Civilinė byla Nr. e2-206-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13780-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.6; 3.2.4.9.1.5; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kenova Group“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Apžvalgos ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Libero investicijos“, „Kenova Group“, „Apžvalgos ratas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IREC Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę įvykdyti ieškovės ir atsakovės UAB „Keno finansai“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį natūra ir įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą; atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovei 300 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną; 2) teismui atmetus pirmiau nurodytus reikalavimus, pripažinti ieškovės ir atsakovės 2015 m. birželio 18 d. sudarytą preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi ir įpareigoti ieškovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1 Eur kainą už 2015 m. birželio 18 d. preliminariąja akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas paprastąsias vardines UAB „Libero investicijos“ akcijas (192 000 vnt.).

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutarė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01491, vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01540, taip pat kitose vykdomosiose bylose, kur išieškojimas vykdomas iš atsakovės, išieškojimo nukreipimą į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų iki procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigtas šios bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė atsakovės atskirąjį skundą ir minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

4.       Tretieji asmenys pateikė prašymą panaikinti 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jie nėra sutartinių teisinių santykių, siejančių ieškovę ir atsakovę, dalyviai, tačiau teismo pritaikytos ir šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės turi tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų, kaip išieškotojų, teisėms ir teisėtiems interesams vykdomosiose bylose, kuriose vykdymo veiksmai yra sustabdyti, taip pat paneigia įsiteisėjusių ir privalomai vykdytinų teismų procesinių sprendimų privalomumo principą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė trečiųjų asmenų UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo įvertinti visi jų taikymo aspektai (taip pat ir tie, kuriuos nurodė pareiškėjai). Kadangi ginčo objektas yra 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų, teismo vertinimu, ieškinio patenkinimo atveju ieškovė įgytų turtinę teisę į minėtas akcijas, todėl tuo atveju, jei vykdymo proceso metu išieškojimas būtų nukreiptas į šias akcijas, būsimo tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba pasunkėtų. Pareiškėjoms naudingas vykdomasis dokumentas nagrinėjamoje byloje ginčijamas ta prasme, kad ieškovė įrodinėja, jog areštuotos akcijos turėjo būti perduotos jai (ieškovei) pagal anksčiau, negu išduotas vykdomasis raštas, kilusią prievolę, t. y. akcijos išieškojimo nukreipimo į jas metu nėra teisėta atsakovės nuosavybė. Dėl to, teismo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos, proporcingos ir ekonomiškos ir nėra pagrindo jų panaikinti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Tretieji asmenys UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas atsisakė vertinti apeliančių argumentus ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas apeliančių teisę būti išklausytoms. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos apeliančių teisės ir teisėti interesai, nes yra sustabdyti išieškojimo veiksmai iš atsakovės (skolininkės) vienintelio turimo turto – UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, kurie buvo pradėti pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Vien tik dėl šios priežasties apeliantės negali atgauti skolų iš atsakovės, kurias atgauti galima tik realizavus vienintelį atsakovei priklausantį turtą – 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų.

7.2.                      Ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, priėmimo atsirado nauja ir esminė aplinkybė – ginčo akcijų areštas, kuris iš esmės pakeičia ieškovės ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo ginčo sutartį vykdyti natūra teisinį vertinimą ir prima facie vertinimo aspektu. Atsakovė negalėtų įvykdyti sutarties natūra ir perleisti ginčo akcijas ieškovei, nes minėtos akcijos yra areštuotos, o panaikinti akcijų areštą šios bylos nagrinėjimo metu nėra jokių prielaidų, nes atsakovė neturi jokio kito turto, kurį realizavus galėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais (apeliantėmis). Sutartinės prievolės pagal ieškovės ieškinį natūra įvykdyti teisiškai neįmanoma.

7.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Joks notaras negalės patvirtinti areštuotų 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio, t. y. šalys negalės įvykdyti teismo sprendimo šioje civilinėje byloje, jeigu ieškovės ieškinys ir būtų patenkintas.

7.4.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra paneigiamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10060-804/2022 ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-21965-925/2022) privalomumo principas. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti vykdomas tik iš dalies, ar vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą galima išieškoti tik iš vienokio ar kitokio skolininko turto.

7.5.                      Jeigu ieškovės teisės nėra ribojamos pasirinkti teisminės gynybos būdus, tai ir apeliančių teisės nukreipti išieškojimą į bet kurį skolininkės turtą negali būti ribojamos. Priešingu atveju ieškovė, kurios naudai nėra priimtas joks teismo sprendimas, yra laikoma privilegijuota prieš apeliantes, kurių reikalavimo teisė patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o skolininkės (atsakovės) galimybė atsiskaityti su apeliantėmis tampa priklausoma nuo ieškovės valios pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Ieškovė, sukurdama sutartinius santykius su atsakove, turėjo ir galėjo numanyti, kad dėl tam tikrų priežasčių preliminarioji sutartis gali likti neįgyvendinta, dėl ko savo galimai pažeistas teises turėtų ginti reikšdama piniginius reikalavimus, o ne reikalavimą dėl įpareigojimo sutartį įvykdyti natūra.

7.6.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nėra atsakovės kreditorė. Atsakovė nėra skolinga ieškovei.

7.7.                      Ieškovės argumentai, kad areštuotos akcijos turėjo būti perduotos jai anksčiau negu išduotas vykdomasis raštas, nesudaro pagrindo palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ginčo akcijos tiek ieškovės ieškinio pateikimo metu, tiek šiuo metu yra atsakovės nuosavybė, todėl teismo išvados, kad ginčo akcijos vykdomojo rašto išdavimo metu nebuvo teisėta atsakovės nuosavybė, dėl ko iš šių akcijų negalima vykdyti išieškojimo veiksmų, nepagrįstos.

7.8.                      Jei atsakovei priklausančių akcijų realizavimas vykdymo procese pažeistų jos teises, ieškovė turėtų galimybę akcijų realizavimą vykdymo procese ginčyti teisme.

8.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliančių atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti apeliantėms 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos skiriant ieškovei. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ginčo akcijoms areštas jau buvo taikomas teismui priimant 2022 m. spalio 28 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pačioje nutartyje teismas dėl šios aplinkybės pasisakė bei šią aplinkybę įvertino kaip sudarančią pagrindą konstatuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

8.2.                      Apeliantės savo 2023 m. sausio 2 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atskirajame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo įvertinti kaip nesudarantys pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

8.3.                      Ieškinys yra visiškai įrodytas bei tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui išskirtinai dėl procesinio pobūdžio aplinkybių – teismai apskritai nenagrinėjo ieškovės pareikšto alternatyvaus reikalavimo (reikalavimo įvykdyti preliminariąją sutartį natūra) bei reikalavimo įvykdyti sutartį natūra įgyvendinimo užtikrinimo priemonės, t. y. baudos dydžio.

8.4.                      Aplinkybė dėl ginčo objektu esančių 192 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų arešto jau egzistavo tuo metu, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

8.5.                      Apeliančių reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra išskirtinai piniginio pobūdžio, kuris yra patenkinamas sumokant atitinkamą pinigų sumą bei nėra nukreiptas į konkretų atsakovės turtą (priešingai nei ieškovės reikalavimas). Todėl atsižvelgiant į apeliančių reikalavimo pobūdį, apeliančių reikalavimas į atsakovę gali būti patenkintas iš bet kurio kito atsakovės turto.

8.6.                      Teismui priėmus sprendimą įpareigoti atsakovę perleisti ieškovei ginčo akcijas, panaikinus ginčo akcijų areštą atsakovė galės įvykdyti tokį teismo sprendimą. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo iš ginčo bendrovės akcijų sustabdymas – užtikrina būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

8.7.                      Priešingai nei nurodo apeliantės, nagrinėjamu atveju nėra paneigiamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas. Teismui pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo veiksmai atsakovės atžvilgiu pradėtose vykdomosiose bylose nėra sustabdyti bei yra tęsiami. Nagrinėjamu atveju yra sustabdyti išieškojimo veiksmai tik iš konkretaus atsakovės turto – ginčo bendrovės akcijų.

8.8.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei nėra suteikiama pirmenybės teisė patenkinti savo reikalavimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra užtikrinamas status quo (padėtis, kuri yra) padėties išsaugojimas iki civilinės bylos išnagrinėjimo.

8.9.                      Apeliantėms buvo aiškiai žinomi ir atsakovės 2022 m. lapkričio 4 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, argumentai, ir tai, kad minėtas atskirasis skundas buvo netenkintas. Nepaisant to, apeliantės 2023 m. sausio 2 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuris buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie jau kartą buvo atmesti kaip nesudarantys pagrindo panaikinti atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismui netenkinus minėto apeliančių prašymo, jos pateikė atskirąjį skundą, kuris vėl buvo grindžiamas argumentais, analogiškais atsakovės 2022 m. lapkričio 4 d. skundo, kuris jau anksčiau buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, argumentams. Apeliantės pateikė žinomai nepagrįstą atskirąjį skundą, tokiu būdu piktnaudžiaudamos savo procesinėmis teisėmis ir didindamos civilinės bylos apimtį, todėl joms skirtina 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8.10.                      UAB „Apžvalgos ratas“ vardu atskirąjį skundą pasirašė advokato padėjėja A. K., kuri turi teisę atstovauti apeliantei tik pirmosios instancijos teisme.

9.       2023 m. vasario 22 d. gauti trečiojo asmens UAB „Kenova Group“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma atmesti ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštą prašymą dėl baudos skyrimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

11.       Trečiasis asmuo UAB „Kenova Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu prašymu dėl baudos jam skyrimo.

12.       CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, visų pirma būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.

13.       Vadovaujantis CPK 323 straipsnio nuostatomis, šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

14.       Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo UAB „Kenova Group“ pateikė atsikirtimus į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip nurodyta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 335, 338 straipsniai), todėl rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15.       Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-638-798/2021). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sąlygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iš jų egzistavimą – dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebeatitinkant proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

16.       Pasak apeliančių, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutartis panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, priėmimo atsirado nauja ir esminė aplinkybė – ginčo akcijų areštas. Apeliančių teigimu, atsakovė negalėtų įvykdyti sutarties natūra ir perleisti ginčo akcijas ieškovei, nes minėtos akcijos yra areštuotos, o panaikinti akcijų areštą šios bylos nagrinėjimo metu nėra jokių prielaidų, nes atsakovė neturi jokio kito turto, kurį realizavus galėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais (apeliantėmis).

17.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, dar nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įvertino aplinkybę dėl ginčo turtui pritaikyto arešto – šią aplinkybę įvertino kaip sudarančią pagrindą konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti, taip pat įvertino, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovė įgytų turtinę teisę į ginčo akcijas, todėl tuo atveju, jei vykdymo proceso metu būtų išieškota iš tų akcijų, būsimo tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba pasunkėtų. Taigi aplinkybės dėl ginčo turto akcijų arešto kaip ir aplinkybės dėl ieškinio prima facie pagrįstumo buvo įvertintos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

18.       Apeliantės taip pat teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra paneigiamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10060-804/2022 ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-21965-925/2022) privalomumo principas.

19.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog vykdymo procese išieškojimas sustabdytas tik iš konkretaus, nagrinėjamo ginčo objektu esančio turto. Šiuo atveju išieškojimas vykdymo procese nėra visiškai sustabdytas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantės, nagrinėjamu atveju nėra paneigiamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, nes išieškojimas gali būti nukreiptas į kitą atsakovės turtą, o faktinė aplinkybė, ar atsakovė turi kito turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, šiuo atveju lemia ne teismo sprendimų privalumo paneigimą ar ignoravimą, kaip teigia apeliantės, o tik tai, ar yra reali galimybė įvykdyti teismo sprendimą.

20.       Apeliančių teigimu, ieškovė, kurios naudai nėra priimtas joks teismo sprendimas, yra laikoma privilegijuota prieš apeliantes, kurių reikalavimo teisė patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o skolininkės (atsakovės) galimybė atsiskaityti su apeliantėmis tampa priklausoma nuo ieškovės valios pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Ieškovė, sukurdama sutartinius santykius su atsakove, turėjo ir galėjo numanyti, kad dėl tam tikrų priežasčių preliminarioji sutartis gali likti neįgyvendinta, dėl ko savo galimai pažeistas teises turėtų ginti reikšdama piniginius reikalavimus, o ne reikalavimą dėl įpareigojimo sutartį įvykdyti natūra.

21.       Civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), todėl būtent ieškovė turi teisę pasirinkti jai labiausiai priimtiną savo pažeistų teisių gynybos būdą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė savo pažeistas teises nusprendė ginti teikdama ieškinį, kuriuo siekia įpareigoti atsakovę įvykdyti ieškovės ir atsakovės UAB „Keno finansai“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį natūra ir įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą, t. y. ieškovė leistinu būdu siekia įgyti būtent turtinę teisę į minėtas akcijas, todėl apeliančių argumentai, kad ieškovė turėjo numatyti galimą sutarties neįvykdymą ir kitu būdu (palankesniu apeliantėms) ginti savo pažeistas teises yra visiškai nepagrįsti ir nesuderinami su minėtu dispozityvumo principu.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantėms nepateikus jokių naujų duomenų apie aplinkybių, sudariusių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitimą bei neįrodžius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

24.       Ieškovė prašo skirti apeliantėms 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (pateikiant žinomai nepagrįstą atskirąjį skundą), pusę šios baudos sumos skiriant ieškovei.

25.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

26.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

27.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikė atskirąjį skundą, negali būti vertinama kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis. Teisė į apeliaciją yra pamatinė konstitucinė teisė, įeinanti į teisminės gynybos principo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo apeliantėms netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetęs apeliančių prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Apeliančių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ prašymą dėl baudos skyrimo tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kenova Group“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Apžvalgos ratas“.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė