Civilinė byla Nr.2A-245-273/2015

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04984-2014-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.1.

(S)

                                                                                                                               121.14; 121.21;

                                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                           nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Kaunas

          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui J. N., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

nustatė:

1. Ginčo esmė

        ieškovė G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnametės dukters A. R. pavardę į pavardę „N.“. Ieškovė nurodė, kad ji 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė santuoką su J. N., kuris beveik nuo pat dukters gimimo rūpinasi vaiku, todėl vaiko suvokimu jos šeimą sudaro mama, tėtis J. ir ji. Tiek pradėjus eiti į mokyklą, tiek anksčiau duktė, ieškovės teigimu, kelia klausimą, kodėl ji neturi tokios pačios pavardės, kaip ir jos tėvai, vaikas aiškiai išreiškia norą nesiskirti nieku (taip pat ir pavarde) nuo savo tėvų, todėl ieškovė, gindama vaiko interesus, kreipėsi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo be tėvo A. R. sutikimo. Ieškovė nurodė, kad bandė ginčą spręsti geruoju, tačiau vaiko tėvas, realiai niekada nedalyvavęs vaiko auklėjime, kategoriškai atsisako duoti sutikimą atlikti šiuos veiksmus. Ieškovė ir jos atstovas argumentavo, kad nepilnamečio vaiko pavardė neatspindi jos individualumo, ryšio su motina ir jos sutuoktiniu, kurį vaikas vadina tėčiu, todėl ieškovė prašo nepilnamečio vaiko pavardę pakeisti į motinos G. N. pavardę. Ieškovė ir jos atstovas taip pat išsakė nuogąstavimus, kad vaikui skirtinga pavardė ateityje gali sukelti didelių psichologinių problemų.

                                II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

          Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė nepilnametės A. R. pavardę „R.“ į pavardę „N.“ be jos tėvo A. R., sutikimo. Priteisė iš atsakovo A. R., ieškovei G. N. 3025,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. R. 37,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai

          Teismas nustatė, kad nepilnametės A. R. tėvai yra ieškovė G. N. ir atsakovas A. R..  Šalys santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2007 m., kai dukrai buvo šiek tiek daugiau negu pusmetis. Ieškovė G. N. 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu J. N.,  todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „N.“.

           Teismas pažymėjo, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju A. R., interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės sutuoktinis ieškovės ir jos dukters gyvenime aktyviai dalyvauja nuo A. R. kūdikystės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai (vaiko mokytoja D. Č. patvirtino, kad vaiko ugdymo procesu rūpinasi motina, močiutė ir J. N., aplinkybes, kad J. N. ieškove ir jos vaiku rūpinasi nuo vaiko kūdikystės patvirtino ieškovės motina E. Š., ieškovės šeimos draugė Ž. S.). Atsakovas, teikdamas žodinius paaiškinimus, taip pat patvirtino, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu J. N. artimus moters ir vyro santykius palaiko dar nuo tada, kai, būdama kūdikio amžiaus, buvo krikštijama šalių dukra A. R.. Vaiko apklausos metu A. R. taip pat paaiškino, kad J. N. yra jos tėtis. Aplinkybę, kad vaikas yra puikiai prižiūrimas ir tinkamai auklėjamas šeimoje patvirtino teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis liudytojas – vaiko mokytoja D. Č.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, trečiasis asmuo ir nepilnametė šalių dukra A. R. kaip šeimos nariai gyvena ne nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. (santuokos įregistravimo momento), o nuo žymiai ankstesnio laikotarpio. Minėtiems asmenims vedant bendrą gyvenimą, o biologiniam vaiko tėvui visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, būdamas septynerių metų amžiaus, iki šiol nieko nežino apie savo biologinį tėvą A. R., sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikas įvardija savo mamą, tėčiu vadinamą J. N., artimuosius giminaičius iš motinos pusės ir šeimos draugus iš motinos pusės. Teismas sprendė, kad tarp vaiko A. R. ir motinos bei jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti šeimos santykiai.

