Civilinė byla Nr. 2A-1059-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39623-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Transmisija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transmija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sport IN Grupė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės 2690 Eur skolą, 72,51 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė užsakė iš ieškovės darbus, nurodytus 2018 m. gegužės 17 d. sąskaitoje faktūroje JON Nr. 4180505 (6 vnt. metalinių laiptų, iš jų 5 vnt. x 680 Eur, 1 vnt. x 780 Eur, iš viso 4180 Eur). Kai ieškovė atsakovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 25 d. sumontavo 6 vnt. metalinių laiptų, atsakovė užsakė 5 vnt. medinių laiptų pakopų ir 5 vnt. metalinių aikštelių, kurias ieškovė atsakovei sudėjo 2018 m. liepos 4 d. Šie darbai nurodyti 2018 m. liepos 3 d. sąskaitoje faktūroje JON Nr. 4180508 (5 vnt. medinės pakopos x 80 Eur, 5 vnt. metalinės aikštelės x 160 Eur, iš viso 1200 Eur). Atsakovė iš ieškovės neužsakė laiptų turėklų įrengimo, dažymo darbų. Nei dėl 6 vnt. metalinių laiptų nei dėl 5 vnt. medinių pakopų, nei dėl 5 vnt. metalinių aikštelių atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Papildomus darbus – 5 vnt. medinių pakopų ir 5 vnt. metalinių aikštelių atsakovė užsakė, kai metaliniai laiptai jau buvo pagaminti, tai įrodo, kad pretenzijų ieškovei atsakovė neturėjo. Atsakovė priėmė ieškovės darbus ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Atsakovė iš dalies už atliktus darbus atsiskaitė, tačiau liko skolinga 2690 Eur.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė darbus atliko iki 2018 m. gegužės 17 d. Iki visų darbų atlikimo atsakovė ne kartą žodžiu informavo ieškovę apie pastebėtus trūkumus, t. y. kad pagaminti ir montuojami laiptai neatitinka saugumo reikalavimų, laiptų pakopos yra per siauros bei nepatogios, laiptų pakopos nebuvo tinkamai pritvirtintos prie laikančių konstrukcijų, laiptai įrengti be turėklų. Darbų trūkumus ištaisė UAB „Sonveras“, tačiau dėl ieškovės klaidos nepavyko ištaisyti vieno iš pagrindinių trūkumų – laiptų pločio (gylio). Atsakovės teigimu, kokybiškai atliktų darbų santykis sudaro apie 45–50 proc. visų sutartų darbų, todėl atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. ieškovei pervedė 1200 Eur, 2018 m. liepos 3 d. pervedė likusią 600 Eur sumą. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros nėra išankstinės, jomis buvo įforminti jau atlikti darbai, o tai rodo, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gegužės 17 d. Atsakovei nebuvo pateiktas pasirašyti joks darbų perdavimo aktas, todėl darbai nelaikomi priimtais. Nurodė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose pavaizduoti ne atsakovės, o kiti laiptai, net jei tai atsakovei montuoti laiptai, nėra aišku, kada nuotraukos darytos, todėl negali būti laikomos patikimais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 2690 Eur skolą, 72,51 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2802,51 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 884 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės užsakymu atliko 6 vnt. metalinių laiptų, 5 vnt. metalinių aikštelių ir 5 vnt. medinių pakopų gamybą ir montavimą. Ieškovė už atliktus darbus išrašė atsakovui 2018 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180505 4180 Eur sumai, 2018 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180508 1200 Eur sumai ir pateikė jas atsakovei. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovė šias PVM sąskaitas gavo ir iš dalies atsiskaitė su ieškove – 2018 m. gegužės 31 d. pervedė ieškovei 2090 Eur pagal 2018 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180505; 2018 m. liepos 3 d. – 600 Eur pagal 2018 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180508, tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei 2090 Eur pagal 2018 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą ir 600 Eur pagal 2018 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
6. Teismas nurodė, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šalis siejo žodinė rangos sutartis, kuria atsakovė užsakė ieškovei pagaminti ir sumontuoti 6 vnt. laiptų už 4180 Eur, o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovui už atliktus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tačiau šalys skirtingai aiškino susitarimo turinį, t. y. ieškovė teigė, kad su atsakove susitarė, jog už nurodytą kainą jis pagamins metalinius laiptus (laiptų metalinę konstrukciją), vėliau papildomai užsakytos laiptų aikštelės ir medines pakopas, o atsakovė teigė, kad ji už nurodytą kainą užsakė ieškovei pagaminti ir sumontuoti laiptus iki visiško paruošimo juos naudoti, t. y. įskaitant ne tik metalinę laiptų konstrukciją, bet ir metalines laiptų aikšteles, medines laiptų pakopas, turėklus ir pakopų bei turėklų dažymą.
7. Atsakovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybę, jog buvo tartasi dėl laiptų, įskaitant metalinę laiptų konstrukcinę dalį, laiptų aikšteles, medinių pakopų, porankių gamybos ir jų dažymo patvirtina tai, jog tai atitinka jo susiformavusį požiūrį ir praktiką darbe, t. y. kad vienas rangovas nuo pradžios iki galo atliktų konkretų darbą (šiuo atveju, laiptų gamybą ir montavimą) kaip visumą, nes tuomet yra paprasčiau dėl trūkumų šalinimo ir kitų iš atliktų darbų kylančių problemų operatyvaus sprendimo. Teismas vertino, kad tokie atsakovės atstovo bendro pobūdžio paaiškinimai dėl darbo organizavimo tvarkos šioje konkrečioje situacijoje neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog šalys už nurodytą kainą susitarė dėl metalinių laiptų konstrukcinės dalies, laiptų su medinėmis dalimis pagaminimo ir jų dažymo.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje 2018 m. gegužės 22 d. rangos sutarties, sudarytos su UAB „Sonveras“, 1.1.2–1.1.3 punktuose šalys atskirai susitarė dėl laiptų turėklų įrengimo, laiptų dažymo ir šių darbų kainos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės paaiškinimais nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog pavyzdiniai laiptai buvo sumontuoti objekte pakankamą laiko tarpą, kad atsakovė galėtų juos įvertinti, tačiau jokių pretenzijų, pastabų atsakovė ieškovei nepareiškė, bet patvirtino užsakymą kitiems laiptams. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto projektų vystytoja, atsakovės direktorius yra ir statybos techninis prižiūrėtojas, todėl jam turėjo žinomi techniniai reikalavimai keliami laiptams. Užsakovė turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu darbų atlikimo metu pasidaro aišku, kad jie nebus tinkamai atlikti, užsakovė turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą reikalavimo neįvykdo – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 3 dalys). Kad atsakovė būtų ėmusis tokių veiksmų (reikalavusi, kad ieškovė pabaigtų laiptus pagal šalių susitarimą (uždėtų metalines aikšteles pakopas, porankius, nudažytų) iki ar po atsakovės nurodomos ieškovės darbų atlikimo datos (2018 m. gegužės 17 d.), byloje duomenų nėra.
9. Remdamasis tuo kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šalys susitarė, jog ieškovė atsakovės užsakymu pagamins ir sumontuos 6 vnt. metalines laiptų konstrukcijas už 4180 Eur (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagamino ir atsakovės objekte sumontavo 6 vnt. metalinių laiptų konstrukcijų ir šios konstrukcijos šiuo metu yra naudojamos tuose objektuose. Nors, kaip nurodo atsakovė, byloje nėra ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau atsakovė, kuriai, kaip buvo atsakovės atstovo paaiškinta teismo posėdyje, ypač aktualus buvo darbų atlikimo terminas, jau 2018 m. gegužės 22 d. sudarė su UAB „Sonveras“ 6 vnt. laiptų defektų taisymo rangos sutartį ir 2018 m. gegužės 25 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovė priėmė UAB „Sonveras“ atliktus laiptų taisymo darbus. Tačiau jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl nekokybiškai atliktų metalinių laiptų konstrukcijos darbų, į bylą nėra pateikta. Teismo vertinimu, tai sudaro prielaidą spręsti, kad 2019 m. gegužės 22 d. rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Sonvera“, 1.1.1 punkte nurodytas sutarties objektas – 6 vnt. laiptų defektų taisymas vienareikšmiškai nesuponuoja išvados, jog buvo tartasi dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų ar klaidos, kaip teigia atsakovė, ištaisymo. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo informuota apie nekokybiškai atliktą darbą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nuo tada, kai 2017 m. birželio mėnesį buvo atlikti atsakovės objektų matavimai, buvo aišku ir abiem šalims žinoma ar turėjo būti žinoma, kad pagal konkrečius atsakovo objektų parametrus nėra objektyvios galimybės įrengti laiptus pagal techninius reikalavimus, todėl, anot ieškovės, jis ir padarė pavyzdinius laiptus prieš įvykdydamas susitarimą, atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Sonveras“ taip pat neištaisė vieno iš pagrindinių trūkumų – laiptų pločio gylio.
10. Teismas pažymėjo, kad rangos sutartimi sutartų darbų, t. y. darbų rezultato samprata apibrėžta CK 6.663 straipsnyje ir siejama ne su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Teismas vertino, kad atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, jog pagamintos metalinės laiptų konstrukcijos atitiko šalių susitarimą. Dėl to teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų ji sumažino kainą, todėl tik iš dalies sumokėjo ieškovei pagal sąskaitas faktūras. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovui įstatymas savo pasirinkimu suteikia teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje, išskyrus tuos atvejus, jei įstatymas ar sutartis nustato ką kitą (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tuo atveju, kai rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, įstatymas suteikia teisę užsakovui nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalavimų ieškovei dėl darbų trūkumo nėra pareiškusi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę, jog sumažina darbų (metalinių laiptų) kainą dėl to, kad atlikti darbai neatitinka šalių susitarimo.
