Civilinė byla Nr. 2-1182/2012
Procesinio sprendimo kategorija 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-269-71/2012 uždarosios akcinės bendrovės „Euda“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar UAB „Euda“ bankrotas yra tyčinis.
Šiaulių apygardos teismas 2010 11 15 nutartimi UAB „Euda“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „Euda“ bankroto administratorius prašė BUAB „Euda“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi UAB „Euda“ 9 transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartimis nuo 2009 05 07 iki 2009 07 07 galimai siekė įmonės nemokumo. Be to, įmonė, būdama nemoki, grąžinusi akcininkui ir vadovui J. D. 305 639,33 paskolą, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių bei nesilaikė Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo. Po sudarytų sandorių direktorius J. D. perleido 70 procentų savo akcijų ir atsistatydino iš UAB „Euda“ vadovo pareigų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad UAB „Euda“ vadovas J. D., laikotarpiu nuo 2006 10 04 iki 2009 07 19, būdamas vieninteliu akcininku ir vadovu, blogino įmonės turtinę padėtį. Po UAB „Transeuda“ (direktorius J. D. sūnus K. D.) įsteigimo UAB „Euda“ padėtis buvo bloginama, UAB „Euda“ vykdytą ūkinę komercinę veiklą sustabdė, dalį darbuotojų perkėlė į naujai įsteigtą UAB „Transeuda“, išpardavė už nepagrįstai žemą kainą bendrovės turtą su bendrovę susijusiems asmenims, o gautas lėšas UAB „Euda“ vadovas išsimokėjo, neatsiskaitęs su kitais kreditoriais ir taip didindamas įmonės skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 03 01 nutartimi BUAB „Euda“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Teismas sprendė, kad BUAB „Euda“ bankroto administratoriaus nurodyti faktai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, sudaro pagrindą manyti, kad UAB „Euda“ buvo privesta prie bankroto tyčia. J. D., būdamas vienintelis akcininkas ir UAB „Euda“ vadovas 2009 07 08, t. y. netrukus po ginčijamų sandorių sudarymo, perleido didžiąją dalį (70 proc.) akcijų ir atsistatydino iš UAB „Euda“ vadovo pareigų, be to, po UAB „Transeuda“ įsteigimo, būdamas UAB „Transeuda“ faktiniu vadovu, blogino UAB „Euda“ turtinę padėtį iki tol UAB „Euda“ vykdytą veiklą, įskaitant ir dalį darbuotojų perkeliant į naujai įsteigtą UAB „Transeuda“, stabdant UAB „Euda“ ūkinę komercinę veiklą, išparduodant turtą už nepagrįstai žemą kainą, gautas lėšas už parduotą turtą išsimokant sau, o ne kitiems kreditoriams. Tokiais savo veiksmais UAB „Euda“ vadovas J. D. kryptingai, tyčia siekė UAB „Euda“ privesti prie bankroto.