             Teismas nurodė, kad atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, jos neauklėjo, neugdė, nedalyvavo kasdieniniame vaiko gyvenime. Dar daugiau, atsakovas nevykdė ne tik neturtinių prievolių savo vaikui, bet taip pat visiškai nusišalino nuo vaiko išlaikymo. Teismas, kaip visiškai nepagrįstą atmetė atsakovo atstovės argumentą, kad teismas neturėtų atsižvelgti į aplinkybę, jog už vaiko išlaikymą yra susidariusi 90000,00 Lt skola, nes, atstovės teigimu, tokio didelio dydžio įsiskolinimas susidarė tik todėl, kad pats atsakovas, nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutiko mokėti dukters išlaikymui labai didelę sumą - po 1000,00 Lt per mėnesį. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, akcentavo ne įsiskolinimo dydį, o pati faktą (atsakovo neginčytą), kad vaiko išlaikymui nebuvo skiriama net dalis susitarto išlaikymo ir ši faktinė aplinkybė negali būti pateisinama atsakovo deklaruota pozicija, kad jo verslas bankrutavo ir jo turtinė padėtis neleido jam vykdyti šios piniginės prievolės vaikui. Teismas pabrėžė, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė turintis dar du nepilnamečius sūnūs, kurių išlaikymui bent minimaliems jų poreikiams patenkinti teikia pinigines lėšas. Teismas padarė išvadą, kad vaiko A. R. ir biologinio tėvo A. R. nesieja jokie santykiai.

            Iš vaiko apklausos, vykusios 2014 m. rugsėjo 11 d. teismas, nustatė, kad A. R., kuri šiuo metu yra 7 metų amžiaus, nėra prisirišusi prie pavardės „R.“, tačiau taip pat pabrėžtina, kad vaiko paaiškinimai atskleidė, jog vaikas dėl pavardės „R.“ šiuo metu nepatiria jokių patyčių. Vaikui pavardės „R.“ ir „N.“ yra vienodai gražios. Vaikas, atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad jos mama ir tėtis po sutuoktuvių įgijo naują pavardę, todėl, mergaitės įsitikinimu, artimiausiu metu ir jai bus pakeista pavardė į „N.“. Vaiko apklausa taip pat patvirtino faktą, kad vaikas nežino nieko apie savo biologinio tėvo A. R. egzistavimą, todėl šis asmuo vaiko atsakymuose net nebuvo paminėtas. Vaikas taip pat nepaminėjo nei vieno jai pažįstamo artimo žmogaus (giminaičio), turinčio pavardę „R.“, „R.“ ar „R.“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės argumentai apie tai, jog vaikas jaučia didelį nusivylimo jausmą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės kaip jos tėvai, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad vaikas aiškiai išsakė poziciją, kad tiek jos draugų rate, tiek kitoje aplinkoje niekas į ją nesikreipia pavarde ir dėl to jai nekyla jokių problemų. Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje turi būti akcentuota kita iš vaiko apklausos nustatyta aplinkybė – vaikas visiškai nesieja savęs su „R.“ šeima, mergaitė savo tėvais laiko G. N. ir J. N.. Teismas  konstatavo, kad tėvą A. R. su jo vaiku A. R. niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, tėvas visiškai nesirūpino vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomėjo ir nesidomi jo pasiekimais, sveikata. Tuo tarpu septynerių metų A. R. teisė į jai saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbą) buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Tai, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „N.“ šeimos nariu. Teismas sprendė, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „N.“, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bei jos sutuoktinio bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Teismas konstatavo,  kad ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. R. siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš „R.“ giminės, nes jos biologinis tėvas yra A. R.. Teismas nurodė, kad šio teismo sprendimo priėmimo momentu nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko identiškumas yra sietinas su „R.“ šeima ar gimine. Byloje nustatyta, kad vaikas save identifikuoja kaip „N. šeimos“ narį, o turima pavardė „R.“ vaikui yra tik pavadinimas ir nieko daugiau.     

                            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

            Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.

