Civilinė byla Nr. e2-559-370/2025

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00433-2025-4

                Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus BDT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2025 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, jog ieškovė neatitinka vykdomo viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Neteisėtai pastatyto statinio – ypatingosios kategorijos statinio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbai“ (toliau – ir pirkimas) sąlygų dėl kvalifikacijos reikalavimo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeis viešojo intereso, kadangi pirkimo objektas – griovimo darbai – nereikalauja pirkimo skubaus procedūrų įvykdymo. Be to, sudarius pirkimo sutartį, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje sustabdė pirkimo procedūras.

4.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

5.       Teismas nusprendė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų atsakovė galėtų sudaryti bei pradėti vykdyti pirkimo sutartį, todėl ieškinio patenkinimo atveju kiltų neigiami padariniai, t. y. poreikis spręsti dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, žalos atlyginimo, atsirastų dvigubo mokėjimo rizika.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. nenustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskirajame skunde atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Atsakovė nėra įvertinusi visų pasiūlymų, pateiktų pirkime, todėl tuo atveju, jei būtų atmesti visų tiekėjų pasiūlymai, pirkimo sutartis nebūtų sudaryta. 

7.2.                      Pirkimo procedūrų sustabdymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi statybos rangos darbų kainos didėja, o tai nulems didesnes išlaidas iš valstybės biudžeto.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vilniaus BDT“ prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Visi pasiūlymai pirkime jau yra pateikti ir tiekėjai neturi galimybės keisti pasiūlymuose nurodytos kainos.

8.2.                      Pirkimo objektas (statinio griovimas) suponuoja, kad tai nėra skubiai būtini atlikti darbai, t. y. nebus pažeistas viešasis interesas, jei griovimo darbai bus atlikti pasibaigus teismo procesams

Teismas        

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

11.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12.       Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo viešajam interesui bei proporcingumo principui.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

14.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas, kadangi atsakovė nėra įvertinusi visų pasiūlymų, pateiktų pirkime, todėl tuo atveju, jei būtų atmesti visų tiekėjų pasiūlymai, pirkimo sutartis nebūtų sudaryta.

15.       Priešingai nei nurodo atsakovė, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, be kita ko, būtų įvertinami visų tiekėjų pasiūlymai, priimamas sprendimas dėl laimėtojo, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

16.       Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

17.       Apeliantės teigimu, pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, kadangi pirkime siekiama įsigyti statybos rangos (griovimo) darbus, kurių rinkos kaina nuolat didėja ir tai lemia didesnes išlaidas iš valstybės biudžeto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. 

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

19.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra pastato griovimo darbai.

21.       Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (neteisėtai pastatyto statinio griovimo darbai) yra svarbus visuomenei dėl teisėto ir tinkamo teritorijos planavimo vykdymo ir užtikrinimo, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Be to, atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirkimu vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27868/2016 (atsakovei vykdomasis raštas išduotas 2022 m. birželio 28 d.), pirkimas paskelbtas 2024 m. spalio 17 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuo vykdomojo rašto išdavimo atsakovei iki pirkimo paskelbimo praėjo daugiau nei dveji metai, patvirtina, jog pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, pirkime tiekėjai pasiūlymus, kuriuose, be kita ko, nurodytos siūlomų atlikti darbų kainos, jau yra pateikę perkančiajai organizacijai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirkimo procedūrų sustabdymas turės esminę reikšmę siekiamų įsigyti darbų kainos pokyčiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sustabdžius pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą ne skubiam pirkimo objekto įsigijimui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam valstybės lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą, taip pat atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonės iškilo grėsmė, jog pirkimo objektas nebus įgyvendintas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių.

23.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

24.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė