Civilinės bylos Nr. e2-337-790/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lusety“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos paslaugos“ 2026 m. sausio 16 d. paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“, pirkimo Nr. 6184344 (toliau – Pirkimas) sąlygų reikalavimus: Specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktus.
2. Ieškovė nurodė, kad, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, nustatė, jog techninės specifikacijos nuostatos pažeidžia pagrindines teisės normas, reglamentuojančias vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamus pirkimus. Ieškovė pateikė atsakovei 2026 m. sausio 23 d. pretenziją, kuria prašė panaikinti techninės specifikacijos ir kitų Pirkimo sąlygų reikalavimus, susijusius su draudimu siūlyti pakeisti esamą programinę valdymo įrangą, esamus spintų valdiklius į naujus, kurie atitiktų tuos pačius funkcinius reikalavimus, kuriuos atitinka esama įranga, jei reikia, užtikrinant papildomų su tokiu pakeitimu susijusių reikalavimų įgyvendinimą. Nurodė, kad Pirkimo sąlygos: 1) nepagrįstai diskriminuoja ieškovę; 2) pažeidžia reikalavimą, kad techninė specifikacija užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų; 3) pažeidžia įpareigojimą, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 4) neužtikrina, kad apibūdinant Pirkimo objektą nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems subjektams ar produktams; 5) nepagrįstai reikalauja suderinamumo su esama valdymo sistema; 6) nepateikia reikalaujamai integracijai įgyvendinti būtinos informacijos ir neteisėtai nurodo pačiam tiekėjui kreiptis tokių duomenų į valdymo sistemos gamintoją. Taip pat nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nepateikiama informacija apie naudojamų valdiklių, pajungtų į „Citylight“ sistemą, vidinio komunikacijos protokolo specifikacijas, todėl nesudaromos galimybės pasiūlyti kitų alternatyvių valdiklių, ir nustatoma sąlyga, pagal kurią tiekėjas, siekdamas užtikrinti suderinamumą su esama sistema, turi pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama informacija, kreiptis į sistemos gamintoją ar pateikti užklausą sistemos gamintojui dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų, pažeidžia įstatymo reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus. Atsakovė 2026 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Pirkimo procedūras iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi (Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartimi ištaisytas 2026 m. vasario 10 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas – pakeista neteisingai įrašyta nutarties data iš 2026 m. vasario 9 d. į 2026 m. vasario 10 d.) ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę patenkino – sustabdė Pirkimo procedūras iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
5. Atsakovė 2026 m. vasario 27 d. pateikė prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – Pirkimo procedūrų sustabdymą, į kitą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei Pirkimo pagrindu sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
6. Atsakovė nurodė, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ir perteklinė, neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir principų, nes: 1) visiškas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas nepagrįstai ir neproporcingai riboja perkančiosios organizacijos veiklą, eliminuoja galimybę vykdyti net tokius procedūrinius veiksmus, kurie nesukelia teisinių pasekmių; 2) pagrindinė rizika, kurią siekiama eliminuoti taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra viešojo pirkimo sutarties sudarymas, nes nuo šio momento atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, galintys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, o iki sutarties sudarymo vykdomos procedūros tokios rizikos nesukelia; 3) sustabdžius visą Pirkimo procedūrą, nepagrįstai pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi ginčo objektas susijęs su reikšmingu infrastruktūros projektu, kurio įgyvendinimo vilkinimas gali lemti neigiamas pasekmes visuomenei, įskaitant paslaugų teikimo kokybės pablogėjimą ar projektui skirto finansavimo praradimo riziką; 4) laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad būtų pasiektas jų tikslas – užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą – kartu kuo mažiau ribojant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl šiuo atveju pakankama ir adekvati priemonė yra draudimas sudaryti Pirkimo sutartį; 5) leidus tęsti Pirkimo procedūras būtų išlaikytas proceso tęstinumas ir efektyvumas, o kartu būtų išvengta situacijos, kai, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ar atmetus ieškinį, procedūras tektų pradėti iš naujo, taip sukeliant papildomas laiko ir finansines sąnaudas; 6) esant draudimui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ieškovės teisės būtų tinkamai apsaugotos, nes net ir tęsiant Pirkimo procedūras nebūtų sukurtos negrįžtamos pasekmės, o teismo sprendimas galėtų būti realiai įgyvendintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo patenkino, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – Pirkimo procedūrų sustabdymą, į kitą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei Pirkime sudaryti sutartį su atrinktu Pirkimo laimėtoju iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, pakeitus laikinąją apsaugos priemonę, galutinio teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei taptų nebeįmanomas, o draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį užtikrintų, jog ieškovei palankaus sprendimo atveju Pirkimo sutartis nebūtų sudaryta ir atsakovė būtų įpareigota vykdyti teismo sprendimą – pakeisti Pirkimo sąlygas ir, esant esminiams pakeitimams, nutraukti Pirkimą bei skelbti jį iš naujo, suteikiant ieškovei realią galimybę dalyvauti Pirkimo procedūrose pagal teismo įvertintas sąlygas.
9. Teismas nustatė, kad pagrindinė rizika ieškovės teisėms kyla viešojo pirkimo sutarties sudarymo momentu, nes tuomet atsiranda teisiniai santykiai, kurių pakeitimas ar panaikinimas gali būti sudėtingas. Iki sutarties sudarymo vykdomos Pirkimo procedūros nesukurs negrįžtamų pasekmių, galinčių užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Lusety“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – Pirkimo procedūrų iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje sustabdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino civilinės bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pirkimo procedūrų sustabdymas, gali būti pakeista kita, švelnesne laikinąja apsaugos priemone. Ieškovės vertinimu, vien draudimas sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoju nėra pakankama priemonė užtikrinti ieškinio reikalavimų įgyvendinimą, todėl Pirkimo procedūros turėjo likti sustabdytos iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo.
10.2. Atsakovė nevykdo įstatyme nustatyto įpareigojimo pateikti visą informaciją, būtiną Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, t. y. atsakovė neteikia ieškovei esamos apšvietimo valdymo sistemos API (angl. application programming interface) duomenų, nors Pirkimo sąlygose kelia reikalavimą dėl siūlomų produktų suderinamumo su esama apšvietimo valdymo sistema. Tokios informacijos ieškovei nesuteikė ir gamintojas, į kurį Pirkimo sąlygose nukreipiami tiekėjai.
10.3. Pakeista laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina tinkamos ieškovės teisių apsaugos bei sudaro prielaidas atsakovei tęsti Pirkimo procedūras pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas, apsunkina galimybę dalyvauti Pirkime dideliam tiekėjų ratui, kurie gali pasiūlyti ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus.
10.4. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą viešajam interesui, susijusiam su Pirkimo procedūrų tęstinumu, tačiau neįvertino kito viešojo intereso – skaidraus, sąžiningo ir konkurencingo Pirkimo.
10.5. Atsakovė neįrodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra pernelyg varžanti atsakovės interesus ar sukelia realią ekonominių praradimų grėsmę.
11. Atsakovė UAB „Klaipėdos paslaugos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
11.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirminė taikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pirkimo procedūrų sustabdymas, buvo perteklinė ir neproporcinga, nes teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrintas mažiau ribojančia priemone – draudimu sudaryti Pirkimo sutartį. Ši laikinoji apsaugos priemonė užtikrina teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu ieškovė laimėtų bylą, sutartis nebūtų sudaryta, Pirkimas būtų nutrauktas, jo sąlygos pakeistos, Pirkimas paskelbtas iš naujo, o jeigu ieškovė bylą pralaimėtų, Pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, be papildomo laiko praradimo, kuris atsirastų vien dėl to, kad procedūros buvo sustabdytos.
11.2. Pirkimo procedūrų sustabdymas, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sukuria realią ir apčiuopiamą finansinę riziką ne tik Pirkimo objekto įgyvendinimui, bet ir savivaldybės valdomai bendrovei bei viešajam interesui, nes gali lemti ne tik energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto sustabdymą, bet ir pareigą grąžinti jau skirtas lėšas bei patirti papildomas sankcijas. Tokios pasekmės patvirtina, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas yra neproporcingas ir neatitinka viešojo intereso. Galimos neigiamos finansinės ir strateginės pasekmės akivaizdžiai viršija laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą hipotetinę naudą, ypač kai ieškovės interesai gali būti apsaugoti mažiau ribojančia priemone – draudimu sudaryti Pirkimo sutartį iki kol įsigalios galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
11.3. Ieškovės argumentai dėl tariamos atsakovės pareigos pateikti API duomenis ir kiti nepaneigia esminės teismo išvados, kad draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju yra pakankama laikinoji apsaugos priemonė, kuri, priešingai nei nurodo ieškovė, užtikrina galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas pakeisti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. balandžio 7 d. gauti ieškovės UAB ,,Lusety“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-281-934/2026 įvertino atsakovės argumentus dėl Pirkimo objekto svarbos ir procedūrų stabdymo pasekmių bei pripažino Pirkimo procedūrų sustabdymą teisėtu ir proporcingu. Taip pat nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2026 m. balandžio 2 d. išvadoje konstatavo, jog Pirkimo sąlygos neužtikrina tiekėjams vienodų ir aiškių galimybių gauti būtiną informaciją, todėl procedūrų tęsimas galėtų vykti pagal galbūt neteisėtas sąlygas.
15. Ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo esme laikytini atskirojo skundo papildymu. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams taikomos apeliacinio proceso taisyklės. CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus skundo padavimo terminui jį keisti ar pildyti. Todėl po šio termino pateikti procesiniai dokumentai, kuriais keičiami ar papildomi atskirojo skundo argumentai, negali būti priimami. Kadangi paaiškinimai pateikti pasibaigus terminui, jie nepriimami. Atitinkamai, nepriimami ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai, pateikti 2026 m. balandžio 8 d., nes jais atsakovė siekia atsikirsti į ieškovės 2026 m. balandžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
16. Pirkimo objektas yra Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo darbai. Ieškovė nagrinėjamoje byloje kelia klausimą dėl atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų teisėtumo, t. y. įrodinėja, kad Pirkimo sąlygos diskriminuoja ieškovę, neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir viešųjų lėšų racionalaus panaudojimo. Pirkimo sąlygos, ieškovės vertinimu, nepagrįstai riboja tiekėjų, įskaitant ir pačią ieškovę, galimybę pateikti atsakovei tinkamus pasiūlymus ir dalyvauti Pirkime.
17. Siekiant užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – teismas sustabdė atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-281-934/2026 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, išsamiai įvertino, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs išsamią atsakovės nurodytų argumentų analizę, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas ne skubiam Klaipėdos miesto gatvių modernizavimo procesui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi.
18. Atsakovė 2026 m. vasario 27 d. prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę į kitą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, grindė tuo, kad, jos nuomone, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pirkimo procedūrų sustabdymas – yra neproporcinga ir perteklinė, nes ji nepagrįstai ir neproporcingai riboja perkančiosios organizacijos veiklą, eliminuoja galimybę vykdyti procedūrinius veiksmus, kurie nesukelia teisinių pasekmių, sustabdžius Pirkimo procedūrą, nepagrįstai pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi ginčo objektas susijęs su reikšmingu infrastruktūros projektu. Atsakovės nuomone, leidus tęsti Pirkimo procedūras būtų išlaikytas proceso tęstinumas ir efektyvumas, o kartu būtų išvengta situacijos, kai, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ar atmetus ieškinį, procedūras tektų pradėti iš naujo, taip sukeliant papildomas laiko ir finansines sąnaudas.
19. Pirmosios instancijos teismas, apskųsta nutartimi patenkinęs atsakovės prašymą, sutiko su atsakovės prašymo argumentais ir nurodė, kad, pakeitus laikinąją apsaugos priemonę, galutinio teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei taptų nebeįmanomas, nes draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį užtikrintų, jog ieškovei palankaus sprendimo atveju Pirkimo sutartis nebūtų sudaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikęs proceso teisės normas.
20. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
21. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas, jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024, 14 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent pradinė byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė (Pirkimo procedūrų sustabdymas) buvo būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o pakeista laikinoji apsaugos priemonė, kuria bylos nagrinėjimo metu atsakovei leidžiama vykdyti Pirkimo procedūras, tačiau taikomas draudimas sudaryti Pirkimo sutartį, neleidžia pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų.
23. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo jau pradinėje Pirkimo stadijoje – ieškovė ginčija atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų teisėtumą, nurodydama, jog tokios sąlygos užkerta kelią tiekėjams, įskaitant ir pačią ieškovę, pateikti pasiūlymus Pirkime ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo. Taigi, byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygos yra teisėtos, ar jų pagrindu gali būti vykdomos Pirkimo procedūros ir išrenkamas Pirkimo laimėtojas, ar pagal ginčijamas sąlygas vykdomas Pirkimas neturėtų būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės prašymą ir panaikinus Pirkimo procedūrų sustabdymą, bylos nagrinėjimo metu Pirkimas būtų vykdomas pagal ginčijamas, galbūt neteisėtas Pirkimo sąlygas. Tačiau tokiu atveju, jeigu išnagrinėjus bylą teisme Pirkimo sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis, kiltų abejonės dėl bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdytų Pirkimo procedūrų, atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, Pirkimo dalyviai atsakovės veiksmus ir sprendimus turėtų teisę ginčyti, todėl tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo, nestabilumo situaciją. Be to, Pirkimo dalyviai galėtų patirti išlaidų, darbo ir laiko sąnaudų dėl dalyvavimo Pirkime, o tokia situacija, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, neatitiktų ekonomiškumo principo. Be to, Pirkimo procedūrų vykdymas pagal galbūt neteisėtas sąlygas, kurios yra ginčijamos teisme, gali daryti įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, nulemti konkurencijos sumažėjimą ar iškraipymą.
24. Paminėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų, o tik taikant draudimą sudaryti Pirkimo sutartį, nepavyktų išlaikyti status quo (padėties, kuri yra), galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas visiškas buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
25. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės argumentų, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas yra neproporcingas ir neatitinka viešojo intereso, nes galimos neigiamos finansinės ir strateginės pasekmės, pažymi, jog, kaip buvo minėta šios nutarties 17 punkte, tokie atsakovės argumentai Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo išsamiai įvertinti nagrinėjant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės (Pirkimo procedūrų sustabdymo) pritaikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-281-934/2026 jau konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas (Pirkimo procedūrų sustabdymas) nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nesukels didesnės žalos nei laikinosios apsaugos priemonės netaikymas. Taigi, būtent pradinė byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pirkimo procedūrų sustabdymas, šiuo atveju yra pagrįsta ir racionali bei užtikrina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau nagrinėjamu atveju tokie laikini suvaržymai yra būtini, užtikrinantys tiek ieškovės interesus, tiek galbūt jai palankaus sprendimo įvykdymą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsakovės prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę patenkino. Dėl to yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo atmesti.
Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria sustabdytos 2026 m. sausio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“, juridinio asmens kodas 140033557, paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“, pirkimo Nr. 6184344, procedūros iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
Teisėjas Marius Bajoras