11. Teismas nurodė, kad keisti konkrečią, sutartyje nustatytą kainą galima ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tačiau įstatyme nustatyta, jog atsiradus poreikiui keisti sutartą kainą rangovas privalo apie tai informuoti užsakovą.??? ??Teismas sprendė, kad byloje nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovei poreikis metalinėms laiptų aikštelėms ir uždėti laikinas (darbines) laiptų pakopas atsirado po to, kai ieškovė pagamino ir sumontavo laiptus, todėl atsakovė papildomai užsakė ieškovei medines laiptų pakopas ir laiptų aikšteles. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad laiptų aikštelės ir ieškovės medinės pakopos yra naudojamos šiuo metu atsakovei priklausančiuose objektuose. Byloje nėra atsakovės pretenzijų, kuriose būtų nurodyti konkretūs šių ieškovės atliktų darbų trūkumai. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2018 m. liepos 3 d. pervedė ieškovei pusę sumos, t. y. 600 Eur, paskirtyje nurodydama, kad tai yra mokėjimas pagal 2018 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180508 (laiptų pakopos ir aikštelės). Dėl to teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad dėl atsakovei nežinomų priežasčių tą pačią dieną, kai buvo atliktas atsakovo 600 Eur mokėjimas, ieškovė be jokio pagrindo pateikė 2018 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180508.
12. Teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartį, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 2690 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 72,51 Eur palūkanų ir 40 Eur sumą ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė, jog ieškovė atsakovės užsakymu už 4180 Eur kainą pagamins ir sumontuos tik 6 vnt. metalinių laiptų konstrukcijų, be jokių kitų papildomų darbų. Teismas netinkamai vertino tiek byloje pateiktus žodinius paaiškinimus, tiek ir rašytinius įrodymus, todėl padarė visiškai neteisingą išvadą, kad atsakovė už 4180 Eur kainą buvo užsakęs tik metalines laiptų konstrukcijas, tuo tarpu poreikis metalinėms laiptų aikštelėms ir uždėti laikinas (darbines) laiptų pakopas atsirado po to, kai ieškovė pagamino ir sumontavo laiptus, todėl atsakovė neva papildomai užsakė iš ieškovės medines laiptų pakopas ir laiptų aikšteles.
13.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė (rangove) jokios sutarties neparengė, savo teikiamą laiptų gamybos paslaugą ir kainas apibūdino žodžiu, todėl atsakovė su ieškove žodžiu sutarė dėl laiptų 6 kotedžams pagaminimo ir montavimo. Nors įstatyme yra leidžiama nesudaryti rašytinės rangos sutarties, tačiau šiuo atveju ieškovė, ginčui pasiekus teismą, ėmė piktnaudžiauti ir siaurinti šalių žodinio susitarimo esmę, teigdama, kad ji neva turėjo pagaminti ne naudojimui tinkamus laiptus, tačiau tik laiptų metalinį rėmą.
13.3. Atsakovė su ieškove tarėsi ne dėl atskirų laiptų dalių (metalinių laiptų konstrukcijų) pagaminimo, bet dėl pilno laiptų pagaminimo ir sumontavimo (dėl metalinių konstrukcijų, laiptų pakopų, turėklų, laiptų aikštelės pagaminimo, turėklų ir pakopų dažymo). Atsakovė buvo orientuota į rezultatą ir kuo greitesnį darbų atlikimą, todėl atsakovė kreipėsi tik į vieną laiptus galintį pagaminti ir įrengti subjektą (ieškovę) ir užsakė pilną laiptų komplektą, o ne atskiras laiptų dalis. Laiptus atsakovė suprato kaip pilnus įrengimus, kuriais galima naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį, o ne kaip metalines konstrukcijas – metalinį rėmą, ant kurio dar turi būti montuojamos kitos laiptų dalys, kad laiptais būtų galima vaikščioti.
13.4. Ieškovės byloje teikti paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš pradžių ieškovė teigė, kad neatlieka medžio darbų, neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės patirties su medžio darbais, todėl su atsakove tarėsi tik dėl metalinių laiptų (laiptų konstrukcinės dalies), pažymėjo, kad užsakymo dėl medinių pakopų, porankių gamybos ir jų dažymo net nebūtų sutikęs imtis. Po to ieškovė pati patvirtino, kad pagamino ir sumontavo medines laiptų pakopas penkiems atsakovo kotedžams ir už tai netgi išrašė sąskaitas. Galiausiai ieškovė aiškino, kad jos pagamintos ir sumontuotos medinės laiptų pakopos buvo tik laikinos, pavyzdinės ir skirtos statybininkams laipioti. Tai, kad ieškovė ėmėsi daryti medines laiptų pakopas ir jas sumontavo, akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovės užsakymas apėmė daugiau negu tik metalinės laiptų konstrukcijos parengimą.
