Administracinė byla Nr. A442 - 1034/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 9.4.3; 9.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas)
ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant
Loretai Česnavičienei,
teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
G. K. apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Alytaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu dėl
patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 06/08 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti
176 262 Lt akcizų, 25 863 Lt akcizų delspinigių ir 88 131 Lt akcizų baudos.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Finansų ministerijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 68-159 patvirtino Alytaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą
Nr. 06/08.
Mokestinių ginčų komisija prie
Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. S-181(7-159/2008) patvirtino Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. birželio 20 d.
sprendimo Nr. 68-159 nurodymus pareiškėjui sumokėti 176 262 Lt akcizų, 25 863
Lt akcizų delspinigių ir 52 879 Lt akcizų baudos, o nurodymą sumokėti 35 252 Lt
akcizų baudos panaikino.
Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės
2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S-181(7-159/2008) bei Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr.
68-159 ta apimtimi, kuri susijusi su akcizų dydžio ir susijusių sumų
apskaičiavimu, ir perdavė šį klausimą centriniam mokesčių administratoriui
nagrinėti iš naujo.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Finansų ministerijos, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. gruodžio 14 d. nutartį, priėmė 2010 m. sausio 15 d. sprendimą Nr.
68-10, kuriuo pakeitė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008
m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 06/08 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 41
496,24 Lt akcizų, 6 457 Lt akcizų delspinigių bei 12 448 Lt akcizų baudos.
Mokestinių ginčų komisija prie
Vyriausybės 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. S-73(7-45/2010) patvirtino Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 15 d. sprendimą
Nr. 68-10.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos
prie Vyriausybės 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. S-73(7-45/2010) bei Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 15 d. sprendimą
Nr. 68-10.
Pareiškėjas nurodė, kad jam šiuo atveju
neatsirado prievolė mokėti akcizus. Banderolėmis nepaženklintos cigaretės, nuo
kurių buvo apskaičiuoti akcizai, jam nuosavybės teise nepriklausė ir jis šių
cigarečių savo žinioje neturėjo. Pareiškėjas tik leido cigaretes iškrauti savo
motinos sodyboje ir buvo įkalbėtas už nedidelį atlygį laikinai jas pasaugoti.
Be to, ginčo cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Pareiškėjas nurodė,
kad jam buvo paskirta 30 procentų priskaičiuotos akcizų sumos bauda. Kodėl buvo
skirta tokio dydžio bauda, atsakovas nemotyvavo. Tuo tarpu tokia bauda yra per
didelė ir neatitinka padaryto pažeidimo. Be to, atsakovui skiriant baudą,
nebuvo atsižvelgta į reikšmingą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėjas
geranoriškai sumokėjo baudžiamojoje byloje skirtą baudą.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, remiantis Kauno
apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytu
banderolėmis nepaženklintų cigarečių laikymo faktu, pareiškėjui atsirado
prievolė mokėti akcizus, todėl jam pagrįstai buvo priskaičiuoti akcizai bei su
jais susijusios sumos (Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui šiuo atveju buvo paskirta vidutinio dydžio akcizų bauda ir ji yra
teisinga (Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis).
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo
skundą atmetė.
Teismas
nurodė, kad tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo kilęs mokestinis
ginčas dėl paskaičiuotų akcizų bei su jais susijusių sumų jau buvo nagrinėtas
teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio
14 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjui dėl neteisėto cigarečių laikymo atsirado
prievolė sumokėti akcizus bei su jais susijusias sumas. Tačiau, atsižvelgęs į
tai, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu
pareiškėjas buvo nubaustas už 54 530 pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 320
pakelių cigarečių „LM“ laikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
padarė išvadą, kad pareiškėjui tenka prievolė mokėti akcizus tik už tą
cigarečių kiekį, kuris nurodytas baudžiamajame įsakyme, o mokesčių
administratorius nepagrįstai šį kiekį padidino. Tokiu būdu pareiškėjui
taikytinos mokestinės atsakomybės klausimas iš esmės buvo išspręstas minėta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi, o
ginčas centriniam mokesčių administratoriui buvo perduotas iš naujo nagrinėti
tik toje dalyje, kuri susijusi su akcizų dydžio bei susijusių sumų apskaičiavimu.
