Administracinė byla Nr. eA-131-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01314-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.1.4; 12.15.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Inovatika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Inovatika“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Inovatika“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga, apeliantas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69-26 „Dėl VšĮ „Inovatika“ (k. 302684297) 2019-01-07 skundo“ (toliau – ir VMI Sprendimas); 2) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (44.1)FR0682-401 „Dėl Patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Šiaulių AVMI Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus darbuotojos, atlikdamos Įstaigos dokumentų apžiūrą Šiaulių universiteto patalpose įsikūrusiame Įstaigos ofise ir išklausiusios K. N. paaiškinimus, kad tuo metu papildomai dirbo Šiaulių universitete bei savanoriškais pagrindais (savo asmeninėmis lėšomis) vyko į mokslines ekspedicijas Šiaulių regiono ribose, kurių metu atliko aplinkos triukšmo matavimus ir tuo pačiu metu saugojo įvairiose vietose dislokuotą akustinių tyrimų įrangą, primygtinai jam liepė, kuo skubiau savanoriškas veiklas įtraukti į Įstaigos apskaitą ir išrašyti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą bei deklaruoti VMI, nes kitu atveju jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu K. N. patirs daug nuostolių.

2.2.                      FNTT dokumentų apžiūros metu buvo padarytos Įstaigos buhalterinių dokumentų, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų kopijos, išrašytas 2014 m. balandžio 3 d. Apžiūros protokolas. Dėl šios priežasties 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje K. N., paveiktas FNTT pareigūnės D. B. grasinimų, bei pasitikėdamas valstybės tarnautojos autoritetu, atbuline data išrašė VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija INO Nr. 049), deklaravo VMI ir apie tai informavo FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistę D. B. ir tyrėją L. M. FNTT specialistės žinojo ir vėliau vykusios apklausos metu žodžiu pareiškė, kad atbuline data išrašyta VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049), kuri deklaruota VMI, bus esminis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą K. N. atžvilgiu, tuo pačiu tikslingai priverčiant K. N. atlikti nusikalstamo pobūdžio veikas (atbuline data išrašyti PVM sąskaitą faktūrą INO Nr.049 už faktiškai neatliktas veiklas). Tokie FNTT darbuotojų veiksmai turėtų būti ištirti, įvertinant piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, suteiktų įgaliojimų viršijimo nuostatų pažeidimus jų atžvilgiu. Bendrosios kompetencijos teismai ignoravo K. N. pateiktą informaciją apie minėtų specialisčių psichologinės prievartos metodų taikymą atliekant mokestinius patikrinimus. Tokie valstybės institucijos neteisėti veiksmai tiesiogiai nulėmė atsiradusius padarinius (dirbtinai sugeneruotas mokestines prievoles) Įstaigos nenaudai.

2.3.                      Šiaulių AVMI specialistai nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. vasario 21 d., nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 14 d., nuo 2014 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 21 d. vykdė operatyvų Įstaigos patikrinimą, kurio metu nuo Įstaigos įsteigimo dienos iki 2014 m. kovo 21 d. buvo patikrintos visos VšĮ „Inovatika“ gautos ir išrašytos sąskaitos faktūros, išimtinai komercinio pobūdžio sutartys (ne komerciniu sutarčių ir su jomis susijusiu dokumentų nebuvo reikalaujama pateikti) ir aktai, darbo laiko ir užmokesčio žiniaraščiai.

2.4.                      2014 m. kovo 21 d. suformuotoje Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-3481 nebuvo užfiksuota FNTT pareigūnės D. B. iniciatyva 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje K. N. atbuline data, t. y. 2014 m. kovo 19 d. VšĮ „Inovatika“ už faktiškai nesuteiktas paslaugas išrašyta PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049). Tokia situacija įrodo, kad VšĮ „Inovatika“ nuo įmonės įsteigimo dienos iki 2014 m. kovo 21 d. tinkamai vykdė apskaitą ir Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-3481 tai patvirtina.

2.5.                      Nebuvo VšĮ „Inovatika“ sąnaudų, susijusių su VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049). VMI atstovės J. G. žinomai neteisingų (melagingų) duomenų, parodymų apie VšĮ „Inovatika“ įrangos „sukimosi“ sąnaudas pateikimai Šiaulių apylinkės bei Šiaulių apygardos teismo posėdžių metu galimai sudarė pagrindą priimti klaidingus (neteisingus) sprendimus VšĮ „Inovatika“ direktoriaus K. N. atžvilgiu. VMI atstovė J G. teismų posėdžių metu teigė, kad juridinis ir fizinis asmuo yra tas pats asmuo, kai kalbama apie įmonę. Tokių teiginių pasekmė – teismo priimti nuosprendžiai netinkamo teisinės atsakomybės subjekto atžvilgiu, todėl bet kokie jos, kaip specialistės, pasisakymai gali būti neteisingi, melagingi, minėtos specialistės teiginiai apie VšĮ „Inovatika“ įrangos „sukimosi“ sąnaudas taip pat nepagrįsti.

