Civilinė byla Nr. 3K-3-432/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26024-2013-9

    Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 99.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. T. skundą dėl antstolės Palmos Kisielienės veiksmų.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. T. prašė panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2013 m. birželio 28 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/01579 dėl pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo iš VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų, arešto; panaikinti antstolės 2013 m. liepos 5 d. siūlymą išieškotojui A. A. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo; nutraukti antstolės Palmos Kisielienės vykdomą išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo iš VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų.

Pareiškėjos teigimu, antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio G. T. išieškotojo A. A. naudai, pareiškėjos darbo užmokestį areštavo 2012 m. lapkričio 15 d. arešto aktu ir tos pačios dienos siūlymu išieškotojui pasiūlė per 60 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas per antstolės nustatytą terminą į teismą nesikreipė, todėl turto areštas turėjo būti panaikintas ir išieškojimas iš pareiškėjos darbo užmokesčio nutrauktas.

Antstolė Palma Kisielienė 2013 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka perdavė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos J. T. skundą dėl antstolės Palmos Kisielienės veiksmų atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolę Palmą Kisielienę pavaduojantis antstolis Donatas Kisielius 2012 m. gruodžio 20 d. patvarkymu sustabdė antstolės Palmos Kisielienės 2012 m. lapkričio 15 d. turto arešto dėl išieškojimo iš J. T. 50 procentų gaunamo darbo užmokesčio iš VšĮ Santariškių klinikų vykdymą, todėl sustojo ir antstolės Palmos Kisielienės nustatyto ir nesibaigusio 60 dienų termino eiga. Antstolei Palmai Kisielienei 2013 m. birželio 28 d. patvarkymu atnaujinus turto arešto akto vykdymą, nustatyto termino eiga tęsiasi, antstolė nepasibaigusį terminą savo iniciatyva pratęsė.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti bei skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies: panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2013 m. birželio 28 d. patvarkymą (reg. Nr. 2-P-15570) vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/01579 dėl pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo iš VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų, arešto, ir panaikinti antstolės 2013 m. liepos 5 d. siūlymą išieškotojui A. A. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Teismas taip pat priteisė iš antstolės Palmos Kisielienės 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pareiškėjos naudai.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo tai, kad arešto aktas ir siūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo yra įforminti skirtingais antstolės aktais – atitinkamai 2012 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu (reg. Nr. 2-P-12290) ir 2012 m. lapkričio 15 d. siūlymu „Dėl skolininko turto dalies nustatymo“ (reg. Nr. 2-P-12293). Antstolei 2012 m. gruodžio 20 d. patvarkymu sustabdžius tik arešto aktą, nebuvo sustabdytas siūlymas išieškotojui. Siūlyme išieškotojui nurodytas 60 dienų terminas pasibaigė ir, jam neįgyvendinus siūlymo per nustatytą terminą, išieškojimo antstolė negalėjo nukreipti į pareiškėjos darbo užmokestį. Vieną iš pareiškėjos reikalavimų nutraukti vykdomą išieškojimą iš jos darbo užmokesčio antstolė jau patenkino – antstolės Palmos Kisielienės padėjėjo Tomo Jasaičio 2013 m. spalio 18 d. patvarkymu (reg. Nr. 2-P-26707) panaikintas 2013 m. birželio 28 d. antstolės patvarkymas dėl pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo iš VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų, arešto bei grąžinta J. T. atitinkamai išieškota suma. Tai įvertinęs teismas nesprendė dėl panaikinto antstolės patvarkymo ir jos vykdyto išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio veiksmų teisėtumo.

Patenkinus iš dalies pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai teismas sprendė atlyginti dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, teismas iš antstolės Palmos Kisielienės pareiškėjai priteisė 600 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėja J. T. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomai priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip padidinant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1100 Lt. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

              Apeliacinės instancijos teismas nepagristai nurodė, kad pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidų tik apeliacinės instancijos teisme, ir nepasisakė dėl kitų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja taip pat patyrė 300 Lt advokato pagalbos išlaidų ginčą nagrinėjant privaloma ikiteismine tvarka – įrodymai apie tokių išlaidų patyrimą pateikti į vykdomąją bylą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimaliai atlygintina (priteistina) išlaidų suma apskaičiuojama taikant 0,35 minimalios mėnesio algos koeficientą, t. y. atlyginama iki 350 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nemotyvavo nurodytų 300 Lt bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, taip nesilaikydamas teismų praktikoje atskleistos teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, išaiškino, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

              Pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas priteisė tik 600 Lt, motyvuodamas daliniu atskirojo skundo tenkinimu. Taip skundžiama nutartimi pažeista CPK 94 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš skundžiamos nutarties akivaizdžiai matyti, kad antstolis atliko neteisėtus išieškojimo veiksmus, tai įrodęs pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taip pat ir dėl tų antstolio veiksmų, kuriuos jis nutraukė prieš teismui priimant procesinį sprendimą, kuriuo antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbiausia yra tai, ar pareiškėja pagrįstai pagal įstatymą apskundė antstolio neteisėtus veiksmus, o ne tai, ar antstolis spėjo šiuos veiksmus panaikinti iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, antstolio profesija, jo darbas, yra veikla, susijusi su didesne rizika padaryti žalos tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Todėl antstoliui, kaip profesionalui, teismų praktikoje pripažįstami ir taikomi daug aukštesni jo veiklos teisėtumo, atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai.

              Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo

Advokatūros įstatymo 48–50 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl klientui atstovaujančio advokato teisinių paslaugų teikimo ir jų įforminimo: klientas su advokatu dėl atstovavimo susitaria pasirašydami sutartį; atlikdamas pavedimus pagal susitarimą advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą; advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje dėl antstolės veiksmų teisėtumo įvertinimo pareiškėjai (kasatorei) atstovavo advokatas 2013 m. birželio 7 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Atstovavimo sutartyje advokatui pavesta konsultuoti klientą, rengti, gauti ir teikti reikalingus procesinius, kitokius dokumentus ir informaciją, atstovauti klientui visose civilinėse, vykdomosiose, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, savo nuožiūra atlikti kitus reikalingus veiksmus. Pradėjus apeliacinį procesą atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismo buvo prašoma priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš antstolės, pareiškėja pateikė dokumentus apie jos patirtas 1100 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš jų 800 Lt išlaidas advokatui, turėtas apeliacinio proceso metu. Vykstant apeliaciniam procesui antstolės padėjėjas 2013 m. spalio 18 d. patvarkymu panaikino pagal pareiškėjos skundą vieną iš ginčytų patvarkymų dėl pareiškėjos darbo užmokesčio arešto, kuris buvo priimtas 2013 m. birželio 28 d. Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje nesprendė dėl šio antstolės patvarkymo teisėtumo, o panaikino kitus pareiškėjos ginčytus antstolės veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje sprendė, kad patenkinus iš dalies pareiškėjos skundą jai atlygintina dalis apeliacinio proceso metu turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio proceso metu antstolei panaikinus savo patvarkymą dėl jo nebeliko ginčo ir bylos nagrinėjimo dalyko. Išnagrinėjęs bylą dėl kitų pareiškėjos ginčytų antstolės veiksmų apeliacinės instancijos teismas pripažino juos neteisėtais ir panaikino. Viso bylos nagrinėjimo dalyko apimtimi tenkinus skundo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė tai, kad tenkintas skundas iš dalies. Dėl to teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį ir ja remiantis tik iš dalies pareiškėjos naudai priteisti turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Antstolei panaikinus jos patvarkymą ta dalimi nebeliko bylos nagrinėjimo dalyko, taip pat ginčo dėl to patvarkymo, o likusį bylos nagrinėjimo dalyką teismas išnagrinėjo, dėl jo visiškai tenkino skundą ir dėl to turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį bei priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies visų pareiškėjos atstovavimo išlaidų atlyginimą. Darytina išvada, kad už atskirojo skundo surašymą pareiškėjos advokatui sumokėtos 800 Lt išlaidos turėjo būti priteistos iš antstolės kaip pralaimėjusios bylą šalies.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę išspręsti ir patirtų pareiškėjos 300 Lt advokato išlaidų už privaloma ikiteismine tvarka surašytą skundą antstolei priteisimo klausimą, šias išlaidas atlyginti pareiškėja taip pat prašė teismo apeliacinio proceso metu. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi įstatymu nustatyta pirmosios instancijos teismui teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kai jų nepaskirsto išnagrinėję bylą apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai. Vis dėlto nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisė galutinai numatyta pirmosios instancijos teismui, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjusio aukštesnės instancijos teismo, kai šios išlaidos yra aiškiai šalių turėtos, byloje pateikti jų turėjimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas šalies prašymas jas atlyginti ir nėra šalių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatyta pirmosios instancijos teismo teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat kad nurodytų 300 Lt bylinėjimosi išlaidų turėjimą patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas ne civilinėje, o vykdomojoje byloje, apeliacinės instancijos teismo nutartyje 300 Lt bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymas nevertintinas CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą pažeidimu. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimaliai atlygintina (priteistina) išlaidų suma apskaičiuojama taikant 0,35 minimalios mėnesio algos koeficientą, t. y. atlyginama iki 350 Lt. Dėl to pareiškėjai priteistina 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo už advokato surašytą ir pateiktą antstolei skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymą apeliacinės instancijos teismo nutartyje, dėl to sprendžia pareiškėjos kasacinį skundą tenkinti ir pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), padidinant pareiškėjos (kasatorės) naudai advokato atstovavimo išlaidų priteisimą už atskirojo skundo surašymą iki 800 Lt ir priteisiant 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų už pareiškėjos vardu skundą, pateiktą antstolei ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir tenkinus kasacinį skundą pareiškėjai (kasatorei) iš antstolės taip pat priteistina 500 Lt patirtų išlaidų už kasacinio skundo surašymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 41,02 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jų atlyginimas priteistinas valstybės naudai iš antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti, padidinant pareiškėjos J. T. naudai bylinėjimosi išlaidų priteisimą iki 800 (aštuonių šimtų) Lt ir priteisiant papildomai 300 (tris šimtus) Lt iš antstolės Palmos Kisielienės.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai J. T. iš antstolės Palmos Kisielienės 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš antstolės Palmos Kisielienės 41,02 Lt (keturiasdešimt vieną litą 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

                                                                                                                              Janina Stripeikienė