Todėl pareiškėjo šioje byloje nurodyti motyvai, kad cigaretės jam nepriklausė,
o, be to, buvo konfiskuotos ir sunaikintos, yra teisiškai nereikšmingi.
Nagrinėjamu atveju galėtų būti keliami klausimai tik dėl paskaičiuotų akcizų
bei su jais susijusių sumų dydžio, tačiau pareiškėjas centrinio mokesčių
administratoriaus paskaičiavimų matematinio teisingumo neginčija. Teismas
nurodė, kad tai, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodė, sumokėjo Kauno
apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą,
negali būti pripažinta aplinkybe, išskirtinai lengvinančia jo mokestinę
atsakomybę. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (tai, jog mokestinių prievolių
pažeidimas buvo padarytas nusikalstamais veiksmais, jog mokestinės prievolės
pareiškėjas nepripažįsta ir ją neigia), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju
paskirta vidutinio dydžio (30 procentų nuo nesumokėtų akcizų sumos) bauda yra
proporcinga padarytam mokestiniam pažeidimui, todėl ją mažinti nėra pagrindo
(Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis).
III.
Apeliaciniu
skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo
klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjas
nurodo, kad tyrimo metu pagal baudžiamosios bylos medžiagą buvo nustatyta, kad jis
tik leido kitam asmeniui savo motinos sodyboje laikyti prekes. Pareiškėjas
nežinojo, ar tai buvo cigaretės ir ar jos buvo paženklintos banderolėmis. Todėl,
nebūdamas asmeniu, kurio nuosavybėje ir žinioje buvo laikomos cigaretės, jis
negali būti atsakingas už akcizų sumokėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad jis laikė akcizais
apmokestinamas prekes, yra įrodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi bei Kauno apygardos teismo 2007 m.
birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu. Tačiau nei baudžiamajame įsakyme, nei baudžiamosios
bylos medžiagoje nėra nustatyta, kad pareiškėjas cigaretes turėjo savo žinioje.
Pareiškėjas nurodo, kad jam taip pat buvo paskirta per didelė ir neadekvati
padarytam pažeidimui bauda. Savo sprendime atsakovas baudą didinančių
aplinkybių nenustatė. Apie tai, kad tokios aplinkybės egzistavo, atsakovas
užsiminė tik vėlesnio mokestinio ginčo proceso metu, nors atitinkamas
aplinkybes privalėjo nurodyti savo sprendime. Tuo tarpu pareiškėjas teismo
baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą geranoriškai sumokėjo, o tai yra atsakovo
paskirtą baudą mažinanti aplinkybė. Taip pat atsakomybę lengvinanti aplinkybė
yra tai, jog pareiškėjas visą laiką geranoriškai bendravo su mokesčių
administratoriumi ir vykdė jo reikalavimus. Be to, kitam kartu su pareiškėju Kauno
apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nubaustam
asmeniui, kurio vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo žymiai didesnis ir kuriam buvo
paskaičiuoti dar didesni akcizai, buvo paskirta tik 10 procentų nesumokėtų
akcizų sumos bauda.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas
nurodo, kad į pareiškėjo argumentus dėl to, ar jam atsirado pati prievolė
mokėti akcizus, jau buvo atsakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. gruodžio 14 d. nutartyje, todėl jie nebenagrinėtini. Atsakovas nurodo,
kad pareiškėjui buvo paskirta teisingo dydžio bauda. Faktas, jog pareiškėjas
sumokėjo baudžiamojoje byloje paskirtą baudą, šiuo atveju buvo laikomas baudą
mažinančia aplinkybe. Tačiau buvo nustatyta ir baudą didinančių aplinkybių (mokesčio
įstatymo pažeidimas padarytas tyčia, pareiškėjas patikrinimo metu
nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi). Įvertinęs šias aplinkybes bei
pažeidimų mastą, atsakovas nustatė, jog yra tiek sunkinančių, tiek lengvinančių
aplinkybių, todėl pagrįstai skyrė Mokesčių administravimo įstatymo 139
straipsnio 1 dalyje numatytą vidutinio dydžio baudą.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Dalimi apeliacinio skundo argumentų pareiškėjas
bando paneigti pačią prievolę mokėti akcizus. Tačiau šie argumentai
nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi, nes klausimas, ar pareiškėjui atsirado
minėta prievolė, jau yra išspręstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556
- 1418/2009, konstatavo, kad pareiškėjas privalo sumokėti akcizus dėl Kauno
apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyto
cigarečių laikymo fakto, ir nurodė centriniam mokesčių administratoriui tik
perskaičiuoti akcizų bei su jais susijusių sumų dydį. Nagrinėjamoje byloje
ginčijamu 2010 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 68-10 atsakovas būtent ir įvykdė
šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties
nurodymą.
Taigi nagrinėjamos bylos dalykas yra ne
prievolės mokėti akcizus atsiradimo, o tik jos dydžio klausimo išsprendimas.
Pareiškėjas jokių argumentų dėl apskaičiuotų akcizų dydžio nepateikia, o
teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu paskaičiavimu.
Atsakovas tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį
ir teisingai apskaičiavo pareiškėjo mokėtinus akcizus bei su jais susijusias
sumas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo
tam tikrus argumentus dėl paskirtos baudos dydžio, teigdamas, kad jam turėjo
būti skirta ne 30 procentų priskaičiuotos akcizų sumos, bet mažesnė bauda.
Tačiau šie argumentai atmestini. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kokių nors
pakankamai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą didinti ar mažinti
baudą Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje numatytos
sankcijos ribose. Todėl pareiškėjui skirtina bauda, atitinkanti sankcijos
vidurkį (t. y. 30 procentų nuo priskaičiuotos akcizų sumos), ir toks jos dydis,
teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingas.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės,
kuriomis jis bando pagrįsti baudos dydžio mažinimą, teisėjų kolegijos
vertinimu, negali turėti įtakos baudos dydžiui. Tai, kaip pareiškėjas vykdė baudžiamojoje
byloje paskirtą bausmę, baudos pagal mokesčių teisę skyrimui nėra svarbu, nes
ši bauda yra visai kitos teisinės atsakomybės rūšies priemonė, taikoma už
kitokio pobūdžio pažeidimus (mokesčių nesumokėjimą, o ne nusikalstamą veiką,
pasireiškiančią neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis). Taip
pat šiuo atveju nenustatytas koks nors reikšmingas pareiškėjo bendradarbiavimas
su mokesčių administratoriumi, juolab, kad toks bendradarbiavimas ir nebuvo reikalingas,
nes mokesčio apskaičiavimui svarbios aplinkybės buvo nustatytos baudžiamojoje
byloje, o mokesčių administratoriui pačiam papildomo tyrimo iš esmės nereikėjo
atlikinėti. Nėra pagrindo atsižvelgti ir į pareiškėjo nurodomam kitam asmeniui
taikomus mokestinių sankcijų dydžius, nes kiekvieno mokesčių mokėtojo
atsakomybė yra individuali ir taikoma atsižvelgiant į konkrečiu atveju atsakomybėn
traukiamo, o ne į kito mokesčių mokėtojo padarytą pažeidimą. Be to, mokestinei
atsakomybei yra reikšmingi ne asmenų vaidmenys darant nusikalstamas veikas, o
mokestinių prievolių vykdymas ir su tuo susiję mokestiniai teisiniai aspektai,
kurie yra atskiri teisiniai reiškiniai.
Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo
apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Stasys Gagys
|
|
|
|
|
|
Dainius Raižys
|
|
|
|
|
|
Skirgailė Žalimienė
|