Administracinė byla Nr. A-144-438/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10325-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas) priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde paaiškino, kad 2012 m. liepos 18 d. parduotuvėje „Iki“, adresu S. Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, jam apsipirkus, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, kuris pareiškėją apkaltino maišelio vagyste (pirkinių maišelio, kurio kaina – 0,15 Lt). Pareiškėjas nurodė, kad maišelis buvo pirktas toje pačioje parduotuvėje ir pardavėja apie tai, kad su prekėmis perkamas ir maišelis, pareiškėjo buvo informuota. Pareiškėjas apsaugos darbuotojo buvo nuvestas į specialų kambarį, kur jis buvo apkaltintas vagyste, pareiškėjas buvo vadinamas vagimi, jam buvo grasinama, kad iškvies policiją. Apsaugos darbuotojui patikrinus čekį, buvo pastebėta, kad čekyje buvo įmušta maišelio kaina. Tuo metu pareiškėjas pats pasiūlė iškviesti policiją, tačiau apsaugos darbuotojas policiją kviesti atsisakinėjo, prašė susitarti. Atvykus parduotuvės administratorei, pastaroji liepė pareiškėją paleisti, tačiau apsaugos darbuotojas pareiškėjo nepaleido, o išėjo ir užrakino duris, pareiškėją palikdamas apsaugos kambaryje. Pareiškėjas apie įvykį pats pranešė policijai. Atvykus policijai, pareiškėjas nuvyko į policijos nuovadą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17P-1818040-12 už tai, kad 2012 m. liepos 18 d. apie 12 val. 57 min., pareiškėjas iš „Iki“ parduotuvės, adresu: S.Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, vagystės būdu pagrobė maišelį, kurio vertė 0,15 Lt, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-3590-716/2012 nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant nusižengimo sudėties.

Pareiškėjo teigimu, tyrėja S. S., gavusi pareiškėjo pareiškimą, jo visai nenagrinėjo. Tyrėja neapklausė kasininkės, kuri aptarnavo pareiškėją, taip pat nebuvo apklausti parduotuvės pamainos viršininkė, kuri pasirašė parduotuvės pareiškimą, bei pareiškėją sulaikęs apsaugos darbuotojas A. K. Tokiais veiksmais tyrėja nesilaikė nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų tyrimo tvarkos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį.

Nurodė, kad dėl tokių valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė baisių dvasinių išgyvenimų, neigiamų emocijų, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija. Be to, ši byla turėjo didelį atgarsį visuomenėje. Kiekvieną teismo posėdį fiksavo televizijos, internetinis tinklapis „Delfi“. Internetiniai komentatoriai komentavo pareiškėjo veiksmus. Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas kreipėsi į gydytojus, 2012 m. rugpjūčio 9 d. jam buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, taip pat kamavo nemiga, pas gydytojus dar papildomai kreipėsi 2012 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. lapkričio 8 d. Pažymėjo, kad dar prieš įvykį buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą nuo Respublikonų partijos, tačiau susitikimo su rinkėjais metu pareiškėjui teko aiškinti ne partijos programą, tačiau įrodinėti, kad jis nėra vagis. Pareiškėjo teigimu, kadangi buvo viešai išjuoktas, įžeistas, nusivylęs policijos kompetencija, neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt suma.

Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog duomenų visuma nepakankama pripažinti, kad pareiškėjas vagystės būdu pagrobė maišelį, t. y. teismas, nagrinėdamas bylą, suabejojo tik pareiškėjo kaltės įrodymų pakankamumu, todėl protokolą surašiusi tyrėja nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų, įpareigojančių surinkti įrodymus. Pažymėjo, kad protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau, jį surašius,asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju nutarimas, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas kaltu, nebuvo priimtas, todėl protokolo surašymas nesukelia pareiškėjui nurodytų teisinių pasekmių. Pareiškėjas turėjo žinoti, kad, perkant prekes, jas reikia padėti ant prekystalio, todėl pareiškėjas, maišelio nepadėdamas prie kitų prekių, elgėsi netinkamai. Pažymėjo, kad, surašant protokolą, tyrėja rėmėsi UAB „Palink“ pareiškimu bei vaizdo įrašu. Tuo tarpu pareiškėjas, surašant protokolą, atsisakė teikti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių bei atsisakė pasirašyti protokolą ir paimti protokolo kopiją. Tokie pareiškėjo veiksmai buvo pakankamas pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Apibendrinant nurodė, kad vertinant tyrėjos veiksmus, neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas nebuvo ilgas, ieškovo galbūt patirtų nepatogumų negalima būtų pripažinti intensyviais ir ilgalaikiais. Atsižvelgdamas į duomenis apie anksčiau pareiškėjo vardu registruotus pažeidimus, nesutiko su argumentais, kad pareiškėjas patyrė baisių išgyvenimų, depresiją. Dėl situacijos viešinimo nurodė, kad pareiškėjas žiniasklaidos priemonėms duodamas interviu elgėsi ryžtingai ir užtikrintai, atrodė pozityviai nusiteikęs. Dėl konstatuotos depresijos nurodė, kad iš pateiktų medicininių pažymų nėra aišku, dėl ko atsirado depresija. Teigė, kad surašytas protokolas nelėmė neturtinės žalos atsiradimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsiradusią neturtinę žalą kildina iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių nuovados pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo 2012 m. liepos 18 d. protokolą Nr. 17P-1818040-12 bei pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (toliau – ir Nuovada, Nuovados tyrėja, pareigūnai, Protokolas).

Įvertinęs kilusią ginčo situaciją bei atsižvelgęs į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarime nurodytas neginčijamas aplinkybes, teismas sprendė, kad Nuovados tyrėja teisės pažeidimo vietoje nebuvo pakankamai dėmesinga visoms konflikto šalims, trūko mandagaus ir dalykiško ginčo išsprendimo dėl penkiolikos centų vertės maišelio (pareiškėjas, skambindamas policijai, prašė policijos pagalbos – ATP byla Nr. A2.2-3590-716/2012, b. l. 3). Administracinio teisės pažeidimo medžiagos skubotas surinkimas (pažeidimas buvo konstatuotas tik iš vaizdo įrašo, paaiškinimo ir pareiškimo, netikrinant čekio ir nesiaiškinant kitų su čekiu susijusių aplinkybių, taip pat neapklausiant pardavėjos pas kurią pareiškėjas pirko prekes, b. l. 107) ir perdavimas teismui (2012 m. liepos 18 d. – įvykis; 2012 m. liepos 19 d. – perduota teismui), teismo vertinimu, patvirtina, jog, nagrinėjamu atveju tarp inkriminuojamo pažeidimo, situacijos faktinių aplinkybių, kurios realiai egzistavo, surinktų ir pateiktų teismui rašytinių įrodymų (medžiagos) nebuvo tarpusavio adekvatumo ir tikslaus Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies vykdymo, o tai, kaip nustatyta, vėliau nulėmė administracinio teisės pažeidimo byloje 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimo priėmimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog policijos pareigūnas yra išsilavinęs ir kompetentingas pareigūnas bei tarnybinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatomis (gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves; su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam; teisės pažeidimo vietoje būti dėmesingam ir paslaugiam nukentėjusiesiems, stengtis padėti, išklausyti, nuraminti ir žmogiškai juos atjausti; vykdyti įstatymo reikalavimus).

Išanalizavęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą (medicininių dokumentų išrašai – t. I, b. l. 14–16, 50, 124–171, 104–108 – teismo posėdžio protokolas), teismas sprendė, kad pareiškėjas turi įvairių sveikatos sutrikimų, į susiklosčiusią situaciją reaguoja jautriai, jo emocinė būsena įvairi. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamo konflikto situacijoje (pareiškėjo sulaikymas parduotuvėje dėl tariamos maišelio vagystės, pastarojo užrakinimas apsaugos kambaryje, policijos iškvietimas dėl išlaisvinimo) bei aplinkybių aiškinimosi procese (protokolo surašymas Nuovadoje, kuriame konstatuotos aplinkybės dėl maišelio pagrobimo vagystės būdu, tačiau kurios vėliau teismo nutarimu buvo pripažintos kaip netinkamai įvertintos ir vienareikšmiškai nepatvirtinančios pareiškėjo kaltės tokio pobūdžio pažeidimui konstatuoti) galėjo, kaip jis pats nurodė, jausti moralinį skausmą, patirti neigiamų išgyvenimų, pažeminimą visuomenėje ir pažįstamų aplinkoje. Teismas sprendė, kad patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, kurių atsiradimą nulėmė administracinio teisės pažeidimo byloje (Nutarime) Nr. A2.2-3590-716/2012 aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo argumentus, ginčo šalių teisių ir pareigų elgsenos apimtį (t. y. pareiškėjo pasinaudojimas asmens teisėmis, atsakovo atstovo pareigų vykdymas), bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti 100 000 Lt suma, todėl pareiškėjo prašomą priteisti sumą sumažino ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 300 Lt kompensacijos pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo priteisti 100 000 Lt.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą bei neatsižvelgė į liudytojų teiktus parodymus. Nurodo, kad policijos pareigūnai atėmė pareiškėjui dvasines jėgas kovoti su kūno vėžiu, sukėlė sielvartą, palauždami pasitikėjimą kūno fizinėmis, dvasinėmis galimybėmis kovai su liga. Jie sukėlė pareiškėjui gilesnę depresiją, nemigą, dėl ko susilpnėjo kūno fizinės savybės, krito svoris, prasidėjo nevalinga šlapinimasis. Mano, kad laukianti hormonoterapija po patirto streso neturės jokio teigiamo poveikio. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik 300 Lt neturtinę žalą atlyginti, nesilaikė teismo formuojamos praktikos, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis – nuo 500 iki 3 000 Lt.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad konfliktas kilo tarp pareiškėjo ir apsaugos darbuotojo, o tyrėja veikė sąžiningai ir pagal situaciją ėmėsi visų galimų priemonių pažeidimui išsiaiškinti. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo kaltinama vagyste, informacija apie pareiškėjo veiksmus nebuvo paviešinta, moralinė žala nepadaryta. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo iniciatyva bendravo su žiniasklaida. Mano, kad įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ne dėl procesinių pažeidimų ar nustačius pareigūnės neteisėtų veiksmų faktą, bet visas abejones įvertinus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą. Papildomai akcentuoja, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nurodo, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutarime konstatuojama, kad „byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visuma patvirtina objektyvius duomenis, kad ieškovas parduotuvėje IKI praėjo pro kasas nesumokėjęs už parduotuvės maišelį“. Šio nutarimo pareiškėjas neskundė ir jis įsiteisėjo. Pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ne visada būtina piniginė kompensacija už patirtą skriaudą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas kilo ir su parduotuvės apsaugos darbuotoju, mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti į bylą ir kitus asmenis, galbūt atsakingus už pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą šioje byloje bendraatsakoviu įtraukti ir UAB „Palink“.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, tik neteisingai įvertino patirtą neturtinę žalą. Akcentuoja, kad žalą kildina būtent iš policijos pareigūnų veiksmų tiriant įvykį parduotuvėje (užuot atvykę pagal pareiškėjo kvietimą išlaisvinti, pareigūnai pareiškėją sulaikė, be jokių įrodymų surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neištyrė jiems pateikto pareiškimo dėl kvito vagystės ir t. t.) – pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

              Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos (100 000 Lt) priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Šį reikalavimą pareiškėjas, R. K., kildina iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jam neteisėtai bei nepagrįstai  2012 m. liepos 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17P-1818040-12 už tai, kad jis 2012 m. liepos 18 d. apie 12 val. 57 min., iš „Iki“ parduotuvės, adresu: S.Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, vagystės būdu pagrobė maišelį, kurio vertė 0,15 Lt, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje. Kadangi Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-3590-716/2012 nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjas teigia, kad jis neteisėtai bei nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tuo jam padarant 100 000 Lt neturtinę žalą.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniai bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato  Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį „Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.“ O pagal to paties straipsnio 4 dalį, „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Byloje nagrinėjamu atveju neturtinės žalos padarymas yra kildinamas iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tai reiškia, kad  siekiant nustatyti ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus aptariamoje situacijoje, visų pirma būtina nustatyti, ar šių darbuotojų veiksmai atitiko minėto kodekso reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.“

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai pareiškėjui 2012 m. liepos 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo pareiškėją kaltino  pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje padarymu. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu šis kaltinimas pareiškėjui buvo panaikintas, konstatavus, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šiame teismo nutarime buvo padaryta išvada,  kad  pareiškėjo veiksmai – laikant rankose, tačiau nepateikiant apmokėjimui pirkinių maišelio pardavėjai bei išsinešant maišelį pro kasas, pagal objektyviuosius požymius atitiko smulkaus svetimo turto pagrobimo vagystės būdu sudėtį, tačiau yra neįrodyta subjektyvioji šio pažeidimo pusė – pareiškėjo tyčia pagrobti šį maišelį. Šiame nutarime teismas be to nurodė, kad paneigti pareiškėjo teiginių apie tai, kad jis kasininkę informavo apie paimtą maišelį bei prašė jį apskaityti kasoje, nėra galimybės, nes nenustatyta kasininkės asmenybė, surašant  administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo surinkti visi įrodymai, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjo kaltę dėl padaryto pažeidimo.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad surašant  administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio reikalavimai, nes šis pažeidimas nebuvo visapusiškai ir pilnutinai ištirtas. Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad egzistuoja  sąlygos, numatytos  Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, atsirasti atsakovo atsakomybei dėl žalos padarymo.

Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso  6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aiškindama Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso  6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso   6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėją apkaltinus minėto pažeidimo padarymu, jis patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir pan., kurie turi būti atlyginti pinigais – 300 Lt.

Nustatant šios žalos dydį yra atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas buvo apkaltintas nesunkaus pažeidimo padarymu. Taip pat atsižvelgtina ir į paties pareiškėjo elgesį surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš šio protokolo matyti, kad  pareiškėjas su pareigūnais, tyrusiais minėtą pažeidimą nebendravo, jiems jokių paaiškinimų apie pažeidimo aplinkybes neteikė. Nors pareiškėjas teigia, kad jis už maišelį susimokėjo, tačiau turėdamas galimybę pateikti pareigūnams kasos čekį, jo jiems taip pat nepateikė, kas būtų padėję neginčijamai nustatyti, ar pareiškėjas susimokėjo už maišelį, ar ne.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo veiksmais neprisidėjo prie šio pažeidimo visų aplinkybių visapusiško ir  pilnutinio išsiaiškinimo bei, kad  tokiu būdu pats iš dalies padėjo kilusiai žalai atsirasti (CK 6.282 str.), dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma priteisti jam 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Irmantas Jarukaitis

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Skirgailė Žalimienė