2.6.                      Nebuvo konkrečių VšĮ „Inovatika“ darbuotojų, kurie atliko darbus, susijusius su VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049), todėl VšĮ „Inovatika“ darbuotojų darbo laiko bei darbo užmokesčio apskaitos žurnaluose nėra duomenų apie darbuotojų darbo laiko sąnaudas bei darbuotojų darbo užmokestį, kurie būtų susiję su VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049).

2.7.                      Ikiteisminio tyrimo metu FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės D. B. 2014 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje Nr.5- 4/62 „Dėl VšĮ „Inovatika“ ir VšĮ „Šiaulių universiteto vadybos inovacijų centras“ ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – ir Išvada) yra pateikta melaginga ir klaidinga informacija, kuria remiantis 2015 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė galimai neteisingą nuosprendį ir 2016 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė galimai neteisingą nuosprendį K. N. atžvilgiu. Šiaulių apygardos teismo nutarime minimas VšĮ „Inovatika“ savanoriškas veiklas registruojantis Apsaugos darbuotojų budėjimo žurnalas, kuris nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. kas dieną buvo pildomas VšĮ „Inovatika“ savanoriškais pagrindais mokslinės įrangos apsaugą vykdžiusio K. N., o ne VšĮ „Inovatika“ dirbusių apsaugos darbuotojų, kaip teigė specialistė D. B. Šią aplinkybę įrodo ant kiekvieno VšĮ „Inovatika“ savanoriškas veiklas registruojančio Apsaugos darbuotojų budėjimo žurnalo lapo esantys K. N. parašai ir K. N. fiksuoti pastebėjimai. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės D. B. VšĮ „Inovatika“ savanoriškas veiklas registruojantis Apsaugos darbuotojų budėjimo žurnalas buvo netinkamai traktuotas kaip VšĮ „Inovatika“ darbuotojų darbo laiko registracijos žurnalas, kuriuo remiantis fiksuojamas visų VšĮ „Inovatika“ darbuotojų faktiškai dirbtas laikas bei kuriuo remiantis formuojami VšĮ „Inovatika“ darbuotojų darbo užmokesčio registracijos žurnalai. Tai įrodo kiekvieną mėnesį pildyti VšĮ „Inovatika“ darbuotojų darbo laiko apskaitos bei darbuotojų darbo užmokesčio registracijos žurnalai, į kuriuos neįtrauktos savanoriškai pagrindais K. N. vykdytos veiklos, kurios išimtinai registruotos VšĮ „Inovatika“ savanoriškas veiklas registruojančio Apsaugos darbuotojų budėjimo žurnale.

2.8.                      VMI inspektorė Birutė Janušienė operatyvinio patikrinimo metu iš VšĮ „Inovatika“ gavo visus pareikalautus pirminius apskaitos dokumentus bei papildomą informaciją, tikėtina, kad buvo susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, tačiau, galimai siekdama asmeninės naudos ar kitokio pobūdžio naudos, į 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-406 (toliau – ir Patikrinimo aktas) įrašė žinomai neteisingus (melagingus) duomenis, nelogiškai, be gilesnės analizės, interpretavo pateiktą informaciją, ignoravo daugelį svarbių dokumentų, faktų, siekdama nepagrįstai padidinti VšĮ „Inovatika“ tariamai nesumokėto pelno, PVM, delspinigių ir baudų sumas į valstybės biudžetą.

2.9.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartyje aiškiai pažymėta, kad VMI turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į įmonę dėl galimų mokestinių prievolių. Šia teise VMI nepasinaudojo, o praėjus dvejiems metams inicijavo mokestinį patikrinimą, siekiant neigiamai paveikti įmonę.

2.10.                      VšĮ „Inovatika“ neturėjo pagrindo kreiptis į VMI po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo ir sumokėti tariamą skolą, delspinigius, baudas, nes 2017 m. liepos 27 d. Inspekcijos VšĮ „Inovatika“ išduotoje Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymoje patvirtinama, kad pagal iki 2017 m. liepos 26 d. pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis VšĮ „Inovatika“ 2017 m. liepos 26 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, todėl Įstaiga biudžetui neskolinga.

2.11.                      VMI Sprendime žinomai neteisingų (melagingų) duomenų pagrindu apskaičiavo delspinigius ir baudą, nors turėjo žinoti, kad su VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049), susijusi PVM deklaracija Nr. 50.3-GE-62504 VMI priimta 2015 m. vasario 25 d.

2.12.                      VMI veiksmais pažeista Įstaigos teisė atlikti klaidų pataisymus. VMI 2018 m. 4 kartus atmetė su VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija INO Nr.049), susijusias patikslintas PVM deklaracijas (Nr. 50.3-GE- 474411; 50.3-GE-469028; 50.3-GE-454640; 50.3-GE-400830), nes pastarosios buvo teikiamos siekiant deklaruoti VMI apie neteisingai išrašytą ir panaikintą, iš įmonės buhalterinės apskaitos pašalintą VšĮ „Inovatika“ 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija INO Nr.049). Elektroninio deklaravimo sistemoje net 3 kartus buvo melagingai nurodyta, kad dokumentai atmesti dėl kontrolės veiksmų. Operatyvinis patikrinimas VšĮ „Inovatika“ atžvilgiu jau buvo pasibaigęs 2018 m. spalio 29 d., surašius Patikrinimo aktą.