13.5. Nors ieškovė teigia, kad medines laiptų pakopas pagamino kaip laikinas, skirtas statybininkams laipioti, tačiau šalys taip niekuomet nesitarė. Ieškovė turėjo pagaminti kokybiškas ir ilgalaikiam naudojimui tinkamas medines laiptų pakopas ir jas sumontuoti, kad laiptais būtų galima naudotis. Ieškovės pagamintos ir sumontuotos laiptų pakopos iki šiol yra naudojamos, nė viename iš kotedžų nebuvo nuimtos, tačiau atsakovės pasamdytas UAB „Sonveras“ jas nušlifuodamas ir nulakuodamas galutinai pritaikė naudojimui, ko nesugebėjo padaryti ieškovė. Ieškovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo nuvykusi į objektą ir pamatė, kad iš tiesų ir dabar eksploatuojamos jo pagamintos pakopos, tik sutvarkytos, nušlifuotos ir nudažytos.
13.6. Teismas pagrįstai nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Sonveras“ buvo sudaryta rangos sutartis, kurioje buvo aiškiai aptarti visi atliktini darbai, tačiau tokią sutartį parengė ir atsakovei pateikė UAB „Sonveras“, priešingai negu ieškovė, kuri neparengė ir atsakovei nepateikė nei rangos sutarties, nei atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto. Ieškovė yra rangovė, teikianti laiptų gamybos paslaugą ir konkrečiai žinanti, kokias paslaugas ji teikia ir už kokią kainą, todėl būtent ieškovė, o ne atsakovė turėjo rūpintis rangos sutarties parengimu ir aiškaus susitarimo dėl užsakomų paslaugų fiksavimu.
13.7. 2018 m. gegužės 17 d. ieškovės išrašyta sąskaita faktūra JON Nr. 4180505 4180 Eur sumai turėjo būti ne už metalines laiptų konstrukcijas, tačiau už 6 vnt. naudojimui tinkamų sumontuotų ir užbaigtų laiptų, tuo tarpu 2018 m. liepos 3 d. sąskaita faktūra JON Nr. 4180508 1200 Eur sumai atskirai už medines pakopas ir aikšteles apskritai neturėjo būti išrašyta ir pateikta atsakovei.
13.8. Esant žodinei rangos sutarčiai, turi būti priimamos ir žodinės pretenzijos dėl atliktų darbų, todėl teismo reikalavimas pateikti rašytines pretenzijas yra perteklinis bei neatitinkantis šalių susitarimo pobūdžio. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad, pamačius įrengtus laiptus, ieškovei buvo pareikštos žodinės pretenzijos, nurodant, jog laiptų kokybė atsakovės netenkina. Tai, kad atsakovė privalėjo kreiptis į kitą rangovą, kuris pašalintų laiptų defektus bei iki galo juos užbaigtų, kad jais būtų galima naudotis pagal paskirtį, įrodo, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas atsakovės netenkino. Logiška, kad joks asmuo, būdamas nepatenkintas darbų rezultatu ar darbų kokybe, iškart neieškotų naujo rangovo, o pirmiausia kreiptųsi į darbus atlikusį asmenį su reikalavimu taisyti trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, matydama jį netenkinantį darbų rezultatą, pirmiausia žodžiu kreipėsi į ieškovę, reikalavo ištaisyti laiptų trūkumus, tačiau tik ieškovei nereaguojant kreipėsi į kitą rangovą.
13.9. Teismas, teigdamas, kad byloje trūksta įrodymų dėl pretenzijų pareiškimo, turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė neparengė ir nepateikė atsakovei jokio darbų perdavimo–priėmimo akto. Aiškindamas rangos darbų perdavimo akto svarbą, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog aukščiau nurodytu aktu yra „įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas“ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju darbų perdavimo aktas ar bet koks kitas dokumentas, atitinkantis CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, atsakovei nebuvo pateiktas pasirašyti. Būtent šiame akte atsakovė būtų galėjusi nurodyti laiptų defektus bei iki galo neatliktus ieškovės darbus, tačiau, manytina, kad ieškovė sąmoningai vengė tokio akto pasirašymo, žinodama, kad atsakovė turės ir reikš pretenzijas. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.
13.10. Teismo nurodyta aplinkybė, kad galbūt UAB „Sonveras“ tvarkė ne ieškovo pagamintus laiptus yra tik prielaida, tačiau ji niekaip nėra pagrįsta jokiomis bylos aplinkybėmis. Atsakovei laiptai buvo reikalingi 6 kotedžams (duomenys neskelbtini), todėl jokių kitų užsakytų laiptų, kuriuos būtų galėjęs taisyti UAB „Sonveras“ nebuvo. UAB „Sonveras“ taisė tik ieškovės pagamintų laiptų defektus, o taip pat užbaigė iki galo ieškovės neatliktus darbus, t. y. šlifavo laiptų pakopas, jas dažė, įrengė laiptų turėklus.
13.11. Nors ieškovė ir teismas nurodo, jog pavyzdiniai laiptai atsakovės objekte buvo sumontuoti pakankamą laiko tarpą, kad atsakovė galėtų juos įvertinti bei pateikti pretenzijas, atsakovės objekte ilgą laiką stovėjo tik metalinis laiptų rėmas (konstrukcija), be jokių pakopų, kurių ieškovas kartu su rėmu nepagamino ir nesumontavo tik dėl jam vienam žinomų priežasčių. Tol, kol ieškovė nebuvo užbaigusi laiptų taip, kaip šalys tarėsi, t. y. kol ant laiptų nebuvo pakopų, kuriomis būtų galima laipioti, nebuvo įmanoma nustatyti ar laiptai yra kokybiški ir tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tik po to, kai buvo sumontuota ne tik laiptų metalinė konstrukcija, tačiau ir laiptų pakopos, buvo nustatyta, kad laiptai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. laiptų pakopos neatitinka aukščio ir pločio standartų, laiptai itin statūs, pakopos gylis (plotis) yra 15,5 cm, pėda netelpa, o apie tai buvo pranešta ieškovui. Atsakovė nėra profesionalė laiptų gamybos srityje, todėl tikėjosi gauti reikalavimus atitinkančius ir patogius naudotis laiptus.
13.12. Aplinkybę, kad laiptai neatitinka reikalavimų, t. y. pakopos gylis (plotis) yra per mažas, pripažino ir pati ieškovė, ir laiptų defektus bandęs ištaisyti UAB „Sonveras“, tačiau net ir jam šio defekto pašalinti nepavyko. Esant situacijai, kai byloje yra nustatyti laiptų pakopų defektai ir visos šalys tai pripažįsta, atsakovė neturi mokėti ieškovei visos jos priskaičiuotos sumos, nes darbai nebuvo atlikti kokybiškai ir tinkamai.
14. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi apeliacinės teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl 6 vnt. metalinių laiptų, 80 vnt. medinių pakopų, 5 vnt. metalinių aikštelių ir tuos darbus atliko tinkamai. Atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nei dėl metalinių laiptų (6 vnt.), nei dėl metalinių aikštelių (5 vnt.), nei dėl medinių pakopų (80 vnt.) niekada nereiškė.
14.2. Byloje pateikti internetinėse svetainėse esantys skelbimai patvirtina, kad ieškovė atliktų darbų (metalinių laiptų konstrukcijų gamybos) įkainiai yra tokie patys (ar didesni) kaip ir siūlomi kitų asmenų. Internetinių skelbimų duomenys patvirtina, kad 1 vnt. laiptų su visomis konstrukcijomis, dažytomis pakopomis ir turėklais rinkoje kainuotų 3500–3900 Eur, todėl nepagrįsta tikėtis, kad ieškovė analogiškus darbus atliktų už šalių sutartą 680–780 Eur kainą. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovei pagaminti metalines laiptų konstrukcijas (metalinius laiptus), pakopas, turėklus, atlikti dažymo darbus, ir patvirtina ieškovės teiginius, kad ji buvo įsipareigojusi pagaminti tik metalines laiptų konstrukcijas.
14.3. Aplinkybę, kad atsakovė užsakė pagaminti tik laikinas, darbininkams laipioti skirtas medines pakopas patvirtina jų kaina – 5 Eur už vienetą. Tokia kaina taikoma paprasto medžio (pušies), nedažytoms pakopoms. Liudytoju apklaustas V. J. 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei užsakius medines pakopas, ieškovė iškart informavo atsakovę, jog su medžio gaminiais ji nedirba, juo labiau neatlieka jokių medžio dažymo darbų, todėl pakopas gali padaryti tik pačias paprasčiausias, laikinas. Atsakovė vėl jokių pretenzijų dėl tokių pakopų ieškovei nepareiškė.
14.4. Atsakovės pozicija nenuosekli. Pateikusi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė apskritai neigė, kad ieškovė atliko medinių pakopų ir metalinių aikštelių montavimo darbus, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė sudėjo pakopas, tačiau nedažytas.
14.5. Kadangi ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti ir neatliko jokių laiptų turėklų įrengimo bei medinių pakopų dažymo darbų, atsakovės argumentai, kad UAB „Sonveras“ taisė ieškovės pagamintų laiptų defektus (t. y. šlifavo laiptų pakopas, jas dažė, įrengė laiptų turėklus), atmestini kaip nepagrįsti.
14.6. Byloje nėra jokių atsakovės teiginius patvirtinančių aplinkybių, kad UAB „Sonveras“ taisė 6 vnt. laiptų defektus. Priešingai nei atsakovė teigė savo procesiniuose dokumentuose, liudytoju apklaustas atsakovės vadovas A. Z. 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės pagamintų metalinių konstrukcijų UAB „Sonveras“ netaisė, tik darė baigiamąją laiptų apdailą, kurios ieškovė net nebuvo įsipareigojusi atlikti.
14.7. Atsakovės byloje pateikti dokumentai, susiję su UAB „Sonveras“ atliktais darbais (UAB „Sonveras“ 2018 m. gegužės 22 d. sudaryta rangos sutartis, 2018 m. gegužės 25 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas, 2018 m. birželio 1 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas ir kt.) vertintini kritiškai, nes ieškovė darbus atsakovės objekte atliko 2018 m. birželio 25 d., o paskutiniai laiptai buvo sumontuoti 2018 m. liepos mėnesio pradžioje. Be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės pagaminti metaliniai laiptai (metalinių laiptų konstrukcijos), 2018 m. birželio 24 d. dar buvo (duomenys neskelbtini), ieškovės dirbtuvėse. Atsakovės vadovas 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių UAB „Sonveras“ ieškovės pagamintus 6 vnt. metalinių laiptų „taisė“ 2018 m. gegužės mėnesį, t. y. kai tie laiptai dar net nebuvo sumontuoti atsakovės objekte.
