Teismingumo byla Nr. T-59/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01000-2022-3 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams M. P. ir Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namams dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

        Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti solidariai iš M. P. ir Lietuvos Respublikos ieškovės naudai 15 195,33 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.250, 6.263, 6.271, 6.279 straipsniai).

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas M. P. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, ieškovei priklausanti turtą – 18 208 Eur. Atsakovas M. P. 2018 m. lapkričio mėnesį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, pažinčių svetainėje patalpino skelbimą, kad ieško draugės, nurodydamas savo netikrą pavardę ir prisistatydamas kitu vardu ir pavarde, bei nenurodydamas, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę. Per svetainę susipažinęs su ieškove, bendraudamas telefonu įgijo jos pasitikėjimą, po to prisipažino atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, žadėjo jai tuoktis. Siekdamas apgaule užvaldyti jos turtą, pateikė melagingą istoriją, kad jam reikalingi pinigai sumokėti advokatui, kad greičiau išeitų į laisvę, prašė jos pagalbos žadėdamas pinigus grąžinti, kai tik išeis į laisvę, nes turi butą ir žemės. Daugkartinių pokalbių telefonu metu įtikino ieškovę pervesti pinigus kitiems asmenims, kurie sumokės už advokato paslaugas ir nukentėjusiajam, o ji apgaulės įtakoje pervedė pinigus atitinkamam asmeniui – per 8 kartus 6 700 Eur sumą. Ji, nežinodama, kad pinigai užvaldyti iš ieškovės apgaule, gautus pinigus pervedė ar perdavė kitiems atsakovo M. P. nurodytiems asmenims. 2018 m. gruodžio 19 d. M. P. ieškovei pateikė kitą melagingą istoriją, kad Kybartų pataisos namuose įvyko incidentas, kurio metu jis kitą nuteistąjį sužalojo peiliu ir norint, kad sužalotasis neparašytų pareiškimo reikalingi pinigai, kuriuos reikia pervesti kitiems asmenims, o ji apgaulės įtakoje padarė perlaidas atsakovo M. P. nurodytiems asmenims – per 18 kartų 11 508 Eur sumą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ieškovei, kaip teisėtai pinigų savininkei, gražinta 3 012,67 Eur pinigų suma, kurią 2018 m. gruodžio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu baudžiamojoje byloje pateikė atitinkamas asmuo, saugoti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kvitą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl ieškovei atsakovo M. P. neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala yra 15 195,33 Eur. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas tyčiniais veiksmais paveikė ieškovės psichinę sveikatą. Manipuliuodamas jos patiklumu ir gerumu, įtikino dėl pagalbos jam reikalingumo, privertė patikėti jo kalbomis dėl jo noro pasitaisyti, dėl turimų problemų, taip išviliodamas pinigines lėšas, po ko sekė ilgi teisiniai procesai, kurie taip pat pareikalavo daug nervų ir nuolat kėlė įtampą. Ji tapo nervinga, pradėjo jausti nerimą, ją kankino nemiga, nes nuolat buvo primenama apie buvusius įvykius, patirtą skausmą, išdavystę. Ji nuolat jautė psichologinį spaudimą iš atsakovo pusės, kuris prašė atsiimti teisėsaugos įstaigai dėl jo nusikalstamos veikos pateiktą pareiškimą. Ir šiuo metu negali gyventi visaverčio gyvenimo, nes dėl atsakovo M. P. neteisėtų veiksmų iki dabar patiria dvasinius išgyvenimus, turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir patiria nuolatinius nepatogumus, piniginių lėšų trūkumą, dėl ko patiria nuolatinį stresą. Atsakovo M. P. nusikalstama veika jai padarytą neturtinę žalą vertina 1500 Eur suma.

Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas M. P. su ieškove nuolat bendravo mobiliuoju telefonu ir nusikalstamas veikas įvykdė prisijungęs prie Kybartų pataisos namus aptarnaujančių bazinių telekomunikacijos stočių, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti. Tai reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos, ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus. Lietuvos Respublika netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas, taip kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog mobilieji telefonai ir SIM kortelės, kuriomis naudojosi atsakovas M. P., nuolatos patekdavo į atsakovės Lietuvos Respublikos valdomą pataisos namų teritoriją, kas rodo, kad Lietuvos Respublika negalėjo sistemingai užtikrinti, jog mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją. Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad ieškovės teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Jeigu Kybartų pataisos namai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Kybartų pataisos namuose atliekantis įkalinimo bausmę nuteistasis nebūtų turėjęs mobiliojo telefono ir nebūtų skambinęs ieškovei arba priėmęs skambučius iš jos, taigi ir nebūtų turėjęs galimybės apgaulės būdu išvilioti ir pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Tarp Kybartų pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Ieškovė pažymi, kad jai turtinė ir neturtinė žala padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais (ir negalima jų atskirti pagal žalos dydį), todėl jie atsako solidariai.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 27 d. protokoline nutartimi buvo nutarta atsakovės Lietuvos Respublikos atstovais laikyti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namus, nepašalinant jų iš trečiųjų asmenų, taip pat į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad ieškinio reikalavimai valstybei reiškiami dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to galimai atsiradusios žalos. Reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tinkamo vidaus taisyklių įgyvendinimo neužtikrinimu, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra administracinio teisinio pobūdžio.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.  

                Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinės teisinės prigimties, ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai sprendžia tik tas bylas dėl žalos atlyginimo, kurios yra numatytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

                Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, atsakovas (fizinis asmuo M. P.) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, ieškovei priklausanti turtą, už ką jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas baudžiamojoje byloje. Ieškovė nurodo patyrusi turtinę ir neturtinę žalą.

                Atsakovas M. P. ieškovės nurodytos žalos padarymo metu atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose.

                Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“, Kybartų pataisos namai buvo reorganizuoti jungimo būdu, juos prijungiant prie Marijampolės pataisos namų, kuriems pereitų visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos (minėto įsakymo 1.1. punktas).

                Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, jeigu Kybartų pataisos namai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Kybartų pataisos namuose atliekantis įkalinimo bausmę nuteistasis M. P. nebūtų turėjęs mobiliojo telefono ir nebūtų skambinęs ieškovei arba priėmęs skambučius iš jos, taigi ir nebūtų turėjęs galimybės apgaulės būdu išvilioti ir pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Ieškovės teigimu, valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos, ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus. Lietuvos Respublika netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas, taip kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai. 

                Ieškovės nuomone, šiuo atveju taikytina solidarioji atsakomybė; jai turtinė ir neturtinė žala padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais (ir jų negalima atskirti pagal žalos dydį).

                Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namai (pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 27 d. protokolinę nutartį) atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimuose į ieškinį, be kita ko, nesutinkama dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

                Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, skambinimą telefonu tuo metu (2018 metais), kai, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovei buvo padaryta ieškiniu prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, reglamentavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. (Šiuo metu minėtus klausimus reglamentuoja Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25). Minėti teisės aktai yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, o atitinkama pataisos įstaiga, užtikrindama jų (tinkamą) įgyvendinimą, atlieka viešojo administravimo veiklą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis; taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-42/2017).

                Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovės keliamas ginčas yra susijęs tiek su privatinės, tiek ir su viešosios teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais, tačiau vyraujančiu (dominuojančiu) teisiniu santykiu pripažįstamas civilinis, bet ne administracinis teisinis santykis. Žala yra padaryta, visų pirma, atitinkamais fizinio asmens tiesioginiais veiksmais, o laisvės atėmimo įstaigos veiksmai (neveikimas) žalos atsiradimą galėjo lemti netiesiogiai.

                Keliamo ginčo nagrinėjimas vienoje byloje tame pačiame teisme, taip pat atitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principus (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas bet kokiu atveju turės vertinti susijusias aplinkybes, pasisakyti dėl atsakovų civilinės atsakomybės rūšies (solidarioji ar dalinė), be kita ko, atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ginčui spręsti aktualią praktiką.  

                Byla yra priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

                Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, kurios buvo laikytasi šios kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-32/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-42/2017 dėl analogiško pobūdžio ginčų skaidymo skirtingų kompetencijų teismams, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės subjektą, yra keičiama.

                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.  

                Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, sprendžia tik dėl ginčo rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų (be kita ko, dėl atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės rūšies).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. 

        Grąžinti bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams M. P. ir Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namams dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.