Civilinė byla Nr. e2-10323-446/2023
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00719-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2720,43 Eur skolą, 1991,41 Eur negautas pajamas, 37,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15150, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 3000 Eur kreditą, atsakovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Atsakovė sumokėjo įmokas: 150 Eur - 2022 m. rugsėjo 11 d., 187,71 Eur - 2022 m. spalio 11 d., 190,44 Eur – 2022 m. lapkričio 10 d., 190,87 Eur – 2022 m. gruodžio 12 d., 200 Eur – 2023 m. vasario 10 d., 99,01 Eur – 2023 m. kovo 14 d. Kadangi įmokos buvo mokamos praleidus įmokų sumokėjimo terminą, todėl vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.6 papunkčiu ir specialiosiomis sąlygomis, kurios numato, kad pagal šią sutartį gautos sumos (įmokos) pagal eiliškumą yra užskaitomos tokia tvarka, jog antrąja eile paskirstomos netesyboms (delspinigiams) padengti, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 papunkčiu, kuris numato, kad kredito gavėjui praleidus kredito įmokos mokėjimo terminą, kredito gavėjas moka 0,05% dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, pirmiausiai, todėl pirmiausiai buvo padengti susidarę delspinigiai, kurie buvo skaičiuojami už tą laikotarpį, kurį atsakovė vėlavo sumokėti įmoką, nuo tos sumos, kurią turėjo sumokėti pagal šalių patvirtintą grafiką. Kadangi atsakovė nemokėjo įmokų pagal sutarties grafiką, todėl ieškovė, vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, raštu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2023 m. gegužės 23 d. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktą, sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo ir privalėjo laiku, t. y. pagal sutartyje numatytą kredito grąžinimo grafiką, dalimis grąžinti visą kredito sumą, tačiau ji to nedarė, dėl ko sutartis buvo nutraukta, todėl prašo priteisti iš atsakovės 2720,43 Eur negrąžintą kredito sumą. Be to, vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, atsakovei už sutarties pažeidimą prašo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos patirtų nuostolių atlyginimą, kuris susideda iš 1991,41 Eur negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos - 2024 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimą, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir gali būti skaičiuojamos už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės už 108 dienų laikotarpį 37,11 Eur delspinigius, dėl kurių mokėjimo šalys buvo susitarusios sutarties 11 punkte. Taip pat ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir advokato atstovavimo išlaidos.
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti pilna apimti, paaiškino, kad atsakovei buvo suteikta 3000 Eur paskola, surašyta sutartis ir šalių suderintas paskolos dengimo, su paskola susijusių mokesčių mokėjimo grafikas. Ieškovė bandė dengti paskolą, sumokėjo kelias įmokas, tačiau jai nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2023 m. gegužės 23 d. sutartis su ja buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo momentu nepadengto kredito suma buvo 2720,43 Eur. Negautas pajamas, kurias ieškovė tikėjosi gauti tinkamo sutarties vykdymo atveju, sudaro nesumokėtos pelno palūkanas ir administravimo mokestis, iš viso 1991,41 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti už pradelstus mokėjimus nuo nesumokėtos sumos iki sutarties nutraukimo dienos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis 107 Eur ir atstovavimo išlaidos 210 Eur.
Atsakovė nuomonės teisme nepareiškė, pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad ji siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį ir įsiskolinimą išdėstyti 24 mėnesiams, ieškovė nesutiko, todėl ji kreipėsi dėl skolos refinansavimo.
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 15150, pagal kurią ieškovė (kredito davėja) suteikė atsakovei (kredito gavėjai) 3000 Eur kreditą, atsakovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą, sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį, mokant mėnesio įmokas pagal šalių patvirtintą mokėjimo grafiką. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kredito sutartį 2023 m. gegužės 23 d. nutraukė. Atsakovė, sumokėdama įmokas (150 Eur - 2022 m. rugsėjo 11 d., 187,71 Eur - 2022 m. spalio 11 d., 190,44 Eur – 2022 m. lapkričio 10 d., 190,87 Eur – 2022 m. gruodžio 12 d., 200 Eur – 2023 m. vasario 10 d., 99,01 Eur – 2023 m. kovo 14 d.), iš kurių buvo atskaičiuojami delspinigiai, nes įmokos buvo mokamos pavėluotai, padengė dalį kredito – 277,31 Eur, sumokėjo 589,77 Eur pelno palūkanų ir administracinį mokestį 127,55 Eur sumoje.
