Civilinė byla Nr. e2-1184-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00113-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jėgainė-1“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jėgainė-1“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jėgainė-1“ bankroto bylą. 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2019 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. sausio 16 d. nutartimis. 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
2. Kreditorius M. R. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovės administratorę UAB „Bankroto administratorių biuras“ atlikti pirmos eilės kreditoriaus G. M. finansinio reikalavimo, susijusio su darbo užmokesčiu, patikslinimą, bei įpareigoti inicijuoti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo iš G. M..
3. Kreditorius nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-400/2019 pripažino įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo G. M. nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas 1 000 Eur darbo užmokestis (sprendimas įsiteisėjęs), neteisėtu. Kadangi G. M. reikalavimas patvirtintas vadovaujantis bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, todėl yra neteisingas, dėl kreditoriaus neteisėtų veiksmų priimant šį nutarimą, įmonė patyrė žalą, kuri turi būti išieškota iš G. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021m. rugsėjo 6 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Jėgainė-1“ administratorę UAB „Bankroto administratorių biuras“ patikslinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus; kitoje dalyje kreditoriaus M. R. prašymo netenkino.
5. Teismas byloje nustatė šias aplinkybes: 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus G. M. 7 846,77 Eur finansinis reikalavimas, susijęs su darbo užmokesčiu ir kitomis su darbu susijusiomis išmokomis, kuris buvo patikslintas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi sumažinant jį iki 4 761,17 Eur; G. M. 2018 m. kovo 15 d. buvo išmokėta 1 000,01 Eur, todėl 2019 m. vasario 6 d. nutartimi reikalavimas sumažintas iki 3 761,01 Eur; tvirtinant atsakovės kreditorinius reikalavimus, buvo patvirtintas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus 2 565,97 Eur finansinis reikalavimas, susijęs su paskaičiuotomis bet nesumokėtomis įmokomis už samdomus darbuotojus bei delspinigiai ir VSDFV Alytaus skyriaus 3 085,60 Eur finansinis reikalavimas, kreditoriui G. M. išmokėta suma. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-400/2019 pripažino UAB „Jėgainė 1“ 2018 m. sausio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą G. M. nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyti 1 000 Eur darbo užmokestį, negaliojančiu (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 26 d.).
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kreditoriaus G. M., o galimai ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, turi būti patikslinti.
7. Teismas nurodė, kad nors administratorė teigia, jog finansinio reikalavimo paskaičiavimą teismui turi teisę pateikti ir pareiškėjas M. R., tačiau tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), tiek ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos teisę teikti kreditorių reikalavimų patikslinimus numato administratoriui.
8. Teismas atmetė prašymą įpareigoti administratorę inicijuoti ieškinį G. M. dėl žalos atlyginimo, nes administratorė yra atsakinga kreditoriams dėl nuostolių išieškojimo įmonės naudai, todėl administratorė pati sprendžia dėl ieškinių iniciavimo pagrįstumo.
9. Teismas netenkino administratorės prašymo priteisti iš kreditoriaus M. R. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad prašymas iš esmės tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė BUAB „Jėgainė-1“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – M. R. prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kreditorius yra buvęs bendrovės vadovas, todėl turi teisę pats inicijuoti kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimą. Nekonkretus ir neapibrėžtas administratoriaus įpareigojimas tikslinti kreditorių reikalavimus sukurtų naujų teisminių ginčų atsiradimo galimybę.
10.2. Dalis reikalavimo G. M. yra išmokėta, todėl tikslinant finansinį reikalavimą reikėtų spręsti faktiškai išmokėtų lėšų išreikalavimo klausimą. G. M. sąžiningumą konstatavo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-293-400/2019, todėl reikalauti grąžinti išmokėtą darbo užmokestį nebūtų teisinio pagrindo.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas iš dviejų M. R. reikalavimų patenkino vieną, t. y. 50 proc. reikalavimų. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis būtų palikta nepakeista, turėtų būti tinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmojoje instancijoje klausimas ir atsakovės naudai iš M. R. priteista 100 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
11. Pareiškėjas M. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovės bankroto administratorė netinkamai vykdo jai įstatymu paskirtas funkcijas ir formaliais pagrindais atsisako atlikti savo teises ir (ar) pareigas, visą atsakomybės naštą už bendrovės bankroto proceso teisingumą siūlydama perkelti kreditoriams.
11.2. Atskirojo skundo argumentas, kad dalis G. M. finansinio reikalavimo jam yra išmokėta, todėl tikslinant (mažinant) jo finansinį reikalavimą iškiltų faktiškai gautų lėšų išreikalavimo klausimas, yra nepagrįstas, nes joks didesnis darbo užmokestis G. M. įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas nebuvo.
11.3. Dėl G. M. neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė žalą, nes iki bankroto bylos iškėlimo nesant teisinio pagrindo buvo išmokėtas didesnis, nei priklausė, G. M. darbo užmokestis, bei sumokėti ir (ar) apskaičiuoti didesni gyventojų pajamų, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo mokesčiai. Galimas ir kitų kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas (pvz., VSDFV Panevėžio skyriaus).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektu yra teismo nutarties, kuria BUAB „Jėgainė-1“ administratorė UAB „Bankroto administratorių biuras“ įpareigota patikslinti BUAB „Jėgainė-1“ kreditorių finansinius reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį ir šiuo metu galiojančio JANĮ 15 straipsnio 2 dalį, nemokumo bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
15. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais (nagrinėjamu atveju – ir ĮBĮ numatytais atvejais) arba kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliantė BUAB „Jėgainė-1“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuria jos nemokumo administratorei UAB „Bankroto administratorių biuras“ yra nustatytas įpareigojimas patikslinti apeliantės kreditorių finansinius reikalavimus.
17. Nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorių tinkamai vykdyti įstatymo nustatytas pareigas. Tokia nutartis pagal savo esmę taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Be to, nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutartys, kuriomis nutariama įpareigoti bankroto administratorių tinkamai vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2130/2013; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje 2-1313-881/2019).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Nutraukus procesą, dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų iš esmės nepasisakoma.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad juridinio asmens nemokumo procesą reglamentuojančios teisės normos (tiek ĮBĮ, tiek JANĮ) numato kreditoriams teises aktyviai dalyvauti bankrutuojančios įmonės procese, tarp kurių ir teisę inicijuoti įmonės kreditorių susirinkimą, kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimą ir kt., todėl pareiškėjui M. R. manant, kad yra pagrindas peržiūrėti atsakovės kreditorių sąrašo finansinių reikalavimų dydį, jis gali pasinaudoti nemokumo įstatymo kreditoriams suteiktomis teisėmis. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena iš pagrindinių nemokumo administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Administratorius, vykdydamas įstatymu nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi, esant duomenų apie tikslintinus bankrutavusios įmonės reikalavimus, administratorius turi siekti tinkamai įvykdyti jam pavestas funkcijas.
21. Apeliantė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atskirtojo skundo parengimą – 302,50 Eur su PVM.
22. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pasisakoma dėl atskirojo skundo argumentų, t. y. ginčas nesprendžiamas iš esmės, taip pat tai, jog nors apeliacinio proceso dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties nutraukimo tiesiogiai nelėmė apeliantės procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad jos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jėgainė-1“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, nutraukti.
Teisėja Asta Radzevičienė