2.13.                      Mokesčių administratorius vienareikšmiškai traktuoja klaidų taisymą, pripažindamas tik mokestinės prievolės padidinimo galimybes, bet nesumažinimo ar panaikinimo, net jei tam yra teisėtas pagrindas.

2.14.                      Mokesčių administratoriai neįvertino 2012 m. kovo 19 d. sutarties (su visais ją lydinčiais pakeitimais) šalių valia, t. y. susitarimas dėl paslaugų neatlygintinumo. PVM apmokestinami tik sandoriai už atlygį, privalo būti tiesioginis ryšys tarp sandorio ir atlygio, o jei už suteiktas paslaugas nebuvo gautas atlygis, tad negali būti ir apmokestinimo PVM. Nei viena institucija (VMI, FNTT, teismas) apie realiai gautą atlygį nekalba, nes jo nėra, o tai rodo, kad VMI siekia apmokestinti objektą nesantį mokesčio objektu.

2.15.                      Nei viename tyrime VšĮ „Inovatika“ atžvilgiu nenustatyta mokesčių vengimo, manipuliavimo ar kitokio pobūdžio schema, neįvardintos transakcijos ir pan. Tai rodo, kad Įstaiga nėra pažeidėja ir neturėjo tikslo gauti mokestinę naudą, todėl jai priskaičiuoti PVM, PM, su jais susijusios baudos ir delspinigiai pažeidžia ne tik įmonės interesus, bet ir teisingumo, protingumo principus bei teisinės valstybės koncepciją, be to, remiamasi tik konstatuojamojo ir šabloninio pobūdžio sprendimais, neišnagrinėjus situacijos išsamiai.

3.       Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1.                      Šiaulių AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatas (58 str. 1 d., 64 str. 9 d. 1 p.), nes už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 10 254 Eur už konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugas pagal VšĮ Šiaulių universiteto vadybos inovacijų centras (toliau – ir Centras) (dabar – VšĮ Nacionalinis tyrimų biuras) 2014 m. kovo 21 d. Įstaigai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nors paslaugos nebuvo realiai suteiktos, todėl, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, papildomai apskaičiuota 10 254 Eur PVM. Šiaulių AVMI Sprendimu papildomai apskaičiuota 4 900 Eur PVM delspinigių ir pareiškėjui paskirta 3 076 Eur PVM bauda.

3.2.                      Mokestinio patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes į 2014 metų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 168 595 Lt pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. Įstaigai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, už paslaugas, kurios nebuvo atliktos, todėl, vadovaujantis PMĮ 4 ir 5 straipsniais, už 2014 metus apskaičiuota 183 112 Lt apmokestinamojo pelno ir 6 868,92 Eur PM. Šiaulių AVMI Sprendimu papildomai apskaičiuota 2 566,76 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM) delspinigių ir pareiškėjui paskirta 2 060 Eur PM bauda.

3.3.                      Vien tik formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio buhalterinės apskaitos dokumento (atitinkamos PVM sąskaitos faktūros) turėjimas nesuteikia teisės turimame buhalterinės apskaitos dokumente išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1276/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-963/2009; 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1547/2012; 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-971-442/2015), atsakovas nurodė, kad, esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms, mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.

3.4.                      Įvertinęs bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį, Išvadą bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis/dokumentus, Įstaigos direktoriaus K. N. pateiktus paaiškinimus, Centro paaiškinimus, PVM ir PM deklaracijų tikslinimus) ir PMĮ nuostatas (11 str. 1 d., 17 str. 1 d.), atsakovas konstatavo, kad Centras, atsiskaitydamas už suteiktas apsaugos paslaugas, pareiškėjui nesuteikė konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugų (ūkinė operacija realiai neįvyko), todėl pareiškėjas pagal 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090 (suma 168 595,03 Lt, PVM suma 35 404,97 Lt, viso – 204 000 Lt)) neturėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 10 254 Eur pirkimo PVM.

3.5.                      Pareiškėjas neturi pagrindo sumažinti 10 254 Eur deklaruoto pardavimo PVM, apskaičiuoto nuo 168 595 Lt apmokestinamųjų pajamų už suteiktas apsaugos paslaugas, nepriklausomai nuo to, kad paslaugų pirkėjas Centras už jas neatsiskaitė, todėl teikiamos patikslintos PVM deklaracijos (2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 17 d.) už tikrintą 2014 m. kovo mėn., negali būti priimtos, nes mokesčių administratorius jas laiko neteisingomis.

3.6.                      Centras 2018 m. rugsėjo 11 d. patikslintoje PVM deklaracijoje už 2014 m. kovo mėn., nedeklaravo apmokestinamų sandorių už 168 595 Lt ir nedeklaravo 35 405 Lt pardavimo PVM sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090), suma 168 595,03 Lt, PVM suma 35 404,97 Lt, viso 204 000 Lt. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad Centras 2014 m. kovo 21 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (serija SUVIC Nr. 090) nurodytų paslaugų nesuteikė, todėl joje išskirto 35 405 Lt PVM įtraukti į atskaitą pareiškėjas neturi teisės.

3.7.                      Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kaip informacijos šaltinis, gali būti vertinama nustatant mokestinius pažeidimus ir sprendžiant mokestinės atsakomybės klausimą. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl FNTT pareigūnės ir VMI auditorės veiksmų, kuriais siekiama pakenkti pareiškėjo finansinei būklei ar siekiant suklaidinti ir įtikinti įvykdyti nusikalstamas veikas, laikytini subjektyvaus pobūdžio, neturintys jokio loginio pagrindimo ir jais siekiama išvengti kylančių mokestinių padarinių.

3.8.                      Pareiškėjo pateiktų dokumentų jau po atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo padaryti taisymai, braukymai, nurodant, kad panaikinta 2014 m. buhalterinė pažyma, 2014 m. kovo 19 d. Perdavimo – priėmimo aktas (išbraukta paslaugų vertė 204 000 Lt, 2013 m. kovo 19 d. Susitarimas prie 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047, PVM sąskaita – faktūra 2014 m. kovo 19 d. (INO Nr. 049) perbraukta, PVM sąskaita faktūra 2014 m. kovo 21 d. (SUVIC Nr.090) perbraukta) nesudaro prielaidos vertinti susidariusios situacijos kitaip, nei įvertino Inspekcija mokestinio patikrinimo metu ar FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu. Tokie Įstaigos vadovo, kuris atsakingas už tvarkingos buhalterinės apskaitos organizavimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.), veiksmai rodo tik vieną siekį – sumažinti PVM apmokestinamųjų sandorių sumą 168 595 Lt, tuo pačiu sumažinant ir 35 405 Lt pardavimo PVM, bei siekiama 2018 m. rugsėjo 11 d. patikslintoje 2014 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaruoti tą pačią mokėtiną į biudžetą 7 175 Lt PVM sumą, kaip ir galiojančioje, priimtoje 2015 m. vasario 25 d. deklaracijoje, t. y. išvengti mokėtinų mokesčių.

3.9.                      Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi K. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį ir (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį, išteisintas pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

3.10.                      Pareiškėjas, realiai nepatyręs ūkinės komercinės veiklos sąnaudų (168 595,03 Lt), pagal išrašytą 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090), nepagrįstai minėtą sumą priskyrė leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį. Centras nurodė, kad mokymo paslaugų pagal 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090) nesuteikė, 2018 m. rugsėjo 12 d. pateiktoje patikslintoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204N už 2014 metus nedeklaravo 168 595 Lt pajamų.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Inovatika“ skundą atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo ir Šiaulių AVMI Sprendimo, kuriais pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuotas PVM, PVM delspinigiai ir paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

6.1.                      Šiaulių AVMI, vykdydama 2018 m. gegužės 24 d. pavedimą tikrinti Nr. (41.2) FR0773-1093, atliko pareiškėjo 2013–2014 m. PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota 10 254 Eur PVM ir 6 868,92 Eur PM. Šiaulių AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.

6.2.                      Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė PVMĮ nuostatas (58 str. 1 d., 64 str. 9 d. 1 p.), nes už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 10 254 Eur už konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugas pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090), nors paslaugos nebuvo realiai suteiktos, todėl, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, papildomai buvo apskaičiuota 10 254 Eur PVM. Šiaulių AVMI Sprendimu taip pat apskaičiavo 4 900 Eur PVM delspinigių ir paskyrė 3 076 Eur PVM baudą.

6.3.                      Mokestinio patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes į 2014 metų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 168 595 Lt pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090) už paslaugas, kurios nebuvo atliktos, todėl, vadovaujantis PMĮ 4 ir 5 straipsniais, už 2014 metus apskaičiuota 183 112 Lt apmokestinamojo pelno ir 6 868,92 Eur PM. Šiaulių AVMI Sprendimu pareiškėjui papildomai apskaičiavo 2 566,76 Eur PM delspinigių ir paskyrė 2 060 Eur PM baudą.

6.4.                      VMI Sprendimu buvo patvirtintas Šiaulių AVMI Sprendimas.

6.5.                      Iš Patikrinimo akto matyti, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo PVM nepriemoką, rėmėsi Išvada, kurioje nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad Centras (užsakovas) ir VŠĮ „Inovatika“ (paslaugų teikėjas) 2012 m. kovo 19 d. sudaryta Apsaugos paslaugų teikimo sutartis Nr. 0047, pagal kurią susitarė dėl užsakovo patalpų elektroninės ir video apsaugos 24 val. per parą. Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta sutarties vertė –205 000 Lt. Užsakovas sumoka bankiniu pavedimu arba atskiru susitarimu paslaugų teikėjui pinigų nemoka, tokiu atveju iki 2016 m. kovo 19 d. paslaugų teikėjas iš užsakovo privalo gauti konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugų, kurių bendra vertė negali viršyti 6 punkte nurodytos sumos.

6.6.                      2012 m. kovo 20 d. susitarimu „Dėl apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047 pakeitimo“ sutartis įsigalioja nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2016 m. kovo 19 d., už suteiktas paslaugas atsiskaitoma pasirašant paslaugų priėmimo–perdavimo aktus ir suteikiamos paslaugos įvertinamos tokiomis datomis: 2014 m. kovo 19 d. – 204 000 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 500 Lt, 2015 m. gruodžio 31 d. – 250 Lt, 2016 m. kovo 19 d. – 250 Lt. 

6.7.                      Pagal 2013 m. kovo 19 d. pasirašytą susitarimą prie 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr.0047, pagal kurį užsakovas paslaugų teikėjui pinigų nemoka, nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 19 d. paslaugų teikėjas iš užsakovo privalo gauti konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugų, kurių bendra vertė 205 000 Lt.

6.8.                      Išvadoje nurodyta, kad pateiktas 2013 m. spalio 31 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, bet buhalterinėje apskaitoje ūkinės operacijos pagal šį dokumentą neatvaizduotos.

6.9.                      Išvadoje nurodyta, kad tarp pateiktų dokumentų yra 2014 m. kovo 19 d. perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo VšĮ „Inovatika“ (paslaugų teikėjas) perduoda, o Centras (užsakovas) priima faktiškai suteiktas ir užsakovo teigiamai įvertintas apsaugos paslaugas, kurių vertė yra 204 000 Lt.

6.10.                      VšĮ „Inovatika“ (pardavėjas) 2014 m. kovo 19 d. Centrui (pirkėjas) išrašė PVM sąskaitą faktūrą (INO Nr. 049), suma 168 595,03 Lt, PVM suma 35 404,97 Lt, viso – 204 000 Lt. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta: už suteiktas paslaugas pagal 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0047, 2012 m. kovo 20 d. susitarimą „Dėl apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047 pakeitimo“, 2013 m. kovo 19 d. susitarimą prie 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų peikimo sutarties Nr. 0047 ir 2014 m. kovo 19 d. perdavimo–priėmimo aktą. Centras (pardavėjas) 2014 m. kovo 21 d. Įstaigai išrašė PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090), suma 168 595,03 Lt, PVM suma 35 404,97 Lt, viso – 204 000 Lt, kurioje nurodyta: „avansas pagal 2012-03-19 apsaugos paslaugų telkimo sutartį Nr. 0047, 2012-03-20 susitarimą „Dėl apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047 pakeitimo“.

6.11.                      Išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktą VšĮ „Inovatika“ apsaugos darbuotojų budėjimo žurnalą už 2013 metus (žurnalas pildytas kiekvieną dieną) nustatyta, jog Centras objekte apsaugos darbus vykdė nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. (žurnalas pildytas kiekvieną dieną), apsaugos darbuotojų budėjimo žurnale nurodyti gedimai ar pažeidimai.

6.12.                      Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus VšĮ „Inovatika“ apyvartos žiniaraščius už 2014 metus nustatyta, kad pagal 2014 m. kovo 19 d. Centrui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (INO Nr. 049) suteiktų paslaugų suma (168 595,03 Lt) atvaizduota balansinėje sąskaitoje Nr. 505 „Suteiktų paslaugų pajamos“, PVM suma 35 404,97 Lt įtraukta į sąskaitą Nr. 4484 „Mokėtinas PVM mokestis“.

6.13.                      Pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. Įstaigai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090) suma (168 595,03 Lt) įtraukta į sąskaitą Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, PVM suma 35 404,97 Lt įtraukta į sąskaitą Nr. 2431 „Gautinas PVM“.

6.14.                      VšĮ „Inovatika“ dėl sandorių tarp VšĮ „Inovatika“ ir Centro iš dalies tikslino PVM deklaracijas už 2014 m. kovo mėn.

6.15.                      Mokestinio patikrinimo metu 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., VšĮ „Įnovatika“ direktorius K. N. pateiktuose paaiškinimuose teigė, kad 2016 m. kovo 18 d. tarp VšĮ „Inovatika“, atstovaujamos direktoriaus K. N. ir Centro, atstovaujamo l. e. direktoriaus pareigas K. N., surašytas dokumentas (pavadinimu „Deklaracija“), kuriame nurodyta, kad 2012 m. kovo 19 d. sutartis Nr. 0047 laikytina ne komercinio pobūdžio bendradarbiavimo sutartimi, todėl bendra sutarties kaina yra panaikinama, ji prilyginama 0 Eur, paslaugų perdavimo–priėmimo aktuose atsisakoma finansinių dalių, kainos už bet kokias šiuose aktuose paminėtas paslaugas minimalizuojamos iki 0 Eur, išrašytos ir deklaruotos 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra( INO Nr. 049) ir 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra (SUVIC Nr.090) yra nedelsiant naikintinos.

6.16.                      Mokestinio patikrinimo metu buvo vertinami VšĮ „Inovatika“ pateikti dokumentai, kuriuose jau po atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo padaryti taisymai, braukymai, nurodant, kad panaikinta pagal 2016 m. deklaraciją, kuri surašyta 2016 m. kovo 18 d., 2014 m. buhalterinė pažyma, 2014 m. kovo 19 d. Perdavimo–priėmimo aktas, išbraukta paslaugų vertė 204 000 Lt, 2013 m. kovo 19 d. Susitarimas prie 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047, 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (INO Nr. 049) perbraukta, 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra (SUVIC Nr.090) perbraukta.

6.17.                      Dėl VšĮ „Inovatika“ sandorių su Centru buvo atliktas VšĮ Nacionalinis tyrimų biuras operatyvus patikrinimas, 2018 m. spalio 10 d. surašyta Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Centras: 2014 m. balandžio 24 d. pateiktoje PVM deklaracijoje FR0600 bei 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2015 m. birželio 14 d. pateiktose patikslintose PVM deklaracijose už 2014 m. kovo mėn. deklaravo 188 595 Lt apmokestinamų sandorių ir 39 605 Lt pardavimo PVM sumą, 35 505 Lt atskaitomo PVM sumą; 2014 m. lapkričio 11 d., 2015 m. gegužės 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. pateiktose patikslintose PVM deklaracijose už 2014 m. kovo mėn. deklaravo 20 000 Lt apmokestinamų sandorių ir 4 200 Lt pardavimo PVM sumą, 872 Lt atskaitomo PVM sumą.

6.18.                      Centras keitė Pelno mokesčio deklaracijų už 2014 m. duomenis: 2015 m. balandžio 30 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204N už 2014 metus deklaravo 202 394 Lt ūkinės komercinės veiklos pajamų, 200 713 Lt leidžiamų atskaitymų, 1 681 Lt veiklos pelno sumą; 2018 m. rugsėjo 12 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204N už 2014 metus deklaravo 33 637 Lt ūkinės komercinės veiklos pajamų, 31 956 Lt leidžiamų atskaitymų, 1681 Lt veiklos pelno sumą.

6.19.                      Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą Centro registrą „Išrašytos sąskaitos“ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad registre nėra atvaizduota Centro 2014 m. kovo 21 d. Įstaigai išrašyta PVM sąskaita faktūra (SUVIC Nr. 090), už 168 595,03 Lt, PVM suma 35 404,97 Lt.

6.20.                      Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą Centro registrą „Gautos sąskaitos“ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad minėtu laikotarpiu registre neužregistruota Centrui išrašyta Įstaigos 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (INO Nr. 049), paslaugų vertė 168 595,03 Lt, PVM suma 35 404,97 Lt.

6.21.                      Operatyvaus patikrinimo metu VšĮ Nacionalinis tyrimų biuras pateikė Centro 2014 m. kovo 21 d. VšĮ „Inovatika“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090, suma – 168 595,03 Lt, PVM suma – 35 404,97 Lt, viso – 204 000 Lt). PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta: „avansas pagal 2012-03-19 apsaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0047, 2012-03-20 susitarimą „Dėl apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047 pakeitimo“.

6.22.                      VšĮ Nacionalinis tyrimų biuras, atliekamo operatyvaus patikrinimo metu 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d., pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Centras mokymo paslaugų pagal 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090) už 168 595,03 Lt nesuteikė. Centras tikslino 2014 m. lapkričio 11 d., 2015 m. gegužės 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM deklaraciją už 2014 m. kovo mėn., kurioje sumažino apmokestinamų sandorių sumą 168 595 Lt, pardavimo PVM sumą sumažino 35 405 Lt.

6.23.                      Centras 2018 m. rugsėjo 11 d. patikslintoje PVM deklaracijoje už 2014 m. kovo mėn. nedeklaravo apmokestinamų sandorių už 168 595 Lt ir nedeklaravo 35 405 Lt pardavimo PVM sumos.

7.       Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 10 254 Eur ir į 2014 metų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 168 595 Lt už konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugas pagal Centro pareiškėjui išrašytą 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (SUVIC Nr. 090), nors paslaugos nebuvo realiai suteiktos, todėl Šiaulių AVMI teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 10 254 Eur PVM, 4 900 Eur PVM delspinigių, paskyrė 3 076 Eur PVM baudą, taip pat pagrįstai, vadovaudamasi PMĮ 4 ir 5 straipsniais, už 2014 metus apskaičiavo 183 112 Lt apmokestinamojo pelno ir 6 868,92 Eur PM, 2 566,76 Eur PM delspinigių, paskyrė 2 060 Eur PM baudą. 

8.       Teismas pažymėjo, kad iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog Šiaulių AVMI ir VMI ginčijamuose sprendimuose nustatytas aplinkybes pagrindė surinktais įrodymais, o pareiškėjas, nors ir turėjo galimybę, tačiau teismui nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo ginčijamuose sprendimuose nustatytas aplinkybes vertinti kitaip ir jas paneigti, remiantis pareiškėjo argumentais. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriai tinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, nepadarė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo sudarytas sandoris, kuris buvo užfiksuotas ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, civilinėje byloje vertinamas pagal civilinius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tačiau nagrinėjamo ginčo objektas yra mokestiniai teisiniai santykiai, reguliuojami mokesčių teisės normomis, todėl dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo pagal atskirų teisės šakų normas pareiškėjui gali kilti skirtingos teisinės pasekmės. Teismas išaiškino, kad ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti pareiškėjo veiksmai yra pagrindas mokestiniams teisiniams santykiams atsirasti, kurie, sprendžiant šį ginčą, turi būti vertinami tik mokesčių teisės aspektu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde minimi sprendimai civilinėje byloje ir šioje administracinėje byloje neprieštarauja vienas kitam.

10.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad mokesčių administratorius, užtikrindamas, jog būtų tinkamai mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo ar civilinio proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo abejonės dėl FNTT tyrimo metu surinktos informacijos yra nepagrįstos.

III.

11.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visapusiškai ir objektyviai neištirtos visos bylos aplinkybės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas dėl to, kad, priimant šį sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos ir analizuotos tik atsakovo pateiktos aplinkybės ir teiginiai, pagrindžiantys jo poziciją, o pareiškėjo teiginiai ir pateikta informacija visiškai neanalizuoti, tik deklaratyviai nurodant, kad pareiškėjas neteisus.

12.3.                      Visiškai nebuvo vertintas pirmosios instancijos teismui pateiktas faktas, kad Šiaulių AVMI Įstaigai išduotoje 2017 m. liepos 27 d. Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymoje patvirtinama, kad pagal iki 2017 m. liepos 26 d. pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis pareiškėjas 2017 m. liepos 26 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigu fondais, todėl VšĮ „Inovatika“ biudžetui neskolinga. Pareiškėjas prašo išaiškinti, kokia yra minėto dokumento juridinė galia.

12.4.                      Visiškai nebuvo vertinti argumentai apie tai, kad, siekiant užtikrinti PVM neutralumą, valstybės narės savo vidaus teisės sistemoje privalo numatyti galimybę patikslinti kiekvieną sąskaitoje faktūroje neteisingai nurodytą mokestį, jei sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo įrodo, kad jis yra sąžiningas. Toks tikslinimas negali priklausyti nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius vienareikšmiškai traktuoja klaidų taisymą, pripažindamas tik mokestinės prievolės padidinimo galimybes, bet nesumažinimo ar panaikinimo, net jei tam yra teisėtas pagrindas.

12.5.                      Pareiškėjo po ūkinės finansinės veiklos tyrimo padaryti veiksmai (taisymai, braukymai, nurodant, kad panaikinta 2014 m. buhalterinė pažyma, 2014 m. kovo 19 d. perdavimo–priėmimo aktas (išbraukta paslaugų vertė 204 000 Lt, 2013 m. kovo 19 d. Susitarimas prie 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047, 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra (INO Nr. 049) perbraukta, 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra (SUVIC Nr.090) perbraukta)) įrodo pareiškėjo sąžiningumą, nes kiekvienas teisės subjektas, priėmęs atitinkamą dokumentą turi teisę jį panaikinti, jei nustatoma, kad jis yra neteisingas, netinkamas. Nei VMI, nei teismas nepaneigė pareiškėjo teisės panaikinti atitinkamus dokumentus, tik vienpusiškai teigė, kad tokie veiksmai yra mokėtinų mokesčių vengimas, bet neanalizavo ir nevertino pateiktų faktų dėl sutartyje numatytų paslaugų neatlygintinumo, dėl apmokestinimo pagrindo ir pan. Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar pareiškėjas, kaip teisės subjektas, turėjo teisę panaikinti PVM sąskaitą faktūrą, nustatęs, kad ji išrašyta nepagrįstai.

12.6.                      Visiškai neįvertinta 2012 m. kovo 19 d. apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 0047 (su visais ją lydinčiais pakeitimais) šalių valia, t. y. susitarimas dėl paslaugų neatlygintinumo, nors PVM apmokestinami tik sandoriai už atlygį. Norint paslaugą apmokestinti PVM, reikia, jog ji būtų įteisinta, remiantis įteisintu ryšiu atliekama veikla turi teikti abipusę naudą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atlygį turi būti įmanoma išreikšti pinigais, taip pat atlygis yra subjektyvi vertė, apmokestinimo pagrindą už paslaugų teikimą sudaro realiai gautas atlygis, o ne pagal objektyvius kriterijus apskaičiuota vertė. Nei viena institucija (VMI, FNTT, teismas) apie realiai gautą atlygį nekalba, nes jo nėra, o tai rodo, kad VMI siekia apmokestinti objektą nesantį mokesčio objektu. Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar PVM ir PM objektu yra realiai negautas atlygis.

12.7.                      Nei viename tyrime Įstaigos atžvilgiu nenustatyta mokesčių vengimo, manipuliavimo ar kitokio pobūdžio schema, neįvardintos transakcijos ir pan., o tai rodo, kad pareiškėjas nėra pažeidėjas ir neturėjo tikslo jokiai mokestinei naudai gauti, todėl jam priskaičiuoti PVM, PM, su jais susijusios baudos ir delspinigiai pažeidžia ne tik pareiškėjo interesus, bet ir teisingumo, protingumo principus bei teisinės valstybės koncepciją.

13.       Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

14.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo identiškus argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuotas PVM dėl to, kad bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM pagal pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nors paslaugos nebuvo realiai suteiktos, taip pat papildomai apskaičiuotas pelno mokestis, dėl to, kad į sąnaudas nepagrįstai buvo įtraukta atitinkama suma, nes paslaugos nebuvo atliktos, apskaičiuoti delspinigiai ir baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus vyksta dėl to (1) ar mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo papildomai mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, nustatęs, kad pareiškėjas į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUVIC Nr. 090, konstatavus, jog joje nurodytos ūkinės operacijos nėra realiai įvykusios; (2) ar mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo papildomai mokėtiną pelno mokesčio sumą ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, dėl 168 595,03 Lt sumos pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUVIC Nr. 090, už konsultavimo, mokslinio tyrimo ir švietimo paslaugas, kurios nebuvo atliktos. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti ir nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 10 254 Eur ir į 2014 metų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 168 595 Lt pagal VšĮ Centro 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUVIC Nr. 090.

18.       Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

19.       Visų pirma, teismas primena, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šių teisės normų turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sąlygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-442/2015 ir kt.).

20.       Mokesčių administratoriaus nuomone, pareiškėjas į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUVIC Nr. 090, neįvykusi ūkinė operacija sąlygoja papildomas PVM, PM sumas, baudas ir delspinigius. Iš skundžiamų mokesčio administratoriaus patikrinimo akto, sprendimų, spręstina, kad mokesčių administratoriaus teiginiai yra motyvuoti, pagrįsti įrodymais. Taigi, mokesčių administratorius pareigas, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje, įvykdė.

21.       Kaip nurodyta šios nutarties 19 p. ir 20 p. mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo aktu privalėjo pateikti įrodymus, kad mokestį deklaravo, apskaičiavo ir sumokėjo tinkamai. Tai byloje nėra padaryta. Iš apelianto teiginių neišplaukia, kad ginčo ūkinės operacijos buvo atliktos. Be to, VšĮ Nacionalinis tyrimų biuras (kaip minėta, iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvęs Centras), atliekamo operatyvaus patikrinimo metu 2018 m. rugsėjo 12 d.ir 2018 m. rugsėjo 21 d., pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Centras mokymo paslaugų pagal PVM sąskaitą faktūrą SUVIC Nr. 090 už 168 595,03 Lt nesuteikė (II t., b. l. 105–108). Kad ginčo paslaugos nebuvo suteiktos patvirtina ir kita bylos medžiaga, be kita ko, ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-444-953/2015.

22.        Iš apeliacinio skundo taip pat neišplaukia, kad pareiškėjas nebuvo į PVM atskaitą įtraukęs 10 254 Eur ir į 2014 metų sąnaudas nebuvo įtraukęs 168 595 Lt pagal Centro 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUVIC Nr. 090. Apeliantas pateikė samprotavimus, bet jų nesusiejo su byloje taikytina teise ir patikrinimo metu nustatytais faktais ir neteisingo mokesčių apskaičiavimo neįrodė.

23.       Apeliantas teigia, kad turi būti įvertinta tai, jog 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos VšĮ „Inovatika“ išduotoje Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymoje patvirtinama, kad pagal iki 2017 m. liepos 26 d. pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis VšĮ „Inovatika“ 2017 m. liepos 26 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, vadinasi, VšĮ „Inovatika“ biudžetui neskolinga. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Patikrinimo aktas surašytas 2018 m., t. y. vėliau nei minėta pažyma. Būtent patikrinimo metu ir buvo daromi priešpriešiniai patikrinimai, renkami gausūs duomenys ir buvo nustatytos aplinkybės tapusios mokesčių apskaičiavimo pagrindu. Be to, mokesčiai mokami realiai egzistuojančių ūkinių faktų pagrindu, o ne pažymų pagrindu. Todėl apelianto nurodyta pažyma nustatytų ginčo aplinkybių nepaneigia ir prievolės mokėti mokesčius nepanaikina.

24.       Apeliantas teigia, kad jis turi teisę taisyti dokumentus. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-444-953/2015 konstatavo, kad K. N., būdamas VšĮ „Inovatika“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB „Inovatika“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, 2014 m. kovo mėn. 19 d., Centras išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija INO Nr. 049 už neatliktus darbus, sumoje 204 000 Lt ir minėtą neįvykusią ūkinę operaciją įtraukė į VšĮ „Inovatika“ 2014 m. sausio–kovo mėn. tvarkytą buhalterinę apskaitą. Taip pat bendrosios kompetencijos teismas nustatė, kad K. N. į VšĮ „Inovatika“ pridėtines vertės mokesčių deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų tiekimų vertę ir neapskaičiavo sumokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ „Inovatika“ 2013 m., 2014 m. sausio–kovo mėn. gautas pardavimo pateikė Šiaulių AVMI. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-616/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016 iš esmės paminėtos teismo išvados patvirtintos. Iš baudžiamosios bylos bei nagrinėjamos administracinės bylos darytina išvada, kad K. N. turėjo galimybę savo nuožiūra taisyti tiek VšĮ „Inovatika“, tiek Centro dokumentus, ir tie pataisymai buvo daromi siekiant išvengti baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės, o ne realiai atspindėti ūkinius faktus. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-616/2016 konstatavo, kad „nėra jokio pagrindo laikyti, kad K. N. teisingų duomenų deklaracijose nenurodė sąžiningai klysdamas ar dėl kitų objektyvių aplinkybių“. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Todėl teismas atmeta tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra neigiamos įsiteisėjusiu nuosprendžiu patvirtintos aplinkybės.

25.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijas teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Inovatika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius