Teikimas Nr. E1-1027-295/2016

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00052-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.; 2.5.20.

2.5.24.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos prašymo dėl Vidurio Londono Karališkojo teismo (Inner London Crown Court) 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

n u s t a t ė:

D. Z. Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1979 m. Muito ir akcizo mokesčio įstatymo 170(2) skyrių, 1971 m. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis įstatymo 3 skyrių už draudžiamų narkotinių medžiagų – kokaino importą 7 metų (2557 dienų) laisvės atėmimo bausme. Į paskirtąją bausmę D. Z. teismo nuosprendžiu įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 vasario 12 d. (633 dienos). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir D. Z. paskirtos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gegužės 20 d., o bausmės atlikimo pabaiga: 2021 m. gegužės 19 d. Pagal Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį teisę į lygtinį paleidimą D. Z. įgis atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kartu su šiuo nuosprendžiu teismui yra pateiktas ir Vidaus reikalų tarnybos 2015 m. lapkričio 11 d. deportacijos potvarkis Nr. K1711924, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis 2006 m. Imigracijos (Europos ekonominės erdvės) reglamentu ir 1971 m. bei 1998 m. Imigracijos įstatymais, D. Z. privalo palikti šalį, uždraudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis potvarkis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimu prašoma spręsti Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos prašymą dėl Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio D. Z. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistajam D. Z. parinktas gynėjas Aleksandras Palamarčiukas (Aleksandr Palamarčius) atsiliepime nurodo, kad Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir privalo būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje visa savo apimtimi. Nuosprendyje nurodytas sprendimas dėl probacijos taip pat privalo būti pripažintas ir įvykdytas. Nuteistojo gynėjas prašo spręsti klausimą dėl Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo bei nurodyti apie nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos namų po pusės bausmės atlikimo.

Teismui pateiktoje medžiagoje yra išreikšta ir nuteistojo D. Z. pozicija dėl Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistasis nenori būti perkeltas į savo šalies pataisos įstaigą, nurodydamas, kad jam Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje gali kilti grėsmė iš tų asmenų, kurie yra susiję su narkotinių medžiagų gabenimu. Jie lengvai galėtų jį surasti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Teikimas tenkintinas.

2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau ir – Pamatinis sprendimas) 4 straipsnio pagrindu Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai šaliai) nuosprendį, kuriuo D. Z. nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, deportacijos potvarkį, kuriuo nutarta D. Z. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 3655 straipsniu, Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio D. Z. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje. D. Z. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nors jis nenurodo savo gyvenamosios vietos ir jos nėra deklaravęs, tačiau iš teismo savo iniciatyva pareikalautų ir gautų papildomų duomenų matyti, jog jis gyveno Lietuvos Respublikoje, iki nusikalstamos veikos Jungtinėje Karalystėje padarymo atliko bausmę Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, teismui kartu su nuosprendžiu bei liudijimu yra pateiktas ir deportacijos potvarkis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, esant kurioms Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės D. Z. atžvilgiu. D. Z. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau esant vienai iš alternatyvių Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai sąlygai, tai yra esant Vidaus reikalų tarnybos 2015 m. lapkričio 11 d. išduotam deportacijos potvarkiui, nuteistojo D. Z. sutikimas būti perkeltam į savo šalies pataisos įstaigą nėra būtinas.

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. O šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

D. Z. Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1979 m. Muito ir akcizo mokesčio įstatymo 170(2) skyrių, 1971 m. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis įstatymo 3 skyrių už tai, kad jis ir I. K. 2014 m. gegužės 19 d. neteisėtai įvežė į Jungtinę Karalystę draudžiamas narkotines medžiagas – kokainą. D. Z. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. D. Z. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. D. Z. Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė patenka į BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) sankcijoje nurodytas bausmės ribas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, suderinus Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) nuostatomis, D. Z. paliktina paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendyje taip pat nurodyta, kad D. Z., atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įgis teisę į lygtinį paleidimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuteistieji, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadinasi, Vidurio Londono Karališkojo teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu numatyta galimybė D. Z. būti paleistam lygtinai, atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atitinka ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas dėl lygtinio paleidimo, todėl D. Z. turės galimybę kreiptis į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją su prašymu būti paleistam lygtinai, atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis, į D. Z. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomajame kalinime ir suėmime išbūtas laikas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. vasario 12 d. D. Z. yra atlikęs 633 dienas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi D. Z. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalies reikalavimais, teismas atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nustato, jog nuteistasis D. Z. bausmę atliks pataisos namuose.

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 3655 straipsniais,

n u t a r i a :

Pripažinti Vidurio Londono Karališkojo teismo (Inner London Crown Court) 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistam Vidurio Londono Karališkojo teismo (Inner London Crown Court) 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal 1979 m. Muito ir akcizo mokesčio įstatymo 170(2) skyrių, 1971 m. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis įstatymo 3 skyrių laisvės atėmimu 7 metams, paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), nustatant D. Z. laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2016 m. balandžio 7 d.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalį, atliktą pagal Vidurio Londono Karališkojo teismo (Inner London Crown Court) 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį, nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. balandžio 7 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.

Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę apskųsti jį informuoti nuteistąjį, jo gynėją bei prokurorą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti nuteistajam D. Z., Jungtinės Karalystės nacionalinei kalėjimų tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas, nuteistajam D. Z. nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems asmenims nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                       Valdas Bugelevičius