           Apeliantas nurodo, kad apeliantą ir nepilnametę dukrą sieja kraujo ryšys, apeliantas savo tėvystės niekada neginčijo, Apelianto, kaip tėvo, valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu nėra ir nebuvo apribota. Apeliantas nepilnametės dukros atžvilgiu nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, kuriais nepilnametės dukros  interesai galėtų būti pažeisti. Apeliantas turi dar du nepilnamečius sūnus -A. R. bei J. R., jų atžvilgiu Apelianto, kaip tėvo, valdžia taip pat nėra ir nebuvo apribota, nėra jokių duomenų apie tai, kad šių asmenų atžvilgiu apeliantas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismo sprendimas paremtas tik vienos iš bylos šalių - ieškovės pozicija, neatsižvelgiant ne tik į apelianto argumentus, bet ir į išvadą teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, taip pat ignoruojant vieną pagrindinių Vaiko teisių konvencijos garantuojamų teisių - vaiko identiškumo išsaugojimą. Apeliantas sutikimo dėl vaiko pavardės keitimo nėra davęs, tą jis aiškiai patvirtino ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, tą patį atsiliepime į ieškinį pažymėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, taigi iš teismo pateiktos argumentacijos visiškai neaišku, kokiu pagrindu priimamas teismo sprendimas nepilnametės (septynerių metų amžiaus) ieškovės ir apelianto dukros A. R. pavardę pakeisti į jai visiškai svetimo vyro pavardę -"N.“. Nepilnametės Ieškovės ir Apelianto dukros A. R. pavardės keitimui Apelianto sutikimas nebūtų reikalingas tik tuo atveju, jeigu Apelianto, kaip tėvo, valdžia būtų neterminuotai apribota, kadangi Taisyklių 16 p. numatyta, jog tuo atveju, jeigu vienam iš nepilnamečio vaiko tėvu teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvu valdžia, o kitas iš turimų tėvų keičia pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka, santuokos sudarymo metu pasirenka kito sutuoktinio pavardę ar santuokos nutraukimo metu pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama, jei pateikiamas vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Apelianto, kaip tėvo, valdžia būtų apribota. Teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto teismo posėdžio metu išsakytus argumentus apie tai, kad apeliantas nei karto neišsižadėjo savo nepilnametės dukros, priešingai, būtent pati ieškovė stengėsi atriboti apeliantą nuo nepilnametės dukros. Kadangi nepilnametės dukros gimimo momentu ieškovė ir apeliantas jau faktiškai kartu negyveno, apeliantas netgi nebuvo informuotas apie nepilnametės dukros gimimą, apie tai apeliantas sužinojo iš pašalinių asmenų, vardas nepilnametei dukrai taip pat buvo išrinktas apelianto apie tai net neinformuojant. Prie ieškovės ieškinio buvo pridėtas 2007-11-08 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir apelianto santuoka ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šios sutarties 2.2 p. numatyta detali šalių bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, sutarties 2.4 p. įtvirtintas apelianto įsipareigojimas materialiai išlaikyti savo dukrą A. iki pilnametystės kas mėnesį mokant 1000,00 Lt dydžio išlaikymą. Šios sutarties nuostatos patvirtina, jog apeliantas buvo suinteresuotas bendravimu su nepilnamete dukra, prieš pasirašydamos sutartį šalys tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ilgai derėjosi. Pati ieškovė nesilaikė sutartyje numatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, neinicijavo dukros bendravimo su apeliantu, priešingai, ribodavo apelianto galimybes susitikti su nepilnamete dukra, iki šios dienos nėra pasakiusi dukrai apie jos biologinį tėvą. Teismo posėdžių metu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo J. N. patvirtino, kad niekada nesakė ir nesistengė pasakyti A. apie jos biologinį tėvą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškinys buvo pateiktas kaip savotiškas spaudimas apeliantui, o ne vaiko interesų gynimo tikslu. Tą labai aiškiai 2014-07-10 vykusio teismo posėdžio metu pažymėjo ir ieškovės atstovas, patvirtindamas, kad ne kartą ragino apeliantą duoti sutikimą pakeisti vaiko pavardę, mainais už sutikimą siūlė susitarti dėl išlaikymo skolos anuliavimo ir pan. Apeliantas neneigia susidariusios skolos dydžio, ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, kad pagerėjus finansinei padėčiai skolą mokės, tačiau įsiskolinimas nėra pagrindas jo nepilnametės dukros pavardės pakeitimui į visiškai svetimo vyro pavardę. Teismas visiškai neatsižvelgė į 2014 m. rugpjūčio 11 d. atliktą pačios nepilnametės dukros apklausą. Apklausos metu nepilnametė dukra aiškiai nurodė, kad gerai jaučiasi būdama „R.“, kad jos pavardė nekelia jai jokių nepatogumų, kad dėl pavardės ji nėra patyrusi jokių patyčių. Aplinkybę, kad būtent dėl suaugusiųjų įtakos nepilnametė dukra taip akcentuoja pavardės temą, teismo posėdžių metu ne kartą patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, dalyvaujanti byloje. Tačiau priimdamas sprendimą, teismas šias aplinkybes ignoravo, taip pat visiškai neatsižvelgė į 2014-09-11 teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, jog, nepilnametei ieškovės ir apelianto dukrai A. R. šiai dienai netikslinga keisti pavardę, A. nežinant apie biologinį tėvą jau pažeidžiama jos LR CK 3.161 str. 2 d. įtvirtinta teisė žinoti savo tėvus, o tokiomis aplinkybėmis pakeitus pavardę į „N.“ nebūtų išsaugojamas jos identiškumas. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nepilnametei dukrai A. pakeitus pavardę į „N.“ ir jai pradėjus bendrauti su biologiniu tėvu A. R., broliais A. R., J. R. nepilnametės dukros interesai gali būti dar labiau pažeisti, kadangi jai bus nesuprantama, kodėl tėvo bei brolių, su kuriais sieja kraujo ryšys, pavardės yra skirtingos.

