Civilinė byla Nr. e2A-301-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00315-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.9.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos atlyginimo, baudos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marijampolės pieno konservai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. Š. 149 526 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 242,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo G. Š. buvo sudaryta neterminuota Paslaugos teikimo sutartis Nr. 16/05/11-1 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi atsakovas, vykdantis individualią veiklą kaip paslaugos teikėjas, įsipareigojo organizuoti žaliavinio pieno supirkimą ir surinkimą M. (duomenys neskelbtini r.) pieno supirkimo punkte iš pieno gamintojų, su kuriais ieškovė buvo sudariusi atskiras natūralaus žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas turėjo savo transportu rinkti pieną iš pieno gamintojų, surinktą pieną pristatyti į M. pieno supirkimo punktą. Sutartyje nustatytomis sąlygomis surinktą pieną atsakovui pristačius į M. pieno supirkimo punktą, ieškovė savo transportu pieną iš punkto išsiveždavo gamybinėms reikmėms.
3. Ieškovė paaiškino, kad jos darbuotojas S. T., kuriam buvo pavesta iš M. pieno supirkimo punkto perimti atsakovo surinktą iš pieno gamintojų pieną, 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu informavo ieškovės Žaliavų skyriaus vadovę, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. nuvykęs į M. pieno supirkimo punktą parvežti įmonei surinktą pieną, rado pieno supirkėją G. Š., kuris neperdavė pieno, bet nurodė atvykti vėliau. S. T. atvažiavus vėliau, M. pieno supirkimo punktas buvo užrakintas. Pasiskambinus G. Š., šis pranešė, kad pienas jau išvežtas kitam pieno supirkėjui.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas G. Š. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. iš pieno gamintojų surinkto pieno nebeperdavė ieškovei. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą su rašytinėmis pretenzijomis, reikalaudama kad atsakovas nutrauktų Sutarties vykdymo pažeidimus ir atlygintų ieškovės patiriamus nuostolius bei perduotų ieškovei su Sutarties vykdymu susijusius dokumentus, tačiau atsakovas į pretenzijas neatsakė.
5. 2021 m. spalio 8 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad atsižvelgdama į daromą tęstinį ir esminį Paslaugų teikimo sutarties pažeidimą, ji nuo 2021 m. lapkričio 7 d. nutraukia Sutartį. Tuo pačiu ieškovė pareikalavo, kad atsakovas atlygintų nuostolius. Ieškovės aiškinimu, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė patyrė 95 704 Eur nuostolius (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. negautos pajamos), be to, atsakovas turi sumokėti 53 822 Eur baudą pagal Sutartį, todėl ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 149 526 Eur nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo.
6. Atsakovas G. Š. su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. visi pieno gamintojai, su kuriais ieškovė buvo sudariusi pieno pirkimo–pardavimo sutartis ir iš kurių atsakovas turėjo surinkti pieną, atsisakė tiekti pieną, pateikę rašytinį pranešimą, jog pieno ieškovei neparduos dėl per mažos supirkimo kainos. Atsakovas nedelsdamas informavo ieškovę apie padėtį bei negalėjimą vykdyti sutartinių įsipareigojimų (surinkti pieną) dėl pieno gamintojų atsisakymo tiekti pieną ieškovei ir buvo priverstas nutraukti veiklą pagal Sutartį.
7. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pagal Sutartį jis vykdė tik pieno surinkimo paslaugas ir savo vardu pieno nesupirkinėjo, sutarčių dėl pieno supirkimo su pieno gamintojais nepasirašė. Atsakovo vertinimu, ieškovė neužtikrino, kad pieno gamintojai tinkamai vykdytų tarp jos ir pieno gamintojų sudarytas pieno pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ji ir yra atsakinga už tai, kad atsakovas negalėjo tęsti Sutarties vykdymo. Atsakovo teigimu, jis neteisėtų veiksmų neatliko ir nepažeidė Sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atmetė.
9. Teismas konstatavo, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovė žinojo apie tai, kad pieno gamintojai nutraukė su ja sudarytas pieno pirkimo–pardavimo sutartis. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus. Ieškovės darbuotoja R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 1 d. jai nurodė, kad pieno nebus, nes pieną iš gamintojų surinko kitas pieno supirkėjas. Ieškovės darbuotojai M. B. ir D. B. 2021 m. rugsėjo 8 d. vyko kalbėtis su kiekvienu pieno gamintoju dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismo manymu, šis faktas patvirtina, kad ieškovė tuo metu buvo informuota apie pieno gamintojų apsisprendimą nutraukti pieno pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove.
10. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovės ir pieno gamintojų, kad atsakovas nutraukė Paslaugos teikimo sutarties vykdymą dėl pieno gamintojų atsisakymo parduoti pieną ieškovei. Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovė neužtikrino tinkamo pirkimo–pardavimo sutarčių su pieno tiekėjais vykdymo. Teismas nusprendė, kad atsakovui Paslaugos teikimo sutarties vykdymas tapo objektyviai neįmanomas, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Sutarties nuostatas.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus visiškai patenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino Paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl atsakovui tenkančių prievolių vykdymo, klaidingai nustatė ginčo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, o tai nulėmė nepagrįstos išvados, kad atsakovui nekyla civilinė sutartinė atsakomybė, padarymą.
13.2. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas žodžiu informavo ieškovę apie susiklosčiusią padėtį bei negalėjimą vykdyti Paslaugų teikimo sutarties, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokio atsakovo paaiškinimo pagrįstumą.
13.3. Teismo sprendime padaryta išvada, kad iki ieškovei įteikiant 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešimus pieno gamintojams, atsakovas jau buvo informavęs ieškovę apie pieno gamintojų atsisakymą tiekti pieną ieškovei, yra nepagrįsta.
13.4. Teismas neįvertino 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. Š. paaiškinimų įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl atsakovui kylančios civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų.
13.5. Sprendime konstatuodamas, kad, atsisakydami parduoti pieną ieškovei, pieno gamintojai pažeidė sutarčių sąlygas, teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pieno gamintojų materialiųjų teisių ir pareigų bei padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris vertintinas kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Atsakovas G. Š. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
15.1. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas įvertino visas bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes ir jų pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantė klaidina teismą, iškraipydama liudytojų paaiškinimus, ignoruodama byloje esančius įrodymus, o tam tikras faktines aplinkybes interpretuoja sau naudingu būdu ar suteikia joms ypatingą reikšmę, nevertinant kitų byloje esančių įrodymų visumos.
15.2. Ieškovė reikalavimą priteisti žalą ir baudą grindė tuo, kad atsakovas tariamai nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nevykdė Sutartyje numatytos pareigos surinkti pieną iš pieno gamintojų ir perduoti pieną ieškovei, taip pat tuo, jog atsakovas neinformavo ieškovės apie negalėjimą tęsti Paslaugų sutarties vykdymo. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nurodo kitus tariamai neteisėtus atsakovo veiksmus (pieno gamintojų viliojimą tiekti pieną žemės ūkio kooperatyvui „Dobilo lapas“, atsakovo padarytą profesionalios pieno supirkimo ir surinkimo veiklos vykdymo standartų pažeidimą), t. y. ieškovė apeliaciniame skunde bando išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, nors šioje proceso stadijoje tai draudžiama.
15.3. Teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neužtikrino, kad pieno gamintojai tinkamai vykdytų tarp ieškovės ir pieno gamintojų sudarytas pieno pirkimo–pardavimo sutartis ir būtent ieškovė yra atsakinga už tai, jog atsakovas negalėjo tęsti Sutarties vykdymo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė Sutarties nuostatų.
15.4. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (liudytojų paaiškinimus, ieškovės veiksmus po 2021 m. rugsėjo 1 d. ir kt.), teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įvykdė Sutarties 8 punkte nustatytą informavimo pareigą.