14.8. Atsakovės vadovas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad už ginčo laiptus ieškovei padarė avansinį mokėjimą. Kadangi atsakovė ieškovei avansinį mokėjimą atliko 2018 m. gegužės 31 d., tai patvirtina, kad ieškovė laiptus atsakovės objekte sumontavo tik gavusi dalinį mokėjimą už darbus ir laiptus, bei paneigia atsakovės poziciją, kad UAB „Sonveras“ taisė ieškovės atliktų darbų trūkumus 2018 m. gegužės mėnesį, t. y. kai laiptai net nebuvo pastatyti.
14.9. Atsakovės vadovas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį jau žinojo ir matė, kad ieškovė netinkamai atliko rangos darbus, tačiau nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių 2018 m. liepos 3 d., kai jau neva žinojo apie ieškovės darbų trūkumus, iš dalies apmokėjo ieškovės 2018 m. liepos 3 d. atsakovei išrašytą sąskaitą faktūrą už medines laiptų pakopas ir metalines plokšteles, deklaratyviai teigdamas, kad taip padarė jo vadovaujama buhalterija.
14.10. Atsakovė niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ir reikalavimo dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad sumažina jos atliktų darbų (metalinių laiptų) kainą dėl to, kad tie laiptai neatitinka šalių susitarimo.
14.11. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės vadovas A. Z. turi statybos magistrantūros išsilavinimą, techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją. Būtent atsakovė, vadovaujama A. Z., buvo objekto, kuriame buvo atliekami ginčo darbai, statytoja ir vystytoja. Tuo tarpu ieškovei metalinių laiptų konstrukcijų užsakymas buvo pirmas, todėl sutartiniuose santykiuose pranašesnė buvo atsakovė. Nagrinėjamu atveju pats atsakovės vadovas išreiškė valią nesudaryti rašytinės rangos sutarties su ieškove, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nesurašė rangos sutarties ir darbų–priėmimo perdavimo akto atmestini kaip nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – antstolio Vaido Drungilo 2019 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 47-19-1121-036-3661. Ieškovės teigimu, nurodytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pateiktas teismui posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį įrodymą kaip pateiktą per vėlai.
18. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota ieškovės darbuotojo telefono ir per jį pasiekiamos vaizdinės informacijos apžiūra, nėra naujas įrodymas, jis tik atkartoja byloje jau esančius įrodymus – fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuoti ieškovės pagaminti laiptai. Kadangi apeliacinės instancijos teismui teikiamas įrodymas, kurį buvo atsisakyta priimti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš esmės nepatvirtina jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nėra toks svarbus, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, ieškovės pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti.
Byloje nustatytos aplinkybės
20. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė atsakovės užsakymu atliko 6 vnt. metalinių laiptų gamybos ir montavimo darbus. Už nurodytus darbus ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180505, pagal kurią mokėtina suma – 4180 Eur. Atsakovė nurodytą faktūrą apmokėjo iš dalies – 2018 m. gegužės 31 d. pervedė ieškovei pusę sąskaitoje nurodytos sumos – 2090 Eur.
21. Ieškovė tame pačiame objekte taip pat atliko 5 vnt. metalinių aikštelių ir 5 vnt. medinių pakopų gamybos ir montavimo darbus. Už šių darbų atlikimą ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą JON Nr. 4180508, pagal kurią mokėtina suma – 1200 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 3 d., atsakovė sumokėjo ieškovei pusę sąskaitoje nurodytos sumos – 600 Eur.
22. Atsakovei neatsiskaitant su ieškove už jos atliktus rangos darbus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą darbų kainos dalį – 2690 Eur.
Dėl šalių sudarytos rangos sutarties aiškinimo ir atliktinų darbų apimties nustatymo
23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį atliktinų darbų apimties. Ieškovė byloje įrodinėja, kad su atsakove buvo susitarta tik dėl metalinių laiptų (metalinių laiptų konstrukcijos) gamybos už 4180 Eur kainą, o vėliau atsakovė papildomai užsakė pagaminti laiptų aikšteles ir laikinas medines pakopas už 1200 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės užsakyti darbai įvardyti ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose, kurias atsakovė priėmė. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą ieškovė už 4180 Eur kainą turėjo visiškai įrengti laiptus, kad jais būtų galima naudotis pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. ieškovė turėjo pagaminti ir sumontuoti metalines laiptų konstrukcijas, laiptų aikšteles ir medines pakopas, taip pat įrengti turėklus ir atlikti turėklų bei pakopų dažymo darbus.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad labiau tikėtina yra tai, jog bylos šalys susitarė, kad ieškovė už 4180 Eur kainą pagamins ir sumontuos tik metalines laiptų konstrukcijas. Išanalizavusi ir įvertinusi ir visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
26. Pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) savo poziciją, jog pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą ieškovė turėjo visiškai įrengti laiptus, kad jais būtų galima naudotis pagal tiesioginę jų paskirtį, grindžia išimtinai tik savo pačios subjektyviu supratimu ir įsivaizdavimu, kad praktikoje visus užsakovo pageidaujamus darbus nuo pradžios iki galo turi atlikti vienas rangovas.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laiptų gamybos ir montavimo darbus kaip nekilnojamojo turto projekto vystytoja užsakė atsakovė, todėl būtent ji turėjo pasirūpinti, kad užsakymas būtų pateiktas aiškia forma. Atsakovė (užsakovė), objektyvia forma nepateikusi ieškovei (rangovei) užsakymo, kuriame būtų detalizuota atliktinų darbų apimtis, taip pat raštu neįforminusi šalių susitarimo dėl darbų atlikimo, prisiėmė riziką, kad, kilus ginčui dėl sutartų darbų apimties, suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, vien tai, kad ieškovė neparengė ir nepateikė atsakovei rašytinės rangos sutarties, nereiškia, kad tikroji šalių valia turi būti nustatoma tik pagal tai, ką atsakovė turėjo omenyje, pateikdama užsakymą, juolab kad ieškovė neturėjo pareigos parengti ir pateikti atsakovei pasirašyti rangos darbų sutartį. Be to, atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų siekusi užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti raštu (prašiusi ieškovės parengti sutarties projektą, siūliusi savo variantą ar pan.).
28. Tai, kad ieškovės atsakovei 2018 m. gegužės 17 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje įvardyti darbai (metalinių laiptų gamyba), už kuriuos mokėtina suma – 4180 Eur, neapėmė visiško laiptų įrengimo (metalinių laiptų konstrukcijų, laiptų aikštelių ir medinių pakopų gamybos bei montavimo, turėklų įrengimo, turėklų bei pakopų dažymo darbų) patvirtina po nurodytos sąskaitos išrašymo ir dalinio apmokėjimo buvę tolesni šalių veiksmai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą už papildomus darbus (medinių pakopų ir metalinių aikštelių gamybą), už kuriuos mokėtina suma – 1200 Eur. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigia nežinanti, dėl kokių priežasčių buvo išrašyta ir atsakovei pateikta ši sąskaita faktūra, byloje nepateikė jokių duomenų, kad dėl šios sąskaitos būtų teikusi ieškovei kokias nors pastabas, prašiusi paaiškinti jos išrašymo priežastis ir pan. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė šią sąskaitą faktūrą ne tik priėmė, bet ją iš dalies ir apmokėjo, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydama būtent šios sąskaitos faktūros numerį.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vėlesnėje ieškovės atsakovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje buvo atskirai nurodyti papildomi su laiptų įrengimu susiję darbai (medinių pakopų ir metalinių aikštelių gamyba), o atsakovė šią sąskaitą faktūrą priėmė ir iš dalies apmokėjo, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pradinėje 2018 m. gegužės 17 d. sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai apėmė tik metalinių laiptų konstrukcijų gamybą ir montavimą, o ne visus laiptų įrengimo darbus.
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė šioje byloje nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, kad ieškovė ir atsakovė žodinės rangos sutarties pagrindu susitarė dėl didesnės apimties darbų nei tų, kurie nurodyti ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose, ir kuriuos faktiškai atliko ieškovė (nutarties 20–21 punktai) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl atliktų rangos darbų kokybės ir užsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus
31. Atsakovė (apeliantė) byloje teigia, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai (laiptai buvo labai statūs, pakopos neatitiko aukščio ir pločio santykio standarto, buvo nepatogios), be to, ieškovė neužbaigė laiptų įrengimo darbų (neįrengė turėklų, neatliko turėklų bei laiptų pakopų dažymo darbų). Pasak atsakovės, pamačius įrengtus laiptus, ieškovei buvo pareikštos žodinės pretenzijos, nurodant, kad laiptų kokybė atsakovės netenkina, tačiau ieškovė į pretenzijas nereagavo, todėl atsakovė kreipėsi į kitą rangovą, kuris pašalintų laiptų defektus ir iki galo juos užbaigtų.
32. Iš byloje pateiktos atsakovės ir UAB „Sonveras“ 2018 m. gegužės 22 d. sudarytos rangos sutarties matyti, kad šalys šia sutartimi, be kita ko, susitarė dėl laiptų turėklų įrengimo ir laiptų dažymo. Šioje byloje konstatuota, jog atsakovė neįrodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės žodinį susitarimą ieškovės atliktini darbai turėjo apimti ir turėklų įrengimą bei jų ir laiptų dažymo darbus, todėl šių darbų neatlikimas nelaikytinas nei ieškovės darbų trūkumu, nei nukrypimu nuo šalių sudarytos žodinės rangos sutarties.
