Administracinė byla Nr. ATP-610-354/2012                                                                                     

      Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00938-2012-3

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                     39.2; 45.4.3; 79.1. 

       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2012 m. gruodžio 21 d.

       Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo K. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda, ir, taikant ATPK 30¹ str., teisė vairuoti transporto priemones neatimta.

Teismas

n u s t a t ė:

K. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 11 d., apie 17.43 val., Muziejaus g. ties namu Nr. 96, Telšiai, vairavo automobilį „Renault Megane Scienic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,49 promilių girtumas, (įvertinus 1,7 proc. paklaidą – 0,485 promilių girtumas).

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes, apelianto teigimu, apylinkės teismo nutarimas yra abejotinas ir nepagrįstas.

Skunde teigiama, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog K. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas būtinas darbui ir nėra sunkinančių aplinkybių, neturėtų nulemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą pažeidėjui. Nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad, vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę, neblaivus, K. B. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, taigi padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Institucija skunde pažymi, kad ATPK 27 str. 1 d. numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Institucijos nuomone, tokiais teismo argumentais ir motyvais taikant ATPK 301 str. ir skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijos, praranda prasmę pats administracinės nuobaudos veiksmingumas ir nepasiekiami ATPK 20 str. tikslai, nes aukščiau paminėtas pilietis ir kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščius ir pakartotinius KET pažeidimus, nes išlieka galimybė išvengi realios administracinės atsakomybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. B. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad Institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir įstatymų numatytais atvejais skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės, įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui turi būti keliami aukštesni reikalavimai juridinėms formuluotėms ir dėstomiems argumentams. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo rezoliucine dalimi prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka tik su žemesnės instancijos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo dalimi dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, skiriant K. B. mažesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, o nustatytos faktinės pažeidimo aplinkybės ir veikos kvalifikacija neginčijama. Be to, reikalavimai panaikinti skundžiamą nutarimą kildinami iš skirtingų institucijų teismų sprendimus reglamentuojančių įstatymo normų – ATPK 302² str., reglamentuojančio apylinkės teismo sprendimus dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir kartu ATPK 302¹² str., reglamentuojančio apygardos teismo sprendimus dėl skundo, kuriuo apskųstas apylinkės teismo nutarimas (nutartis) administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo atveju visiškai neaiškūs Institucijos argumentai nei dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, nei dėl to, kokia konkreti administracinė nuobauda, apelianto manymu, turėtų būti taikoma administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, jei teismo nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės ir veikos juridinė kvalifikacija neginčijama. Dėl to atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 30211 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Tai, kas paminėta, byloja apie neprofesionalų Institucijos požiūrį į administracinių bylų teiseną ir apie šablonišką teismo nutarimų (nutarčių) skundimą apeliacine tvarka, nesigilinant į konkrečią situaciją ir žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo argumentus bei motyvus, neatsižvelgiant nei į konkretaus pažeidimo aplinkybes, pavojingumo mąstą, nei į tą pažeidimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis.   

Nors apeliacinis skundas ir neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, į ką turėjo atkreipti dėmesį ir apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ATPK 3026 str.), apygardos teismas šiuo atveju nagrinėja skundą ir patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis ATPK 30211 str. 1 d. nuostatomis.

Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys dokumentai – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 433260 su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, kuriuo jis prisipažįsta vartojęs alkoholinius gėrimus ir vairavęs transporto priemonę ir reiškia apgailestavimą dėl to (3 b. l.), policijos pareigūnės E. K. tarnybinis pranešimas (4 b. l.), alkoholio matuoklio duomenys (5 b. l.), pranešimas dėl K. B. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (6 b. l.), K. B. vairuotojo pažymėjimo kopija ir pažyma apie jo baustumą (7–8 b. l.) – patvirtina, kad K. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas K. B. paskyrė 1000 Lt baudą ir, remdamasis ATPK 301 str. nuostatomis, netaikė jam papildomos nuobaudos – neatėmė teisės vairuoti transporto priemones, nors, kaip minėta, tokia nuobauda ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta.

ATPK 301 str. 1 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Kaip jau minėta pirmiau, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka būtent su ATPK 301 str. numatyto instituto taikymu administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu. Apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde teigia, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas padarytas. Detalizuojant argumentus, apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog K. B. vairavo transporto priemonę neblaivus ir šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, o teismo paskirta švelnesne nuobauda nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai, nes, pasak apelianto, K. B. ir kiti asmenys toliau darys šiurkščius, pakartotinius KET pažeidimus, kadangi jiems paliekama galimybė išvengi realios administracinės atsakomybės. Atsakant į tokius Institucijos argumentus, būtina pažymėti, kad administracinę nuobaudą K. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė už transporto priemonės vairavimą būtent būnant neblaiviam, kas yra numatyta pačioje straipsnio dispozicijoje. Taip pat neaišku, kuo remiantis Institucija teigia, kad K. B. ir kitiems asmenims paliekama galimybė išvengti realios atsakomybės, nes juk skundžiamu nutarimu buvo paskirta reali administracinė nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais apeliacinio skundo teiginiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnė nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad K. B. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės; įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą +/- 1,7 % – 0,48 promilės), nedaug viršijantis numatytą leistiną normą (0,4 promilės). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad K. B. iškart prisipažino gėręs stiklinę alaus, manęs, kad neviršys leistinos normos, todėl vairavęs transporto priemonę. Nėra pagrindo abejoti pažeidėjo prisipažinimu, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliaciniame skunde pažymima, kad specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimąsi šia teise tvarkos pažeidimą (ATPK 27 str.). Šiuo atveju pažymėtina, kad K. B. už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą yra baustas tik vieną kartą pagal ATPK 124¹ str. 1 d. (nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusių pėsčiųjų), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (8 –9 b. l.), todėl teiginiai apie sistemingą KET pažeidinėjimą būtų visiškai nepagrįsti. Visa tai, kas išdėstyta, nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad K. B. tyčia, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Byloje yra duomenų, kad K. B. dirba Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje, darbdavio apibūdinamas išskirtinai teigiamai. Teismo nuomone, K. B. padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis neigiamas poelgis, nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai. Dėl to teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, visumoje bylojančių apie aplinkybes, lemiančias švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimą, nes ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos ir papildomos nuobaudos skyrimas aiškiai nebūtų proporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumo laipsniui. 

Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, neatimdamas K. B. teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pavyks pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nes K. B. paskirta piniginė bauda yra pakankamas kalto asmens nubaudimas. 

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 30 d. nutarimą K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir pagrįstai taikė ATPK 301 str. nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Nijolė Matuzevičienė