Bylos Nr. 1S-334-148/2016

   Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01571-2011-1

   Procesinių sprendimų kategorija 2.1.16.2.12.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas jai taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 19 d.

Teisėja išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S., buvęs S. S. sutuoktinis, kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (65 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (19 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems asmenims, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. vasario 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota S. S. nuosavybės teisė į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu S. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus – 7 000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti.

Pasibaigus taikytos procesinės prievartos priemonės terminui, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi laikinai apribojo S. S. nuosavybės teisę į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7 000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. priklausančiam turtui, t. y. 7 000 Lt, buvo pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 19 d.

Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, S. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodoma nutarties dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo data, nes faktiškai paskutinė nutartis dėl nuosavybės teisės apribojimo į S. S. priklausančius pinigus buvo priimta 2016 metų birželio mėnesį.

Taip pat nurodo, kad S. S. ir jos dukrai priklausantis turtas negali būti konfiskuotas, nes jeigu jos sutuoktinis ir bus pripažintas kaltu, konfiskuotas gali būti tik jam priklausantis turtas.

Be to, žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl paimtų pinigų priklausomumo R. S.. Tokia išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Bute, kuriame pareigūnai atliko kratą ir surado 7 000 Lt, kambario spintoje nuo senų laikų kabėjo S. S. tėvui priklausanti sena vyriška striukė, kurios R. S. nenešiojo. Minėtoje striukėje įprastai S. S. ir jos dukra laikydavo raktus, tarp jų ir raktą nuo seifo, tačiau R. S. to nežinojo. Dėl šių aplinkybių S. S., jos dukra ir pats R. S. buvo apklausti 2012 metų spalio mėnesį. Visi jie nurodė, kad R. S. S. S. priklausančiame bute neturėjo jokio jam priklausančio turto, neturėjo net raktų nuo buto, o norėdamas susitikti su dukra S. S. bute, visada dėl to tarėsi iš anksto. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog minėti jos bute surasti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veiklos, nes pareiškėja ir jos dukra dirba, turi legalius pragyvenimo šaltinius. Minėti pinigai buvo įgyti teisėtais būdais, jie yra S. S. ir jos dukros santaupos. Be to, R. S. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos S. S. bute.

S. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams yra teisėta ir pagrįsta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir S. S. skundo argumentų matyti, kad jie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. sausio 21 d. ir ankstesnėse nutartyse. Jokių naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo pareiškėja nagrinėjamame skunde nenurodė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, pažymima, kad BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2012 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu vyriškoje striukėje buvo rasti raktai nuo seifo, kurį atidarius buvo rasti ir paimti grynieji pinigai – 7 000 Lt. Iki kratos atlikimo kaltinamasis R. S. lankėsi minėtame bute, palaikė ryšius su buvusia žmona bei vaikais, iki jo sulaikymo tam tikru metu gyveno minėtame bute. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant byloje užtikrinti galimą turto konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojo terminą į 2012 m. sausio 25 d. vykusios kratos metu S. S. gyvenamojoje vietoje surastas pinigines lėšas – 7 000 Lt.

S. S. skundo argumentai, kad negali būti konfiskuojamos jai ir jos dukrai priklausančios piniginės lėšos, nepagrįsti. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72³ straipsnį išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams. Todėl valstybės nuosavybėn gali būti paimamas tiek pas kaltininką, tiek pas kitus asmenis esantis konfiskuotinas turtas. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, klausimo dėl areštuoto turto priklausomumo kitam asmeniui ir jo kilmės nesvarsto. Todėl skundo argumentai, jog pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gauti teisėtu būdu ir priklauso ne kaltinamajam R. S., nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Pareiškėjos skunde nepagrįstai nurodoma, jog paskutinį kartą procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, buvo paskirta 2016 metų birželio mėnesio nutartimi. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. birželio 16 d. nutartimi buvo tik pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi paskirtos minėtos procesinės prievartos priemonės terminas.

Pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip minėta, šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. S. S. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu pareiškėjos S. S. nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pareiškėjos turtui buvo pratęstas pagrįstai. Šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo. Todėl panaikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                       Regina Gaudutienė