Dėl skolos priteisimo.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį vykdė netinkamai, sumokėjusi ieškovei šešias įmokas, kurios buvo paskirstytos sutartyje nustatyta tvarka, grąžino tik dalį kredito. Atsakovė ieškovės reikalavimų, sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, įrodymų apie vartojimo kredito grąžinimą didesne dalimi nei nurodo ieškovė, nepateikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžinto kredito dalį – 2720,43 Eur – pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl nuostolių atlyginimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, kuris susideda iš 1991,41 Eur negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė tinkami būtų vykdžiusi sutarties sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeisdamas ankstesnę praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamo jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, atsakovei tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartis vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Akivaizdu, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartis su atsakove planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovei suteiktos kredito sumos, nes atsakovė jai suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas. Kadangi vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis) faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra, todėl atsakovei tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės negautas pelno palūkanas iki sutarties pabaigos, t. y. 2024 m. balandžio 29 d. Iš šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties, kredito grąžinimo grafiko matyti, kad atsakovė ieškovei buvo įsipareigojusi sumokėti 2255,70 Eur dydžio pelno palūkanas, iki sutarties nutraukimo sumokėjo 589,77 Eur, nesumokėtos pelno palūkanos 1665,93 Eur sumoje priteistinos iš atsakovės.
Ieškovė taip pat prašo priteisti ir negautą administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo. Šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Taigi, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas (Vilniaus apygardos teismo 2020-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 63 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl negauto administravimo mokesčio po sutarties nutraukimo priteisimo kaip nuostolių atlyginimą netenkintinas.
Iki sutarties nutraukimo atsakovė turėjo sumokėti 249,84 Eur administravimo mokesčio, tačiau sumokėjo tik 127,55 Eur. Nesumokėta šio mokesčio dalis - 122,29 Eur - priteistina iš atsakovės ne kaip nuostolių atlyginimas, bet kaip skola, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus.
Dėl delspinigių priteisimo.
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito įmokos mokėjimo terminą, kredito gavėjas moka 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.
Atsakovė paskutinę įmoką sumokėjo 2023 m. kovo 14 d., iš jos sumokėtų 99,01 Eur buvo išskaičiuoti 16,31 Eur delspinigiai ir likusi suma buvo skirta skolos dengimui (82,07 Eur). Laikotarpis, kuriuo ieškovė galėjo tikėtis delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas, yra nuo paskutinės įmokos (2023 m. kovo 14 d.) iki sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 23 d.), kas sudaro 70 dienų. Nesumokėtų įmokų dalis iki sutarties nutraukimo - 425,42 Eur kredito, 122,29 Eur delspinigių, 1221,18 Eur palūkanų, iš viso nesumokėta įmokų iki sutarties nutraukimo 1768,89 Eur. Nuo nesumokėtų įmokų sumos skaičiuojant delspinigius už 70 dienų, susidarytų daug didesnė delspinigių suma nei prašo priteisti ieškovė. Kadangi ieškovės prašomi priteisti 37,11 Eur delspinigiai ženkliai mažesni, teismas juos priteisia, nors nėra aiški skolos suma, nuo kurios ieškovė skaičiuoja delspinigius ir niekuo nepagrįstas šių delspinigių skaičiavimo laikotarpis (nuo 2023-02-04 iki 2023-05-23).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. liepos 20 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis priteistinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 102 Eur.
Prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos 210 Eur yra labai nedidelės, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, pagrįstos sąskaitomis, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir bankiniais dokumentu apie advokatui sumokėtas lėšas, todėl ieškinį iš esmės patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.38 straipsniais, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 2720,43 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų 43 ct) negrąžintą kreditą, 122,29 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 29 ct) administravimo mokestį, 1665,93 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 93 ct) negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. liepos 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 312 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Vilma Raščiuvienė