15.5. Nurodydamas, jog pieno gamintojai galimai nevykdė pieno pirkimo–pardavimo sutarčių, teismas nepasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Žodžio „galimai“ pavartojimas reiškia, jog teismas nekonstatavo pieno gamintojų neteisėtų veiksmų ir dėl šių asmenų teisių ir (ar) pareigų nepasisakė, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo vertinimo
5. Ginčas byloje kilo dėl tarp šalių 2016 m. gegužės 11 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties vykdymo. Nurodyta sutartimi paslaugos teikėjas – atsakovas G. Š. įsipareigojo: organizuoti žaliavinio pieno supirkimą ir surinkimą; supirkti pieną iš pieno gamintojų pagal paslaugos gavėjo (ieškovės UAB „Marijampolės pieno konservai“) sudarytas su jais pieno pirkimo–pardavimo sutartis; savo autotransportu (pienovežiais) pagal paslaugos gavėjo su pieno gamintojais sudarytas sutartis rinkti pieną <···> iš Tauragės r. pieno gamintojų ir atvežti į M. pieno supirkimo punktą (Sutarties 1.1-1.2, 1.6 punktai) (1 t., b. l. 11).
6. Paslaugų teikimo sutarties 9 punkte nustatyta, kad sutartis galioja neterminuotai (1 t., b. l. 12). Pagal Sutarties nuostatas šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tuo atveju, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Negalinti vykdyti įsipareigojimų Sutarties šalis, apie susidariusias aplinkybes privalo pranešti kitai šaliai per tris dienas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Sutarties 8 punktas) (1 t., b. l. 12).
7. Ieškovė aiškino, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neperdavė ieškovei iš pieno gamintojų surinkto pieno, nepranešė apie priežastis, lėmusias tokią aplinkybę, todėl ieškovė buvo priversta 2021 m. lapkričio 7 d. nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovė prašo taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, jo veiksmų neteisėtumą grįsdama sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, dėl kurio atsirado ieškovės prašoma atlyginti žala.
8. Siekiant įvertinti atsakovo veiksmus, kurių neteisėtumas, kaip įrodinėja ieškovė, pasireiškė atsisakymu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, pažymėtina, kad pirmiau aptartos šalių Sutarties nuostatos (žr. nutarties 17 punktą), leidžia teigti, jog atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo galimumą iš esmės lėmė ieškovės ir pieno gamintojų sudarytų pieno pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymas. Atsakovas pieną iš gamintojų realiai surinkti galėjo tik tuo atveju, jei galiojo ir buvo vykdomos tarp ieškovės ir pieno gamintojų sudarytos sutartys dėl žaliavinio pieno pirkimo–pardavimo. Atsakovas nebuvo sutartinių santykių su pieno gamintojais šalimi, jis buvo tik paslaugos ieškovei teikėjas, kiek tai susiję su tam tikrų sąlygų ieškovės ir pieno gamintojų sutarčių vykdymui sudarymu.
9. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pieno gamintojai atsisakė jam perduoti pieną, nurodydami, jog pasirinko kitą pieno supirkėją. Atsakovo teigimu, dar 2021 m. rugsėjo 1 d. jis informavo ieškovės darbuotojus apie pieno gamintojų atsisakymą parduoti pieną ieškovei. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus pripažino pagrįstais ir padarė išvadą, kad Sutarties vykdymas tapo neįmanomas ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
10. Ieškovė, nesutikdama teismo išvadomis, neigia aplinkybę, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 1 d. informavo ieškovę apie negalėjimą vykdyti Sutarties dėl to, jog pieno gamintojai atsisakė parduoti (tiekti) pieną ieškovei. Ji tvirtina, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Tačiau liudytoja R. M. – ieškovės žaliavų skyriaus viršininkė 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdyje aiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. jai telefonu susisiekus su atsakovu, šis nurodė, kad „pieno nebus“, „jį surinko kitas pieno surinkėjas“ (2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00:36:10 min. ir nuo 01:09 min).
11. 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdyje liudytoja R. M. taip pat patvirtino, kad ieškovei buvo perduoti pieno gamintojų pranešimai, kuriais jie informavo, jog nuo 2021 m. rusėjo 1 d. atsisako tiekti pieną ieškovei, tačiau, pasak liudytojos, tie pranešimai ieškovei buvo pateikti 2021 m. rugsėjo mėnesį (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 01:29 min.).
12. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas suabsoliutino pirmiau nurodytus liudytojos R. M. paaiškinimus ir ignoravo šios liudytojos pakartotinai 2022 m. lapkričio 15 d. teiktus parodymus, kuomet ji teigė, kad pieno gamintojų pranešimai apie atsisakymą tiekti pieną buvo ieškovei įteikti tik 2022 m. vasario mėnesį (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00:06:00 min.), kas esą įrodo, jog atsakovas nesilaikė Sutartyje numatytos pareigos per tris dienas pranešti apie aplinkybes, dėl kurių jis negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų.
13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su liudytojos R. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. posėdžiuose), laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šios liudytojos parodymais, kuriuos ji teikė 2022 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, nes tame teismo posėdyje liudytoja ne kartą patvirtino, kad pranešimus iš pieno gamintojų apie atsisakymą tiekti pieną ieškovė gavo 2021 m. rugsėjo mėnesį. Be to, tokį R. M. liudijimą, priešingai 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovės darbuotojai jau 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešė pieno gamintojams apie tai, kad, atsisakydami parduoti pieną ieškovei, šie pažeidžia su ieškove sudarytas pieno pirkimo–pardavimo sutartis (2 t. b. l. 22). Taigi, ieškovė jau iki 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo informuota, kad dalis pieno gamintojų pasirinko pieną tiekti kitam pieno supirkėjui. Liudytojas D. B. – ieškovės žaliavų skyriaus vadybininkas- dispečeris 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad ieškovės darbuotojai 2021 m. rugsėjo 5–7 d. vyko pas pieno gamintojus, siekdami išaiškinti, kad, atsisakydami parduoti pieną ieškovei, gamintojai netinkamai vykdo juos ir ieškovę siejančias pieno pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02:16:10 min.).
15. Aplinkybę, kad ieškovės darbuotojai dar iki 2021 m. rugsėjo 1 d. žinojo, jog dalis pieno gamintojų pasirinko nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pieną tiekti kitam pieno supirkėjui, patvirtina ir liudytojų D. P. bei A. M. paaiškinimai. Šie asmenys aiškino informavę ieškovės žaliavų skyriaus vadovę, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pieną tieks žemės ūkio kooperatinei bendrovei (toliau – ŽŪKB) „Pamario pienas“ (2 t., b. l. 127).
16. Liudytojai V. S. ir D. P. teisme patvirtino, kad apie ketinimą keisti pieno supirkėją jie iš anksto telefonu informavo ieškovės žaliavų skyriaus vedėją (liudytojos D. P. parodymai: 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 01:46:50 min.; liudytojo V. S. parodymai: 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 03:35:40 min.).
17. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė jau 2021 m. rugsėjo 1 d. žinojo apie atsiradimą kliūčių atsakovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jog atsakovas nepažeidė Sutartyje jam nustatytos pareigos informuoti apie aplinkybes, trukdančias vykdyti Sutartį, padaryta visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, o ne remiantis išimtinai liudytojos R. M. parodymais, teiktais teismo 2022 m. birželio 20 d. posėdyje.
18. Apeliantė taip pat iškėlė abejones, ar pieno gamintojų rašytiniai pranešimai apie atsisakymą parduoti pieną ieškovei buvo parengti 2021 m. rugsėjo 1 d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pieno gamintojų liudijimai patvirtina, kad pranešimai apie atsisakymą parduoti pieną ieškovei buvo parengti atsakovo iniciatyva ir pasirašyti vėliau nei 2021 m. rugsėjo 1 d. Pasak ieškovės, tokią aplinkybę pieno gamintojai nurodė tuomet, kai ieškovės darbuotojai buvo nuvykę pas pieno gamintojus su pranešimais apie daromus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodomų aplinkybių pirmosios instancijos teismo posėdžiuose liudiję pieno gamintojai nepatvirtino. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, teisme apklausiama liudytoja D. P. paaiškino, kad prierašą apie tai, jog atsakovas G. Š. savavališkai nutraukė pieno surinkimą (2 t., b. l. 23), jį padarė dėl to, kad taip parašyti liepė atvykę ieškovės vadybininkai, t. y. jie nurodė, kokį tekstą reikia parašyti (2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 01:49:00 min.).
19. Įvertinus tikslą, dėl kurio ieškovės darbuotojai vyko pas pieno gamintojus (įspėti, kad gamintojai pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, dėl ko gali būti taikomos sankcijos), galima būtų daryti prielaidą, jog dalis pieno gamintojų, bijodami gresiančių sankcijų, galėjo ieškovės darbuotojams nurodyti ir kitas atsisakymo parduoti pieną ieškovei priežastis, tačiau reikšminga tai, kad teismo posėdžiuose apklausiami pieno gamintojai nepatvirtino ieškovės įrodinėjamų aplinkybių.
20. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. dalis pieno gamintojų jau buvo pasirašę pieno pirkimo–pardavimo sutartis su ŽŪKB „Dobilo lapas“ (2 t., b. l. 78). Tai patvirtina, kad pieno gamintojai nuo nurodytos datos pakeitė pieno supirkėją, todėl Paslaugų teikimo sutarties vykdymas atsakovui tapo neįmanomas.
21. Nors ieškovė siekia įrodyti, kad pieno gamintojai nutraukė pieno pardavimą ieškovei išimtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (dėl atsakovo neteisėto poveikio pieno gamintojams), tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, pieno gamintojai teisme aiškino, kad jų apsisprendimą pakeisti pieno supirkėją lėmė ŽŪKB „Dobilo lapas“ pasiūlyta geresnė pieno supirkimo kaina, o atsakovas įtakos keisti pieno supirkėją nedarė (pvz., liudytojo V. S. parodymai: 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 03:26:40 min. ir nuo 03:30:00 min.). ŽŪKB „Dobilo lapas“ vadovas Ž. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis pats vyko pasirašyti pieno pirkimo–pardavimo sutarčių su pieno gamintojais ir jiems buvo žinoma bei suprantama, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pieną jie tieks ne ieškovei, o ŽŪKB „Dobilo lapas“ (2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 03:10:40 min.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pieną iš gamintojų surinko ne atsakovas, o ŽŪKB „Dobilo lapas“ Lauksargių pieno supirkimo punkto vedėja (2 t., b. l. 78).
22. Vertindama kaip nepagrįstus skundo argumentus, kuriais remdamasi ieškovė teigia, kad pieno gamintojai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pasirinko kitą pieno supirkėją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylos proceso metu ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad bent vienas pieną parduoti ieškovei atsisakęs pieno gamintojas būtų išreiškęs norą vėl sudaryti ar tęsti pieno pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad pieno gamintojų valia pakeisti pieno supirkėją buvo nulemta kitų aplinkybių, o ne atsakovo daryto poveikio, kaip įrodinėja ieškovė.
23. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, neįvertino liudytojos R. Š. 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje teiktų parodymų. Apeliantė nurodo, kad ši liudytoja patvirtino, jog atsakovo buvo iš anksto suplanavęs nuo 2021 m. birželio 1 d. ją nušalinti nuo darbo M. pieno supirkimo punkte ir pasitelkti šiam darbui savo pusseserę, kuri yra ŽŪKB „Dobilo lapas“ vadovo sesuo, taip pat paveikti pieno gamintojus, kad šie pieną tiektų tai bendrovei.
24. Spręsdama dėl šių apeliantės argumentų pagrįstumo ir liudytojos R. Š. parodymų reikšmės, teisėjų kolegija pažymi, kad R. Š. yra buvusi atsakovo G. Š. sutuoktinė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Tauragės apylinkės teisme 2021 m. birželio 15 d. G. Š. inicijavo civilinę bylą dėl santuokos tarp jo ir R. Š. nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Liudytoja R. Š. pripažino, kad nurodytu laikotarpiu buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Liudytoja nurodė ir tai, kad G. Š. yra jai skolingas, smurtavo jos atžvilgiu (2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00:19:00 min.).
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022 50 punktas).
26. Nustatytos aplinkybės (2021 m. rugsėjo mėnesį vykęs liudytojos R. Š. ir atsakovo G. Š. santuokos nutraukimo bylos procesas, konfliktiški šių asmenų santykiai, byloje esantys duomenys apie tai, kad R. Š. siekė perimti M. pieno supirkimo punkto darbo organizavimą (2 t., b. l. 15-16), neleidžia šios liudytojos parodymų vertinti kaip patikimų ir pakankamų atsakovo veiksmų neteisėtumui ginčo sutartiniuose santykiuose pagrįsti. Be to, liudytojos R. Š. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė šios liudytojos parodymų, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ydingumo.
27. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties vykdymas nutrūko ne dėl atsakovo kaltės, padaryta remiantis kasacinio teismo suformuotomis įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, t. y. visapusiškai įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, nė vieno iš jų neišskiriant. Tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo išvadai, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018 55, 56 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, teismas turėjo atsižvelgi į tai, jog Sutarties vykdymas atsakovui buvo profesinė veikla, todėl jo elgesiui taikytini aukštesni teisėto veikimo reikalavimai. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo siejamas išimtinai su atsakovo nepagrįstu atsisakymu (pasak ieškovės) vykdyti Sutartį, bet ne su atsakovo, kaip savo veiklos srities profesionalo, pareigų vykdymu. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių nepasisako ir jų nevertina.
29. Įvertinusi bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad byloje neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovės įrodinėjamų neteisėtų atsakovo veiksmų bei ieškovės prašomos priteisti žalos. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė galimus nuostolius patyrė ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, bet dėl to, kad Paslaugų teikimo sutarties vykdymas tapo objektyviai neįmanomas.
30. Be reikalavimo atlyginti žalą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir baudą pagal Sutarties 1.8 punktą. Nurodytame punkte nustatyta, kad atsakovui pateikus ne visą iš pieno gamintojų surinktą pieno kiekį, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti baudą, kuri lygi trūkstamo pieno kiekio iki minimalaus ataskaitinio periodo vidutinei kainai (1 t., b. l. 11). Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, bauda Sutartyje nurodytu pagrindu galėtų būti atsakovui taikoma tuo atveju, jeigu jis, surinkęs pieną iš gamintojų, ieškovui perduotų mažiau pieno, nei faktiškai surinko. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pieno iš gamintojų ieškovei apskritai nerinko, todėl nesant Sutarties 1.8 punkto taikymo sąlygų, nebuvo pagrindo baudos priteisimui.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tuo pažeisdamas įstatyme įtvirtintą draudimą (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
32. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
33. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, nurodė, kad ieškovės nuostolių atsiradimą galėjo lemti pieno gamintojų netinkamas sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymas. Pasak apeliantės, teismas tokiu būdu pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų – pieno gamintojų, su kuriais ieškovė buvo sudariusi pieno pirkimo–pardavimo sutartis, materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. kad gamintojams kyla atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių. Įvertinus pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, kad teismo sprendimas sukelia asmeniui tam tikras teisines pasekmes tik tuomet, kai teismas sprendime konkrečiai pasisako dėl asmens teisių ar pareigų nustatymo, pripažinimo, pakeitimo ar panaikinimo, bei atsižvelgiant į kontekstą, kuriame buvo išreikšta pirmosios instancijos teismo nuomonė (kas galbūt sukėlė ieškovės įrodinėjamus nuostolius), negalima teigti, kad teismas tiesiogiai pasisakė dėl pieno gamintojų materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Teismo prielaida, išsakyta įvertinant šio ginčo situaciją, nelaikytina sukelianti teisines pasekmes pieno gamintojams, todėl apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas ir atsakovui tenkančių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybes bei teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog Sutarties vykdymas iš atsakovo pusės tapo neįmanomas ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Šio teismo išvados dėl ginčo esmės yra teisingos, todėl keisti ar naikinti sprendimą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo.
36. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteisiamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
37. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro išlaidos parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
38. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovo prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas teisinės pagalbos išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės priteisia atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“, juridinio asmens kodas 151453167, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis