Civilinė byla Nr. 2-8795-810/2010
Procesinio sprendimo kategorija
113.1; 116.4; 128.2
(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant
Editai Petrevičienei,
dalyvaujant
pareiškėjo V. D. atstovui advokatui P.
L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę
bylą pagal pareiškėjų V. D. ir V. D. pareiškimą
suinteresuotiems asmenims A. D. ir Šiaulių apskrities
valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t
ė:
Pareiškėjai V. D. ir V. D. kreipėsi
į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės ir motinos E.
D. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis B. D. ir
sūnūs V. D. bei V. D., faktiškai
pradėję paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjo V. D. atstovas advokatas P. L. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti
ir paaiškino, kad E. D. ir B. D. santuokoje gimė trys vaikai: V. D.,
gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys
neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, E. D. ir B. D. iš bendrų lėšų įsigijo pastatą-
sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą,
esantį (duomenys neskelbtini) Kito nekilnojamojo turto pareiškėjų tėvai neįgijo,
daugiau vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų motinai E. D., jos palikimą- ½ dalį
buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė A. D. pagal
2003-06-03 testamentą, o likusį palikimą priėmė jos
sutuoktinis B. D. bei jos sūnūs V. D. ir
V. D., faktiškai pradėję jį valdyti. Tėvas ir sūnūs mokėjo
visus mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas B. D..
Po jo mirties pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių miesto notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo
išdavimo, bet notaras atsisakė jį išduoti, nes nėra priimtas palikimas
po E. D. mirties, paveldimas pagal įstatymą. Be to, pareiškėjai ir jų tėvas nesusigaudė teisiniuose
reikaluose, todėl laiku nesukreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo V. D. atstovas mano, kad pareiškėjai ir jų tėvas priėmė savo
motinos ir sutuoktinės E. D. palikimą, pradėję faktiškai
valdyti paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjams ir jų tėvui reikalingas
paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškėjas V. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie
posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmuo A. D. teismo posėdyje
nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta
tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio
fakto nustatymui.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu
nagrinėtinas remiantis 2000 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m.
CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo
santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo
2001-07-01. Pažymėtina, kad pareiškėjų motina E. D. mirė (duomenys
neskelbtini).
Iš byloje esančių gimimo liudijimo nuorašų (b.l. 6-8) matyti, kad V. D., V. D. ir A.
D. tėvai yra E. D. ir B. D.. Iš mirties liudijimų nuorašų (b.l. 4,5) matyti, kad E. D. mirė (duomenys neskelbtini), o B. D.-
(duomenys neskelbtini). Iš 2003-06-03 testamento (b.l. 10) ir paveldėjimo
liudijimo pagal testamentą (b.l. 11) matyti, kad E. D. ½
dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko sūnui A. D., kuris palikimą priėmė. B. D. po
mirties testamento nepaliko. Sutuoktiniai daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių
nėra (b.l. 37). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo nuorašų (b.l. 20,21) matyti,
kad pastatą- sodo namelį, esantį SB „Rasa“ 13 skl., Bačiūnų gatvės sodai 50a,
Šiaulių m., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), E. D. ir
B. D. įgijo gyvendami santuokoje. Pareiškėjo V. D. atstovo nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties
tėvas ir pareiškėjai liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu turtu, jį
prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pažymos (b.l. 15-17).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo
įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo
paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku
laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo
atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir
prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo
dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato,
kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais,
liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti
visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. D. testamentu paliko
dalį turto sūnui A. D., kitą dalį palikimo jos sutuoktinis B.
D. ir sūnūs V. D. bei V. D. iš karto po palikėjos mirties priėmė, nes liko gyventi tėvų santuokoje įgytame bute, juo
naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3
mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir
paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. B. D.,
V. D. ir V. D. turto
priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko
įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).
LR CPK 445 str. numato, kad
teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas
negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra
galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinis B. D. ir sūnūs V. D. bei V. D. mirusiosios sutuoktinės ir motinos E.
D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti,
pradėję faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę
turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas
paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Kadangi
pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su pareiškimu, sumokėjo per mažai žyminio
mokesčio, iš jų valstybei priteistina neprimokėta dalis- 1,00 Lt žyminio
mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 2 d., 2010-10-12 Nr. 19 Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
informacinis pranešimas dėl žyminiam mokesčiui, sprendimų vykdymo išlaidoms ir
teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso bei LR Mokesčių
administravimo įstatymo 66 str. 4 d).
Vadovaudamasis
LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448
str., teismas
n u s p r
e n d ž i a:
Pareiškimą
patenkinti.
Nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D., a.k. (duomenys neskelbtini), V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. D., a.k.
(duomenys neskelbtini), po sutuoktinės ir motinos E. D., a.k. (duomenys neskelbtini),
mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėję jį
faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui
pagal įstatymą gauti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų V. D.,
a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. D.,
a.k. (duomenys neskelbtini), 1,00 Lt (vieno lito, 00 ct)
žyminį mokestį.
Sprendimas
per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui
per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėja Edita
Dambrauskienė