           Atsiliepime į atsakovo A. R. apeliacinį skundą ieškovė G. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

           Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir atsižvelgęs į visas svarbias bylai aplinkybes, vadovaudamasis CK 3.167 str. 2 d. numatyta teise, priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad po daugybės ieškovės prašymų sutikti pakeisti pavardę jo biologinei dukrai, apeliantas visiškai nepagristai nesutiko duoti šio sutikimo, savo sprendimą grįsdamas tik savo asmeninių ambicijų ir interesų patenkinimu, neatsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus. Atitinkamai, ieškovei neliko kito būdo kaip apginti savo dukros interesus kreipiantis į teismą. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, akivaizdu, kad teismas turi pagrindą spręsti dėl leidimo suteikimo pakeisti vaiko pavardę be pavardės keitimui prieštaraujančio tėvo sutikimo, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, nepažeidė nei įstatymų nuostatų, nei galiojančios teismų praktikos, t.y. teismas neperžengė jam suteiktų teisių. Apeliantas niekada nevykdė Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimo, niekada neprisidėjo prie savo biologinės dukros išlaikymo, ja nesirūpino, niekada nesiekė su ja bendrauti, jos net nepažįsta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo posėdžiu metu apeliantas prisipažino, jog gimus jo dukrai A. R., jis sąmoningai nusprendė  nelįsti į G. N. ir jo dukros A. R. gyvenimą, nusišalinti nuo savo dukros išlaikymo, nes tuo metu neturėjo finansinių galimybių teikti teismo nustatyto išlaikymo. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde prisipažįsta, jog kitiems savo vaikams, nors ir turėdamas finansinių sunkumų, išlaikymą teikia, su jais bendrauja ir rūpinasi jais. Apeliantas sąmoningai savo valia pats nusišalino nuo savo dukros auklėjimo, išlaikymo, rūpinimosi ja, todėl nėra jokios pagrįstos priežasties prieštarauti dėl mergaitės pavardės pakeitimo. Ieškovė niekada jokia apimtimi neribojo apelianto bendravimo su jo dukra A.. Atvirkščiai, apeliantas niekada nenorėjo bendrauti su savo dukra, niekada nesirūpino nei jos lavinimu, nei jos sveikata. Per 7 metus apeliantas neišreiškė jokių akivaizdžių intencijų bendravimo su mergaite aspektu. Jeigu apeliantas tikrai būtų suinteresuotas domėtis savo vaiku, bendrauti bei daryti tėvišką įtaką vaiko ugdymui, per septynerių metų laikotarpį būtų galėjęs apginti savo neva apribotas teises į bendravimą su vaiku (pavyzdžiui, teikiant ieškinį teismui dėl pasimatymų su vaiku tvarkos nustatymo ir pan.). Deja, tačiau per visą šį laikotarpį apeliantas nė karto nesikreipė net į ieškovę su prašymu pasimatyti su mergaite, todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, tikėtina, yra ne nuoširdumo, o asmeninių ambicijų išraiška. 2014-09-11 teisme vykusios vaiko apklausos metu A. R. ne kartą įvardijo, jog ji save identifikuoja kaip N. šeimos narę, o pavardė „R.“ jai yra svetima ir nieko nereiškianti. A. tėčiu įvardija J. N. (garso įrašo 3:29 min.), savo pavardės kilmę mergaitė paaiškina taip: „kai gimiau J. ir mama nebuvo susituokę ir negalėjo pakeisti pavardės, o dabar tik, kai aš užaugau gali pakeisti pavardę“ (garso įrašo 6:25 min.); į klausimą, kokia mergaitės pavardė, ji atsakė „dabar R., bet bus N.“ (garso įrašo 19:59 min.), gražesnė pavardė — N.; A. apklausos metu išvardija savo šeimos narius, įtraukiant ir norimą turėti sesę, kurios šiuo metu neturi „mama N., aš — N., tėtis — J. N., sesė – N.“ (21:31 - 21:50 min.). Garso įrašo 13:20 minutėje užfiksuota, kaip A. prisipažįsta, jog po savo piešiniu pati pasirašė kaip A. N.. A. patikina, kad nenori pasirašinėti R. pavarde, naudoja N. pavardę, nes ji yra tikroji pavardė (15:51 min.). Iš vaiko apklausos akivaizdu, jog mergaitė tvirtai tiki, kad jos pavardė bus pakeista. Šiuo atveju, visų pirma, yra svarbūs A. interesai turėti tokią pavardę kaip visos jos šeimos, niekuo neišsiskirti nuo ją supančių ir ja besirūpinančių asmenų. Be to, mergaitė jau yra mokyklinio amžiaus ir tokių metų vaikai išmoksta skaityti ir rašyti, sužino ne tik vieni kitų vardus, bet ir pavardes. Atitinkamai, siekiant mergaitės psichologinės prevencijos, būtina suteikti jai jos tėvų pavardę. Būtent tų tėvų, kurie ja rūpinasi, augina, o ne biologinio tėvo, kurio ji visiškai nepažįsta. vien aplinkybė, jog apelianto valdžia mergaitės atžvilgiu nėra apribota, neturi jokios reikšmės nagrinėjamos situacijos atžvilgiu. Mergaitės pavardės pakeitimu siekiama apginti vaiko, kaip silpnosios ir jautrios, socialinės grupės atstovo interesus. Tik pakeitus mergaitės pavardę į identišką jos motinos bei vyro (kurį mergaitė vadina savo tėvu) bus visapusiškai apginti vaiko interesai apsaugant nuo galinčių ateityje kilti neigiamų padarinių (patyčių, užgauliojimų, pilnavertiškumo jausmo stokos ir kt.). Atitinkamai, apelianto pateikti argumentai, jog mergaitės pavardės keitimas inicijuotas išimtinai motinos bei J. N. interesais - nepagrįsti.

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t.y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. CK 3.167 str. 4 d. numatyta, kad  vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės  metrikacijos  taisyklės. 2006 m. gegužės 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ 102 p. nustatyta, kad asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja LR teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės. 2008 m. spalio 29 d. LR teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-415 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. nustato, kad prašymą pareiškėjas pateikia savo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrine baze, civilinės metrikacijos įstaigai. Tačiau teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo  identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis  aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1d.).

Byloje nustatyta, kad  nepilnametės A. R. tėvai yra ieškovė G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 6). Šalys santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t.1, b.l. 7-10). Ieškovė G. N. 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu J. N. (t.1, b.l. 19), todėl po santuokos nutraukimo jai buvo suteikta pavardė „N.“. Remdamasi tuo pagrindu, taip pat tuo, kad duktė A. R. savo biologinio tėvo A. R. dėl jo visiško nusišalinimo nuo vaiko auginimo nepažįsta, beveik nuo pat gimimo vaiko gyvenime tėvo pareigas atliko tretysis asmuo J. N., ieškovė prašė teismo apginti vaiko interesą neišsiskirti savo pavarde iš šeimos, užtikrinti vaiko teises į šeimos ryšius ir leisti be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad  ieškovės sutuoktinis J. N. A. R. gyvenime aktyviai dalyvauja nuo mergaitės kūdikystės. Tai patvirtino ieškovės, trečiojo asmens J. N. paaiškinimai, liudytojų parodymai (mokytoja D. Č., ieškovės motina E. Š., šeimos draugė Ž. S.). Vaiko apklausos metu A. R. patvirtino, kad J. N. yra jos tėtis. Teismas padarė išvadą, kad  ieškovė, tretysis asmuo ir nepilnametė šalių dukra A. R. kaip šeimos nariai gyvena ne nuo santuokos įregistravimo momento, o žymiai ankstesnio laikotarpio. Biologiniam vaiko tėvui visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, A. R. iki šiol nieko nežino apie savo biologinį tėvą A. R.. Sau artimais žmonėmis mergaitė įvardijo savo mamą, tėčiu vadinamą J. N..

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo pakeisti mergaitės pavardę be apelianto sutikimo, nes Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415, 15 p. numatyta, kad jo dukters pavardė gali būti pakeista tik su apelianto rašytiniu sutikimu ir esant vaiko, kuriam pavardės keitimo metu yra suėję 10 metų, rašytiniu sutikimu. Tačiau kaip numatyta CK 3.167 str. 2 d., kad tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, tai reiškia, kad esant ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, šį ginčą privalo išspręsti teismas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo suabsoliutinti tėvo sutikimo būtinybės nepilnamečio vaiko pavardės keitimui.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nesilaikė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, neinicijavo dukros bendravimo su apeliantu, priešingai, ribodavo apelianto galimybes susitikti su nepilnamete dukra, tačiau dėl šių teiginių patvirtinimo į bylą jokių įrodymų nepateikė. Pareiga rūpintis vaiku yra nustatyta tiek vaiko tėvui, tiek motinai. Atsakovas, būdamas vaiko biologiniu tėvu, nuo vaiko gimimo visiškai nusišalino nuo vaiko auginimo, auklėjimo ir išlaikymo. Be to, ir pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nenorėdamas traumuoti vaiko, laikė, kol nepilnametė dukra paaugs, galės išreikšti savo nuomonę, ar pageidauja ateityje bendrauti su apeliantu.

Apeliantas nurodo, kad turėdamas finansines galimybes, jis sąžiningai mokėjo nepilnametės dukros išlaikymą, tą patvirtina prie atsiliepimo į ieškinį pridėti vietinio mokėjimo kvitai. Taip pat nurodo, kad stipriai pablogėjus jo finansinei padėčiai neturi galimybės mokėti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto dydžio išlaikymo. Tačiau iš prie atsiliepimo į ieškinio pareiškimą pridėtų mokėjimo nurodymo kopijų (t. 1, b.l. 67-68) matosi, kad atsakovas dukters A. R. išlaikymui yra sumokėjęs 1000 litų  2007 m. lapkričio 14 d., 800 litų –  2007 m. gegužės 21 d. ir 700 litų – 2007 m. balandžio 24 d. Daugiau duomenų apie teiktą išlaikymą dukrai A. R. į bylą nepateikta.

Pirmosios instancijos teismas byloje išklausė nepilnametę A. R. ir kitų byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad tėvą A. R. niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys su savo dukra. Atsakovas neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, visiškai nesirūpino vaiko auklėjimu ir ugdymu, o vaiko teisė  į jai saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti su mama ir tėčiu buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „N.“ šeimos nariu. Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai mergaitės interesus, nes šeimoje yra svarbūs A. interesai turėti tokią pavardę kaip visos jos šeimos, niekuo neišsiskirti nuo ją supančių ir ja besirūpinančių asmenų. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad  mergaitės pavardės pakeitimas yra inicijuojamas ieškovės G. N. ir trečiojo asmens J. N. asmeniniais interesais.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad  pakeitus mergaitės pavardę į „N.“ nebus išsaugojamas jos identiškumas. Kadangi tėvo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas savaime sužinos, kas yra biologinis vaiko tėvas, todėl vaiko identiškumas nėra pažeidžiamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui – apeliantui – siekti apsaugoti vaiko teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs iš „R.“ giminės, nes jos biologinis tėvas yra A. R..

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu

n u ta r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.