M. M. apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo R. R. ir jo gynėjo apeliacinis skunda tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistieji R. R. ir M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, abu nuteistieji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai juos pripažino kaltais dėl cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis kontrabandos. Tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, tiek nuteistojo R. R. , tiek nuteistojo M. M. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš dvylikos asmenų, kuriems šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai padarius kontrabandą ir kurie dėl šio nusikaltimo padarymo buvo nuteisti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vienintelis E. L. , patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad asmens, prisistačiusio vardu Vitalijus, siūlymu jis sutiko užsidirbti pinigų, t. y. tuo metu, kai bus nuo Nemuno upės gabenamos kontrabandinės cigaretės, stebėti aplinką ir pranešti, jeigu pasirodytų pareigūnai. 2007 m. gegužės 30 d. naktį jis, automobiliu nuvažiavęs už (duomenys neskelbtini) kaimo, stebėjo kelią ir apie pravažiuojančius automobilius informaciją perduodavo asmens, paprašiusio ,,pašucheriauti“ nurodytais telefonų numeriais. E. L. teigimu, naktį stebėdamas kelią, jis matė pravažiuojančius ,,Subaru Legacy“ markės automobilius su išjungtomis šviesomis, suprato, kad automobiliais gabenamos kontrabandinės cigaretės (t. 7, b. l. 59-61, 64-65). Šiuos parodymus E. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b.l. 68 – 71). Visi kiti nuteistieji – M. M. , L. M. , R. M. , K. M. , R. R. , N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , K. G. pirmosios instancijos teisme neigė 2007 m. naktį iš gegužės 29 d. į gegužės 30 d. dalyvavę nusikaltimo daryme, tvirtino apie cigarečių kontrabandą nieko nežinantys. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu apklausiami įtariamaisiais N. M. , K. B. , E. F. , K. G. davė iš esmės kitokius parodymus, N. M. , K. B. , E. F. , K. G. prisipažino dalyvavę cigarečių kontrabandoje, išsamiai paaiškino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. N. M. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2007 m. gegužės 29 d., apie 24 val. jam paskambino M. M. ir paprašė pastovėti prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, jis suprato, kad M. M. prašo stebėti aplinką, kai bus gabenama kontrabanda, jis žinojo, jog M. M. užsiima kontrabanda, aplinką M. M. prašymu jis buvo stebėjęs ir prieš dvi dienas. Jis sutiko su M. M. pasiūlymu ir, automobiliu nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) kaimo, stebėjo aplinką. Sėdėdamas automobilyje jis susirašinėjo žinutėmis su M. M. , E. F. , kuris taip pat stebėjo aplinką kitoje vietoje. Apie 4 val. ryto pradėjo važinėti automobiliai, jis suprato, kad vežama kontrabanda, automobiliai pirmyn ir atgal važiavo gal 10 kartų. Apie 5 val. jis išgirdo šūvius, bet iš M. M. negavęs jokių žinių, toliau sėdėjo savo automobilyje. Apie 7 val. jis pats paskambino M. M. , kurio numerį savo telefone buvo įsivedęs ,, (duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė parvežti namo kitus ,,šucherius“. M. M. liepė parvežti kitus asmenis, sakė, kad situacija bloga. Tada jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir paėmė E. F. , po to N. V. ir K. B. (t. 5, b. l. 135 – 136). Šiuos parodymus N. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 140 – 144). Nuteistasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2007 m. gegužės 29 d. vakare jis gavo R. R. žinutę, kurioje R. R. klausė, ar jis negalėtų ,,pašucheriauti“. Jis sutiko pasienio ruože stebėti aplinką ir apie pravažiuojančius automobilius bei asmenis pranešinėti R. R. arba M. M. . K. B. teigimu, jis žinojo, kad R. R. su M. M. užsiima cigarečių kontrabanda, įvykio metu aplinką R. R. ir M. M. prašymu jis stebėjo ne pirmą kartą.R. R. pas jį atvažiavo 2007 m. gegužės 30 d., apie 1 val. su juo automobilyje dar buvo D. Ž. , E. F. , N. V. , R. R. visus juos išvežiojo į stebėjimo vietas. Jį R. R. nuvežė netoli pasienio stebėjimo bokštelio Plaškių kaime, apie pravažiuojančius automobilius jis turėjo informuoti M. M. . Pro jį tą naktį jokie automobiliai nepravažiavo, iš stebėjimo vietos jis tą naktį skambino E. F. ir N. V. . Ryte jis girdėjo šūvius ir tada jam paskambino M. M. bei liepė eiti link (duomenys neskelbtini) kaimo, pasakė, kad einant kas nors jį paims. Jam išėjus ant kelio, automobiliu ,,Honda Civic“ privažiavo N. M. , kuris jau buvo paėmęs iš stebėjimo vietų E. F. ir N. V. (t. 6, b. l. 12 – 13). Šiuos parodymus K. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 19 – 27), taip pat akistatos su R. R. metu (t. 5, b. l. 21). Kaip jau minėta, asmenų parodymai įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme yra tada, kai šie parodymai duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistieji E. F. ir K. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, E. F. ir K. G. parodymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui (asmenų (įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo) ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (Lietuvos Respublikos BPK 276 str.)), taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu. Tiek nuteistasis E. F. , tiek nuteistasis K. G. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietas, kuriose jie – E. F. R. R. prašymu, K. G. , M. M. pasiūlius, stovėjo ir stebėjo aplinką bei telefonu informavo R. R. bei M. M. , taip pat nuteistieji parodė vietas, kuriose buvo sulaikyti (t. 6, b. l. 83 – 86, t. 7, b. l. 135 – 136). Nuteistųjų E. F. ir K. G. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, atitinka nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nuteistasis E. F. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2007 m. gegužės 29 d., apie 24 val. ,,pašucheriauti“ jam pasiūlė paskambinęs R. R. . Jam sutikus, R. R. jį, D. Ž. , N. V. ir K. B. automobiliu išvežiojo į stebėjimo vietas, jį išleido prie (duomenys neskelbtini) kaimo sankryžos. Būdamas toje vietoje jis turėjo stebėti aplinką ir telefonu informuoti R. R. , tačiau per jo stebėjimo laiką nei vienas automobilis nepravažiavo. Stebėdamas aplinką jis telefonu bendravo su K. B. , aplinką jis stebėjo nuo 0.30 val. iki 5.30 val., informaciją telefonu perduodavo R. R. ir M. M. . Paryčiais išgirdęs šūvius jis bandė paskambinti R. R. , tačiau šio telefonas jau buvo išjungtas. Tada jis paskambino N. M. , kuris taip pat stebėjo aplinką kitoje vietoje, ir kuris jį bei N. V. ir K. B. savo automobiliu paėmė iš stebėjimo vietų (t. 6, b. l. 74 – 77, 80). Nuteistasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2007 m. gegužės 29 d., apie 23 val. jis pats paskambino M. M. ir paklausė, ar šiam nereikia pagalbos naktį, kadangi žinojo, jog M. M. verčiasi kontrabanda. M. M. jam paskambino apie 3 val. ir pasakė, kad reikia pastovėti ir stebėti kelią Pagėgiuose, prie bažnyčios kol bus gabenamos cigaretės ir apie pastebėtus pravažiuojančius automobilius jį informuoti. K. G. teigimu, taip M. M. prašymu jis dirbo, t. y. stebėjo aplinką kol buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, jau trečią kartą (t. 7, b. l. 132 – 133). Pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinęs nuteistųjų N. M. , K. B. , E. F. , K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaitęs ir paskelbęs teisiamajame posėdyje bei sugretinęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duotus N. M. , K. B. , E. F. ir K. G. parodymus, o ne nuteistųjų parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių daiktų apžiūros protokolų bei mobiliųjų telefonų skambučių ir SMS žinučių išklotinių bei analizės matyti, jog 2007 m. naktį iš gegužės 29 d. į gegužės 30 d. nuteistieji intensyviai bendravo tarpusavyje. Apžiūrėjus nuteistojo N. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, kortelės atmintyje rasti įrašyti M. M. bei E. F. telefonų abonentiniai numeriai, iš skambučių bei SMS žinučių išklotinės matyti, kad 2007 m. gegužės 30 d. naktį nuo 00.00 val. iki 06.57 val. N. M. su M. M. kalbėjo ir siuntė SMS žinutes 13 kartų, N. M. su E. F. bendravo 10 kartų. 2007 m. gegužės 30 d. protokole dėl mobilaus telefono SIM kortelės apžiūros užfiksuotos SMS žinutės, iš kurių turinio galima suprasti, kad N. M. su E. F. bei M. M. dalyvauja kontrabandoje, praneša kokios mašinos pravažiavo, klausia vienas kitą kelis šūvius girdėjo, 2007 m. gegužės 30 d., 06.27 val. N. M. išsiųsta žinutė M. M. , kurioje N. M. klausia, gal jam surinkti žmones, ir po minutės gauta M. M. žinutė, kurioje šis atsako teigiamai ir dar viena žinutė, kurioje M. M. pataria N. M. , kad šis pasiimtų vieną, o tas parodys visus kitus (t. 5, b. l. 159 – 162, 163 – 166). Iš nuteistojo E. F. naudoto mobiliojo ryšio telefono skambučių ir SMS žinučių išklotinės matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 29 d., 21.49 val. iki 2007 m. gegužės 30 d. 6.45 val. E. F. trumpais skambučiais ir SMS žinutėmis bendravo su R. R. , M. M. , N. M. , K. B. (t. 6, b. l. 107-113). Iš byloje esančios nuteistojo D. Ž. telefoninių skambučių išklotinės ir jos analizės matyti, kad D. Ž. nuo 2007 m. gegužės 29 d. 21.04 iki 2007 m. gegužės 30 d. 6.19 val. išsiuntė 13 žinučių R. R. , iš R. R. gavo 7 žinutes, M. M. išsiuntė 5 žinutes, iš M. M. gavo 1 žinutę, taip pat D. Ž. 4 kartus kalbėjo telefonu su R. R. ir 3 kartus - su M. M. ( (t. 7, b. l. 27 - 29, 32–33). Kaip matyti iš nuteistojo E. L. mobiliojo telefono skambučių išklotinės ir jos analizės, laikotarpyje nuo 2007 m. gegužės 29 d., 20.34 val. iki 2007 m. gegužės 30 d., 5.52 val. E. L. daug kartų siuntė žinutes ir kalbėjosi telefonu, E. L. išsiuntė M. M. 8 žinutes ir iš M. M. gavo 4 žinutes, be to su E. L. su M. M. 7 kartus kalbėjosi telefonu (t. 7, b. l. 86 - 89). Iš nuteistojo K. G. mobiliojo telefono skambučių išklotinės ir jos analizės matyti, jog laikotarpyje nuo 2007 m. gegužės 29 d., 22.30 val. iki 2007 m. gegužės 30 d., 6.33 val. K. G. trumpais pokalbiais ir SMS žinutėmis ne vieną kartą bendravo su M. M. (t. 7, b. l. 157 - 158). Iš byloje esančių skambučių išklotinės, skambučių išklotinių analizės ir UAB „Bitė Lietuva“ rašto bei plano- schemos matyti, kad telefonu „Nokia 6101“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris paimtas iš R. R. sulaikymo metu, nuo 2007 m. gegužės 29 d., 20.33 val. iki 2007 m. gegužės 30 d., 05.26 val. naudojosi abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu šis abonentinis numeris kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta, priklausė M. M. ir skambučių signalus priėmė skirtingi bokštai pagal celes (duomenys neskelbtini) teritorijoje: nuo 2007 m. gegužės 29 d. 20.33 val. iki 21.21 val. 8 kartus bendrauta telefonu bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, nuo 21.34 val. iki 21.44 val. - 3 kartus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, nuo 21.50 val. iki 21.51 val. – 2 kartus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 22.14 val. iki 22.27 val. - 7 kartus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 22.40 val. - 1 kartą bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 22.45 val. iki 2007 gegužės 30 d., 00:31 val. 11 kartų – bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 01.52 val. iki 01.56 val. - 2 kartus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 04.54 val. - 1 kartą bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 05:26 val. - 1 kartą bokšto, įvardinto suvestinėje PAG03A veikimo zonoje (t. 5, b. l. 95 – 97). Šie užfiksuoti duomeny rodo, jog įvykio išvakarėse bei įvykio naktį nuteistasis R. R. aktyviai važinėjo po Pagėgių savivaldybės apylinkes, išilgai pasienio zonos bei aktyviai telefonu bendravo su įvairiais abonentais, tarp kurių, kaip nustatyta, yra ir nuteistieji M. M. , K. G. . Liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas V. S. parodė, kad jis dar su dviems pareigūnais 2007 m. naktį iš gegužės 29 d. į gegužės 30 d. Anužių miške budėjo pasaloje, kadangi buvo gauta informacija, kad tame miške požeminėje slėptuvėje slepiamos kontrabanda atgabentos cigaretės iš Rusijos. Jis prie požeminės slėptuvės paslėpė garso ir vaizdo įrašymo įrangą, o aplinką stebėjo naktinio matymo žiūronais. Labai anksti ryte į miško aikštelę atvažiavo automobilis ,,Subaru Legacy“, iš jo išlipęs jaunuolis atsidarė automobilio galą ir iš jo iškrovė dėžes. Netrukus atvažiavo dar vienas automobilis ,,Subar Legacy“, jis matė, kad šio automobilio vairas buvo dešinėje pusėje, kai iš automobilio išlipo jaunuolis, jis atpažino, kad tai buvo Pagėgių miesto gyventojas R. R. , kuris iš automobilio iškrovė dėžes su cigaretėmis ir išvažiavo. Po kiek laiko į mišką įvažiavo trečias automobilis ,,Subaru Legacy“, iš kurio išlipo M. M. , L. M. , K. M. , visi trys asmenys iš automobilio iškrovė dėžes. Tada M. M. išvažiavo, o moterys nešiojo dėžes su cigaretėmis. Vėliau jis su pareigūnu M. A. sulaikė žalios spalvos automobilį ,,Subaru Legacy“, kurio vairas buvo dešinėje pusėje, o prie šio automobilio vairo sėdėjo R. R. . Atliekant šiuos operatyvinius veiksmus, buvo naudotos techninės priemonės – vaizdą įrašantis įrenginys ,,Sony Walkman GV-A50E“ bei mini kamera su mikrofonu ,,Mis1“, kurių pagalba buvo užfiksuota kaip 2007 m. gegužės 30 d., apie 4.30 val. į miško aikštelę, Anužių miške automobiliais ,,Subaru Legacy“ buvo gabenamos dėžės su cigaretėmis, kurias iš miško aikštelės į požeminę slėptuvę nešė dvi moterys ir du vyrai, kaip nustatyta – nuteistieji M. M. , R. M. , K. M. ir L. M. , bei užfiksuotas šių asmenų tarpusavio pokalbis. Nuteistasis M. M. savo apeliaciniame skunde ginčija techninių priemonių panaudojimo atliekant šiuos operatyvinius veiksmus teisėtumą, nurodo, kad iš bylos duomenų  matyti, jog techninės priemonės šiuos atveju buvo naudojamos specialia tvarka, todėl toks techninių priemonių naudojimas atliekant operatyvinius veiksmus turėjo būti sankcionuotas motyvuota teismo nutartimi. Tačiau šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje – tai techninių priemonių įrengimas, eksploatavimas ar išmontavimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės operatyvinėje veikloje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 d. nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrenginiais. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 9 p. techninių priemonių naudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. 3 d. 2 p., taip pat pokalbių telefonu kontrolę. Kaip matyti iš byloje esančio 2007 m. gegužės 30 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo, techninės priemonės – vaizdą įrašantis įrenginys ,,Sony Walkman GV-A50E“, mini kamera su mikrofonu ,,Mis1“, vaizdo kamera ,,Sony HY – 8“, garsą fiksuojantis įrenginys ,,Sony MD Walkman MZ-NH900“, mikrofonas ,,MIC-SonyS“ – atliekant operatyvinius veiksmus buvo panaudotos Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 9 p. nustatyta tvarka, t. y. bendra tvarka, o toks techninių priemonių panaudojimas operatyvinėje veikloje teismo nutartimi neprivalo būti sankcionuotas. Techninės priemonės operatyvinių veiksmų atlikimo metu šioje byloje buvo panaudotos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai techninių priemonių pagalba užfiksuotus faktinius duomenis pripažino įrodymais bei jais rėmėsi ir grindė M. M. kaltę.

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas – nuteistųjų N. M. , K. B. , E. F. , K. G. , E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo V. S. parodymai, nuteistųjų naudotų mobiliųjų telefonų skambučių ir SMS žinučių išklotinės bei jų analizė, operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauti faktiniai duomenys – paneigia nuteistųjų M. M. ir R. R. viso bylos proceso metu, taip pat nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus teiginius, kad apie cigarečių kontrabandą jie nieko nežinojo, naktį iš 2007 m. gegužės 29 d. į 2007 m. gegužės 30 d. šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo bei leidžia daryti išvadą, kad tiek nuteistasis M. M. , tiek nuteistasis R. R. buvo vieni iš aktyviausių nusikalstamos veikos – cigarečių kontrabandos – dalyvių, automobiliais nuo Nemuno upės į iš anksto paruoštas slėptuves gabenę kontrabandines cigaretes, nuolat kontaktavę ir palaikę ryšį mobiliaisiais telefonais su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji M. M. , R. M. , L. M. , K. M. , R. R. , N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , E. L. , K. G. , taip pat ir nenustatyti asmenys nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe. Nuteistasis R. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad tam, jog asmeniui galima būtų inkriminuoti veiką, padarytą organizuota grupe, būtina nustatyti grupuotės narių susitarimą bei jų vaidmenų organizuotoje grupėje pasiskirstymą, tuo tarpu šioje byloje šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Atribojant organizuotą grupę nuo paprasto bendrininkavimo, reikia atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, kuris nustatomas įvertinant konkrečias veiką apbūdinančias aplinkybes. Jomis gali būti grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan. Organizuotumas pasireiškia tiksliu nusikaltimo planavimu, apimančiu aiškų objekto nustatymą, nusikaltimo padarymo būdų ir priemonių parinkimą, optimaliai reikalingo asmenų skaičiaus nusikaltimo padarymui suradimą, griežtą vaidmenų tarp bendrininkų paskirstymą, aiškų kiekvieno bendrininko funkcijų apibrėžimą, nusikaltimo padarymo vietos ir laiko nustatymą ir pan. Organizuotos grupės narys nebūtinai turi dalyvauti nusikalstamos veikos planavime, ruošime, jis gali prisijungti prie nusikaltimo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Nors šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas konkretus asmuo ar asmenys, subūrę organizuotą grupę, taip pat nenustatyta vienas ar keli asmenys parengė nusikalstamų veiksmų planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams, kas vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, tačiau byloje surinkti duomenys bei nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad cigarečių gabenimas per valstybės sieną kontrabandos būdu buvo gerai organizuotas. Cigarečių gabenimui buvo iš anksto įsigyti ir specialiai tam pritaikyti automobiliai (išimtos automobilių galinės sėdynės, užtamsinti galiniai automobilių stiklai), buvo iš anksto numatytos ir paruoštos vietos kontrabandinėms cigaretėms paslėpti, visi nusikalstamos veikos bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas bendrininkas atliko iš anksto jam paskirtas funkcijas - N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , E. L. , K. G. , išsidėstę įvairiose vietose stebėjo aplinką, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nesutrukdytų padaryti nusikaltimą, M. M. , R. R. ir nenustatyti asmenys automobiliais į slėptuves gabeno Nemuno upe iš Rusijos Federacijos nenustatytų asmenų atplukdytas kontrabandines cigaretes, R. M. , L. M. , K. M. atgabentas kontrabandines cigaretes slėpė. Kai kurie nuteistieji (N. M. , K. B. , K. G. , jų pačių teigimu) jau ne pirmą kartą dalyvavo ir savo veiksmais  prisidėjo prie cigarečių kontrabandos padarymo, nuteistieji matė važinėjančių automobilių skaičių, mobilaus ryšio telefonais bendravo ir palaikė ryšį tarpusavyje, todėl suvokė, nors ir ne tiksliai, tiek kontrabandoje dalyvaujančių asmenų skaičių, tiek gabenamų cigarečių kiekį. Bendrininkų veikų suderinimo pobūdis rodo, kad jie negalėjo nesuvokti veikią organizuotoje grupėje. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai, turėdami vieningą tyčią, realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstama veika – 110500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną -  padaryta organizuota grupe. Nepagrįstas yra ir nuteistojo R. R. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog, nustačius ir nesulaikius asmenų, kurie motorine valtimi per Nemuną gabeno rusiškas cigaretes, ir tokiu būdu nesurinkus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad organizuotos grupės nariai, cigaretes ,,Saint George Lights“ per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nepateikdami jų privalomai muitinės kontrolei, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 1992 str. 1 d., kaip neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis. Jau aptartais įrodymais nustatyta, jog cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis kontrabandą padarė organizuota grupė, kurios nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas bendrininkas atliko iš anksto jam paskirtas funkcijas – nenustatyti asmenys Nemuno upe atplukdė cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, šias atplukdytas cigaretes M. M. , R. R. bei nenustatyti asmenys automobiliais gabeno nuo Nemuno upės į slėptuves, N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , E. L. , K. G. , išsidėstę įvairiose vietose stebėjo aplinką, kad pareigūnai nesutrukdytų padaryti nusikaltimą, R. M. , L. M. , K. M. atgabentas kontrabandines cigaretes slėpė. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai aktyviai veikė vieninga tyčia, atliko iš anksto jiems priskirtas nusikalstamos veikos funkcijas, turėdami vieningą tikslą – kontrabandos būdu gabenti cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai visų nuteistųjų, tame tarpe ir R. R. bei M. M. , veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d.

Nuteistasis M. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, sutrukdę tinkamai išnagrinėti visas reikšmingas bylai aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą byloje, t. y. byloje atliekant įvykio vietos apžiūras, ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas, tačiau apžiūrų protokolai jau buvo surašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 166 str., 167 str. bei 205 str., 207 str. reikalavimais; nepradėjus ikiteisminio tyrimo šioje byloje, adresu Malūno g. 4 – 6, Pagėgiuose, buvo atliekama krata ir, remiantis šios kratos metu gautais rezultatais, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; tarnybinis pranešimas, žymintis ikiteisminio tyrimo pradžią šioje byloje, pagal savo formą neatitinka įstatymo reikalavimų; ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-3081-07 metu pasibaigus teismo nustatytam terminui ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir toliau nepratęsus ikiteisminio tyrimo termino, nuo 2008 m. lapkričio 5 d. tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami bei kaltinamasis aktas surašytas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. numatytus reikalavimus; ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 1992 str. 1 d., bet, nepriėmus jokio procesinio sprendimo, baudžiamoji byla teismui perduota asmenis kaltinant dėl Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija) nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Iš bylos duomenų matyti, kad cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenamos 2007 m. naktį iš gegužės 29 d. į gegužės 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pastebėję nusikalstamos veikos požymius bei nustatę kontrabandines cigaretes gabenančius asmenis, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, t. y. siekdami užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, sulaikė asmenis, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką, atliko įvykio vietos (slėptuvių, kuriose buvo sukrautos kontrabandinės cigaretės) apžiūrą, taip pat atliko kratą gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkės rašto matyti, jog 2007 m. gegužės 30 d., apie 4 – 5 val., nustačius, jog Plaškių užkardos saugomame pasienio ruože, (duomenys neskelbtini) ribose vykdoma nusikalstama veika, t. y. gabenamos kontrabandinės cigaretės, apie vykdomą nusikaltimą iš karto telefonu buvo informuotas VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas I. S. , kuris telefonu priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą byloje, nes įvykio vietoje prasidėjo asmenų, galimai vykdžiusių nusikalstamą veiką – L. M. , K. M. ir R. M. sulaikymas. Įvykio vietoje nedelsiant buvo būtina atlikinėti reikalingus procesinius veiksmus ir tinkamai įforminti vykdomą nusikalstamą veiką. Vėliau, įvykio vietoje atlikus neatidėliotinus tyrimo veiksmus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui grįžus į Pagėgių rinktinę, buvo atspausdintas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jis nustatyta tvarka užregistruotas (t. 12, b. l. 4 - 16). Kratos atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 145 str., kurio 3 dalyje nurodyta, jog krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Iš byloje esančio Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjos nutarimo daryti kratą matyti, jog šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, t. y. 2007 m. gegužės 30 d., esant neatidėliotinam atvejui ir būtinybei atlikti kratą gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėja priėmė nutarimą atlikti kratą ir, nepažeisdama baudžiamojo įstatymo nustatyto termino, 2007 m. birželio 1 d. gavo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimą dėl kratos darymo teisėtumo (t. 1, b. l. 56).  

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 1992 str. 1 d., požymius, t. y. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą padarius šią nusikalstamą veiką. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, įtariamiesiems buvo įteikti nauji pranešimai apie įtarimą, kuriuose jiems buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. bei šios nusikalstamos veikos padarymu kaltinant M. M. , R. M. , L. M. , K. M. , R. R. , N. M. , K. B. , E. F. , N. V. , D. Ž. , E. L. , K. G. , baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.   

Nepagrįstas yra nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentas, jog kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje buvo surašytas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo baigtas  2008 m. spalio 29 d. bei prokuroro pavedimu Pagėgių rinktinės vyriausiasis tyrėjas Z. P. buvo įpareigotas atlikti Lietuvos Respublikos BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus (t. 9, b. l. 1). Iš bylos duomenų matyti, jog, baigus ikiteisminį tyrimą, byloje buvo atliekami Lietuvos Respublikos BPK 218 str. numatyti procesiniai veiksmai, tačiau nauji įrodymai byloje nebuvo renkami. Proceso dalyviams susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, buvo perduota teismui.

Nustačius nusikalstamos veikos sudėties požymius bei kvalifikavus asmens veiką pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, baigiamasis teismo loginis veiksmas yra bausmės paskyrimas kaltininkui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., už kurio padarymą R. R. ir M. M. pripažinti kaltais ir nuteisti, yra sunkus, tačiau baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą, sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmė numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas.   

Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems M. M. ir R. R. už jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą iš esmės nulėmė nuteistųjų M. M. ir R. R. vaidmuo nusikaltimo padaryme, t. y. tai, kad M. M. ir R. R. organizuotai grupei darant nusikalstamą veiką buvo vieni aktyviausių jos narių, informacija apie padėtį pasienyje daugiausiai buvo siunčiama M. M. ir R. R. , jie įtraukė dalį nuteistųjų į nusikalstamą veiką, jie, kaip nustatyta, automobiliais nuo pasienio gabeno kontrabandines cigaretes į jų sandėliavimo vietas. Tačiau, skiriant bausmę, reikia įvertinti ne tik kaltininko aktyvų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, bet būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. R. R. praeityje neteistas, nuo nusikalstamos veikos padarymo 2007 metais praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį R. R. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Iš bylos duomenų matyti, jog R. R. dirba Stoniškių seniūnijoje kūriku, taip pat UAB ,,Nemuno taksi“ vadybininku – vairuotoju, darboviečių administracijos charakterizuojamas teigiamai, R. R. mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, nuteistasis padeda savo mamai, taip pat rūpinasi savo močiute, kuriai nustatytas vidutinių socialinių poreikių lygis. Įvertinus šias nuteistąjį R. R. charakterizuojančias aplinkybes, neteisinga būtų sureikšminti vien tik nuteistojo aktyvesnį, lyginant su kitais nuteistaisiais, kuriems paskirtos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, vaidmenį nusikaltimo padaryme bei šiuo pagrindu jaunam, pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui parinkti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam R. R. švelnesnę, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką,  sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o nuteistojo aktyvesnį vaidmenį nusikaltimo padaryme, lyginant su kitais bendrininkais, kuriems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos, įvertinti skiriant tos pačios rūšies, kaip ir kitiems nusikaltimo bendrininkams, bausmę, tačiau griežtesnę savo dydžiu. Tuo tarpu, vertinant nuteistojo M. M. asmenybę charakterizuojančius požymius, kurie yra labai svarbūs, parenkant asmeniui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, matyti, jog M. M. , būdamas jauno amžiaus, jau yra teisiamas trečią kartą, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d.  M. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 1992 str. 1 d., padarymą, t. y. už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jam buvo paskirta bauda, po nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymą M. M. įvykdė naują nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. (vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 p. (viršijo leistiną greitį) bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus), už šį nusikaltimą M. M. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, M. M. daug kartų baustas administracine tvarka. Nustatytos aplinkybės rodo, kad M. M. ne tik buvo aktyvus ir vienas pagrindinių cigarečių kontrabandos bendrininkų, bet ir leidžia daryti išvadą, jog M. M. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, už anksčiau padarytą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui, nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,             

n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti.

              R. R. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., paskirti bausmę -  140 ( 18200 litų) MGL dydžio baudą.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2007 m. birželio 12 d., t. y. 14 dienų, prilyginant jas 28 MGL (3640 litų) dydžio baudai.

              Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                                                        Svajūnas Knizleris

                                                                                                                Linas Žukauskas