Šią išvadą patvirtino ir V. M. paaiškinimai, kad pagal 2009 07 29 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 16, jis buvo paskirtas laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas, tačiau, nesant galimybės toliau vykdyti įmonės veiklos, 2009 08 07 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, 2009 08 20 įsakymų sudarė inventorizacinę komisiją, inventorizavo įmonės turtą bei jį perdavė sudarytai komisijai, nuo 2009 08 21 paliko darbą. UAB „Euda“ akcininkai kito įmonės vadovo nepaskyrė, įmonė toliau veiklos nebevykdė, o nuo 2009 09 01 patalpos buvo užrakintos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada taip pat patvirtina, kad J. D., atstovaudamas UAB „Euda“ ir UAB„Transeuda“, kuriai atstovavo J. D. sūnus direktorius K. D., sudarė 9 transporto priemonių (vilkikų ir puspriekabių) pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB „Transeuda“ už nepagrįstai mažą kainą buvo parduotos UAB „Euda“ transporto priemonės:
2009 05 05 parduoti du vilkikai „MAN 18.413“ kiekvienas už 42 000 Lt, kai kiekvieno rinkos vertė – 84 840,00 Lt;
2009 05 05 parduotos dvi puspriekabės „SCHVVARZMULLER“ kiekviena už 14 000Lt, kai kiekvienos rinkos vertė - 35 020,00 Lt;
2009 06 09 parduota puspriekabė „SCHVVARZMULLER“ už 13 000 Lt, kai rinkos vertė - 31 090,00 Lt;
2009 06 19 parduotas vilkikas „MAN 18.410“ už 45 000 Lt, kai rinkos vertė - 92 800,00 Lt;
2009 06 19 parduota puspriekabė „SCHVVARZMULLER SPA 3/E“ už 15 000 Lt, kai rinkos vertė - 37 190,00 Lt;
2009 06 26 ir 2009 07 07 parduota po puspriekabę „SCHVVARZMULLER“ kiekviena už 13 000 Lt, kai kiekvienos rinkos vertė - 28 920,00 Lt;
Pagal šias 9 pirkimo pardavimo sutartis vilkikai ir puspriekabės UAB „Transeuda“ buvo parduoti iš viso už 211 000,00 Lt, kai visų parduotų transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pardavimo metu, remiantis UAB „Emprekis“ pateikiama vidutine transporto priemonių rinkos verte sandorių sudarymo datai, buvo 458 640,00 Lt (remiantis „IF P&C INSURANCE AS“ būtent parduotų transporto priemonių vertinimu – 581 000,00 Lt be PVM.
Transporto priemonės ne tik kad buvo parduotos už 2 kartus mažesnę nei rinkos kainą, bet ir reiškė, kad UAB „Euda“ neteko darbo priemonių veiklai vykdyti ir pajamoms gauti (pagrindinė UAB „Euda“ veikla - krovinių pervežimas).
UAB „Euda“ esant nemokiai, akcininkas ir vadovas J. D. pagal 2009 04 29, 2009 05 20 ir 2009 06 29 kasos išlaidų orderius Nr. 47, Nr. 51 ir Nr. 70 susigrąžino atitinkamai 116 000,00 Lt, 112 000,00 Lt ir 77 639,33 Lt, t. y. iš viso 305 639,33 Lt įmonei suteiktos paskolos, nors didžiajai paskolos daliai grąžinimo terminas nebuvo suėjęs.
Paskolos gražinimui grynieji pinigai į bendrovės kasą buvo gauti:
- 115 000,00 Lt pagal 2009 04 29 kasos pajamų orderį serija UTI Nr. 1693223 iš L. D. už nupirktą pastatą;
- 112 000,00 Lt pagal 2009 05 20 kasos pajamų orderį serija UTI Nr. 1693247 iš UAB „Transeuda“ už vilkikus ir puspriekabes;
- 73 000,00 Lt pagal 2009 06 19 kasos pajamų orderį serija UTI Nr. 1693283 iš UAB „Transeuda“ už vilkikus ir puspriekabes.
Teismas sprendė, kad tokiais nesąžiningais veiksmais taip pat buvo siekiama įmonės nemokumo, kadangi UAB „Euda“, būdama nemoki, grąžinusi akcininkui ir vadovui J. D. 305 639,33 Lt paskolą, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių bei nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo.
Įmonė minėtų sandorių sudarymo metu turėjo įsiskolinimų tiek darbuotojams, tiek kitiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu J. D. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir BUAB „Euda“ administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas turėjo sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėtos kitos susiję bylos (CPK 163 str. 3 p.), kuriose priimti sprendimai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.
Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose UAB „Euda” bankroto administratorius ginčija sandorius, kuriais įrodinėjama, kad UAB „Euda” bankrotas pripažintas tyčiniu.
Civilinėje byloje Nr. 2-616-71/2011 UAB „Euda“ bankroto administratorius prašo pripažinti negaliojančia 2009 04 30 tarp UAB „Euda“ ir apelianto sutuoktinės L. D. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (garažų paskirties pastatas - autogaražas, parduotas už 115 000 Lt).
Civilinėje byloje Nr. 2-331-71/2012 UAB „Euda” bankroto administratorius prašo pripažinti negaliojančiomis 9 pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Transeuda” ir UAB „Euda” dėl transporto priemonių perleidimo už galimai per mažą kainą.
Civilinėje byloje Nr. 2-348-71/2012 UAB „Euda” bankroto administratorius prašo pripažinti negaliojančiais 2009 04 29, 2009 05 20 ir 2009 06 29 kasos išlaidų orderius Nr. 47, 51, 70, kuriais UAB „Euda” apeliantui grąžino paskolą.
2. Skundžiama nutartimi teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (UAB UAB „Transeuda“, L. D.), kas sudaro šios teismo nutarties absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 14 straipsnio 3 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad UAB „Euda” yra nemoki, nors neturi būtinų specialių žinių įvertinti įmonės mokumą. Pažymėtina, kad byloje, kurioje ginčijamas paskolos apeliantui sugrąžinimas, teismas pripažino, jog įmonės mokumui nustatyti būtina ekspertizė.
4. Išvadų, kad po UAB „Transeuda“ įsteigimo apeliantas blogino UAB „Euda“ turtinę padėtį (iki tol UAB „Euda“ vykdytą veiklą, įskaitant dalį darbuotojų, perkėlė į naujai įsteigtą UAB „Transeuda“, sustabdė UAB „Euda“ ūkinę komercinę veiklą, vykdė turto išpardavimą už nepagrįstai žemą kainą, UAB „Euda” grąžinant apeliantui suteiktą paskolą didino įmonės skolas) teismas nepagrindė įrodymais. Nutartis šioje dalyje yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Apeliantas nurodė, kad K. K., dirbdama UAB „Euda” dar papildomai dirbo ir UAB „Transeuda“, tačiau to nedraudžia įstatymai ir tai nereiškia darbuotojų perkėlimo.
UAB „Euda“ ūkinė-komercinė veikla, kol apeliantas buvo UAB „Euda“ direktorius, nebuvo sustabdyta.
Akcijas apeliantas perleido teisėtai.
Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neištyrė aplinkybių, rodančių, jog UAB „Euda“ bankrotas buvo sąlygotas išimtinai tų veiksmų, kurie buvo atlikti tada, kai apeliantas įmonei nebevadovavo, nebebuvo akcininku. Tą patvirtina ir 2011 04 11 specialisto išvada Nr. 5-4/36.
Teismas, konstatuodamas, kad UAB „Euda” turtas perleistas už per mažą kainą, kainos nepagrįstumo neįrodė, rėmėsi netinkamais kainos įrodymais ir neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonių rinka buvo apmirusi, o L. D. perleistas turtas neduodavo įmonei pelno.
Grąžinus apeliantui įmonei paskolintas sumas, įmonės mokumas dėl to nesumažėjo. Atvirkščiai, įmonei paskolos buvo naudingos, kurį laiką ji naudojosi siekdama pelno pasiskolintomis lėšomis.
Be to, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra prievolių kitiems kreditoriams, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.
Teismas, konstatuodamas, kad buvo pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos reikalavimai, suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių, neįvardino nė vieno kreditoriaus, kuris turėjo reikalavimą į UAB „Euda”, ar, kad toks jo konkretus reikalavimas jau buvo pradelstas.
Įmonės mokestinis įsiskolinimas nežymus, kas rodo, jog ji tinkamai vykdė prievoles.
BUAB „Euda” bankroto administratorius atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Bylos stabdyti, kol bus išnagrinėtos kitos apelianto nurodytos bylos, nėra pagrindo, nes šioje byloje teismas taip pat gali nustatyti visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
2. Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytų į bylą neva nepagrįstai neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
3. Skundžiama nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota. Teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
4. UAB „Euda” lėšas, gautas už apelianto sutuoktinei perleistą nekilnojamąjį turtą, tą pačią dieną išmokėjo apeliantui. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Euda” ir po šio turto perleidimo apelianto sutuoktinei, mokėjo už turto apsaugą.
5. Perleistos UAB „Euda” transporto priemonės buvo šiai įmonei 2009 m. gegužės-birželio mėnesiais išnuomotos (reikalingos), įsiskolinimas už jas lizingo bendrovei sudaro 3,15 mln Lt, o visas už perleistas transporto priemones UAB „Euda” gautas lėšas apeliantas išsimokėjo sau.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą bei pakankamai motyvuotą išvadą, kad yra pagrindas UAB „Euda“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis), o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Euda“ turtas buvo už nepagrįstai mažą kainą perleistas susijusiai įmonei UAB „Transeuda“, kuriai vadovavo UAB „Euda“ vadovo sūnus, kad UAB „Euda“, būdama nemoki, pirmenybę suteikė vienam iš kreditorių – vadovui, iš už parduodamą turtą gautų pajamų grąžindama jam įmonei suteiktą paskolą, kad J. D., būdamas UAB „Euda“ vieninteliu akcininku ir vadovu bei UAB „Transeuda“ faktiniu vadovu, po UAB „Transeuda“ įsteigimo blogino UAB „Euda“ turtinę padėtį iki tol UAB „Euda“ vykdytą veiklą perkeliant į naujai įsteigtą UAB „Transeuda“.
Kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, su tokiomis išvadomis iš esmės sutinka, toliau pasisakys tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apelianto nurodytos trys Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos bylos nesudarė pagrindo stabdyti šios bylos dėl UAB „Euda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo. Minėtose Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamose bylose sprendžiamas UAB „Euda“ sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas, o nagrinėjamoje byloje dėl UAB „Euda“ bankroto pripažinimo tyčiniu pakanka nustatyti, kad šiais sandoriais įmonei esant nemokiai tik dar labiau buvo bloginama jos padėtis. Įmonės turtinė padėtis gali būti bloginama ne tik tokiais sandoriais, kuriuos yra pagrindas pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamų bylų baigtis neturi esminės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui.
Apeliantas į bylą pateikė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2011 01 31 pažymą Nr. 2241789, pagal kurią L. D. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurį ji 2009 04 20 už 115 000 Lt įsigijo iš UAB „Euda“, vertė 2009 04 30 yra 101 500 Lt. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 2-616-71/2011 (vėlesnis bylos numeris 2-271/71/2012), kurioje BUAB „Euda“ prašė šio turto pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, Šiaulių apygardos teismo 2012 04 23 nutartimi nutraukta ieškovui BUAB „Euda“ atsisakius nuo ieškinio. Ši nutartis įsiteisėjo.
Šios aplinkybės paneigia prielaidas apie šio konkretaus UAB „Euda“ sandorio nenaudingumą, turto perleidimo kainos galimą nepagrįstumą, tačiau neįrodžius, kad ir kiti UAB „Euda“ turto (transporto priemonių) perleidimo sandoriai, būtų sudaryti numačius realią rinkos kainą ir įmonei naudingomis sąlygomis, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad perleisdama veikloje naudojamas ir būtinas transporto priemones susijusiai įmonei UAB „Transeuda“ (įmonei vadovavo UAB „Euda“ vadovo sūnus) UAB „Euda“ blogino savo turtinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Euda“ transporto priemonės perleistos už pernelyg mažą kainą, o apeliantas, su tuo nesutikdamas, pateikia Schwarzmuller 2011 10 19 raštą, Kogel 2011 10 20 raštą, kuriais įrodinėja, jog transporto priemonių kaina rinkoje 2009 metais buvo kritusi. Šie duomenys nepakankami, kad įrodytų konkrečių perleistų transporto priemonių rinkos kainą perleidimo metu, todėl apeliantas neįrodė transporto priemonių perleidimo kainos pagrįstumo. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo šių transporto priemonių perleidimo kainos pagrįstumo, UAB „Euda“, būdama nemoki (tą patvirtina tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 04 11 specialisto išvada Nr. 5-4/36, tiek ir UAB „Audito garantas“ išvada Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-348-71/2012) už perleistą turtą gautas lėšas skyrė būtent atsiskaitymui su vadovu J. D., nors jo įmonei suteiktos paskolos terminas nebuvo suėjęs. Be to, kad atsiskaitytų su vadovu, įmonė pardavė veikloje naudojamą ir būtiną turtą (transporto priemones). Kad šis turtas įmonei buvo reikalingas, įrodo ir aplinkybė, kad iš karto po perleidimo susijusiai įmonei UAB „Transeuda“, UAB „Euda“ šias perleistas transporto priemones išsinuomojo. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad toks naudojimosi turtu pagrindo pakeitimas (nuosavybės teisės į nuomą pakeitimas) būtų naudingas įmonei. Atvirkščiai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Euda“ susijusiai įmonei perleido ne tik transporto priemones, bet ir programinę įrangą, taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Euda“ veikla buvo perkeliama į susijusią įmonę UAB „Transeuda“, kas taip pat rodo, kad UAB „Euda“ bankrotas pagrįstai pripažintas tyčiniu.
Kad UAB „Euda“ turto perleidimo sandoriais pažeidė kreditorių interesus ir pablogino savo turtinę padėtį įrodo ir BUAB „Euda“ administratoriaus į bylą pateiktos specialistų išvados Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamose bylose.
Į bylą BUAB „Euda“ administratorius pateikė Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. 2-331-71/2012 pateiktas išvadas, kuriose UAB „Audito garantas“ nurodė, jog laikotarpiu 2008 12 31 iki 2009 06 30 UAB „Euda“ buvo nemoki (skolų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės) ir nemokumas turėjo tendenciją didėti, blogą bendrovės finansinę būklę rodė visi likvidumo rodikliai. Auditorė išvadose taip pat nurodė, kad transporto priemonių perleidimo sandoriai pablogino įmonės būklę (turėjo įtakos nemokumui), pažeidė kreditorių interesus.
UAB „Audito garantas“ ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-348-71/2012 pateikė savo esme analogiškas išvadas, t.y. kad UAB „Euda“ laikotarpiu 2009 04 29 iki 2009 06 29 buvo nemoki, kad už perleidžiamą turtą gautas lėšas panaudojus grąžinti apeliantui paskolą, kurios grąžinimo terminas nesuėjęs ir taip pažeidė kreditorių interesus ir sumažino galimybę su jais atsiskaityti. Bendrovė jau 2009 12 31 buvo nemoki.
Atmestinas apelianto argumentas, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, kadangi neįtraukė į bylą sandorių, kuriais buvo bloginama UAB „Euda“ turtinė padėtis ir įmonė buvo vedama prie bankroto, šalių. Šioje byloje nėra sprendžiamas sandorių, kuriais UAB „Euda“ buvo vedama prie bankroto, pripažinimo negaliojančiais klausimas, todėl ir sandorio šalių teisių bei pareigų apimties skundžiama nutartis neįtakoja.
Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas dėl nepakankamo motyvavimo. Teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą neturi būti aiškinama kaip pareiga išsamiai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą.
Konstatavus, kad UAB „Euda“ 2009 m., jau būdama nemoki, perleisdama veikloje reikalingą turtą susijusiai įmonei ir gautas lėšas panaudodama atsiskaitymui tik su vadovu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skundžiama nutartimi UAB „Euda“ bankrotas pagrįstai pripažintas tyčiniu ir nebereikšmingi atskirojo skundo išnagrinėjimui argumentai dėl faktinių aplinkybių, veiksmų, kurie buvo atlikti tada, kai apeliantas įmonei nebevadovavo, nebebuvo akcininku. Kiti atskirojo skundo argumentai bylos išnagrinėjimui taip pat nebereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nebepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas