Civilinė byla Nr. e2A-4-981/2025
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00807-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resta ES“ ir atsakovės Estijos įmonės OÜ „Liimpuittooted“ apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resta ES“ ieškinį atsakovei Estijos įmonei OÜ „Liimpuittooted“ dėl skolos, netesybų priteisimo ir atsakovės Estijos įmonės OÜ „Liimpuittooted“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Resta ES“ dėl sutarties kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Resta ES“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Estijos įmonei OÜ „Liimpuittooted“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 53 603,26 EUR skolos, 10 911,28 EUR netesybų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. vasario 10 d. ieškovė (toliau – ir pardavėjas) ir atsakovė (toliau – ir pirkėjas) pagal atsakovės užklausą ir preliminarius brėžinius dėl atitinkamo modelio ir specifikacijų modulių (modulinių statinių) įsigijimo sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti devynis modulius, aprašytus Sutarties prieduose Nr. 1 – „Aukšto planas“, Nr. 2 – „Medžiagų specifikacija“ ir Nr. 3 – „Kainų sąmata“ (toliau – ir Moduliai, Prekės). Sutartyje numatyta, kad bendra Sutarties vertė yra 231 066 EUR be PVM, kurią sudaro: Prekių gamyba; Prekių dokumentacija ir Prekių garantija (Sutarties 2 punktas). Sutarties vertė nustatyta pagal Sutarties priedą Nr. 3 „Kainų sąmata“, kuriame buvo nurodyta, jog kainos pasiūlymas yra pagrįstas preliminariais atsakovės pateiktais brėžiniais. Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad Prekės išlieka ieškovės nuosavybe iki tol, kol bus atlikti visi mokėjimai bei kad Prekės negali būti naudojamos tol, kol atsakovė jų nepriima ir už jas visiškai neatsiskaito (Sutarties 3.5 punktas).
3. Po Sutarties pasirašymo atsakovei buvo išrašyta 2021 m. vasario 10 d. išankstinio mokėjimo sąskaita 46 213,20 EUR sumai, kurią atsakovė apmokėjo. Kitą mokėjimą pagal Sutartį ir ieškovės išrašytą 2021 m. kovo 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą 69 319,80 EUR sumai atsakovė atliko po to, kai buvo parengti ir su ja suderinti visi Modulių konstrukciniai (aukšto plano, modulių skerspjūvio) ir elektros bei ventiliacijos brėžiniai.
4. Modulių konstrukcinių, elektros ir ventiliacijos brėžinių rengimo ir derinimo stadijoje atsakovė keitė dalį Sutarties Priede Nr. 1 „Kainų sąmata“ nurodytos standartinės Modulių įrangos į geresnę arba užsakė sumontuoti papildomą įrangą (pvz., geresnių savybių ventiliaciją, vidaus duris, laiptus-rampą, virtuvės baldus, elektros instaliaciją ir t.t.). Papildomai atsakovė iš ieškovės užsakė Modulių montavimui statybvietėje reikiamas montavimo medžiagas, todėl Sutarties vertė padidėjo ir atsakovė buvo informuota apie galutinės Prekių kainos pabrangimą. Užbaigus Modulių gamybą atsakovei buvo išrašyta ir išsiųsta 2021 m. birželio 14 d. sąskaita faktūra Nr. RS21-017, kurioje nurodyta galutinė Prekių kaina – 293 416,81 EUR be PVM. Atsakovė sąskaitą priėmė, tačiau ją apmokėjo tik iš dalies – ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. spalio 1 d. atsakovė iš viso į ieškovės banko sąskaitą pervedė 249 487,87 EUR sumą. Tai reiškia, kad atsakovės skolą pagal 2021 m. birželio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. RS21-017 sudaro 43 928,94 EUR suma.
5. Po Modulių pristatymo atsakovei ir jų sumontavimo Norvegijoje ieškovė vyko pataisyti Modulių montavimo ir gamybos defektų bei atlikti papildomus, Sutartyje nenumatytus, darbus, kuriuos atsakovė užsakė po Modulių pristatymo. Šių darbų rezultatas buvo priimtas ir nurodyta, kad atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl darbų kiekio, kokybės ir apimties, šalys 2021 m. spalio 11 d. pasirašė atliktų darbų ataskaitą. Vėliau šios ataskaitos pagrindu atsakovei buvo išrašyta 2021 m. spalio 28 d. sąskaita faktūra Nr. RS21-037 papildomai 9 674,32 EUR sumai, tačiau atsakovė šios sumos taip pat nėra apmokėjusi.
6. Ieškovės atstovas 2022 m. liepos 4 d. atsakovei išsiuntė oficialų reikalavimą sumokėti skolą ir netesybas, tačiau atsakovė, nepateikdama jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų, reikalavimą tenkinti atsisakė. Kadangi ieškovė ne tik įvykdė pirkimo – pardavimo sutartį ir pateikė Prekes atsakovei, bet ir įvykdė garantinius įsipareigojimus, o Prekių komplektacija, kokybė ir kiekis visiškai atitiko Sutarties sąlygas, atsakovė pagal Sutartį neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti apmokėti už Prekes ir darbus, todėl privalo ieškovei sumokėti 53 603,26 EUR skolą pagal sąskaitas faktūras Nr. RS21-017 (43 928,94 EUR sumai) ir Nr. RS21-037 (9 674,32 EUR sumai). Sutartyje šalys susitarė, kad jei atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškove, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) ar su pardavėju susijusias aplinkybes, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 0,02 proc. bendros Sutarties vertės dydžio baudą už kiekvieną uždelstą darbo dieną, bet ne daugiau nei 5 proc. bendros Sutarties vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėluoja atsikaityti su ieškove daugiau nei 180 dienų, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio baudą, kuri nuo bendros Sutarties vertės – 303 091,13 EUR (293 416,81 EUR + 9 674,32 EUR) sudaro 10 911,28 EUR (303 091,13 EUR x 0,02 proc. x 180 d.).
7. Atsakovė Estijos įmonė OÜ „Liimpuittooted“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. – 15 d. atsakovė ieškovei el. laiškais išsiuntė dokumentus, kuriuose buvo pateikti detalūs planai bei duomenys, kokių konkrečiai modulinių namelių bei su kokiomis specifikacijomis, įskaitant ir elektros galią, pageidauja atsakovė. Kadangi atsakovė buvo raštu išdėsčiusi visus savo reikalavimus ieškovei, o ieškovė patvirtino, kad visi reikalavimai bus įgyvendinti pagal susitarimą, 2021 m. vasario 10 d. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10-02-2021. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad visa Sutarties kaina yra 231 066 EUR, o į Sutarties kainą įeina prekių gamyba, prekių dokumentacija bei prekių garantija, tačiau ieškovei pradėjus vykdyti Sutartį, paaiškėjo, kad ji neatsižvelgė į atsakovės jai siųstus el. laiškus su dokumentais bei nurodymais, kokių konkrečiai modulinių namelių bei su kokiu įrengimu atsakovė pageidauja. Todėl ne dėl atsakovės, o būtent dėl ieškovės kaltės 2021 m. kovo – balandžio mėn. ieškovė net kelis kartus keitė Sutartimi sulygtų prekių specifikacijas, todėl nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iš atsakovės, kad ši sumokėtų ne Sutartimi sulygtą, o ženkliai didesnę kainą. Pažymėjo, kad atsakovė niekuomet nesutiko su ieškovės vienašališkais Sutarties kainos pakeitimais, kadangi ji aiškiai iš anksto iki Sutarties sudarymo buvo nurodžiusi ieškovei, kokių konkrečių prekių (modulinių namelių) jai reikia bei pagrįstai tikėjo, kad Sutartimi ji sulygo dėl jų kainos. Ieškovės teiginiai neva ji Sutartyje nurodė kainas standartiniams gaminimas, yra nepagrįsti, kadangi Sutartį šalys pasirašė tik praėjus 2 mėnesiams nuo derybų dėl Sutarties sudarymo pradžios ir tik po to, kai atsakovė sutiko su visais jos moduliniams nameliams keliamais reikalavimais. Pažymėtina ir tai, kad Sutartimi šalys sulygo, kad bet kokie jos pakeitimai turi būti sudaromi raštu bei pasirašomi abiejų Sutarties šalių (Sutarties 13.3 punktas), tačiau jokio rašytinio Sutarties pakeitimo šalys nepasirašė, o atsakovė niekuomet nesutiko su vienašališkai ieškovės padidinta Sutarties kaina. Galiausiai, atsakovė gera valia 2021 m. birželio 7 d. el. laišku nurodė ieškovei, kad ji negali sutikti su vienašaliu Sutarties kainos pakėlimu, tačiau pažymėjo, kad gali papildomai sumokėti ne daugiau kaip 35 000 EUR, t. y. kad bendra Sutarties kaina būtų padidinta iki 266 000 EUR.
8. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo yra patyrusi 21 848 EUR papildomų išlaidų (11 480 EUR už pirktas medžiagas namelių surinkimui ir 10 368 EUR už elektros instaliacijos pakeitimą). Papildomos išlaidos atsirado, nes ieškovė, turėjusi su prekėmis kartu atsiųsti darbuotojų komandą, kuri surinks namelius, savaitę prieš namelių atsiuntimą pranešė, jog dėl COVID-19 ribojimų to negalės padaryti, todėl atsakovė turėjo per trumpiausius terminus ieškoti meistrų, kurie atliktų su ieškove sutartą darbą. Pristačius namelius į jų pristatymo vietą paaiškėjo, kad kartu nėra pridėti jų surinkimui reikalingi įrankiai ir medžiagos, už kuriuos atsakovė buvo sumokėjusi. Dalį medžiagų atsakovė gavo pavėluotai, tačiau dalį teko pirki pačiai, kadangi be jų nebuvo galima pastatyti namelių. Pažymėjo, kad ieškovė kartu su nameliais neatsiuntė instrukcijos, kaip nameliai turi būti surinkti. Atsakovei pastačius namelius paaiškėjo, kad ieškovė įrengė netinkamos įtampos elektros instaliaciją, t. y. vietoje atsakovės prašytos 240 V įrengė 400 V elektros instaliaciją, todėl atsakovė patyrė papildomų išlaidų šiai ieškovės klaidai ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sutarties vykdymo laikotarpiu sumokėjo ieškovei 249 487,87 EUR bei patyrė 21 848 EUR papildomų išlaidų, iš viso Sutarties vykdymui atsakovė išleido 271 335,87 EUR, kas viršija jos nurodytą 266 000 EUR sumą.
9. Pasisakydama dėl papildomų darbų 9 674,32 EUR sumai pagal sąskaitą faktūrą RS21-037 atsakovė nurodė, jog šių darbų neužsakinėjo, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes minėtoje sąskaitoje neva nurodomi papildomi darbai yra ne kas kita, o Sutartimi anksčiau sulygti darbai, kurių ieškovė nebuvo atlikusi arba buvo atlikusi netinkamai. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu yra pateiktas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuris yra pasirašytas atsakovės, tačiau akte nurodoma papildomų darbų atlikimo suma yra 6 207,64 EUR, o sąskaitoje faktūroje RS21-037, kurią atsakovė atsisakė priimti bei kurios apmokėjimo reikalauja ieškovė, nurodoma kita – 9 674,32 EUR suma. Be to, dar iki darbų atlikimo 2021 m. rugsėjį šalys diskutavo, ar tai papildomi darbai, ar darbai, sulygti Sutartimi, ir ieškovė nurodė, kad papildomų darbų kaina bus 4 159,47 EUR.
10. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: sumažinti Sutarties kainą 22 164 EUR suma dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo iki 243 836 EUR arba (alternatyviai) sumažinti Sutarties kainą 20 037 EUR suma dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo iki 245 963 EUR, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė nurodė, kad yra patyrusi 22 164 EUR nuostolių, kurie susideda iš 11 480 EUR, skirtų pirkti papildomas medžiagas, šalinti modulių trūkumus, ir 10 684 EUR, skirtų pašalinti su elektros instaliacija susijusius trūkumus. Pažymėjo, kad nuostolių, susijusių su elektros instaliacijos trūkumais, kurie buvo sukelti netinkamo ieškovės veikimo įrengiant 400V, o ne sutartos 240 V įtampos sistemą, konkretų dydį pagrindžia byloje esanti atsakovės sąskaita faktūra Norvegijos įmonei (galutinei modulinių statinių gavėjai), joje užfiksuota, kad paskutinio mokėjimo pagal sąskaitą suma mažinama 10 684 EUR dėl „Elektros darbų statybvietėje“, į kurią įeina saugiklių rekonstravimas, transformatorių įrengimas, kiti su elektros instaliacija susiję trūkumai, kurie privalėjo būti pašalinti. Šių trūkumų ieškovė nepašalino, nors net du kartus el. laiškais buvo pripažinusi darbų trūkumus ir siūlė išrašyti 22 000 EUR dydžio kreditinę sąskaitą, tačiau vėliau savo poziciją keitė ignoruodama ikisutartines derybas ir neigdama tai, kad atsakovė patyrė papildomų išlaidų dėl ieškovės netinkamai atliktų Sutartimi sulygtų darbų.
12. Likę 11 480 EUR nuostoliai susidarė, kai ieškovė likus vos kelioms dienoms atšaukė sutartą jos darbuotojų atvykimą surinkti modulinius statinius, todėl atsakovė turėjo skubiai organizuoti asmenis, kurie galėtų surinkti ieškovės pristatytus modulius, kas ir buvo padaryta. Be to, ieškovei pristačius modulinius namelius su medžiagomis į jų surinkimo vietą Norvegijoje, paaiškėjo, kad kartu su moduliais nebuvo atsiųsti jų surinkimui skirti įrankiai ir medžiagos, už kuriuos atsakovė buvo sumokėjusi. Vėliau dalį medžiagų atsakovė gavo, tačiau pavėluotai, o dalį turėjo pirkti papildomai, kadangi be jų nebuvo galima pastatyti namelių. Dėl šių aplinkybių atsakovė buvo priversta mokėti prastovas modulius renkantiems asmenims, pasirūpinti jų apgyvendinimu ir pan. Atsakovei pradėjus surinkinėti namelius paaiškėjo, kad ieškovė neatsiuntė instrukcijos, kaip nameliai turi būti surinkti, nors Sutartyje buvo numatyta, kad visi su prekėmis susiję dokumentai turi būti perduoti atsakovei kartu su prekėmis. Atsakovė dėl prekių instrukcijų neperdavimo ir dėl įrankių ir medžiagų neatsiuntimo laiku negalėjo suplanuotais terminais atlikti modulinių namelių surinkimo, todėl tai jai kainavo papildomai. Kadangi modulių surinkimo vieta buvo Šiaurės Norvegijoje, artimiausias miestas, kuriame buvo galima įsigyti moduliams skirtų surinkti medžiagų, buvo Alta, esanti už 200 km. Atsakovės samdytiems asmenims ne kartą teko vykti į minėtą miestą įsigyti statybinių medžiagų, o atsakovė buvo priversta mokėti ne tik už jų darbo laiką, tačiau ir padengti kuro išlaidas. Papildomų medžiagų ir įrankių įsigijimas atsakovei kainavo 11 480 EUR, tačiau dėl to, kad nuo ginčo santykių pradžios iki bylos iškėlimo teisme yra praėję beveik 4 metai, atsakovė neturi galimybės pateikti oficialių dokumentų, patvirtinančių konkrečių nuostolių dydį, tačiau ji pateikia teismui dokumentus, kurie pagrindžia, kad ji patyrė 9 353 EUR nuostolių, kurie susideda iš prastovų apmokėjimo, tualeto reikmenų ir aksesuarų įsigijimo, užuolaidų montavimo, kelionių, dažymo darbų ir kt.
13. Taip pat atsakovė prašė teismo, konstatavus senaties termino praleidimą, atnaujinti senaties terminą, pripažinus, jog jis buvo praleistas dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, kadangi ieškovės veiksmai, pretenzijų dėl Sutarties kainos nereiškimas (kelis metus ieškovė nereiškė atsakovei reikalavimo sumokėti likusios Sutarties kainos) leido atsakovei pagrįstai tikėtis, kad ginčo nėra, ir ieškovė sutiko (šalys susitarė) atlikti įskaitymą sumažinant Sutarties kainą atsakovės patirtų išlaidų apimtyje.
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl elektros instaliacijos trūkumų yra suėjęs 2023 m. rugsėjo 26 d., kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl prekių kokybės reikalavimų taikomas sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas, o kaip pati atsakovė nurodė, ieškovė atsakovei 2021 m. rugsėjo 27 d. galutinai pripažino, kad „visa gamykloje atlikta el. instaliacija yra atlikta pagal pateiktus brėžinius ir sprendinius, kuriems pritarėte jūs ir galutinis klientas. UAB „Resta ES“ nepadengs jokių su tuo susijusių papildomų išlaidų“, todėl atsakovė ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 27 d. suvokė, kad ieškovė jos reikalavimų netenkins.
15. Pasisakydama dėl kito priešieškinio reikalavimo – 11 480 EUR nuostolių atlyginimo – ieškovė nurodė, kad šiam reikalavimui pareikšti taip pat taikomas senaties terminas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.128 straipsnio 9 dalyje yra numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė pretenzijas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo reiškė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 14 d., o vėliau išlaidų dėl tariamai netinkamo ieškovės Sutarties vykdymo negalėjo turėti, kadangi 2021 m. liepos 14 d. modulinių namelių montavimas jau buvo pilnai užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas dalyje dėl nuostolių atlyginimo pasibaigė 2024 m. liepos 13 d., todėl taip pat yra praleistas. Ieškovė pažymėjo, kad visą ieškinio senaties skaičiavimo laikotarpį nebuvo jokių priežasčių, kurios atsakovei kliudė laiku kreiptis į teismą.
16. Ieškovė pabrėžė, kad Sutartyje nebuvo susitarta dėl 240 V elektros instaliacijos įrengimo, o Sutarties vykdymo metu atsakovė buvo informuota bei iš pateiktos dokumentacijos galėjo matyti, jog nameliuose ketinama įrengti būtent 400 V įtampą. Be to, nei Sutartimi, nei susirašinėdama elektroniniais laiškais ieškovė neįsipareigojo atsakovei atlikti montavimo statybvietėje darbus, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovei atsisakius atlikti montavimo darbus ar nepateikus modulių surinkimo instrukcijos, surinkimo veiksmus atlikusios atsakovės turėtas išlaidas turi atlyginti ieškovė, yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės 21 671,6 EUR skolos, 780,18 EUR delspinigių ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisė atsakovei iš ieškovės 2 812,72 EUR bylinėjimosi išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslą, padarė išvadą jog Sutartis atitinka visus statybos rangos teisinių santykių požymius. Pasisakydamas dėl Sutarties kainos pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties bendra kaina jos vykdymo laikotarpiu padidėjo iki 271 159,47 EUR: šalys Sutartyje susitarė, jos Sutarties vertė yra 231 066 EUR, vėliau atsakovė sutiko padidinti kainą iki 266 000 EUR, ieškovei atlikus papildomus darbus, kurių vertė 4 159,47 EUR, ir atsakovei sutikus apmokėti 1 000 EUR dydžio ieškovės darbuotojų apgyvendinimo išlaidas, bendra Sutarties vertė pakilo dar 5 159,47 EUR. Likusius ieškovės reikalavimus teismas pripažino nepagrįstais, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti.
19. Teismas taip pat ieškovei priteisė 780,18 EUR delspinigius, kurie susidarė dėl atsakovės vėlavimo sumokėti 21 671,60 EUR sumą. Teismas konstatavo, kad šalių Sutartyje sulygtas netesybų dydis (0,02 proc. nuo bendros Sutarties vertės už kiekvieną darbo dieną) nėra proporcingas bei sąžiningas, kadangi šalys vedė derybas, taip pat keitėsi Sutarties kaina, todėl priteisė 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo vėluotos sumokėti sumos dydžio.
20. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį nurodydamas, kad ieškovė atliko darbus pagal tarp šalių pasirašytą Sutartį ir šalių patvirtintą techninę dokumentaciją, o atsakovės papildomų išlaidų atsiradimui įtaką darė ne ieškovės atliktų šio pobūdžio darbų kokybė ar trūkumai, o atsakovės aplaidumas, kadangi ji nepasinaudojo teise ir įtvirtinta pareiga apžiūrėti darbų rezultatą iki jo pristatymo, pretenziją dėl elektros instaliacijos atsakovė pateikė ieškovei praėjus dviem mėnesiams po modelių pristatymo, ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymas.
21. Teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ieškovės ieškinį patenkinus 34,80 proc., o atsakovės priešieškinį atmetus, ieškovei atlyginama 34,80 proc. jos patirtų išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 65,20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
22. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip: priteisti ieškovei iš atsakovės 26 806,67 EUR skolos, 780,18 EUR delspinigių, 3 972,86 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Ieškovė nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad šalis siejanti Sutartis turėtų būti kvalifikuojama tik kaip rangos sutartis, kadangi Sutartis turi akivaizdžių pirkimo-pardavimo sutarties bruožų, nes ja buvo susitarta dėl esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos – perleidžiamų daiktų. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, kad tarp šalių pasirašytoje sutartyje, kurią teismas kvalifikuoja kaip rangos, buvo nustatyta konkreti (fiksuota) kaina, yra nepagrįstos, nes Sutarties Priede Nr. 3 „Kainų sąmata“ buvo aiškiai nurodyta, jog Sutartyje numatytos kainos pasiūlymas yra pagrįstas preliminariais pirkėjo pateiktais brėžiniais, o Sutarties Prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 ne kartą pažymėta, kad tam tikros įrangos kaina yra apytikslė ar bus tikslinama. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimui, kad ji neįrodė, jog Sutarties kainos padidėjimą lėmė papildomos arba geresnių savybių įsigijimo iš trečiųjų asmenų poreikis, kuris paaiškėjo tik po to, kai buvo parengti ir atsakovės patvirtinti Modulių konstrukciniai, elektros instaliacijos, ventiliacijos sistemos, vandentiekio ir nuotekų sistemos brėžiniai. Ieškovė ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria ieškovei be jokio teisinio pagrindimo nepriteista skolos dalis (5 135,07 EUR suma už montavimo medžiagas), kurią atsakovė (kaip ir kitų teismo sprendimu priteistų sumų atveju) buvo sutikusi ir įsipareigojusi sumokėti ieškovei, dėl šios sumos pagrįstumo ir teismo nekyla jokių abejonių.
22.2. Teismas netinkamai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nes neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kurios šalių išlaidos kilo dėl ieškinio, ir turi būti dalijamos proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ir kurios išlaidos kilo dėl atsakovės pareikšto priešieškinio, kuris buvo atmestas, todėl šios išlaidos atsakovei neturėjo būti priteistos. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atstovei Advokatų profesinei bendrijai sumokėtą 2 784,84 EUR sumą priskyrė prie vertimo išlaidų, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis (tiesiogiai) yra nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų gali būti priskirtos vertėjams išmokėtos sumos.
23. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, nepakeistą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys Sutartimi susitarė, jog Sutarties kaina yra 231 066 EUR, ir kad visi Sutartas pakeitimai ir priedai laikomi galiojančiais, jeigu yra sudaryti raštu ir pasirašyti pirkėjo ir pardavėjo įgaliotų atstovų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys buvo sutarusios tik dėl dviejų Sutarties kainos pakėlimo epizodų (pirmiausia iki 266 000 EUR ir vėliau dėl papildomos 5 159,47 EUR sumos), todėl joks kitas kainos kėlimas yra nepagrįstas.
23.2. Teismas tinkamai, nenukrypdamas nuo teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kadangi kasacinio teismo praktikoje bylose, kai ieškinio dalis yra tenkinama, o priešieškinis – atmetamas, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto proporcingai patenkinto ieškinio daliai.
24. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis bei priimti naują sprendimą: tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Sutarties nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo iki Sutarties sudarymo vykusiomis ikisutartinėmis derybomis. Atsakovė buvo vienareikšmiškai suinteresuota ir įsakmiai nurodžiusi elektros instaliacijos kriterijus, tačiau ieškovė įrengė ne 240 V, o 400 V įtampos elektros instaliaciją. Atsakovė iškart, vos tik pastebėjusi netinkamos įtampos elektros instaliacijos faktą, apie tai informavo ieškovę, o byloje nėra nė vieno dokumento, laiško ar kitokio įrodymo, kuriame atsakovė būtų sutikusi ar toleravusi 400 V įtampos elektros instaliacijos įrengimą. Teismas, remdamasis praktiškai vienu dokumentu, kuriame nurodytos modulinių namelių techninės specifikacijos ir kuris buvo pateiktas su daugybe kitų dokumentų, nevertindamas ikisutartinių derybų, perkelia kaltę atsakovei dėl netinkamai atliktų elektros instaliacijos darbų. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, netikrino vykdomų darbų iki namelių pristatymo.
24.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pasirinko netinkamą jos pažeistų teisių gynimo būdą dalyje dėl kitų Sutarties vykdymo trūkumų, kurių suma prašė mažinti bendrą Sutarties kainą, tačiau pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad užsakovas turi teisę rinktis bet kurį iš šių gynybos būdų.
24.3. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nevertino atsakovės patirtų išlaidų pagrįstumo, tačiau ir vertindamas selektyviai atrinktą jų dalį buvo nenuoseklus, nepalygino byloje esančių duomenų (ieškovės atliktų darbų ir atsakovės reikštų pretenzijų) tapatumo, neteisingai konstatavo atskirų įrodymų nebuvimą, nors atsakovė į bylą pateikė visus įrodymus tiek dėl patirtų išlaidų, tiek dėl ieškovės pareigos atlikti konkrečius darbus pagal Sutartį.
25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad spręsdamas ginčą teismas nevertino ikisutartinių derybų dėl Sutarties sudarymo, nes pirmosios instancijos teismas labai detaliai aprašė iki Sutarties pasirašymo tarp šalių (jų atstovų) el. paštu vykusį susirašinėjimą ir jam suteikė pakankamai didelę reikšmę, be to, teismas, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą, buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlęs šalims pateikti visą tarp šalių vykusį susirašinėjimą.
25.2. Sutartį sudarė dvi pelno siekiančios įmonės (verslininkai), kasdieninėje savo veikloje sudarančios komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, kas reiškia, kad jiems yra taikomi žymiai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė Sutartį ir techninius dokumentus atsakovei pateikė su kitais dokumentais ir taip paslėpė tam tikrą informaciją, yra nepagrįsti. Be to, atsakovė turėjo daugiau nei dvi savaites susipažinti su Sutarties sąlygomis, pareikšti dėl jų pastabas, tačiau atsakovę Sutarties sąlygos pilnai tenkino, todėl ji pasirašė Sutartį ir dabar privalo šių sąlygų laikytis.
25.3. Ieškovė pažymi, kad 2020 m. gruodžio 15 d. el. laiškas su jame raudona spalva paryškintu skaičiumi 240 V buvo siųstas ne ieškovei, bet atsakovės pažįstamam, taip pat estų tautybės asmeniui I. K., kuris tuo metu nebuvo jokiais ryšiais susijęs su ieškove ir neturėjo jokių įgaliojimų vesti kokias nors derybas ieškovės vardu (nebuvo jos darbuotojas, valdymo organas ar akcininkas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu abu ieškovės atstovai patvirtino teismui, kad šis laiškas nebuvo persiųstas ieškovei ir tokių duomenų (kad atitinkama informacija būtų pasiekusi ieškovę) atsakovė į bylą, net ir pasiūlius teismui tai padaryti, nepateikė. Atsakovė nebuvo pateikusi jokių konkrečių nurodymų, kad Moduliuose turi būti įrengta 240 V įtampa, o ieškovė, vykdydama Sutartį, net 17 skirtingų el. instaliacijos brėžinių pažymėjo, kad įtampa yra 400 V. Taip pat atsakovei buvo išsiųstos vėdinimo agregato „Albatros S10 R“ specifikacijos, kuriose buvo aiškiai matyti, kad jis veikia tik nuo 400 V įtampos, ir atsakovė 2021 m. kovo 3 d. el. laišku yra patvirtinusi, kad šis įrenginys jai yra tinkamas. Atsakovė nepasinaudojo savo teise apsilankyti ieškovės gamykloje ir patikrinti Prekes prieš jas pristatant, taip pat CMR važtaraščiuose savo parašu patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl Prekių būklės, kokybės ir komplektacijos ji ieškovei neturi.
25.4. Nei atsakovė, nei galutinis prekių pirkėjas savalaikiai neinformavo ieškovės apie kokius nors trūkumus, susijusius su netinkama elektros instaliacijos įtampa, ir nepareikalavo ieškovės šiuos trūkumus ištaisyti savo jėgomis, nors tai privalėjo padaryti pagal Sutartį, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė ne tik neteko teisės pasinaudoti teise į šių trūkumų taisymo išlaidų atlyginimą, bet ir negali atitinkama suma sumažinti darbų kainos.
25.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės nurodomi nuostoliai dėl prastovų, papildomų medžiagų įsigijimo, taip pat dėl papildomų darbų atlikimo yra nepagrįsti, kadangi dėl šių darbų Sutartyje nebuvo susitarta, o tam tikrus trūkumus ieškovė ištaisė atlikdama garantinį remontą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti sumų dydžius.
25.6. Atsakovė yra praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi apie aplinkybę, kad ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytais elektros instaliacijos trūkumais ir nepadengs su tuo susijusių išlaidų, sužinojo 2021 m. rugsėjo 27 d., o priešieškinis buvo pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 4 d. Ieškinio senaties terminas turi būti laikomas praleistu net ir kvalifikavus Sutartį kaip pirkimo-pardavimo, o ne rangos sutartį. Kadangi ieškinio senaties taikymas ir jo atnaujinimas yra fakto klausimas, apeliacinis teismas, neperžengdamas šios bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis), atsakovės priešieškinį gali atmesti ir dar vienu savarankišku pagrindu - dėl praleistos ieškinio senaties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
28. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė pagal atsakovės užklausą ir preliminarius brėžinius dėl atitinkamo modelio ir specifikacijų modulių (modulinių statinių) įsigijimo 2021 m. vasario 10 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti devynis modulius, aprašytus Sutarties prieduose Nr. 1 – „Aukšto planas“, Nr. 2 – „Medžiagų specifikacija“ ir Nr. 3 – „Kainų sąmata“. Sutartyje nustatyta, kad bendra Sutarties vertė yra 231 066 EUR be PVM, kurią sudaro: Prekių gamyba, Prekių dokumentacija ir Prekių garantija (Sutarties 2 punktas). Sutarties vertė nustatyta pagal Sutarties priedą Nr. 3 „Kainų sąmata“, kuriame nurodyta, jog kainos pasiūlymas yra pagrįstas preliminariais atsakovės pateiktais brėžiniais.
30. Po Sutarties pasirašymo atsakovei buvo išrašyta 2021 m. vasario 10 d. išankstinio mokėjimo sąskaita 46 213,20 EUR sumai, kurią atsakovė apmokėjo. Kitą mokėjimą pagal Sutartį ir ieškovės išrašytą 2021 m. kovo 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą 69 319,80 EUR sumai atsakovė atliko po to, kai buvo parengti ir su ja suderinti visi Modulių konstrukciniai (aukšto plano, modulių skerspjūvio) ir elektros bei ventiliacijos brėžiniai. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. išrašė sąskaitą faktūrą 293 416,81 EUR sumai, kurią sudarė: 256 178,74 EUR už modulinius namelius, 32 103 EUR už namelių transportavimą bei 5 135,07 EUR už montavimo medžiagas. Atsakovė sąskaitą priėmė, tačiau ją apmokėjo tik iš dalies – ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. spalio 1 d. atsakovė iš viso į ieškovės banko sąskaitą pervedė 249 487,87 EUR sumą. Po Modulių pristatymo atsakovei ir jų sumontavimo Norvegijoje ieškovė vyko taisyti Modulių montavimo ir gamybos metu padarytų defektų bei atlikti papildomus darbus. Šių darbų rezultatas buvo priimtas šalims pasirašius 2021 m. spalio 11 d. atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl darbų kiekio, kokybės ir apimties, Šios ataskaitos pagrindu atsakovei buvo išrašyta 2021 m. spalio 28 d. sąskaita faktūra Nr. papildomai 9 674,32 EUR sumai, kurios atsakovė taip pat nėra apmokėjusi.
31. Ieškovė 2022 m. liepos 4 d. išsiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti skolą ir netesybas už Prekes ir darbus, tačiau atsakovė reikalavimą tenkinti atsisakė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 53 603,26 EUR skolą, 10 911,28 EUR netesybų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Sutartį už Prekes ir darbus, atsakovė pateikė priešieškinį su alternatyviais reikalavimais: dėl Sutarties kainos sumažinimo 22 164 EUR suma dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo iki 243 836 EUR arba sumažinti Sutarties kainą 20 037 EUR suma dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo iki 245 963 EUR, priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės 21 671,6 EUR skolos, 780,18 EUR delspinigių ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
32. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atsakovei pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir atmetė priešieškinį dėl Sutarties kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
33. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde: (i) iškėlė ginčo santykių teisinio kvalifikavimo klausimą nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą Sutartį, turinčią akivaizdžių pirkimo-pardavimo sutarties bruožų, kurioje šalys susitarė dėl esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos – perleidžiamų daiktų, netinkamai kvalifikavo kaip rangos sutartį; (ii) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Sutarties konkrečios (fiksuotos) kainos nustatymo ir dėl to priimtą sprendimą dalį nepriteisti ieškovei 5 135,07 EUR skolos už montavimo medžiagas, kurią atsakovė, kaip ir kitų teismo sprendimu priteistų sumų atveju, buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei; (iii) nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nurodydama, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl sutarties kvalifikavimo
34. Pirmoji ieškovės apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu: ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes neįvertino reikšmingų aplinkybių, kad ginčo sutartyje akivaizdžiai dominuoja pirkimo-pardavimo santykiams būdingi bruožai, ir padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ginčo teisiniai santykiai laikytini rangos teisiniais santykiais. Šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
35. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.644 straipsnyje įtvirtinta rangos sutarties samprata – rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
37. CK 6.645 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, apibrėžiančios rangos sutarties dalyką. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, rangą kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. Rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir perduoti tinkamos kokybės darbo rezultatą reiškia priešpriešinę užsakovo pareigą sumokėti atlyginimą už perduotą tinkamos kokybės darbų rezultatą. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau tai nėra vienintelis rangos ir pirkimo-pardavimo sutarčių atribojimo požymis. Teismų praktikoje nustatyta, kad atribojant šias sutarčių rūšis taip pat būtina išsiaiškinti ir šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011) bei įvertinti atliekamų darbų apimtį ir jais sukuriamo rezultato individualumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-687-186/2015).
38. Nagrinėjamu atveju šalys 2021 m. vasario 10 d. sudarė sutartį Nr. 10-02-2021, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė pirko devynis modulius, kuriuos ieškovė pagamins pagal individualius atsakovės reikalavimus. Ieškovė įsipareigojo pagamintas Prekes pristatyti ir iškrauti Sutartyje nustatytais terminais Norvegijoje. Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad Sutarties vertę sudaro Prekių gamyba, Prekių dokumentacija, Prekių garantija.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčo Sutartyje šalys sulygo, jog ieškovė pagal individualius atsakovės nurodymus pagamins ir pristatys modulinius namelius, o Sutarties vertę, be kita ko, sudaro modulinių namelių gamyba, konstatuoja, kad šiuo atveju dominuoja ne pirkimo- pardavimo, o rangos teisiniai santykiai, todėl tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nes Sutarties dalykas visiškai atitinka CK 6.645 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rangos sutarties dalyko sampratą. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681–6.699 straipsniai).
41. CK 6.681 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties samprata, pagal kurią statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. CK 4.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 2 dalis, 1.98 straipsnio 2 dalis). CK 1.98 straipsnio 4 dalis nustato, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoka apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis. Aiškindamas nekilnojamojo daikto sąvoką kasacinis teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančio pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).
43. Atsižvelgiant į tai, kad moduliai buvo pagaminti Lietuvoje ir perduoti atsakovei į Norvegiją jų montavimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad moduliniai nameliai ginčo Sutarties vykdymo procese neatitiko nekilnojamųjų daiktų sąvokos apibrėžimo, todėl nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, atitinkamai ir statiniais, nes visų pirma jie buvo pagaminti gamykloje ir tik vėliau perkelti iš vienos valstybės į kitą jų montavimui, todėl iš Sutarties kilusiam ginčui spręsti turėjo būti taikomos ne specialiosios statybos rangos santykius reglamentuojančios (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai).
Dėl sutarties kainos ir papildomai atsiradusių išlaidų (ne)pagrįstumo
44. Ieškovės apeliaciniame skunde kita argumentų grupė yra susijusi su sutarties turinio (sąlygų) aiškinimu: ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartyje šalys buvo susitarusios dėl konkrečios (fiksuotos) kainos, todėl prašo priteisti iš atsakovės papildomas modulių montavimo išlaidas – 5 135,07 EUR.
45. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30 punktą; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą).
46. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šalys aiškiai sulygo tik dėl preliminarios (ne konkrečios) kainos ir galimo jos tikslinimo. Pagal CK 6.653 straipsnyje įtvirtintas rangos darbų kainos ir jos nustatymo, keitimo būdų bei sąlygų nuostatas, susitarimas dėl preliminarios kainos yra galimas: sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Sutartyje šalys sulygo, kad bendra Sutarties vertė yra 231 066 EUR be PVM, kurią sudaro: Prekių gamyba, Prekių dokumentacija ir Prekių garantija (Sutarties 2 punktas). Sutarties vertė nustatyta pagal Sutarties priedą Nr. 3 „Kainų sąmata“, kurioje įtvirtinta, kad kainos pasiūlymas yra pagrįstas preliminariais atsakovės pateiktais brėžiniais. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nustatė, jog atsakovei sutikus padidinti Sutarties kainą iki 266 000 EUR, bendru šalių sutarimu 2021 m. vasario 10 d. Sutarties Nr. 10-02-2021 bendra kaina iki prekių pristatymo atsakovei padidėjo nuo 231 066 EUR iki 266 000 EUR, o atliekant papildomus darbus Sutarties kaina pakilo dar 5 159,47 EUR dydžio suma, kurią sudaro 4 159,47 EUR už papildomus darbus ir 1 000 EUR ieškovės darbuotojų kelionės išlaidų.
48. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl ginčijamos sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo atsisakyta priteisti iš atsakovės 5 135,07 EUR dydžio skolos už montavimo medžiagas, dėl toliau nurodomų argumentų.
49. Pirma, pagal Sutarties 2.1 punktą Sutarties kainą sudarė Prekių gamyba, Prekių dokumentacija ir Prekių garantija, todėl Prekių montavimas ar montavimo medžiagos į Sutarties kainą nėra įtrauktos. Antra, Sutarties Priede Nr. 3 „Kainų sąmata“ nurodyta, kokios prekės ir paslaugos įtrauktos į visą Sutarties kainą, montavimo medžiagos sąmatoje nėra įtrauktos bei pažymėta, kad modulių montavimas statybvietėje į kainą nėra įskaičiuotas. Trečia, Sutartyje nėra susitarta dėl modulinių namelių montavimo, nes Sutarties dalykas yra pačių modulinių namelių pagaminimas ir pristatymas į atsakovės nurodytą vietą, todėl ieškovė Sutartimi neprisiėmė pareigos modulius sumontuoti ar pateikti jų montavimo medžiagas savo rizika. Ketvirta, šalių komunikavimas elektroniniais laiškais patvirtina, jog atsakovė nurodė, kad paskutinis mokėjimas, kuris sudaro 20 proc. sumos, bus atliekamas kaip numatyta Sutartyje, ir papildomai bus sumokėti 30 000 EUR už modulinių namelių įrengimą (2021 m. birželio 7 d. el. laiško kopija, el. b. 3 failas, p. 14-15). Taigi, montavimas (taip pat ir montavimo medžiagos) nebuvo Sutarties dalyku.
50. Apibendrinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių Sutarties sąlygas dėl kainos nustatymo, todėl atsakovei kyla pareiga apmokėti už ieškovės jai papildomai suteiktas montavimo medžiagas, kurios atsirado, kai COVID-19 ligos pandemijos laikotarpiu atsakovė neturėjo galimybės atvykti ir sumontuoti modulius ir ieškovei buvo išsiųstos montavimo medžiagos 5 135,07 EUR sumai, už kurias atsakovė privalo atsikaityti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos ieškovei priteisimo keistina nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistini 26 806,67 EUR skolos, kurią sudaro prie pirmosios instancijos teismo priteistos 21 671,6 EUR skolos pridėjus 5 135,07 EUR skolą už montavimo medžiagas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
51. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo atmesto atsakovės priešieškinio akcentuoja, kad: (i) teismas pažeidė įrodymų aiškinimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis); (ii) teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pasirinko netinkamą jos pažeistų teisių gynimo būdą reikšdama reikalavimą dalyje dėl kitų Sutarties vykdymo trūkumų, kurių suma atsakovė prašė mažinti bendrą Sutarties kainą.
Dėl priešieškinio pagrįstumo
52. Atsakovė priešieškiniu byloje pareiškė alternatyvius reikalavimus: sumažinti Sutarties kainą 22 164 EUR suma dėl ieškovės netinkamai atliktų Darbų trūkumų šalinimo iki 243 836 EUR; arba sumažinti Sutarties kainą 20 037 EUR suma dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo iki 245 963 EUR, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsakovė nurodė, kad patyrė 22 164 EUR nuostolių, kurie susideda iš 11 480 EUR, skirtų pirkti papildomas medžiagas, šalinti modulių trūkumus, ir 10 684 EUR, skirtų pašalinti su elektros instaliacija susijusius trūkumus. Nuostoliai, susiję su elektros instaliacijos trūkumais, atsirado ieškovei netinkamai įrengiant 400 V, o ne sutartos 240 V įtampos sistemą, o likę 11 480 EUR nuostoliai susidarė, kai ieškovė likus vos kelioms dienoms atšaukė sutartą jos darbuotojų atvykimą surinkti modulius, todėl atsakovė turėjo skubiai surasti asmenis, kurie galėtų surinkti ieškovės pristatytus modulius, be to, atsakovė turėjo pirkti papildomai medžiagas ir įrankius, nes be jų modulių nebuvo galima pastatyti.
53. Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus, prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodė, kad: ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl elektros instaliacijos trūkumų (kokybės reikalavimų) pagal CK1.125 straipsnio 8 dalį taikomas sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2023 m. rugsėjo 26 d., nes aplinkybę, kad nepadengs jokių su elektros instaliacija susijusių papildomų išlaidų, ieškovė el. laiške atsakovei nurodė jau 2021 m. rugsėjo 27 d., todėl ši suprato (turėjo suprasti), kad ieškovė jos reikalavimų netenkins; ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 11 480 EUR nuostolių atlyginimo pagal CK 1.128 straipsnio 9 dalį taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2024 m. liepos 13 d., nes atsakovė pretenzijas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo reiškė nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 14 d. (užbaigtas modulių montavimas). Be to, ieškovė akcentavo, kad visą ieškinio senaties skaičiavimo laikotarpį nebuvo jokių priežasčių, kurios atsakovei kliudytų laiku kreiptis į teismą su pirmiau nurodytais reikalavimais. Savo ruožtu atsakovė tvirtino senaties termino ieškiniui pareikšti nepraleidusi ir prašė teismo, jeigu pripažintų, kad senaties terminas praleistas, jį atnaujinti dėl to, kad jis buvo praleistas dėl objektyviai pagrįstų priežasčių – ieškovei nepareiškus pretenzijų dėl Sutarties kainos, kas leido atsakovei pagrįstai tikėtis, jog ginčo nėra ir ieškovė sutiko atlikti užskaitymą sumažinant Sutarties kainą atsakovės patirtų išlaidų apimtyje.
54. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taigi, ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą, net jeigu jis būtų iš esmės pagrįstas.
55. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovas gali pareikšti bet kurioje proceso pirmosios instancijos teisme stadijoje, iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atsakovo pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja visų instancijų teismuose ir atsakovas neturi jo reikšti iš naujo tuo atveju, jeigu jam palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovas apskundžia apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023).
56. Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, be kita ko, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Nagrinėjamu atveju ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) reiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams dėl elektros instaliacijos trūkumų ir nuostolių atlyginimo, šio reikalavimo neatsisakė, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio senaties taikymui svarbių aplinkybių ir šio reikalavimo neišsprendė, nors pirmiausia turėjo išnagrinėti ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, nes tai yra savarankiškas materialusis reikalavimas, esantis pagrindu priešieškinio reikalavimus atmesti net ir esant kitiems pagrindams priešieškinį iš esmės tenkinti.
57. Priešieškiniu atsakovės reiškiamiems reikalavimams taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai ir skirtingos jų skaičiavimo taisyklės: reikalavimas atlyginti išlaidas elektros instaliacijos trūkumams pašalinti yra reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų, kuriam pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kitas reikalavimas yra laikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
58. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).
59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė reikalavimus dėl netinkamos elektros instaliacijos ir dėl papildomų darbų bei medžiagų įsigijimo ieškovei pareiškė el. laišku ne vėliau nei 2021 m. rugsėjo 7 d. (el. b. failas 3, p. 47). Pagal kasacinio teismo praktiką ir CK 6.667 straipsnio 3 dalį, ieškinio senaties termino skaičiavimas prasideda nuo užsakovo pranešimo apie trūkumus dienos, todėl šiuo atveju reikalavimui dėl išlaidų elektros instaliacijos trūkumų šalinimui atlyginimo ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti 2021 m. rugsėjo 7 d. ir baigėsi 2022 m. rugsėjo 6 d. Dėl kitų priešieškinio reikalavimų taikomos bendrosios ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės, todėl pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią atsakovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė el. laiškais ieškovei apie kitus modulinių namelių trūkumus rašė dar 2021 m. birželio 28-29 d., 2021 m. liepos 14 d. (el. b. failas 3, p. 47, el. b. failas 6, p. 32, 39, 53-54), o nurodytų trūkumų šalinimo darbai buvo atliekami nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 28 d. (el. b. failas 6, p. 144). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas vėliausiai turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. liepos 28 d., kuris baigėsi 2024 m. liepos 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis buvo pareikštas tik 2024 m. rugsėjo 3 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškiant priešieškinį priešieškinio reikalavimams jau buvo suėję ieškinio senaties terminai ir vien šiuo pagrindu priešieškinis turėjo būti atmestas.
60. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nenustatė pagrindų ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės prašymą priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, ieškovei nereiškus pretenzijų dėl Sutarties kainos, ir tai leido atsakovei pagrįstai tikėtis, kad ieškovė sutiko atlikti užskaitymą sumažinant Sutarties kainą atsakovės patirtų išlaidų apimtyje. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais, nes iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys nuolat komunikavo spręsdamos nesutarimus dėl Sutarties kainos apmokėjimo bei papildomų išlaidų atlyginimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė priešieškinio senaties terminui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į teismą su ieškiniu, negali pateisinti atsakovės neveiklumo ginant savo teises.
62. Apibendrinus išdėstytus argumentus dėl priešieškinio pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs ieškinio senaties taikymui svarbių aplinkybių ir skundžiamame sprendime šio materialinio teisinio reikalavimo neišsprendęs, padarė klaidą, tačiau tai, jog atsakovės priešieškinis turėjo būti atmestas tuo pagrindu, kad buvo praleisti ieškinio senaties terminai, įtakos sprendimo teisėtumui neturi, nes priešieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavęs, kad priešieškinių pareikšti reikalavimai neįrodyti (CPK 185 straipsnis): (i) pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, jog dėl atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomų atsakovės išlaidų tualeto reikmenų įsigijimui ir įrengimui, užuolaidų įrengimui, su tuo susijusių kelionės išlaidų ir kitų darbų Sutartyje šalys nebuvo susitarusios, Sutarties priede Nr. 2 nėra nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja moduliniuose nameliuose įrengti užuolaidas ar tualeto reikmenis, kitus atsakovės nurodytus darbus (durelių sureguliavimas, virtuvės remontas, laiptų remontas) ieškovė sutvarkė atlikdama garantinį remontą, kas yra nustatyta 2021 m. spalio 11 d. atliktų darbų ataskaitoje; (ii) dėl elektros instaliacijos pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors ikisutartinėse derybose ir buvo kalbama, jog moduliniuose nameliuose turėtų būti įrengiama 240 V galios elektros įtampa, tačiau Sutartyje tai nebuvo nustatyta, o vykdant Sutartį atsakovė net kelis kartus patvirtino projektinius sprendinius bei kitus brėžinius, kuriuose nurodyta 400 V įtampa, be to, atsakovei buvo siunčiami ir nameliuose montuojamų įrenginių, kuriose pažymėta, kad jų galia yra 400 V. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kad priešieškinis turėjo būti atmestas tuo pagrindu, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija plačiau dėl priešieškinio nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
64. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino tik patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką, tačiau neįvertino fakto, kad priešieškinis buvo atmestas bei nesilaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktikos, suformuotos kasacinio teismo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-684/2021).
65. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas ir pasikeitė patenkintų ieškinio reikalavimų suma, apeliacinės instancijos teismas perskaičiuoja pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
66. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atstovei – Advokatų profesinei bendrijai – sumokėtą 2 784,84 EUR sumą priskyrė prie vertimo išlaidų, nes CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis (tiesiogiai) yra nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų gali būti priskirtos vertėjams išmokėtos sumos. Šis atsakovės argumentas nėra pagrįstas, nes pagal kasacinio teismo praktiką vertimo išlaidos gali būti priskirtinos ir prie kitų būtinųjų išlaidų pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra užsienio subjektas, susirašinėjimas tarp šalių vyko ir dokumentacija buvo teikiama įvairiomis kalbomis, todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl vertimo, yra laikytinos protingomis ir priteistinomis.
67. Atsižvelgiant į tai, kad kitos priteistinos sumos nėra ginčijamos, laikoma, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 12 712,52 EUR, o atsakovės – 11 568,84 EUR. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 64 514,54 EUR dydžio sumą, o atsakovė priešieškiniu – sumažinti sutarties kainą 22 164 EUR dydžio suma, todėl bendra reikalavimų suma – 86 678,54 EUR. Ieškovės patenkintų reikalavimų sumą sudaro 27 586,85 EUR patenkintų ieškinio reikalavimų suma ir 22 164 EUR atmestų priešieškinio reikalavimų suma, bendrai – 49 750,85 EUR arba 57,4 proc. (49 750,85 / 86 678,54 x 100 proc.) visų reikalavimų sumos. Atsakovės patenkintų reikalavimų sumą sudaro 36 927,69 EUR atmestų ieškinio reikalavimų suma arba 42,6 proc. (36 927,69 / 86 678,54 x 100 proc.) visų reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 7 296,99 EUR, o atsakovei – 4 928,33 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 2 368,66 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
68. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino šalių Sutarties sąlygas dėl kainos nustatymo, todėl atsakovei kyla pareiga apmokėti už ieškovės jai papildomai suteiktas montavimo medžiagas
69. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsilipimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tačiau nevisiškai tinkamai aiškino šalių Sutarties sąlygas dėl kainos nustatymo, nepagrįstai neišnagrinėjo ieškinio senaties taikymui svarbių aplinkybių ir neišsprendė šio materialinio teisinio reikalavimo, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl dalyje dėl ieškovei priteistinos skolos ir bylinėjimosi išlaidų skundžiamas sprendimas yra keistinas (CPK 236 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
70. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės patenkintas (nors ir nesutapo bylinėjimosi išlaidų skaičiavimai, tačiau argumentai, jog pirmosios instancijos teismas jas paskirstė neteisingai, buvo pagrįsti), o atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
72. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas, taip pat ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 267 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestas bei į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 082 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resta ES“ apeliacinį skundą.
Atmesti atsakovės Estijos įmonės OÜ „Liimpuittooted“ apeliacinį skundą.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-97-664/2024, ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Resta ES“, juridinio asmens kodas 304029568, iš atsakovės Estijos įmonės OÜ „Liimpuittooted“, juridinio asmens kodas 11064954) 26 806,67 EUR (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 67 ct) skolos, 780,18 EUR (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 18 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 27 586,85 EUR sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 368,66 EUR (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Resta ES“ iš atsakovės Estijos įmonės OÜ „Liimpuittooted“ 2 082 EUR (du tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė – Sungailienė
Dalia Trumpulienė
Sigita Zubavičiūtė – Montvilienė