Civilinė byla Nr. 3K-3-187/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos: 124.2.7; 124.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas), Valentino Mikelėno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. U. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjo D. U. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį
atsakovui R. I. U. individuliai įmonei dėl nuomos mokesčio
ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas D. U. 2004 m. vasario 23 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą
ir pareiškime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d.
sprendimu patenkino ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ 2001 m.
sausio 25 d. ieškinį ir priteisė iš atsakovo R. I. U. įmonės
142 255,78 Lt skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą ir 69 628,03 Lt delspinigių;
atsakovo 2001 m. rugsėjo 27 d. priešinį ieškinį dėl 167 018, 04 Lt nuostolių
priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5295 Lt
nuostolių. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 15 d. nutartimi pakeitė
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešinio ieškinio ir padidino
atsakovo naudai priteistą nuostolių sumą iki 8103,40 Lt. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą
žemesnės instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad,
įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimui, Kauno
apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė R. I. U. įmonei
bankroto bylą. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8
d. sprendime nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 366
straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes jis yra R. I. U. sutuoktinis,
individuali įmonė yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jis privalėjo būti
įtrauktas į bylos dėl šios įmonės skolų nagrinėjimą. Pareiškėjas, remdamasis CPK
366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje
byloje Nr. 2-37/2002 pagal ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“
ieškinį atsakovui R. I. U. individuliai įmonei dėl nuomos
mokesčio ir delspinigių priteisimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m.
balandžio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Pareiškėjas šiame prašyme, taip
pat 2004 m. lapkričio 15 d. pareiškime prašė taikyti laikinąją apsaugos
priemonę – sustabdyti R. I. U. individualios įmonės
bankroto procesą iki prašymo atnaujinti procesą išsprendimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos
teismas 2005 m. sausio 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjo D. U. prašymą ir
atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punkte nustatytu pagrindu, o atnaujintą bylą perdavė nagrinėti R.
I. U. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Kauno apygardos teismas
2005 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymus panaikinti Kauno
apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir taikyti laikinąsias
apsaugos priemones. Teismo nuomone, iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad jis
pripažįsta, jog jo teisės buvo tariamai pažeistos tik nuo bankroto bylos
iškėlimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto arešto
momento. Teismas pažymėjo, kad, iškėlus R. I. U. įmonei
bankroto bylą, kilo nauji bankroto teisiniai santykiai, kurie reglamentuojami
specialiojo – Įmonių bankroto – įstatymo, ir šiame įstatyme nenustatyta, kad
pareiškėjas galėtų būti įtrauktas į bylą ir turėti kokių nors turtinių teisių bankroto
procedūroje. Teismas konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti
pareiškėją D. U. į bylą, todėl nėra pagrindo naikinti
įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo pakartotinis
prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti bankroto
proceso veiksmus iki prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimo, atmestinas,
nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2004
m. lapkričio 18 d. nutartimi, kurią paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas
2005 m. sausio 27 d. nutartimi. Be to, atmetus pagrindinį prašymą dėl
skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo, taip pat negali būti tenkinamas
prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi
atmetė pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskiruosius
skundus ir Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį paliko
nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2005 m. birželio 20 d. teismo
posėdyje pareiškėjo pateikti bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pareiškimai
buvo išnagrinėti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko,
kuris laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas, 2005 m. birželio 20 d.
nutartimi. Kolegija pažymėjo, kad šis teismo pareigūnas buvo priėmęs nagrinėjamoje
atnaujintoje byloje 2001 m. vasario 27 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas Lietuvos
apeliacinio teismo 2001 m. birželio 26 d. nutartimi, tačiau procesas šioje
civilinėje byloje atnaujintas dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d.
sprendimo, kurį priėmė kitas teisėjas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra
pagrindo teigti, jog pareikštas nušalinimas teisėjui buvo išspręstas netinkamai
(CPK 69, 71straipsniai, 370 straipsnio 5 dalis), taip pat kad buvo kliūčių
bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui nagrinėti atnaujintą civilinę bylą (CPK
64–66, 68, 71 straipsniai). Kolegija taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėjo
pakankamai laiko pasirengti atnaujintos bylos nagrinėjimui, susipažinti su
bylos medžiaga, pateikti įrodymus ar įstatymą atitinkančius prašymus (CPK 12,
199, 226 straipsniai), tačiau nepateikė teismui nei įrodymų, nei CPK 199
straipsnio reikalavimus atitinkančio prašymo dėl jų išreikalavimo. Kolegija
pažymėjo, kad įsiteisėjusioje 2005 m. sausio 7 d. teismo nutartyje, kuria
atnaujintas procesas, konstatuota, jog pareiškėjas turi teisę dalyvauti
sprendžiant R. I. U. įmonės, kuri priklauso jam bendrosios
jungtinės nuosavybės teise, mokėtinų skolų klausimą, todėl pirmosios
instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti
pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą. Kartu kolegija nurodė, kad, įvertinus
atnaujintos bylos aplinkybes, pareiškėjo nedalyvavimas bylos dėl skolos iš šios
įmonės priteisimo nagrinėjime, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Kauno
apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą, nes, nagrinėjant atnaujintą
civilinę bylą, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių minėto
teismo sprendimo motyvus ir išvadas, ar leidžiančių abejoti šio sprendimo
teisėtumu ar pagrįstumu (CPK 7, 8, 12, 37 straipsniai, 370 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios
instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti
įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir
atnaujintoje byloje priimti naują sprendimą (CPK 2, 7, 263, 370, 371 straipsniai).
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu pareiškėjas D. U. prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartis ir perduoti
bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atnaujintą civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos
sudėties pirmosios instancijos teismas (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1, 5
punktai, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis). Teisėjas E.
Monkevičius privalėjo nusišalinti arba turėjo būti nušalintas nuo šios bylos
nagrinėjimo, nes, atnaujintoje byloje panaikinus teismo sprendimą, kuris buvo
pagrindas iškelti bankroto bylą, atsirastų pagrindas atnaujinti procesą
bankroto byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o, nagrinėjant bylą,
kurioje atnaujintas procesas (šiuo atveju – bankroto bylą), negali dalyvauti
teisėjas, dėl kurio nutarties atnaujintas procesas (CPK 370 straipsnio 5
dalis). Be to, panaikinus teismo sprendimą atnaujintoje byloje, po to
atnaujinus bankroto bylą ir ją nutraukus, atsirastų pagrindas pareiškėjui
kreiptis su ieškiniu dėl neteisėtais teisėjo veiksmais padarytos žalos
atlyginimo, o valstybė šią žalą regreso tvarka galėtų išsiieškoti iš ją
padariusio teisėjo E. Monkevičiaus. Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad
minėtas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5
punktas).
2. Žemesniųjų
instancijų teismuose buvo ribojama kasatoriaus teisė į veiksmingą teisminės
gynybos priemonę, t. y. bylos nagrinėjimą dalyvaujant atstovui, ir taip buvo
pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). 2005 m. birželio 27 d.
atskirąjį skundą pareiškėjas buvo priverstas rašyti savo jėgomis, nors neturi
teisinio išsilavinimo, nes kaip rūpestingas bylos dalyvis stengėsi nepažeisti
įstatymo nustatyto termino šiam skundui paduoti. Kauno apygardos teismo 2005 m.
birželio 20 d. nutartį pareiškėjas gavo tik 2005 m. birželio 23 d. darbo dienos
pabaigoje, kai jo atstovas jau buvo baigęs darbą, 2005 m. birželio 24, 25, 26
d. buvo nedarbo dienos, o 2005 m. birželio 27 d., t. y. paskutinę termino
dieną, pareiškėjo atstovas buvo užimtas kitoje civilinėje byloje. Dėl šios
priežasties apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas
prie atskirojo skundo nepateikė naujų įrodymų ar tinkamo prašymo juos
išreikalauti. Be to, iš bylos neaiškiomis aplinkybėmis buvo dingęs, o vėliau
atsirado procesinis dokumentas – 2005 m. birželio 23 d. pastabos dėl teismo
posėdžio protokolo, ir tokie pažeidimai negali būti toleruojami.
3. Pirmosios
instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo teisinio
pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą. Teismas apskritai ignoravo prašyme dėl
proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodytus argumentus, atnaujintos civilinės
bylos iš esmės nenagrinėjo, taip pat nenurodė motyvų ir pagrindų, kuriais
remdamasis padarė tokią išvadą (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
4. Pareiškėjas
nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme vietą
ir laiką, ir tai yra absoliutus apeliacinio teismo nutarties negaliojimo
pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
5. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai taikė 2000 m. CK ir 2002 m. CPK normas, nes
Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimas atnaujintoje byloje
buvo priimtas pagal 1964 m. CK ir 1964 m. CPK (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1
punktas).
Atsakovė R. I. U. padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio
skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde keliamais
reikalavimais ir prašo juos tenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Kauno
apygardos teismas 2005 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesą dėl to, kad pareiškėjas
D. U. nebuvo įtrauktas į civilinės bylos dėl skolos
išieškojimo iš R. I. U. individualios įmonės nagrinėjimą.
Tačiau, nagrinėdamas atnaujintą bylą iš naujo, Kauno apygardos teismas 2005 m.
birželio 20 d. nutartimi konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti
pareiškėją D. U. į bylos nagrinėjimą. Bylą nagrinėję
teismai taip konstatavo, kad pareikšto nušalinimo klausimas buvo išspręstas
tinkamai.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde išdėstytų motyvų analizė leidžia daryti apibendrintą išvadą, kad kasatorius
kelia klausimą, ar, atnaujinus procesą, byla buvo nagrinėjama laikantis tinkamo
teismo proceso principo reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas
buvo raštu pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui E. Monkevičiui.
Pareiškime dėl nušalinimo taip pat buvo nurodyta, kad nušalinimo klausimo
negali spręsti teisėjas A. Čeplinskas ir jis privalo nusišalinti dėl pareiškime
nurodytų motyvų (bankroto byla; T. 2, b. l. 130). Esant tokioms aplinkybėms,
darytina išvada, kad nušalinimas buvo pareikštas dviem teisėjams – E.
Monkevičiui ir A. Čeplinskui. Nepaisydamas šio fakto, pareikšto nušalinimo
klausimą išsprendė teisėjas A. Čeplinskas (bankroto byla; T. 2, b. l. 131).
Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį pareikšto nušalinimo klausimą sprendžia teismo
pirmininkas ar skyriaus pirmininkas. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo
pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis
to teismo teisėjas, o kai tokio teisėjo nėra, nušalinimą klausimą sprendžia
atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad
teisėjas A. Čeplinskas nušalinimo pareiškimo metu buvo Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus pirmininkas ir kartu ėjo Kauno apygardos teismo pirmininko
pareigas. Kadangi nušalinimas buvo pareikštas ir jam, tai nušalinimo klausimą
turėjo spręsti didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas, o tokio
teisėjo nesant, nušalinimo klausimo sprendimas turėjo būti perduotas Lietuvos
apeliaciniam teismui. Šios pareikšto nušalinimo nagrinėjimo tvarkos nebuvo
laikytasi, todėl darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į
nešališką teismą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencija. Tinkamas CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo
institutą, taikymas yra teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija, todėl
šių normų privalu tiksliai laikytis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos
pažeidimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas teisės į
tinkamą teismo procesą principas.
Kartu teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus,
privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos,
bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo
procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar, reikšdami aiškiai
nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Nustačius, kad šia
teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims
taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos
nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas
todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo
proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu,
teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą
neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat
bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Be to, atnaujinus
procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti
procesą, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl
proceso atnaujinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje šių
reikalavimų nebuvo laikytasi. Iš teismo posėdžio protokolo (bankroto byla; T. 2,
b. l. 133–136) matyti, kad teismo posėdyje byla iš esmės nebuvo nagrinėjama. Iš
teismo nutarties, kuria teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, taip pat
matyti, kad iš esmės byla nebuvo nagrinėjama, nes teismo nutartyje nurodyta, jog
nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją D. U. į bylos
nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš
pareiškėjo D. U. buvo atimta teisė į bylos nagrinėjimą iš
esmės pirmosios instancijos teisme, t. y. teisė į vieną iš dviejų instancijų.
Šis pažeidimas negali būti pašalintas nei nagrinėjant bylą apeliacine, nei
kasacine tvarka, todėl byloje priimtos nutartys naikintinos ir byla perduotina
nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui naujos sudėties.
Dėl kitų
kasacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie aptartini
nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Kartu teisėjų kolegija nurodo,
kad iš byloje esančios patalpų nuomos sutarties matyti, jog joje buvo
nustatytos netesybos už nuomos mokesčio mokėjimo terminų pažeidimą. Sutartyje
nustatytų netesybų dydis yra 0,3 proc. už kiekvieną praleistą dieną. Bylą
nagrinėję teismai nesvarstė, ar šios netesybos nėra per didelės (CK 6.73 straipsnis).
Netesybų mažinimą teismas turi teisę svarstyti savo iniciatyva, todėl,
nagrinėjant bylą iš naujo, teismai turi pasisakyti dėl CK 6.73 straipsnio
taikymo galimybės šioje byloje.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartį
panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Kauno
apygardos teismui naujos sudėties.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Zigmas Levickis
Valentinas Mikelėnas
Juozas Šerkšnas