33. Dėl atsakovės nurodytų konstrukcinių ieškovės sumontuotų laiptų trūkumų teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas nurodė, kad prieš gaminant laiptų pavyzdžius buvo išmatuoti nameliai ir atsakovė žinojo, kad pagal jos objekto parametrus nebus objektyvios galimybės įrengti techninius reikalavimus atitinkančius laiptus. Teisėjų kolegija teisiškai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad atsakovės objekte pavyzdiniai laiptai buvo sumontuoti ir jame laikomi keletą mėnesių, kad atsakovė galėtų juos įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavyzdiniai laiptai, kurių gamybą vėliau užsakė atsakovė, jos objekte buvo pastatyti pakankamai ilgą laiką, todėl atsakovė, būdama profesionali nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė, kurios vadovas yra atestuotas statybos techninis prižiūrėtojas (nuo 2013 m. spalio 24 d. atsakovės vadovui suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas), neabejotinai turėjo ir galėjo įvertinti laiptų aukščio ir pločio santykį, jų statumą bei, atsižvelgiant į patalpų erdvę, laiptų (ne)atitikimą architektūriniam standartui. Bylos duomenimis, atsakovė, nepareiškusi ieškovei jokių pastabų, patvirtino užsakymą šiems laiptams.
34. Nors atsakovė nurodo, kad po laiptų sumontavimo ji reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamos laiptų kokybės, atsakovė tai neigia, nurodydama jokių pretenzijų iš ieškovės iki pat bylos nagrinėjimo teisme negavusi. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų.
35. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad esant žodinei rangos sutarčiai, turi būti priimamos ir žodinės pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės, todėl reikalavimas pateikti rašytines pretenzijas laikytinas pertekliniu ir neatitinkančiu šalių susitarimo pobūdžio. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja aplinkybę, kad ieškovė neparengė ir nepateikė atsakovei pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo akto ar bet kokio kito dokumento, atitinkančio CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, kuriame atsakovė būtų galėjusi nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumus.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pretenzijos ir reikalavimai, susiję atliktų darbų trūkumais, rangovui gali būti pareiškiami tiek raštu, tiek ir žodžiu. Kita vertus, tuo atveju, jeigu užsakovas reiškia rangovui tik žodines pretenzijas, neužfiksuodamas jų jokiuose rašytiniuose dokumentuose ar bet kokia kita objektyvia forma (pavyzdžiui, elektroniniu laišku, tekstine žinute ar pan.), o užsakovas neigia sulaukęs pretenzijų, rangovui tenka rizika, kad, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės, jis suvaržys savo galimybes įrodyti pranešimo apie netinkamai atliktus darbus faktą.
37. Atsakovės (apeliantės) argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą parengti ir pateikti atsakovei atliktų darbų perdavimą–priėmimo aktą, kuriame ieškovė būtų nurodžiusi atliktų darbų trūkumus, laikytini teisiškai nepagrįstais.
38. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.
39. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą konstatuoti, kad atsakovė kaip užsakovė būtų įvykdžiusi jai įstatymo nustatytą pareigą dalyvaujant rangovei apžiūrėti ir priimti atliktus darbus, o pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus – nedelsiant apie tai informuoti rangovę (ieškovę). Pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pareiga organizuoti ir atlikti rangos darbų priėmimą tenka būtent užsakovui (šiuo atveju – atsakovei) (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų siekusi sudaryti darbų perdavimo–priėmimo aktą, o ieškovė būtų atsisakiusi tokį aktą pasirašyti. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti perdavimą–priėmimo aktą, kita šalis įgyja įstatyme nustatytą teisę jį pasirašyti vienašališkai, tačiau duomenų, kad atsakovė būtų darbų priėmimą būtų įforminusi tokiu aktu, byloje taip pat nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai).
40. Atsakovės (apeliantės) argumentas, kad, rangos sutarties šalims nesudarius darbų perdavimo–priėmimo akto, atsakovei nekyla prievolė atsiskaityti už atliktus darbus, laikytinas teisiškai nepagrįstu.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, nors ginčo šalys ir nesudarė darbų perdavimo–priėmimo akto, atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė, jų rezultatu naudojosi, o vėliau nekilnojamojo turto objektus, kuriuose buvo ieškovės sumontuoti laiptai, pardavė tretiesiems asmenims. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino pati atsakovė. Byloje nenustačius, kad atsakovė, pastebėjusi nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, būtų apie tai pranešusi ieškovei anksčiau nei kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus teisme, laikytina, kad tokio pasyvaus elgesio neigiamų padarinių rizika tenka būtent atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės vertintinos kaip pagrindžiančios tai, kad atsakovė prarado teisę remtis darbų trūkumais. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.
43. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos ieškovei iš atsakovės priteistų palūkanų dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinti kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai (dėl skolos išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo), pagrįstumo bei teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
46. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atmesti atsakovės apeliacinį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transmija“ (juridinio asmens kodas 180150027) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sport IN Grupė“ (juridinio asmens kodas 302836100) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė