Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-406-1082/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05579-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9;

1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.1.9.5; 1.1.9.9; 1.1.10.1;

1.2.4.4.2.3; 1.2.5.4.1; 1.2.7.2.1; 2.1.8; 2.1.14;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2

(S)

 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 23 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei I. R. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

kaltinamajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, R. B. įmonės - savininkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 145 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

 

n u s t a t ė :

 

R. B. 2022 m. vasario 17 d., nuo ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytos valandos, ryte, iki 2022 m. vasario 17 d. 7.00 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodžiu ir veiksmais grasino nužudyti ir sutrikdyti su juo kartu gyvenančios sugyventinės I. R. sveikatą ir gyvybę, nuolat kartodamas: „aš tave užmušiu“, sakydamas „norėjai k… (necenzūrinis žodis) gražių dantų, bet gyvenime jų neturėsi“, „galvojai, kad pabėgsi, dabar tave užmušiu“, verčiant I. R. bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, ir kad grasinimai realūs turint pagrindo manyti, kad jie gali būti įvykdyti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus kairės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį I. R. į dešinį skruostą, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, po to abiejų rankų plaštakomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į abu skruostus, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną, apjuosęs nukentėjusiosios kaklą chalato diržu, smaugė nukentėjusiąją, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. R. būkle, po panaudoto prieš ją smurto, toliau grasindamas nukentėjusiajai I. R., bei atimdamas galimybę jai priešintis, tenkino lytinę aistrą su ja, prieš jos valią oralinio sąlyčio būdu, t.y., palenkęs ant lovos sėdėjusios I. R. galvą įkišo savo lytinį organą I. R. į burną, lytinio akto nebaigė, o vėliau nuėjus atsinešti popieriaus, kad nukentėjusioji jam surašytų kiek yra skolinga, ko pasekoje I. R. bijodama dėl savo gyvybės iššoko pro balkono langą, esantį antrame daugiabučio namo aukšte. Taip savo veiksmais padarė I. R. kūno sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva smakro srityje, pogleivio kraujosruva ir nubrozdinimu dešinio skruosto vidiniame paviršiuje, stuburo juosmeninės dalies I-o slankstelio II fragmentiniu (AO A4) lūžiu, juosmeninio 5-o slankstelio 1 kompresiniu fragmentiniu (AO A) lūžiu, dešinės čiurnos raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis), apatinio žandikaulio lūžiu kairėje 7-o ir dešinėje 5-o dantų srityse – vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip grasino nukentėjusiąją nužudyti, tenkino lytinę aistrą ir smurtaudamas nesunkiai sutrikdė I. R. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2022-02-17 (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančiame bute, kur tuo metu jis gyveno kartu su nukentėjusiąja I. R. ir vedė bendrą ūkį. Iki įvykio jie kartu gyveno 13-14 metų. Tos dienos išvakarėse jie buvo sode, grįžo namo, jis tuo metu buvo blaivus. Kai važiavo į sodą, I. nebuvo sužalota. Iki įvykio jis negėrė gal metus laiko. Kai jis geria, tai ir 10 dienų gali gerti. Nuėjus I. R. į kitą kambarį miegoti, jis pradėjo gerti. Jis išgėrė pusę butelio „Kanapinės“, tada dar vieną pasiėmė stiprių gėrimų. Buvo išgėręs. I. pasirodė paryčiais, įkišo galvą ir pradėjo burbuliuoti, kad jis geria. Jam tai nepatiko, jis pradėjo koliotis ir prasidėjo barniai. Jie susikivirčijo, jis pasakė jai, kad ši nelįstų, neaiškintų, gal jis ją patampė už chalato, pastumdė, bet jos nesmaugė, nei vieno smūgio jai nesudavė. Kiek jis atsimena, jie tik barėsi. Ar jai grasino, ar gąsdino ją, dėl išgerto alkoholio neatsimena. Ar I. slėpėsi už fotelių, o jis ją ištraukė, šito nežino. Jis nėra pakėlęs rankos nei prieš vieną moterį. Jis atsimena, kad tik kaimynė kažką burbuliavo, kad muzika per garsiai. Tai jis uždarė balkono duris, primažino muzikos garsą. Kaimynė tuo metu buvo šalimais, balkone. Kitų situacijų balkone nebuvo. Ar I. buvo balkone, neatsimena, negali pasakyti, jis jos nematė, jis kažkur išėjo, ar į tualetą, ar pasiimti dar butelio. Jis neatsimena, kad būtų kokį tai popierių ėmęs. Kad I. būtų bandžiusi lipti per balkoną, to neatsimena. Tą vakarą jis buvo su triusikais, maike ir chalatu apsirengęs. Jokių seksualinių veiksmų su I. to įvykio metu jis neatliko, čia prigalvotas dalykas. Lytinis organas į jos burną ar kitas vietas nebuvo kištas. Organo jai nekišo į burną, su R. niekada to nėra darę. Kur I. po konflikto dingo, nežino, galvojo, kad išėjo, kol jis buvo išėjęs į tualetą ar butelio pasiimti. Jis ne pirmą kartą išeina. Jis buvo pasiimti butelio, atėjo į saloną, jos nebėra. Pagalvojo, kad išėjo. Įvykio metu raktu durų nebuvo užrakinęs, tik spragtuku. Paskui gal jis užrakino, kai jos nerado, kai pagalvojo, kad ji išėjo. Kas buvo pradžioje, jis atsimena, kai susipyko su I. ryte, kai ji ėjo į tualetą, susinervino ir po to daug ko neatsimena, bet jos smaugti jis negalėjo. Tyrėja jam tik pasakė, kad I. iššoko iš balkono. Ji mėgėja šokinėti, ir vaikų namuose šoko. Mano, kad ši iššoko dėl to, kad jam atkeršyti, kad jis geria. Jis nematė jos iššokusios iš balkono, mano tai čia tik tokia prielaida, kad ji iššoko ir smakru trenkėsi. Iki tol, kol R. iššoko, jie bute buvo tik dviese, nieko kito bute nebuvo. Anksčiau jis yra I. paėmęs už sprando ir palenkęs galvą, kad duoniuką paimtų. Prieš jos valią yra pabučiavęs ją. Prie nustatytų sužalojimų jis nėra prisidėjęs, su juo tai nesusiję. Jis negrasino ją nužudyti, lytinės aistros prieš jos valią netenkino. Jis neatidarė durų, nes galvojo, kad dėl muzikos jam pjovė duris, kad baudą nori jam uždėti. SODROS ir TLK pareikštus ieškinius pripažįsta, su jais sutinka, žada atlyginti. Su I. R. turtine 15 000 EUR ir neturtine 22 000 EUR žala nesutinka. Buvo jai sumokėjęs 1 000 EUR daliniam turtinės žalos atlyginimui, o dėl kitos – nesutinka. Diržai chalato ir odinis yra jo. Po tyrimo jis lankėsi pas I., pas ją miegojo, pavalgė, pakalbėjo. Jis jos atsiprašė, prašė, kad toliau kartu gyventų, nes jis jai nori padėti. Anksčiau jie bendravo su I., dabar ji neatsiliepia, bėga kažkur, kažko pasimetusi, ji labai sukūdusi, nes kai nervuojasi, ji nevalgo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad I. R. yra jo sugyventinė, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, Panevėžys, (duomenys neskelbtini), jo dukrai J. B. priklausančiame būste. Gyveno kartu apie 13 metų. Iš 2022-02-16 į 2022-02-17, naktį vartojo alkoholį namuose vienas. Gėrė brendį ir degtinę. Kiek tiksliai išgėrė, nepamena. Jautėsi išgėręs, įvykio aplinkybes išsamiai nepamena. Pamena, kad tuo metu, kai vartojo alkoholį I. miegojo kitame kambaryje. 2022-02-17, paryčiais, tikslaus laiko nepamena, I. atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį, ir yra neblaivas. Dar konfliktavo dėl dantų implantų, nes I. buvo susidėjusi prieš dvi dienas implantus, o jis jai pasiūlė dėtis geresnius stacionarius. Po žodinio konflikto I. nuėjo pas save į kambarį ir atsigulė. Bute buvo dviese, pašalinių asmenų nebuvo. Nuėjus pažiūrėti į I. kambarį, jos kambaryje nebuvo. Pamatė, kad balkono durys praviros. Ar buvo atviras balkono langas nežino, nepastebėjo. Jam sėdint svetainėje, išgirdo, kad kaimynė iš 21 buto, kitų jos duomenų nežino, kažką piktai sakė, ką tiksliai sakė nepamena. Tuomet jis pagalvojo, kad ji (kaimynė) jam priekaištauja dėl to, kad jis klausosi muzikos. Sumažinęs garsą, toliau vartojo alkoholį. Kur buvo I. jis nežinojo, galvojo, kad ji išvažiavo namo. Nuo išėjimo iš buto durų raktai buvo padėti prieškambaryje, durys į laiptinę buvo atrakintos. Duris užsirakino, matė, kad atvyko policijos pareigūnai, iš karto pamanė, kad pareigūnai atvyko dėl garsiai klausomos muzikos, todėl pareigūnų į namus neįsileido. Fizinio smurto I. R. atžvilgiu nenaudojo, jai smūgių į veido sritį, šonus nesudavė. I. diržais nesmaugė. Apie tai, kad I. iššoko iš balkono per langą jis sužinojo iš policijos pareigūnų. I. R. atžvilgiu fizinio smurto niekada nenaudojo (2 t., b.l. 150-153).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju gyveno 14 metų, vedė bendrą ūkį. Įvykis įvyko 2022-02-17, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tuo metu tame bute jie gyveno tik dviese su kaltinamuoju. Iš vakaro ji nuėjo miegoti į kitą kambarį, nes labai skaudėjo dantis, atsikėlusi ryte, ėjo į tualetą, pamatė, kad jis sėdi salone ir geria. Pasakė, kad „ką tu darai, tu pažadėjai negerti“. Matė, kad gali būti blogai, todėl nuėjo į kambarį rengtis, jis tada griebė jos kelnes, nušveitė į kampą. Tada ji puolė prie durų, jos buvo užrakintos raktu. Prieš tai jis dar ją mušė ir smaugė su chalato diržu. Po įvykio dėl sveikatos nebeprisimena visko smulkiai. Pradėjo jis ją smaugti, ji išėjo tada į kitą kambarį, galvojo nuo jo kažkaip pabėgti, jis pasiėmė iš kelnių išvėręs diržą iš prieškambario, apvyniojo jai aplink kaklą (jau čia buvo salone, ant sofos) ir pradėjo smaugti. Kai ji pradėjo dusti, jis ją paleido. Tada ji puolė į balkoną kviestis pagalbos, bet niekas nėjo. Kaimynė iš gretimo narvelio paklausė „ar viskas gerai“. Ji buvo smaugiama chalato diržu, o po to - odiniu diržu. Buvo mušama mažame kambarėlyje ir salone, mušama į veidą iš delno ir iš kumščių. Kiek tų smūgių buvo, dabar nepamena. Visi tie veiksmai tęsėsi iki valandos. Dar jis prieš jos valią kišo savo organą jai į burną. Kada tai buvo, nepamena. Tada ji ryžosi šokti iš balkono. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str., tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, I. R. patvirtino, jog aplinkybes tuomet nurodė teisingai. Organas buvo tik įkištas į burną, tai buvo toks momentinis veiksmas, nebuvo imituojami lytinio akto veiksmai. Ji nežino, ko norėjo R. B. kišdamas jai į burną savo organą. Gal norėjo pažeminti. Tas veiksmas truko labai trumpai. Tai buvo vienkartinis jos galvos palenkimas. Mano, kad tas įkišimas nebuvo susijęs su tikslu pasitenkinti. Tik įkišo organą ir ištraukė. Iki įvykio ji buvo sveika, visi sužalojimai buvo padaryti to paties įvykio metu R. B.. Iš balkono ji iššoko todėl, kad jai buvo grasinama ir ji bijojo dėl savo gyvybės. Iki to įvykio irgi buvo vartojamas smurtas prieš ją. Tuo momentu jai taip atrodė, kad jis nori ir gali ją dabar nužudyti. Po įvykio ji gulėjo ligoninėje dėl stuburo lūžio, Vilniuje-dėl žandikaulio, dar buvo reabilitacijoje. Teko daug vaistų vartoti. Po įvykio nebėra atminties, dėl lūžių likęs yra metalas stubure. Likusi baimė vėl patirti smurtą. Dabar skausmo dėl lūžusių žandikaulių nebejaučia. Po įvykio turi tik 55% darbingumą, pakito eisena, greit pavargsta. Ji palaiko savo civilinį ieškinį, prašo priteisti. Visi vaistai yra pirkti pagal gydytojo išrašymus, po to įvykio važinėjo į Vilnių, todėl čia yra kvitai už kurą. Maisto produktų kvitai- ji nevaikščiojo, tai jai pirkdavo maistą. Odontologo paslaugos: buvo apžiūra prieš implantuojant. Čekis (duomenys neskelbtini) -70 EUR-negali pasakyti koks tai čekis. 15 000 EUR turtinės žalos visos priteisti gal nebeprašo. Kokią dalį reiktų priteisti-nežino. Dėl neturtinės žalos 22 000 EUR: to įvykio metu ir po jo buvo didelė baimė. Po įvykio buvo depresija, nieko negalėjo daryti. Įvykio metu R. B. veiksmai jai sukėlė didelį skausmą. Dabar jau pusmetis geras, kai nereikia gerti vaistų. Paskutiniu metu ji gulėjo ligoninėje, nes jai visiškai pakriko nervai. Nežino, kas buvo atsitikę, bet kaimynė iškvietė greitąją ir ją išvežė. Dabar apie tuos įvykius nebegalvoja, dažnai tų įvykių nebeprisimena ir tai daro sąmoningai. Kai nuvežė ją į ligoninę, pas ją atėjo pareigūnai moteris ir vyras. Ji jiems nesakė, kad R. R. kišo organą. Ir tyrėjai iš karto to nepasakė. Jai žinoma, R. R. pervedė pinigus, bet ji jų nepaėmė, galvojo, kad čia kaip pakiša. Buvo po įvykio kontaktas su R. B., jis buvo atėjęs pas ją nusimaudyti. Jis jos nieko neprašė. Anksčiau jis jai siūlė pinigų, gal pragyvenimui. Neįvardino jis kokiu tikslu siūlė pinigų. Tie pervesti 1 000 EUR - tai gal turtinei žalai atlyginti. Susitaikyti su kaltinamuoju ji tai tikrai nenori.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-28 nukentėjusioji I. R. parodė, kad R. B. buvo jos sugyventinis. Su juo gyveno apie 14 metų laiko, vesdavo bendrą ūkį. Gyveno ne nuolatos. Keletą kartų ji buvo išėjusi iš sugyventinio R. namų adr. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), dėl jo netinkamo gyvenimo būdo, nes jis vartodavo alkoholį po 10-12 dienų iš eilės. R. R. būdavo neprognozuojamas, jis būdavo agresyviai nusiteikęs. Per tą laikotarpį kai jie gyveno, panašiai prieš tris metus liko, tikslaus laiko nepamena, R. B. būdamas blaivus ją namuose buvo suspardęs kojomis. Jai parkritus ant grindų už plaukų sugriebęs tampė po kambarį. Žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad ji norėjo R. palikti, nebegyventi su juo, o jis negalėjo su tuo susitaikyti. Į policiją ji nesikreipė, nes bijojo R. B.. Tą kartą jis jai dar grasino, kad ją užmuš ir pakas, ir , kad jos niekas neras. Apie šį įvykį ji niekam nesipasakojo. Įvykio metu namuose buvo dviese. Ji kreipėsi į ligoninę tą pačią dieną kur jai nustatė dešinės kojos išnirimą. Ligoninėje ji slėpė gydytojams, nesakė, kad ją sumušė R. R.. Panašiai prieš keturis metus R. priklausančiame alaus bare (duomenys neskelbtini) R. R. ją irgi buvo sumušęs už tai, kad jai netyčia iš rankų iškrito R. R. šaukdamas ir vadindamas ją tokiais žodžiais kaip "aborto liekana", "giltine prakeikta", "pideraske", "debile", rankomis sugriebė jai už plaukų, tampė ją po baro patalpas, trenkė ją į kampą. Tuo metu atėjo vyras, jis juos su R. turėjo parvežti į namus. Pamatęs pradėjo šaukti, R. R. ją paleistų. To vyro asmens duomenų nežino, jis šiuo metu yra miręs. Į policiją tada nesikreipė, nes bijojo, R. R. jos dar labiau nesumuštų. Į gydymo įstaigas nesikreipė. 2022-02-16, vakare, abu su R. buvo R. R. buvo blaivus. Apie 22 val. ji nuėjo miegoti, nes ne kaip jautėsi, nes ji buvo po dantų implantų operacijos. Operavo 2022-02-14. Ji miegojo atskirame kambaryje. 2022-02-17 ji atsibudo, pamatė, kad kitame kambaryje dega šviesa (butas 3 kambarių). Šviesa degė svetainėje. Svetainėje sėdėjo ant R. R., jis buvo labai girtas. Buvo matyti tuščias 0,5 ltr. degtinės butelis, o kitas 0,5 ltr. degtinės butelis nugertas, buvo likę kokie 200 gr. R. ji ramiu balsu pasakė "R. ką tu darai R. R. iš karto agresyviai nusiteikęs sušuko "Ach kurva, tu atsikėlei". Ji iš karto išsigandusi nubėgo į savo kambarį kuriame miegojo, norėjo apsirengti. Spėjo užsimauti tik pėdkelnes, buvo rožinės spalvos chalatą apsirengusi. Į kambarį iš paskos atėjo R. B. šaukdamas "Norėjai gražių dantų, neturėsi jų, aš tave užmušiu, tu vis tiek neišeisi iš to buto". Ji labai išsigando, jai tie jo grasinimai  pasirodė realūs. Jai sėdint ant sofos kambaryje R. R. R. abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius į abu skruostus. Kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali dėl patirto šoko ir labai didelio skausmo. Atsikėlusi nuo lovos ji išbėgo į koridorių, galvojo pabėgti pro duris, tačiau durys buvo iš vidaus užrakintos, nors iki tol jie užsirakindavo tik su spragtuku. Mano, R. R. iš anksto buvo suplanavęs jos sumušimą, todėl su raktu ir užrakino, kad ji nepabėgtų iš R. R. šaukė , "kad niekur tu nepabėgsi, aš tave vis tiek užmušiu". Ji nuėjo atgal į kambarį kuriame miegojo. Iš paskos R. R. ir jai iš chalato išvėrė diržą, apsuko aplink kaklą ir pradėjo ją smaugti. Ji spėjo užkišti ranką tarp kaklo ir diržo. Jai oro netrūko, ji juto tik R. R. nuolat šaukė, kad "Aš tave vis tiek užmušiu". Ji rėkė, bet jai gerklėje buvo kraujo, ji springo krauju, jai labai skaudėjo visą veidą ji negalėjo garsiai R. R. paleido nuo jos kaklo diržą, ją juo smaugė apie 1 minutę laiko. Ji išbėgo į balkoną, parsisvėrė ir šaukė, "Žmonės gelbėkit, padėkit". Kaimynė, jos asmens duomenų nežino, ji gyvena antrame aukšte už sienos kitoje laiptinėje, jai iš savo balkono pasakė "Ko čia rėki, mes miegot negalime", jai jokios pagalbos nesuteikė. Jai būnant balkone priėjo R. B. "Tai ką kurva dar į balkoną išėjai", sugriebė už plaukų ir ištempė ją iš balkono į svetainę. Ir koja, nepamena kuria spyrė jai į dešinės pusės šonkaulius vieną kartą. Ji surėkė iš skausmo, juto fizinį skausmą. Pamatęs, kad ieško pagalbos sakė,- "Ach tu kurva dar pagalbos ieškosi", nuėjo į koridorių, išsivėrė iš savo kelnių odinį diržą ir sugrįžęs į svetainę, ji tuo metu gulėjo ant grindų po to R. R. ją iš balkono už plaukų ištempė ir spyrė jai, ji pergriuvo ir gulėjo ant grindų. Rankų kumščiais jai sudavė smūgius į veido sritį. Kiek sudavė, nepamena dėl šoko ir dėl didelio skausmo. Sugriebęs už chalato pakėlė ją nuo grindų, pasodino ant sofos, apjuosė kaklą odiniu diržu ir pradėjo smaugti. Jai pradėjo trūkti oro, ji juto  fizinį skausmą. Smaugė panašiai apie minutę laiko. Po to diržą atleido. Jai iš karto kilo mintis, kad jeigu ji neiššoks per balkoną R. ją užmuš. R. nuėjo į kitą kambarį, ji tuo metu bijodama dėl savo gyvybės, priėjo prie balkono, persisvėrė, užsikabino rankomis už rėmo ir šoko. R. tuo metu nematė. Nukritusi girdėjo kaip R. šaukė "O kurva pabėgo". Šiaip taip atsistojo, ramstydama sienas nuėjo į savo laiptinės pirmą butą, paprašė kaimynės, jos duomenų nežino, kad iškviestų greitąją. Netrukus atvyko greitoji, ją išvežė į ligoninę (1 t., b.l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-29 nukentėjusioji I. R. papildomai  parodė, kad savo parodymus liudytojos apklausoje 2022-02-28 pamena, juo tvirtina iš dalies, kadangi dėl sveikatos būsenos, kai kurias įvykio aplinkybes nurodė ne tiksliai. Prašo vadovautis šia jos apklausa. R. B. buvo jos sugyventinis. Su juo kartu gyveno apie 14 metų laiko, vedė bendrą ūkį. R. B. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimai, kai jis gerdavo ji išeidavo iš R. B. namų į savo namus, nes girto ji jo bijodavo. Gyveno R. B. nuosavybės teise priklausančiame būste, adr. Panevėžys, (duomenys neskelbtini). 2022-02-16 namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžys buvo dviese kartu su R. B., pašalinių asmenų nebuvo. Apie 22 val., ji nuėjo į kambarį miegoti, nes jai skaudėjo dantis, jautėsi ne kaip, prieš dvi dienas ji kreipėsi pas odontologus, kur jai buvo įsukti dantų implantai. R. paliko svetainėje. R. buvo blaivus. Visą naktį ji išmiegojo. 2022-02-17, ryte prieš 7 val., ji atsibudo, išgirdo muziką. Išėjusi iš kambario ji pamatė svetainėje sėdintį R. B., ant stalo buvo palikti du degtinės buteliai, vienas tuščias, kito - nugerta pusę. Ji R. pasakė "R., R., ką tu darai R. R. jai atsakė " A, kurva, atsikėlei? " Ji labai bijodavo R. B. girto, matė, kad jis agresyviai nusiteikęs, ji iš karto grįžo į kambarį kuriame miegojo, apsimovė pėdkelnes, užsidėjo chalatą, norėjo užsimauti kelnes, į kambarį atėjo R., jis jai iš rankų ištraukė kelnes ir numetė į kambario kampą ant grindų. Jai stovint kambaryje, R. B. kairės rankos plaštaka sudavė per dešinę veido pusę vieną kartą, tuoj pat po to, dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės žandikaulį vieną kartą. Mano, kad nuo suduoto smūgio kumščiu jai tuo metu ir lūžo žandikaulis. Ji juto fizinį skausmą. Po to abiejų rankų plaštakomis sudavė ne mažiau trijų kartų į abi veido puses. Tiksliai smūgių kiekio negali nurodyti, nes dėl patirto skausmo buvo šoko būsenoje. Ji juto fizinį skausmą, nes smūgiai buvo labai stiprūs, iš burnos pasipylė kraujas. Suduodamas smūgius R. B. šaukė "Ach kurva norėjai gražių dantų, niekada tu jų neturėsi". Jos burna po suduotų smūgių buvo pilna kraujo, jis bėgo iš burnos. Ji į paklodę bandė valytis kraują. R. B. suriko "Dar ir paklodę mano sukruvinai". Ji R. pradėjo maldauti, prašyti, kad jis paleistų ją, nebemuštų. Tame pačiame kambaryje, jai sėdint ant lovos R. priėjo prie jos ir iš chalato, kurį tuo metu vilkėjo, ištraukė diržą, medžiaginį. Jai sėdinčiai ant sofos apvyniojo jos kaklą chalato diržu ir pradėjo ją smaugti. Ji spėjo užkišti savo abi rankas tarp kaklo ir diržo. Tuomet R. diržą atleido. Smaugimas truko apie 10 sekundžių. Fizinio skausmo ji nejuto, nes buvo labai išsigandusi, šoke. Ji atsikėlė ir puolė prie durų išėjimo į bendro naudojimo koridorių, norėjo išbėgti iš buto į laiptinę. Tačiau durys buvo užrakintos raktu, ko niekada R. B. nedarydavo. Duris iš vidaus užsirakindavo tik spragtuku. Pamatęs mėginimą išbėgti iš buto R. B. sušuko "Norėjai kurva pabėgti, niekur nepabėgsi, tave užmušiu". Ji suprato, kad jis kalba rimtai, jai tie jo grasinimai pasirodė realūs. Pribėgęs prie jos R. B. nustūmė ją į svetainę. Gelbėdamasi nuo R. B. ji išbėgo į balkoną. Atidarė balkono langą, ketindama šauktis pagalbos. Iš paskos jos įbėgo R. B., sušuko "Ką pagalbos čia kvietiesi?". Kilus triukšmui balkone, savo balkone pasirodė kaimynė, kurios balkonas šalia, ji gyvena gretimoje laiptinėje, tame pačiame aukšte, jos asmens duomenų nežino, butai ribojasi siena. Kaimynė pasakė "Ko čia rėki, miegot neduodi". R. B. sugriebė viena ranka, nepamena kuria už plaukų ir ištempė ją į svetainę. Ji ištrūko ir užlindo už svetainėje stovėjusios minkštos dalies, kad išvengti R. B. smūgių. R. B. ją vis vien pasiekė ir dešinės rankos kumščiu jai smarkiai trenkė vieną smūgį į dešinės pusės šonkaulius. Nuo smūgio ji parkrito už minkštos dalies. Ji juto fizinį skausmą. Ji verkė, rėkė, prašė, maldavo R. B., kad jis jos daugiau nebemuštų, buvo labai išsigandusi. R. paėmė ją už chalato atlapų ištraukė iš už minkštos dalies ir pasodino toje pačioje svetainėje ant sofos. Jai sėdint ant sofos R. B. nuėjo į prieškambarį, atsinešė savo odinį diržą, sugrįžo rėkdamas "Aš tave vis tiek užmušiu". Jai sėdinčiai ant sofos apjuosė diržą aplink kaklą ir pradėjo smaugti. Rankų ji nespėjo užkišti. Jai pradėjo trūkti oro, pradėjo stipriai svaigti galva. Paskutiniu momentu R. B. diržą atleido. Jai sėdint ant sofos R. B. reiškė įvairius priekaištus, galop pareiškė, kad "vakar tai tu laiptinę galėjai plauti, turėjai jėgų, nieko neskaudėjo, o į lovą su juo (R. B.) jau negalėjai gulti, tau jau skauda". Jai sėdint ant sofos R. B. praskyrė chalatą, tuo metu buvo be apatinių, ranka suėmęs už plaukų palenkė jos galvą, o kitos rankos pagalba per prievartą savo lytinį organą įkišo (jai) į burną. Tokiu būdu R. lytinę aistrą bandė patenkinti pirmą kartą. R. B. nebaigęs lytinio akto ištraukė savo lytinį organą jai iš burnos ir nuėjo į kitą kambarį sakydamas "eina atsinešti popieriaus, tu jam viską parašysi". Ką reikės rašyti, ji nesuprato. Matydama ir suprasdama, kad smurtas nesibaigs, toliau gali būti dar blogiau, ji išbėgo į balkoną. Net nepajuto kaip ji perkėlė kojas į lauko pusę per balkoną, užsikabino dar už balkono krašto ir nušoko žemyn iš antro aukšto. Ji nukrito ant žemės, ant abiejų kojų pėdų, daugiau ant kairės pusės. Pajuto fizinį skausmą nugaros srityje, ties pusiauju. Tuo metu pro balkono langą išlindo R. B. ir sušuko "O, kurva pabėgo". Jos kritimą galėjo matyti kaimynė, kuri tuo metu išėjo į savo balkoną ir paklausė "Ponia, ponia, ar jums viskas gerai". Šiaip taip atsikėlusi, pamažu priėjo prie savo laiptinės turėklų, suspaudė durų kodą, įėjo į laiptinę ramstydamasi už sienų, priėjo prie pirmo buto durų, duris atidarė kaimynė. Skausmas buvo labai stiprus, temo akyse, toliau ne labai ką ir prisimena, pamena, kad prašė iškviesti pagalbą. Tai ne vienintelis kartas kuomet buvo sumušta R. B. bendro gyvenimo laike nuo 2008 metų. Jis jos atžvilgiu smurtą vartojo nuolatos, dažniausiai išgėręs. Atitinkamais laikotarpiais ji išeidavo iš R. B. namų į savo butą, bet sugrįždavo, kadangi materialiai buvo nuo jo priklausoma, dirbo jo įmonėje, bijojo jo puikiai žinodama, kad nutraukus su juo santykius, jis jai keršytų. Visus jos uždirbtus pinigus pasiimdavo R. B.. Kito pragyvenimo šaltinio ji neturėjo. Kadangi materialiai pilnumoje buvo priklausoma nuo R. B., su juo santykių nutraukti nematė galimybės. Po šio paskutinio įvykio jokių santykių su R. B. nepalaiko. Bendravimą su juo nutraukė visam laikui. R. B. vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu prieš šį įvykį, dėl to jam turi pretenzijų, nors anksčiau dėl nurodytų priežasčių - pilnos materialinės priklausomybės ir keršto baimės į teisėsaugos institucijas nesikreipė. <...> Smurtą jos atžvilgiu yra naudojęs ir daugiau kartų, tačiau dėl ankstesnių įvykių pretenzijų ji nereiškia, nes tai buvo ne itin reikšmingi ir skaudūs sužalojimai (1 t., b.l. 53-58).

2022-11-21 nukentėjusioji I. R. apklausiama teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tai buvo 2022 m. vasario 17 d. ryte, ji atsikėlė apie 7 val. Ėjo į tualetą ir eidama girdėjo muziką, sklindančią iš svetainės. Įėjusi pamatė R. geriantį, ant stalo stovėjo tuščias butelis. Ji pasakė „R., tu pažadėjai negerti“. Tai pasakiusi ji pamatė, kad jai gali baigtis blogai, tad nuėjo į kambarį apsirengti. Movėsi kelnes, tačiau R. paėmęs kelnes, jas metė į kampą pasakydamas „norėjai k...... (necenzūrinis žodis) gražių dantų, bet gyvenime jų neturėsi“ ir pradėjo daužyti per veidą, per tas vietas, kur jai prieš dvi dienas buvo įsukti implantai. Pajuto didelį skausmą, o R. B. tyčia taikė suduoti į tas vietas. Jai pradėjo bėgti kraujas. Ji tuo metu tiesiog klūpėjo ant grindų atsirėmusi į lovą, o kraują valėsi į paklodę. R. B. jai replikavo, kad sukruvino patalynę, ji nieko jam nesakė, tik pasakė „R. paleisk mane“. Matė, kad jis yra įtūžęs ir jai gerai nesibaigs. Tada ji atsikėlė, atsisėdo, buvo apsirengusi tik chalatą. R. B. išsitraukė iš jos chalato dirželį ir pradėjo ją smaugti, ji spėjo užkišti ranką už kaklo, smaugimo stipraus nepajuto, o jis atleido dirželį. Tačiau ištisai koliojosi ir grasino ją užmušti. Ji nuėjo į vonią išspjauti kraujo iš burnos. Puolė prie lauko durų, o jos buvo užrakintos su raktu, nors iki tol buvo rakinama su suktuku. Durys niekada nebuvo rakinamos raktu. R. B. pamatęs, kad ji priėjo prie durų, pasakė „galvojai, kad pabėgsi, dabar tave užmušiu“. Ji nuėjo į svetainę, nepamena, ar jis ją pastūmė. Galvojo, kad tikrai ją užmuš. Nuėjo į balkoną, jis yra įstiklintas, atidariusi balkoną galvojo pasikviesti pagalbą. Iš gretimo buto, sekančios laiptinės, moteris išėjo į balkoną ir jai pasakė „ko tu čia rėki, jai neduodi miegoti“. R. B. pamatęs, kad ji su kažkuo kalba, suėmęs ją už plaukų, partempė į kambarį. Ji spėjo užlįsti už sofos (tarp sofos ir sienos), nes labai bijojo R. B. smūgių, nebežinojo kur jai slėptis. Kada užlindo už sofos, jis ją pasiekė ir su kumščiu trenkė jai į šonkaulius. Tada už plaukų ištempė ir pasodino ant sofos ir labai ant jos šaukė vartodamas įžeidžiančius ir žeminančius žodžius. Po to R. B. nuėjo į prieškambarį ir pasiėmęs odinį diržą iš savo kelnių pradėjo ją smaugti. Jam smaugiant ji pradėjo dūsti, pagalvojo, kad mirs. Nesupranta, kaip jis atleido tą diržą, jis vis tiek ją koneveikė vartodamas necenzūrinius žodžius. Nebežinodamas ką daryti, kadangi buvo tik su vienu chalatu, R. B. pradėjo kišti savo varpą jai į burną. Jai tuo metu buvo šokas, o jis siautėjo. R. B. prisiminė jos žodžius, kuriuos jam yra pasakiusi prieš 14 metų. Tada jis jai sako „aš dabar atsinešiu popieriaus lapą ir tu jam parašysi“. Nesuprato ką jam turėjo parašyti. Kai tik jis nuėjo į kitą kambarį, ji išėjo į balkoną, juto baimę, nors balkono turėklai buvo jai iki krūtinės, persisvėrė ir rankomis pasikabino ant balkono turėklų iš lauko pusės. Nušoko. Jis iškišo galvą per balkoną, kai ji jau buvo nušokusi ir pasakė ar „o, pabėgo“, ar „o nušoko“, bet jis matė, kad ji iššoko. Matė ir ta pati kaimynė iš sekančio balkono, kuri jos paklausė, ar jai viskas gerai. Kai nukrito, nugaroje pajuto didelį skausmą. Nušliaužė iki namo laiptinės, suspaudė durų kodą, nušliaužė palei laiptinės sieną iki pirmame aukšte esančio buto. Ten paprašė, kad jai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę. Įvykis įvyko 2022 m. vasario 17 d. apie 7–8 val. Su R. B. vedė bendrą ūkį apie 14 metų. Buvo tokių laikotarpių, kai jie gyvendavo atskirai. Kai jis gerdavo, ji negalėdavo būti su juo ir išeidavo į savo butą. Jis gerdavo apie 2 savaites ištisai, o išgėręs būdavo agresyvus, kabinėdavosi prie jos, buvo neprognozuojamas. 2022 m. vasario 16 d. vakare ji buvo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena 2-ame aukšte, tai yra R. B. butas. Jie dienos laike važiavo sulos, viskas buvo gerai. Vakare R. B. negėrė, lyg ir viskas buvo normaliai. Jie (duomenys neskelbtini) rajone turėjo sodybą, o jis pasiūlė tą sodybą parduoti, dėl to ji liko pas jį nakvoti. Jai skaudėjo tuos implantus, prastai jautėsi. R. B. darėsi neramus. Atsigulė apie  21–22 val. Ji žinojo, kad jei jis neramus, geriau nelįsti prie jo. Pagalvojo, kad ryte ji išeis į namus, ir viskas bus gerai. Jai susuko 2 implantus, vietoje apatinio žandikaulio iltinių dantų 2022 m. vasario 14 d. 2022 m. vasario 17 d. apie 7 val. nubudusi pamatė, kad R. B. neblaivus yra svetainėje. Sėdėjo ant sofos. Jis buvo stipriai girtas, nes jis išgėrė 0.5 l kažkokio stipraus gėrimo, bet tai buvo ne degtinė, o kitas butelis 0.5 l talpos buvo pusiau nugertas. Paklausė „R., ką tu darai?“ nes jis pažadėjo nebegerti, o ir turėjo važiuoti parduoti sodybos. Užteko tik tų žodžių, nes juos pasakius ji išėjo į tą kambarį, kur ji prieš tai miegojo, nes ji žinojo, koks jis yra girtas. Tuo metu buvo užsidėjusi chalatą ir užsimovusi pėdkelnes. Jis atėjo jai iš paskos į kambarį. Ji su juo nekalbėjo, o jis pradėjo ją daužyti per žandikaulį, per tas vietas, kur buvo įsukti implantai. Jis pasakė „norėjai k.... (necenzūrinis žodis) gražių dantų, bet tu gyvenime jų neturėsi“. Ji po suduotų smūgių juto didelį fizinį skausmą. Jis ištisai kartojo, kad ją užmuš. Ji yra anksčiau patyrusi smurtą iš R. B.. Ji tai suprato, kad jis ją arba užmuš, arba sužalos. Ji suprato, kad tikrai jis tai gali padaryti. Po smūgių jai pradėjo iš burnos bėgti kraujas, ji išėjo išspjauti kraujo į vonios kambarį. Ką jis tuo metu darė ji nematė. Kol buvo vonios kambaryje, pas ją R. B. nebuvo atėjęs. Vonioje užtruko trumpai, tol kol išspjovė kraują. Išėjus iš vonios kambario ji iškart ėjo prie lauko durų tam, kad išeiti iš buto į laiptinę. Pagalvojo atsisuks durų suktuką ir išeis, tačiau durys buvo užrakintos iš vidaus raktu. Jis pasakė, kad ji niekur neišeis. Durys visuomet buvo užrakintos su suktuku. Duris raktu galėjo užrakinti tik R. B.. Ji pamanė, kad jis gerdamas užrakino duris, kad ji neišeitų. Nepavykus išeiti jis jai dar kartą pagrasino, kad ją užmuš. Kai negalėjo atidaryti durų grįžo į kambarį kur ji miegojo, jis pastūmė ją ant lovos ir išvėręs dirželį iš jos chalato pradėjo ją smaugti. Ji užkišo ranką už dirželio, tuo metu oro netruko, nespėjo jai suspausti to diržo, atleido dirželį. Ji nuėjo į svetainę sakydama „R., paleisk mane“. Smaugimo metu ar jai bėgo kraujas negali pasakyti, nes per lūpas nevarvėjo, bet nuryjant juto kraują, kurį valėsi į paklodės kraštą. Jis jai pasakė, kad ji nori jo patalynę sukruvinti. R. B. pradėjo ją daužyti. Su chalato dirželiu ją smaugė labai trumpai. Iš to kambario išėjo, nes ėjo kviesti pagalbos. Išėjo į svetainėje esant į balkoną. Šaukėsi pagalbos, lijo lietus, žmonių lauke nebuvo, tik kaimynė pasakė, ko ji šaukia ir neleidžia jai miegoti. Jos nei vardo, nei pavardės nežino, ji jai pagalbos nesuteikė. R. B. ją už plaukų partempė į kambarį, vengdama smūgių ir saugodama save užlindo už sofos, tačiau jis ją sugriebė už plaukų ir ištraukus trenkė jai į kairės pusės šonkaulius. Jam pasakė, kad jai skauda, jis jos neklausė. Tačiau ištraukė ją ir ji atsidūrė ant grindų, po to pasodino ją ant sofos. Kai jis ją partempė iš balkono ir iš už sofos už plaukų ji juto fizinį skausmą. Ji negali pasakyti kaip ji atsidūrė ant grindų, nepamena ar tuo metu jis ją spardė. Pamena tik tai, kad jis ją už atlapų pasodino ant sofos, o ji prašė ją paleisti. Jis nuėjo pasiimti diržo iš savo kelnių, kurios buvo prieškambaryje. Tai buvo odinis platus diržas. Apjuosęs diržu jos kaklą pradėjo ją smaugti. Ji nespėjo apsisaugoti ranka nuo šio smaugimo. Jai pradėjo trūkti oro, juto spaudimą akyse. Smaugimo metu skaudėjo, o ypač skaudėjo žandikaulį. Kiek laiko ją smaugė – negali pasakyti, jis ją po kurio laiko paleido. Jis gal išsigando pamatęs kaip ji atrodė. Paleidęs jis kišo jai į burną savo lytinį organą – varpą, nes ji po smaugimo liko sėdėti ant sofos. Jis visą tą laiką kalbėjo visokias nešvankybes. Prieš daug metų ji jam pasipasakojo apie brolius Č.. Jis pradėjo jai prikaišioti tuos brolius Č., kad tarp jų buvo kažkas, nors tarp jų nieko nebuvo. Jis nesakė, ką daryti su jo lyties organu, arba ji nepamena. Ji tylėjo ir jam nieko nesakė. Jos veidas buvo sutinęs, jai skaudėjo. Jis buvo įkišęs savo lyties organą jai į burną, juto tai, taip pat ranka palenkė jos galvą prie savęs, bet po to savo varpą ištraukė. Ji tokiam jo veiksmui sutikimo nedavė, tai buvo padaryta prieš jos valią. Kai jai sudavė smūgius į žandikaulį, tai smūgius sudavinėjo kumščiais, tai galėjo būti ne mažiau 3 smūgių. Smūgiavo su pertraukomis. Per visą tą įvykį jai galėjo būti suduota iki 10 smūgių. Smūgiai buvo suduoti į žandikaulį, šonkaulius ir per galvą. Tuo metu, kai buvo suduoti smūgiai, juto, kad jai skaudėjo apatinis žandikaulis ir apatinė smakro dalis. Kai ji šoko iš balkono R. B. prie jos nebuvo, nes jis buvo išėjęs pasiimti popieriaus lapą, kad ji kažką parašytų. Tačiau jis greit atėjo, nes tik iššokus pro balkoną jis iškišo galvą. Ji iššoko, nes jis buvo neprognozuojamas ir bijojo jo. Tai ne pirmas toks atvejis. Jis net būdamas blaivus yra ją sumušęs. <...> Po patirto smurto iš R. B. ji grįždavo pas jį, nes pas ją ateidavo, bandydavo ieškoti progų, kad joms susitikti. Jai buvo gaila R. B., nes jis buvo vienas, dėl to ji ir grįždavo pas jį. Paskutiniu metu R. B. elgesys buvo neprognozuojamas, jis nuolat gerdavo. Ji mano, kad jis galėtų ją nužudyti. Mano, kad ir įvykio metu jis galėjo ją nužudyti (1 t., b.l. 65-70).

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas, ji gyvena (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, o jis-pirmoje, ji nėra bendravusi su kaimynu, iki įvykio jokių asmeniškumų su juo neturėjo. Nukentėjusiąją pažįsta tik nuo to atvejo. Jos buto siena ribojasi su kaltinamojo gyvenamojo buto siena. Kaltinamasis labai garsiai šneka, jo balsas perrėkia net televizorių. Tas įvykis senas, nepasakys tiksliai datos. Tą vakarą ji grįžo iš darbo, norėjo miego, vaikai jau miegojo, bet prasidėjo triukšmas už sienos, moteris klykia, vyras rėkia, vaikai pradėjo verkti, ji išėjo į balkoną – nieko. Vėl tas triukšmas girdisi, išėjo vėl į balkoną ir papuolė taip, kad kaip tik buvo tas vyriškis balkone. Pasakė jam, kad kas vyksta, ji iškvies policiją, tada vyriškis pasakė, kad gerai, gerai, jie nurims. Kiek laiko stojo ta tyla, bet po kiek laiko vėl prasidėjo triukšmas: moteriškė rėkė ne savu balsu, vyriškis rėkė, trenksmai visokie girdėjosi, kaip per miglą girdėjosi žodžiai, kad tu tokia ir tokia. Suprato, kad labiau vyriškis priekaištavo moteriškei. Ir vėl visa tai vyko prie balkono. Ji dar nėjo, galvojo, kad dar palauks, bet vėl trinkt, trinkt balkono durys. Ji apsirengė chalatą, atidarė balkono duris, žiūri gal kažką pamatys. Kaip tik jie vėl išlėkė į balkoną ir pamatė, kad moteriškė buvo persisvėrusi per balkoną, koją taip iškėlusi ir persisukusi. Paklausė jos „kas nutiko, kas vyksta, negalima miegoti, kas darosi“. Moteriškė sakė: „Aš negyvensiu su juo, jis mane muša“. Bet greitai atlėkė jisai ir įtraukė tą moterį į vidų. Gal matomai jie krito, nes kažkas trinkt, trinkt ir vėl jis uždarė tą langą ir vėl jie dingo. Pamanė, kad jau viskas, gal nurims, bet tie riksmai ilgai girdėjosi. Po kiek laiko vėl girdi tos balkono durys trinkt, trinkt. Apsirengė tą chalatą ir žiūri-vyriškis prie balkono, moteriškės nesimato ir jis greitai tik balkono duris trinkt uždarė, šviesą išjungė. Tada ji išgirdo apačioje, ant žemės, lyg ir kažkas aimanuoja. Buvo prietema, nelabai ir matėsi, bet ji pamatė, kad ten po balkonu moteriškė su pilku, rudu chalatu, moteris buvo sukniubusi, kažkaip ant kelių klūpėjo, tas chalatas visas taip užsidengęs ir kaip tik ji stojosi, dejavo. Tikriausia, kad iš skausmo dejavo. Ji paklausė moters: „moteriške, ar jūs girdit, kas nutiko, gal greitąją iškviesti?“ Trumpai bendravau su ja, ar ant jos veido buvo kokių kraujo žymių, nesimatė, buvo tamsu. Matė, kad chalatas jos buvo purvinas, plaukiukai palaidi. Ta moteris pasakė, kad „ne, man viskas gerai“, stojosi, priėjo prie laiptinės durų, spaudžiojo, kad atidaryti laiptinės duris ir įėjo. To atvejo, ar tą moterį pastūmė, ar ši iškrito, ar iššoko, ji tikrai nematė. Grįžus į vidų ji norėjo iškviesti greitąją, bet po kelių minučių pamatė, kad greitoji atvažiuoja. Gali būti, kad tas įvykis buvo 2022 metų žiemą, apie 3.00-4.00 val. prasidėjo triukšmas, o greitoji atvažiavo paryčiais, apie 6.00-6.30 val. Pradžioje jie gal tyliai kalbėjo, o paskui prasidėjo triukšmas: moteriškė rėkė „aš nenoriu su tavimi būti, aš negyvensiu su tavimi“, o vyriškis kaip visada, rėkia ir rėkia. Kokio turinio buvo tas jo rėkimas, nepamena. Trinksėjo, rėkavo kaltinamasis, esantis salėje. Salėje esanti moteris buvo perkėlusi koją per balkoną ir vėliau ji jau buvo ant žemės. Mano, kad vyriškis buvo neblaivus. Tą ji suprato iš jo viso elgesio: balkone, kai paprašė šio, kad ramintųsi, jis vos liežuvį apvertė, neįmanoma buvo nė žodžio suprasti ką jis ten šneka. Trinksėjimai buvo su pertraukomis: aprimsta, gal nulekia į kitą kambarį, tai balsas nutolsta. Pirmą kartą, kai ji matė nukentėjusiąją perkėlusią koją per balkoną, ši buvo išsigandusi, pasimetusi, pasisakė, kad ją muša, rėkė jam, kad „aš su tavimi negyvensiu, aš geriau tada iššoksiu, aš su tavimi nebūsiu“. Moteris buvo blaivi. Tada atbėgęs vyriškis, ją įsitempė į vidų. Nei policijos, nei greitosios ji nekvietė, išsigando, galvojo gal ir kiti kaimynai viską girdi, ne ji viena. Liudytoja tame name gyvena 6 metai. Tokia situacija su kaimynu pirmą kartą, anksčiau to nėra buvę. Balsą jo yra girdėjusi, bet jei ne šitas įvykis, tai ji to vyriškio nepažinotų. Kai išgirdo triukšmą, jokio smurto, jokių smūgių nematė, tik girdėjo triukšmą. Ikiteisminio tyrimo metu ji aplinkybes nurodė teisingai.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nukentėjusioji gyveno su kaltinamuoju virš jos, jų santykiai kaimyniški. Kada tas įvykis buvo, nepamena, bet gali būti 2022-02-17. Buvo rytas, gal prieš 7 val., paskambino į duris. Ji atidarė duris, stovėjo kaimynė (nukentėjusioji), apsirengusi ružavu chalatu, be batų, su baltom kojinytėm, purvina atsirėmusi į sieną, atsiprašinėjo visų už visą pasaulį. Kaimynė pasakė, ar kad ją išmetė, ar iškrito iš balkono, daugiau nieko neminėjo. Ji pakvietė kaimynę į vidų, paguldė į savo lovą. Kad kaimynė būtų sužalota, nematė, bet kaimynė buvo labai silpna, išsigandusi, drebėjo, silpnutė, labai dejavo, todėl ji iškvietė greitąją, kuri kaimynę išvežė. Iki to skambučio, kol atėjo kaimynė, jokio triukšmo negirdėjo. Sienų pralaidumas yra, bet gal miegojo, todėl nieko negirdėjo. Teismui BPK 276 straipsnio tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos parodymus, D. K. parodė, jog pagarsinti jos parodymai yra teisingi, juos tvirtina, nes dabar gal ne viską prisimena, tuo metu gal ir teisingai nurodė, kad kaimynė paprašė iškviesti greitąją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad ji <...> 2022-02-17, apie 7 val., išgirdo buto durų skambutį. Atidariusi buto duris, koridoriuje pamatė savo kaimynę iš 4 buto. Ji buvo apsirengusi rožiniu chalatu, pilkomis storomis pėdkelnėmis, buvo be batų. Kaimynės chalatas ir pėdkelnės buvo visos žemėtos, dumblinos. Kaimynė buvo išsigandusi, apsiverkusi, pasimetusi, sutaršytais plaukais, aplink lūpas buvo kruvina. Kaimynė jai pasakė, kad ji iššoko per balkoną iš savo buto, nes ją ką tik namuose sumušė sugyventinis. Dar pasakė, kad jei ji būtų neiššokusi pro balkono langą, ją būtų užmušęs. Konkrečiai kaip ją mušė sugyventinis moteris nepasakojo, ji jos ir neklausinėjo, nes matė, kad ji streso būsenoje, dejavo, kad jai labai skauda nugarą ir veidą, ir rankomis vis lietė sau už veido. Akivaizdžių žymių ant kaimynės veido nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, kaip minėjo matė tik kraują aplink lūpas. Kaimynė paprašė iškviesti greitąją. Ji iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Greitoji atvyko panašiai per 5 minutes laiko. Atvykus greitajai, ji nuėjo pas kaimyną J. iš 9 buto, kitų jo asmens duomenų nežino, paprašė jo pagalbos, kad padėtų su neštuvais į greitąją nunešti kaimynę. J. su medicinos darbuotoju kaimynę nunešė į greitąją, padėjo ir ji. Išvykus greitajai atvyko policijos pareigūnai. Kaimynę apibūdintų kaip labai ramią, nekonfliktišką asmenybę. Ji jai niekada nėra dejavusi, kad prieš ją sugyventinis naudoja smurtą. Apie kaimyną irgi nieko blogo negali pasakyti, kadangi kaip minėjo ji nebendrauja. Nors jų butas virš jos buto, bet triukšmo nesigirdėdavo, bute pas kaimynus būdavo ramu (2 t., b.l. 17-20).

Liudytojas J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-kaimynas, jokių piktumų neturi. Nukentėjusioji-R. sugyventinė, piktumų neturi. Buvo kažkoks įvykis pas R. ir nukentėjusioji iššoko per balkoną ir žmona pakėlė ryte, pasakė, kad reikia padėti kaimynę iki greitosios pagalbos automobilio nunešti. Jis nuėjo į 1 butą, ten ant sofos gulėjo šita moteris (nurodo į nukentėjusiąją), nukentėjusioji buvo sąmoninga, lyg ir nedejavo, jis nematė nei jokio kraujo, nei mėlynių ant veido. Paguldė ant neštuvų, išnešėm į greitąją ir viskas. Kaimynė (rodo į D. K.) pasakė, kad nukentėjusioji iškrito iš antro aukšto balkono. Kiek žino, tai nukentėjusioji susivaidijo su R. ir pati iššoko per balkoną. Tą sužinojo paskui iš žmonos. Iki tol, kol žmona pažadino, jokio triukšmo negirdėjo. Gyvenime nėra girdėjęs iš to buto jokių ginčų. Žmona sakė, kad kažkada nukentėjusioji buvo atėjusi pas ją, skundėsi, kad kažkas su R. negerai, kad kažkokios problemos. Anksčiau su R. gyvenusi moteris ateidavo su mėlynėmis, dejuodavo, kad R. ją primušė, stūmė, pargriovė. Gal ir nukentėjusioji yra sakiusi žmonai, kad R. prieš ją smurtauja. Vėliau girdėjo, kad žandikaulis buvo sulaužytas ir su stuburu kažkas nukentėjusiajai. Po įvykio su R. susitikę buvo, bet apie tą įvykį nešnekėjo. R. jis gerai pažįsta, šis mandagus, jo akimis-nėra visai žlugęs, pagrindinis kaltininkas-alkoholis. Ką R. namuose daro, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad <...> Ryte jis jokio triukšmo pas kaimynus negirdėjo. Ir šiaip nėra girdėjęs, nes jo butas yra aukščiau. Apie tai, kad būtų anksčiau prieš ją smurtavęs R. B., I. jam nėra sakiusi, tačiau ji jo sutuoktinei V. yra sakiusi, kad prieš ją R. smurtauja. Niekada nėra matęs smurto žymių ant I. veido, kūno (2 t., b.l. 23-26).

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. B. – kaimynas, nukentėjusioji I. – R. sugyventinė. Su I. ji pasišnekėdavo, ji gyvena apie 10 metų jų laiptinėje, su R. pažįstami daugiau, gal apie 30 metų. Jis ramus žmogus, bet kartais būna kažkokie nerviniai išsišokimai. Jis mėgsta išgerti, ji mačiusi jį išgėrusį, tada jis lovoje guli ir paipalojasi. Su moterimis jis elgiasi netinkamai. Su ankstesne moterimi jis irgi negerai elgdavosi, ją mušdavo, spardęs yra kojomis ją. Tą ji pati matė ir tai jis darė būdamas blaivus, grįžęs iš žvejybos. Nukentėjusioji iki to įvykio buvo atėjusi pas ją ir pasakojo, kad R. ją už plaukų tampė, koją buvo išsukęs. Dėl įvykio žino tai, kad atbėgo kaimynė D., pasakė, kad reikia pagalbos padėti nunešti iki greitosios automobilio. Po to tik iš žiniasklaidos ji išgirdo apie įvykį. Po to įvykio sausio mėnesį jai teko bendrauti su I., kuri pasakojo, kad R. ją smaugė su diržu, ji buvo arti sąmonės netekimo, kad durys buvo užrakintos, pabėgti negalėjo, sakė, kad jis vertė ją orališkai santykiauti, sakė, kad vožė į žandikaulį ir kai jis nuėjo pasiimti lapuką, tušinuką, kad kažką pasirašyti, ji šoko per balkoną. Mano, kad nukentėjusioji buvo šoko būsenoje. Kai žmogus niekada nėra patyręs smurto ir toks stiprus išpuolis, tai gelbėji savo gyvybę. Liudytoja suprato, kad nukentėjusioji šoko dėl to, kad gelbėjo savo gyvybę. Kokios to šuolio pasekmės ji žino tik iš žiniasklaidos, kad I. stuburas lūžo. Kaip nukentėjusioji atrodė, kai nešė ją ant neštuvų, nematė, nes ji buvo namuose, vyras matė. Anksčiau nukentėjusioji buvo papuolusi į ligoninę, jis atrodo jai buvo koją išsukęs, kad ji traumatologiniame gulėjo. Vėliau, kai buvo atėjusi, sakė, kad už plaukų paėmęs, ją į sieną daužė. Nukentėjusioji yra labai užsikuklinusi, sako ir ne viską iki galo pasako.

Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-buvęs mamos sugyventinis, o nukentėjusioji-mama. Jis 10 metų pažįsta R. B., apie jį nieko gero negali pasakyti, kai jis šitaip pasielgė su mama. Pats gyvena užsienyje, retai teko susitikti, todėl tokios nuomonės apie jį ir neturi. Mama jam yra sakiusi vieną kartą, kad teko jai dėl smurtavimo bėgti iš namų į nuomojamą butą. Po to įvykio su R. neteko kalbėti. Mama buvo linkusi jiems su sese nieko nepasakoti. Žinojo, kad R. linkęs išgerti, užgerdavo ir dvi savaites. Mama nėra pasakojusi kaip R. elgiasi išgėręs. Mama visiškai nevartojanti alkoholio. Apie šį įvykį jam pranešė buvusios draugės sesuo, kuri dirba policijoje. Jis sužinojo, kad mama yra iššokusi iš balkono, kad yra reanimacijoje, kad yra sulaužytas žandikaulis ir kad yra nukentėjusi nuo šito (nurodo į kaltinamąjį R. B.). Tą informaciją ji perdavė sesei K. ir iš (duomenys neskelbtini) tuoj važiavo į (duomenys neskelbtini), bet jų niekas niekur neįleido. Paskui jis išvažiavo atgal į Norvegiją, nes turi darbo kontraktą ir jam gal tik po poros mėnesių teko pabendrauti su mama, bet buvo visą laiką informuojamas apie mamos sveikatos būklę. Žinojo, kad ji yra stipriai suluošinta, kad yra stuburas sulūžęs, kad yra žandikaulis sulaužytas, kad ji sunkiai vaikšto, ar iš vis nevaikšto, kad ji valgyti negali. Kai telefonu teko pasikalbėti su mama, tai ji jam nieko nepasakojo apie tą įvykį, o jam pačiam buvo sunku jos klausti, nes jai sunku prisiminti tą įvykį. Jis viską žinojo tik iš viešosios erdvės, nes televizija viską rodė. Mama-suluošintas žmogus, sveikata visiškai prasta, valgyti negalėjo: košytės, viskas sudėtinga. Mamai teko ilgai gydytis ir į (duomenys neskelbtini) klinikas vežė ją sesė. Dabar yra dar blogiau, nes tai yra psichologiškai sugadintas žmogus. Jos fizinė būklė dabar sunki: sunku judėti, sunku gulėti, tos plokštelės jaučiasi. Dabar įvyko kažkoks emocinis psichologinis lūžis: nebenori bendrauti su niekuo, psichiškai paveiktas, visiškai suluošintas žmogus. Ir viskas po to įvykio. Kai jis grįžta iš užsienio, gyvena pas mamą, mato jos būseną, kaip ji jaučiasi. Mama pati namuose nieko nesigamina, buityje sunkiai apsitvarkyti gali, miega su migdomaisiais, jai nesimiega, skauda nugarą, ji bendrauja tik su sese ir su V. D., kuri atveža mamai maistą.

Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-mamos buvęs sugyventinis, jį pažįsta apie 10 metų, dažnai su juo bendrauti neteko. Jis jai niekada nepatiko, bet ji palaikė mamą, jei jai gerai, tai ir jai gerai. Teko jai matyti jį išgėrusį. Jis išgėręs agresyvus. Tą žino ir iš mamos pasakojimų ir pati yra mačiusi, kai jiems būnant prie ežerų, jis pradėjo mamą stumdyti, įžūliai elgtis, užgaulioti tiek ją, tiek mamą. Mama slėpdavo apie savo santykius su juo, apie jo išgėrimą, bet ji suprasdavo iš to, kai ji grįždavo namo pas save gyventi savaitę, dvi. Ji klausdavo mamos: „jau tu namuose, jau R. geria?“. Mama sakydavo, kad „taip, geria“. Bet dažniausiai mama tai slėpdavo, jai reikėdavo pačiai tą suprasti. Ji atsimena, kad mama pasakojo, kaip R. metė butelį, kuris sudužo ir šukė prakirto mamai koją. Mama vis grįždavo pas jį. Apie įvykį žino tiek, kiek mama pasakojo, iš aplinkinių pasakojimo. Kai susisiekė su mama po paros laiko, tai jos pirmi žodžiai buvo, kad „jei aš nebūčiau iššokusi iš balkono, tai jis būtų mane užmušęs“. Iš kitų žino, kad jis smaugė mamą diržu, kad jis ėjo kažkokio lapelio pasirašyti dėl kažkokio sutikimo, kad mama du kartus šoko per balkoną, jis vieną kartą ją pagavo ir nuėjęs atsinešė diržą ir tada ją smaugė ir tada buvo iššokta per balkoną. Bet buvo duoti smūgiai ir į veidą, savo lytinį organą kišo jai į burną, ji buvo tampoma už plaukų. Visą tai ji sužinojo iš aplinkinių asmenų. Po to įvykio su mama bendraudavo telefonu, tai buvo su mama labai prastai. Kai ji pasiėmė mamą iš ligoninės vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas, tada ją pamatė pirmą kartą ir vaizdas buvo baisus: ji visą laiką cypė iš skausmo. Mamai skaudėjo ir stuburą, ir žandikaulį. Šiai dienai mamos psichologinė būsena yra bloga. Iki įvykio mamos sveikata buvo gera. Dabar mama vartoja psichotropinius vaistus. Mama, bijodama dėl savo gyvybės, iššoko iš balkono. Po įvykio mama vieną kartą bendravo su R. B.. Liudytoja mato, kad mama bijo jo. Ji pati gyvena Norvegijoje, po to įvykio dažnai grįžta namo. Iki įvykio mama buvo visai kitokia: linksma, atvažiuodavo pas juos į Norvegiją, šnekėdavo apie viską. Po įvykio jos anyta V. D. rūpinasi jos mama, nes mama nekelia ragelio niekam, išskyrus jai ir V. D.. Mano, kad mama nenori su niekuo bendrauti. R. B. bandė su mama susisiekti telefonu.

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. ilgą laiką buvo sugyventinis I. R., kurią ji pažįsta 18 metų. Su kaltinamuoju jai tik vieną kartą teko ilgiau pabūti kartu prie ežerų ir tada pamatė, kad jis išgėręs yra agresyvus. Iki įvykio su R. pasiskambindavo kas antrą savaitę, kai vaikai atskrenda, jie visą laiką būdavo kartu, ateidavo viena pas kitą į svečius. I. R. nėra atviras žmogus, bet pasišnekėdavo. Kai I. R. pas ją ateidavo, tai ilgai pabūti negalėdavo, nes R. vis skambinėdavo ir skubėdavo ji namo. Kai jos abi nuvykdavo pas vaikus į Norvegiją, I. R. būdavo visai kitas žmogus. Iki įvykio I. yra pasisakiusi, kad ją R. skriaudžia. Yra sakiusi, kad ją tampė už plaukų, kad parvertė ant žemės, spardė. Po to įvykio I. bijo R.. Po to, kai jai rugpjūčio mėnesį į stuburą suleido vaistus, tai jai fiziškai nebeskaudėjo, bet kažkas prasidėjo psichologiškai, I. R. pradėjo jai sakyti, kad labai R. bijo, bijo kad jis neateitų. Apie įvykį liudytoja sužinojo tada, kai I. R. buvo ligoninėje, o šią pamatė tik po 2 savaičių, kai reikėjo ją vežti į (duomenys neskelbtini). Su žandikauliu buvo prastai, reikėjo ją vežti į Vilnių, I. R. neturi nei vieno danties, klausa šiai neatsistatė. Žodžiu, visiškai suluošintas žmogus. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), I. R. jai pasisakė, kad neturėjo kito pasirinkimo, kad jei nebūtų iššokusi, tai jis ją būtų pasmaugęs, kad jis smaugė vienu dirželiu, kuris nutrūko, ir kai nuėjo pasiimti kito diržo ir tada ji iššoko. I. R. sakė, kad ji visa kruvina, jis vis tiek ją prievartavo, kad bandė per duris pabėgti, bet kai pamatė duris užrakintas, tai suprato, kad tą vakarą jai bus blogai. Liudytoja suprato, kad I. R. gelbėjosi nuo mirties, todėl šoko per balkoną. Kai I. R. po tų visų reabilitacijų grįžo, ji gamindavo šiai maistą. Per Naujus I. R. jai nepaskambino, o jau pasirodo, kad nebenorėjo su niekuo bendrauti. Sausio 8 d. I. R. buvo paguldyta į psichiatrinę, po to, kai išleido, prirašė vaistų, kurių I. R. nevartoja, niekur neina, su niekuo nebendrauja, niekam neatsiliepia telefonu, nesigamina maisto, nevalgo nieko. Tokia I. R. būklė pasidarė po įvykio. Iki to ši buvo greita moteris. Kai jai pasibaigė fizinis skausmas, prasidėjo psichologiniai dalykai. Liudytojos įsitikinimu, čia paniškos baimės pasekmė. Dabar I. R. geria 3 rūšių antidepresantus, pati nieko nedaro, nei valgyti, nei tvarkytis, nei už butą mokėti. Jos bendravimas su vaikais irgi pasikeitė: ji niekada nepaklaus kaip vaikai, kaip tu, nei vieno pašalinio klausimo. Apart jos, pas I. dabar niekas nesilanko, nes ši nenori su niekuo bendrauti. Žmogus iš esmės pasikeitė.

Iš 2022-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. prie daugiabučio gyvenamojo namo pažymėto Nr. 9. Gyvenamasis namas yra penkių aukštų, daugiabutis, galais stovi iš pietų pusės į šiaurinę pusę. Įėjimas į gyvenamojo namo laiptines yra iš rytinės pusės. Pirmoji laiptinė yra nuo pietinės pusės. Priešais namą yra įrengti darželiai dekoratyviniams augalams auginti. Apžiūros metu dirbama žemė yra permirkusi, prie pirmosios laiptinės pirmojo aukšto balkono iš dešinės pusės žemėsi nuo balkono atramos 2 metrų atstumu į rytų pusę matosi paliktos įspaustos žemėse kojų dviejų pėdsakų (pėdų) pėdsakai, bei galimai paliktas įspaustas sėdmens pėdsakas. Kitų pėdsakų nesimato. Antrojo aukšto balkonas yra įstiklintas plastiku, langai susideda iš trijų dalių, du kraštiniai vitrininiai, nevarstomi, o vidurinysis varstomas. Apžiūros metu iš lauko langas yra uždarytas. Patekus į bendrosios laiptinės vidų ir užlipus į antrąjį aukštą atsiduriama prie buto Nr. 4 durų. Durys yra šarvuoto tipo, apžiūros metu uždarytos, užrakintos. Patekti į vidų nebuvo galimybės, durų niekas neatidarė (1 t., b.l.29-36).

Iš 2022-02-18 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vakarinėje Panevėžio miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje 9 numeriu pažymėtame name, 4 bute. Į įvykio vietą patenkama iš (duomenys neskelbtini) g., minėtas namas yra 5 aukštų. Laiptais užlipama į antrą aukštą. Po dešine puse matoma 4 numeriu pažymėtas šarvo duris. Apžiūros metu durys yra praviros. Medinės durų staktos atplėštos, durų metalinės konstrukcijos deformuotos, durų spynos nesirakina, jos sugadintos. Pro praviras duris patenkame į trijų kambarių butą. Viename kambaryje miegamajame stovi lova, toliau staliukas, televizorius. Kitame - stovi lova bei medinė sekcija. Salone stovi medinis stalas, ant kurio stovi tušti degtinės buteliai, maisto likučiai. Iš salono patenkama į virtuvę, kurioje virtuviniai baldai, orkaitė. Virtuvė tvarkinga. Į balkoną patenkama iš salono. Balkone vidurinis langas pravertas, kiti sandariai uždaryti (1 t., b.l.37-46).

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-02-17, 7.04 val., buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), jog pranešėjos kaimynė bėgdama nuo smurtaujančio vyro iššoko pro balkono langą iš buto, esančio antrame aukšte, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pranešėja yra D. K.. Nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė priėmimo skyrių, I. R. paaiškino, kad 2022-02-17, apie 7 val., namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ją mušė sugyventinis R. B., kuriam (duomenys neskelbtini) m., gyv. kartu. I. R. paaiškino, kad R. B. smūgiavo kumščiu jai į veidą, į šonus ir tampė ją už plaukų. Taip pat R. R. paaiškino, kad sugyventinis smaugė ją odiniu diržu bei su chalato diržu ir grasino pasmaugti. R. R. paaiškino, kad R. B. užrakino buto duris, kad ji nepabėgtų ir jos neišleido iš namų, todėl ji iššoko pro balkoną iš buto. I. R. apklausti nepavyko dėl sveikatos būklės bei dėl to, kad I. R. buvo apžiūrima medikų. I. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyti L1 ir L5 stuburo slankstelių lūžiai, apatinio žandikaulio abipusiai lūžiai, blaivi, paguldyta į neurochirurgijos skyrių (1 t., b.l. 23-24).

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjo V. S. 2022-02-17 tarnybinio pranešimo pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad I. R. jam nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių 2022-02-17, 08:40 val., paaiškino, kad namuose šiandien apie 7 val., būdamas girtas sugyventinis R. B. pradėjo prieš ją smurtauti, sudavė rankų kumščiais į galvą (tikslaus smūgių kiekio nenurodė, paminėjo, kad daug kartų, nurodė, kad chalato diržu, bei odiniu diržu smaugė kaklą, grasino pasmaugti, sugriebęs už plaukų tampė po kambarį. Išsigandusi, kad jis liautųsi smurtavęs iššoko pro balkono langą į kiemą, pro duris jo neišleido. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujuojanti žaizda aplink lūpas (2 t., b.l. 51-52).

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad  atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., gauta duomenų, kad R. B. 2022 m. vasario 17 d. apie 7 val. (iki kada nukentėjusioji jau buvo iššokusi) būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodžiu ir veiksmais grasino nužudyti ir sutrikdyti su juo kartu gyvenančios sugyventinės I. R. sveikatą ir gyvybę, nuolat kartodamas: „aš tave užmušiu“, sakydamas „norėjai k…(necenzūrinis žodis) gražių dantų, bet gyvenime jų neturėsi“, „galvojai, kad pabėgsi, dabar tave užmušiu“, verčiant I. R. bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, ir kad grasinimai realūs turint pagrindo manyti, kad jie gali būti įvykdyti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus kairės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį I. R. į dešinį skruostą, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, po to abiejų rankų plaštakomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į abu skruostus, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną, apjuosęs nukentėjusiosios kaklą chalato diržu, smaugė nukentėjusiąją, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. R. būkle, po panaudoto prieš ją smurto, toliau grasindamas nukentėjusiajai I. R., bei atimdamas galimybę jai priešintis, tenkino lytinę aistrą su ja, prieš jos valią oralinio sąlyčio būdu, t.y., palenkęs ant lovos sėdėjusios I. R. galvą įkišo savo lytinį organą I. R. į burną, lytinio akto nebaigė (1 t., b.l. 25-28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Jame užfiksuota, kaip D. K. prisistačiusi moteris prašo greitosios pagalbos, nes kaimynė iš antro aukšto susipyko su vyru, iškrito ar iššoko pro langą, pro balkono, ji nelabai šneka (2 t., b.l. 62-64).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos 2022-02-18 adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, apžiūros metu paimtas odinis diržas, diržas yra rudos spalvos su užrašais „JEANS“. Diržo ilgis 126 cm, plotis - 4 cm. Sagtis metalinė (2 t., b.l. 118-120).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos 2022-02-18 adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, apžiūros metu paimtas medžiaginis diržas, diržas yra pilkos spalvos su užrašais. Diržo ilgis 220 cm, plotis - 3 cm. (2 t., b.l. 122-125).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva smakro srityje, pogleivio kraujosruva ir nubrozdinimu dešinio skruosto vidiniame paviršiuje, stuburo juosmeninės dalies 1-o slankstelio II fragmentiniu (AO A4) lūžiu, juosmeninio 5-o slankstelio I kompresiniu fragmentiniu (AO A1) lūžiu, dešinės čiurnos raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis), apatinio žandikaulio lūžiu kairėje 7-o ir dešinėje 5-o dantų srityse. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam laikui, nėra. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu nukritus iš aukštumos ir atsitrenkus į kietą pagrindą, ar panašiai. Tam sužalojimų pobūdis (gana grubūs vidiniai sužalojimai, lyginant su nežymiai išreikštais išoriniais sužalojimais) ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu I. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto stuburo juosmeninės dalies 1-o slankstelio II fragmentinio (AO A4) lūžio,  juosmeninio 5-o slankstelio I kompresinio fragmentinio (AO A1) lūžio, apatinio žandikaulio lūžio I. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b.l. 87-88).

 

Įrodymų vertinimas

 

Kaip matyti iš kaltinamojo R. B. parodymų, jis iš esmės kaltės pagal pareikštą kaltinimą dėl jam inkriminuojamų trijų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, neigia sudavęs nukentėjusiajai smūgius, ją smaugęs, jai grasinęs nužudymu ar sveikatos sutrikdymu, neigia tenkinęs lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu prieš I. R. valią, pateikia savo įvykių versiją, tvirtina tarp jo ir nukentėjusiosios buvus tik žodiniam konfliktui, galimam nukentėjusiosios patampymui už chalato ar jos pastūmimui, teigia, jog pats nesusijęs su jokiais I. R. konstatuotais sužalojimais. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Kaip matyti, nukentėjusioji I. R. iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prieš ją smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai – jis sudavė kaltinime nurodytus smūgius rankomis jai į įvairias kūno vietas, atliko jos atžvilgiu smaugimo veiksmus, tų veiksmų metu nuolat kartojo jai, jog ją užmušiantis, be to, po prieš ją panaudoto smurto prieš jos valią įkišo savo lytinį organą jai į burną, viso ko pasekoje pasitaikius galimybei bijodama dėl savo gyvybės ji iššoko pro balkono langą.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrėjui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui detaliai nurodė įvykio aplinkybes, įvykių seką, kaltinamojo prieš ją atliktuosius veiksmus. Teisme nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jai suduotų smūgių ir kitų jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų apimties, kuri atsispindi kaltinimo aprašyme. Jos nurodytas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – apžiūros protokolų bei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, specialisto išvada, liudytojų J. G., D. K., V. R., J. R., K. R., V. D. bei iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.

Sutinkamai su nukentėjusiosios I. R. parodymais, kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, kaltinamajam R. B. esant neblaiviam, pastarasis ėmė jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti jai, vartoti jos atžvilgiu fizinį smurtą bei prieš jos valią įkišo savo lytinį organą jai į burną. Kaltinamasis neneigia kaltinime nurodyto įvykio metu buvęs neblaivus ir sukonfliktavęs su nukentėjusiąja, galėjęs vartoti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Šias aplinkybes dėl kaltinamojo neblaivumo ir konflikto patvirtina ir šalia pastarųjų gyvenančios kaimynės – liudytojos J. G. parodymai. Pastaroji liudytoja parodė, kad pastarojo konflikto metu ji du kartus mačiusi šalia esančiame balkone nukentėjusiąją: pirmąjį kartą, kuomet kaltinamasis šią iš balkono įtraukė į buto vidų, nukentėjusioji būdama persisvėrusi per balkoną ir perkėlusi koją, sakė: „Aš negyvensiu su juo, jis mane muša“, o antrą kartą nukentėjusiąją ji jau pamatė po balkonu ant žemės. Tuo tarpu kaltinamasis teisme teigė, jog jam vienam būnant balkone šalimais buvusi kaimynė jam burbuliavo dėl triukšmo, dėl ko jis sumažino muzikos garsą, o kitų situacijų balkone nebuvo. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojos J. G. parodymams, kuriuos teismas laiko objektyvais ir jais netikėti neturi pagrindo. Motyvų, kodėl pastaroji, kaltinamojo nepažįstanti liudytoja galėtų meluoti ar apkalbėti jį, teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.

Paminėtina ir tai, kad liudytoja J. G. taipogi parodė įvykio metu girdėjusi šalia esančiame bute trenksmus, moters klyksmą, vyro priekaištavimus moteriai, kas, o taip pat ir šios liudytojos nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo buto balkone vykusius, jos matytus įvykius, neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams.

Teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. visiškai nepripažino smurtavęs prieš I. R., teigė buvus tik žodiniam jų konfliktui, po ko I. R. nuėjusi į kambarį atsigulė, tačiau jis nuėjęs į kambarį jos bute neberado. Gi teisme, nors ir neigdamas smūgių sudavimą bei smaugimą nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamasis pripažino galėjęs nukentėjusiąją tampyti už chalato ar ją pastumti, tvirtino daug ko neprisimenantis dėl buvusio savo neblaivumo, nors tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu jis net nenurodė. Teismo nuomone, toks kaltinamojo nenuoseklumas liudija apie jo parodymų nepatikimumą. Tokį teismo manymą sustiprina ir paties R. B. parodymų prieštaringumas tiek sau pačiam, tiek kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teisme kaltinamasis tvirtino, kad jis nėra pakėlęs rankos nei prieš vieną moterį, tačiau tuo pačiu, kaip minėta, pripažino galimą nukentėjusiosios tampymą, stūmimą, taipogi jis parodė buvus anksčiau atvejį, kuomet jis I. paėmęs už sprando palenkė jos galvą, kad ši paimtų duoniuką, ir tokį savo poelgį jis teismui nurodė vertinantis kaip tinkamą. Kad kaltinamasis yra anksčiau smurtavęs prieš ją, parodė ir pati nukentėjusioji, kurios parodymai dėl kaltinamojo ankstesnių smurtinių veiksmų atitinka liudytojų V. R., J. R., K. R., V. D. parodymus. Liudytojos K. R. ir V. D. parodė apie kaltinamojo elgesį bei smurtavimą prieš nukentėjusiąją ne tik girdėjusios iš pačios I. R., bet pačios mačiusios agresyviai, įžūliai su I. R. besielgiantį neblaivų kaltinamąjį. Liudytoja V. R. gi parodė, kad kaltinamasis R. B. su moterimis elgiasi netinkamai, ji pati yra mačiusi, kaip jis su ankstesne savo moterimi irgi negerai elgdavosi, šią mušdavo, yra spardęs kojomis, taipogi nukentėjusioji I. R. jai yra iki įvykio sakiusi apie kaltinamojo prieš ją vartotą fizinį smurtą. Motyvų, kodėl pastaroji liudytoja galėtų meluoti ar apkalbėti R. B., teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.

Nors K. R. yra nukentėjusiosios dukra, o V. D. yra iš artimo K. R. bei nukentėjusiosios bendravimo rato, jų parodymai, kurie sutampa, yra nuoseklūs bei atitinka ne tik nukentėjusiosios, bet pašalinio asmens - V. R. parodymus, todėl teismas pastarųjų liudytojų parodymus laiko patikimais. Kitokio vertinimo, įvertinus praėjusį laiką nuo įvykio, nesąlygoja tai, kad liudytoja V. D. teisme nurodė apie vieno diržo, kuriuo buvo smaugiama nukentėjusioji, nutrūkimą smaugimo metu, apie ką pati nukentėjusioji neparodė.

Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį, paneigia jo deklaruojamą smurto nevartojimą bei sudaro pagrindą kaltinamojo nenuoseklius, prieštaringus parodymus vertinti kritiškai.

Nukentėjusioji I. R. teisme nurodė, kad ji iki kaltinime nurodyto įvykio buvo sveika. Tokius jos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, jie neprieštarauja ir kaltinamojo parodymų turiniui, kuris apie jokius pas nukentėjusiąją iki įvykio matytus sužalojimus net neužsiminė, jų nenurodė. Gi specialisto išvada konstatuota, kad I. R. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva smakro srityje, pogleivio kraujosruva ir nubrozdinimu dešinio skruosto vidiniame paviršiuje, stuburo juosmeninės dalies 1-o slankstelio II fragmentiniu (AO A4) lūžiu, juosmeninio 5-o slankstelio I kompresiniu fragmentiniu (AO A1) lūžiu, dešinės čiurnos raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis), apatinio žandikaulio lūžiu kairėje 7-o ir dešinėje 5-o dantų srityse; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam laikui, nėra; sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu nukritus iš aukštumos ir atsitrenkus į kietą pagrindą, ar panašiai. Tam sužalojimų pobūdis (gana grubūs vidiniai sužalojimai, lyginant su nežymiai išreikštais išoriniais sužalojimais) ir lokalizacija neprieštarauja; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu I. R. buvo sukeltas fizinis skausmas; I. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Taigi specialisto išvada taipogi atitinka nukentėjusiosios parodymus bei juos patvirtina. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada, teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.

Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, visus jai specialisto konstatuotus, kaltinime nurodytus sužalojimus ji patyrė įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų, šiam prieš ją atliekant kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, jai grasinant ir jai bijant dėl savo gyvybės iššokant pro balkono langą. Tokioms nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja apžiūros protokolų bei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, specialistų išvados, liudytojų J. G., D. K., V. R., K. R., V. D. parodymų turinys. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu buvo ne tik mušama, smaugiama, bet atliekant minėtus veiksmus jai buvo grasinama nužudymu ar sveikatos sutrikdymu. Kad nukentėjusioji I. R. buvo išsigandusi parodė ir liudytoja J. G., įvykio eigoje balkone mačiusi nukentėjusiąją, kuri be kita ko pasakiusi liudytojai esanti mušama. Liudytojos D. K., V. R., K. R., V. D. taipogi parodė iš nukentėjusiosios pasakymų supratusios, kad pastaroji būdama kaltinamojo mušama, smaugiama bijojo dėl savo gyvybės, todėl iššoko pro balkono. Netikėti tokiomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina liudytojos J. G. parodymai, netiesiogiai – liudytojų D. K., V. R., K. R., V. D. parodymai, kurie esminėse detalėse sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, teismas neturi pagrindo. Šios išvados nekeičia ir tai, kad ant I. R. kūno nebuvo aptikta smaugimo žymių ar dar kitokių specialisto išvadoje nenurodytų sužalojimų, kas nereiškia, kad nukentėjusiosios nurodytas fizinis smurtas jos atžvilgiu nebuvo panaudotas.

Taipogi teismas nenustatė pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl kaltinamojo veiksmų kaltinime nurodyto įvykio metu prieš jos valią įkišant jai į burną savo lytinį organą. Teismo nuomone, tokio pagrindo neduoda ir nebe tokie detalūs teisme bylos nagrinėjimo metu duoti I. R. parodymai ar tai, jog ji iš karto po įvykio bei pirmos apklausos metu pareigūnams nenurodė aplinkybių dėl lytinio organo kyšimo prieš jos valią jai į burną.

Teismas negali nepastebėti ir nukentėjusiajai teisme duodant parodymus akivaizdžiai matyto nepatogumo kalbėti apie prieš ją kaltinamojo atliktus prievartinius seksualinius veiksmus, kas atitinka ir liudytojų D. K., V. R., K. R., V. D., D. R. duotus parodymus apie I. R. nekalbumą, drovumą, ir kas, teismo manymu, paaiškina jos nepasakymą pareigūnams iš karto po įvykio bei pirmos apklausos metu apie buvusį lytinio organo kyšimą prieš jos valią jai į burną.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių nukentėjusiosios apklausų metu po įvykio buvo praėję žymiai mažiau laiko nei apklausos teisme bylos nagrinėjimo metu, be to, nukentėjusioji teigė, kad visko neprisimenanti ir dėl savo sveikatos būklės, apie ką liudija ir byloje esantys jos medicininiai duomenys, tą patvirtino ir liudytojai K. R., D. R., V. D., V. R.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, natūralu, jog apklausiama teisme I. R. galėjo detaliai ir neprisiminti kai kurių aplinkybių, kurias nurodė apklausta po įvykio ikiteisminio tyrimo metu, nurodyti jas netiksliai, tačiau visuose jos parodymuose jokių esminių prieštaravimų nenustatyta. Kaip matyti iš I. R. parodymų teisme, ji nurodė visas tas pačias esmines aplinkybes kaip ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją ar tyrėją.

Teisme nukentėjusioji patvirtino buvus kaltinamojo prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, ir nors teisme teigė, jog tai buvo toks momentinis veiksmas, nebuvo imituojami lytinio akto veiksmai, ir nurodė mananti, kad tas lytinio organo įkišimas jai į burną galimai nebuvo susijęs su tikslu pasitenkinti, kartu ji patvirtino kaip teisingus teismo pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu kaltinamasis, prieš tai sudavęs jai smūgius, smaugęs ją, galiausiai jai išsakė priekaištus, kad „vakar tai tu laiptinę galėjai plauti, turėjai jėgų, nieko neskaudėjo, o į lovą su juo (R. B.) jau negalėjai gulti, tau jau skauda“, po ko jai sėdint ant sofos R. B. praskyrė chalatą, tuo metu šis buvo be apatinių, ranka suėmęs už plaukų palenkė jos galvą, o kitos rankos pagalba per prievartą savo lytinį organą įkišo jai į burną, ir tokiu būdu R. lytinę aistrą bandė patenkinti pirmą kartą, ji tokiam jo veiksmui sutikimo nedavė, tai buvo padaryta prieš jos valią. Paskui R. B. nebaigęs lytinio akto ištraukė savo lytinį organą jai iš burnos ir nuėjo. Kad kaltinamasis vertė nukentėjusiąją prieš jos valią orališkai santykiauti netiesiogiai patvirtino ir liudytojos V. R., K. R., V. D., kurioms nukentėjusioji po įvykio apie tai pasisakiusi. Kadangi nukentėjusiosios parodymuose nenustatyta esminių prieštaravimų, kurie keltų abejonių jų patikimumu, be to, jos parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma, teismas nukentėjusiosios parodymus laiko patikimais.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tokius prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus kaltinamasis atliko po prieš nukentėjusiąją pavartoto fizinio bei psichologinio smurto, tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis. Nėra abejonių, kad tokioje situacijoje kaltinamojo atliktieji veiksmai, ranka suimant nukentėjusiajai už plaukų ir palenkiant jos galvą, o kitos rankos pagalba per prievartą savo lytinį organą įkišant jai į burną, yra prievartiniai, neatitinkantys nukentėjusiosios valios, ir sukeliantys nukentėjusiosios išgąstį. Kaltinamasis, būdamas fiziškai stipresnis už smurtą nuo jo patyrusią nukentėjusiąją, atlikdamas pastaruosius seksualinius veiksmus suvokė, kad nukentėjusioji negali pasipriešinti jam ir tuo naudojosi. Kaltinamojo nukentėjusiajai prieš šiuos prievartinius seksualinius veiksmus išsakyti, aukščiau nurodyti teiginiai, priekaištaujant dėl jos negulimo su juo į lovą, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, bei iš kart po to sekę R. B. seksualinio pobūdžio veiksmai, teismo manymu, rodo jo tyčinį, sąmoningą veikimą tikslu įvykdyti nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Teismas taip pat pažymi, kad nors nukentėjusioji nurodė apie trumpą kaltinamojo atliktų prievartinių seksualinių veiksmų trukmę, lytinio akto nebaigimą, seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus.

Teismo įsitikinimu, įvertinus visą įvykių eigą, įrodymais patvirtintus kaltinamojo prieš nukentėjusiąją atliktus smurtinius, prievartinius veiksmus, nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti esant realiai grėsmei dėl jos gyvybės, kad kaltinamojo grasinimas ją nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Todėl nėra abejonių, kad buvusioje situacijoje gelbėjant savo gyvybę nukentėjusiosios iššokimas pro balkoną yra kaltinamojo veiksmų sąlygotas ir esantis priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – nukentėjusiajai nustatytais sužalojimais.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais konstatuotas kaltinime apibrėžtas kaltinamojo elgesys, prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto kryptingumas, išreikšti grasinimai ir veiksmai patvirtina R. B. tyčinį, sąmoningą veikimą viso kaltinimo apimtyje, suvokiant savo veiksmų pavojingumą, neteisėtumą bei galimus tokių veiksmų nusikalstamus padarinius, siekiant jų, už ką R. B. turi atsakyti. Tokie kaltinamojo veiksmai, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žodžiu ir veiksmais grasinant nužudyti ir sutrikdyti sveikatą, bauginamo turinio pasakymais verčiant I. R. bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, ir kad grasinimai realūs turint pagrindo manyti, kad jie gali būti įvykdyti, rankomis suduodant I. R. smūgius, smaugiant ją diržu, po ko pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios I. R. būkle bei atimant galimybę jai priešintis, tenkinant lytinę aistrą su ja prieš jos valią oralinio sąlyčio būdu, ko pasekoje I. R. bijodama dėl savo gyvybės iššoko pro balkono langą, esantį antrame daugiabučio namo aukšte, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

 

Bausmių skyrimas

 

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalį – 1000 Eur (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. B. padarė tris tyčines, baigtas, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių, viena – apysunkių ir viena – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, neteistas, teisiamas pirmą kartą, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, dirbantis, išsiskyręs, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, į psichikos sveikatos centro konsultacinę apskaitą neįrašytas.

Kaltinamajam inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų, BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų, o už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, apimtį, trukmę, pavojingumą kiekvieno straipsnio kontekste, į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant vieną švelnesnių bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis, o už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant arešto bausmę, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes.

Įvertinus tai, kad griežčiausioji bausmė paskirta už apysunkį nusikaltimą, o už sunkų nusikaltimą skiriamos arešto bausmės vykdymą įstatymas leidžia atidėti, teismas sprendžia esant pagrindui kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir R. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vidurkiui lygiai trukmei, kartu skiriant, teismo manymu, bausmės paskirtį įgyvendinti padėsiančius ir prevenciškai veiksiančius BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas bei BK 69 ir 721 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinant kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes (teisiamas pirmą kartą, pensijinio amžiaus, dirba, atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajai, pripažįsta Sodros ir Ligonių kasos civilinius ieškinius, žada juos atlyginti) leidžia manyti, jog laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tikslui pasiekti. Teismo manymu, pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų pareigų visuma turės poveikį kaltinamajam ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 18 d. 12.46 val. iki 2022 m. vasario 19 d. 11.30 val. (1 para) (2 t., b.l. 135-138).

 

Civilinių ieškinių išsprendimas

 

Šioje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDF arba Sodra) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1397,69 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 118-119, 144-145), Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7580,19 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 2-3) bei nukentėjusiosios I. R. interesais ir jos naudai yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 15307,54 eurų turtinės ir 22000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., b.l. 119-146).

Iš įstaigų pateiktų civilinių ieškinių matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo iš kaltininko priteisti 1397,69 eurų už nukentėjusiajam I. R. išmokėtą nedarbingumo (ligos) išmoką, o Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 7580,19 eurų už I. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti. Bylos duomenys liudija, kad tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta I. R. sveikata, dėl ko ji kurį laiką buvo nedarbinga ir gavo nedarbingumo (ligos) išmoką, nustatytas jai sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – R. B., gydymo paslaugos I. R. buvo suteiktos realiai, civilinių ieškinių reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, be to, šiuos civilinius ieškinius pripažįsta, su jais sutinka, žada atlyginti ir pats kaltinamasis, todėl šie valstybinių institucijų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkinami visiškai, jų atlyginimą priteisiant iš už šią žalą atsakingo kaltinamojo R. B..

Kaip minėta, nukentėjusiosios I. R. interesais ir jos naudai yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jai iš R. B.: 15307,54 Eur turtinės žalos atlyginimui, 22000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atstovavimo išlaidas.

Prašydama priteisti 15307,54 eurų turtinės žalos atlyginimui, I. R. nurodo, kad į šią sumą įeina: 699,27 Eur išlaidos vaistams ir reabilitacinėms priemonėms įsigyti, 5936,17 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki jos atleidimo iš darbo 2022 m. rugsėjo 16 d., 8672,10 Eur – nes negalėdama dirbti dėl atsakovo kaltės, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. gaudama tik netekto darbingumo pensiją, ji neteks tokio dydžio darbo užmokesčio. Susipažinęs su civiliniu ieškiniu ir prie jo pridėtais minėtus reikalavimus, nukentėjusiosios ir jos įgalioto atstovo teigimu, pagrindžiančiais reikalavimais, teismas spendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iš dalies.

Teismas pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra civilinio ieškovo pareiga. Kaip matyti, turtinei žalai pagrįsti prie civilinio ieškinio buvo pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau teismas pastebi, kad ne visi pateiktieji, nukentėjusiosios ir jos atstovo teigimu, išlaidas liudijantys dokumentai patvirtina išlaidų sąsają su kaltinime nurodytais įvykiais, jų pasekmėmis.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad medikamentams išleista 296,17 Eur, 92,35 Eur išleisti vykimui į Vilnių (autobuso bilietų ar kuro įsigijimui), 45,07 Eur ((16,00-2,19)+19,86+11,40=45,07) išleisti tyrelėms, košėms. Įvertinus kaltinime nurodytą sužalojimo datą, pobūdį, pasekmes, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, jos gydymąsi įvairiose gydymo įstaigose, taipogi ir esančiose Vilniuje, jos galimybę valgyti specialų maistą dėl patirtų sužalojimų, teismui pagrįstų abejonių dėl minėtų prekių įsigijimo sąsajos su kaltinamajam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, jų padariniais bei atitinkamai dėl pastarojo civilinio ieškinio reikalavimo dalies nekyla. Tačiau teismui pateiktieji kvitai dėl 160 eurų už odontologijos paslaugas 2022 m. liepos 18 d. ir dėl 70 eurų vertės prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 17 d. (3 t., b.l. 124, 128) teismui kelia pagrįstų abejonių, nes pastarieji kvitai neinformatyvūs, juose nurodytos paslaugos bei prekės konkrečiai neįvardintos, nedetalizuotos, jų sąsajos su nagrinėjama byla teisme negalėjo pagrįsti ir nukentėjusioji, jos įgaliotas atstovas. Taipogi teismas pastebi, kad iš dalies pateiktų kvitų (3 t., b.l. 123, 125, 126) matyti įsigijimas įprastų maisto produktų (kiaušinių, varškės, daržovių, mėsos, kavos gėrimo ir kt.), kas, teismo manymu, neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad būtinybė įsigyti šiuos produktus sąlygota kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jų padarinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinis ieškinys dalyje dėl 699,27 Eur reikalavimo tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 433,59 Eur (296,17+92,35+45,07=433,59), likusioje dalyje šio reikalavimo netenkinant.

Dar vienas turtinių nukentėjusiosios reikalavimų yra dėl nedarbingumo negautos pajamos, kurias nukentėjusioji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų R. B. veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastaroji negalėjo dirbti ir gauti iki sveikatos sužalojimo gautas pajamas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada, nedarbingumo pažymėjimai, medicininiai duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji iki įvykio dirbo, buvo darbinga, gavo pajamas, o po įvykio, dėl prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų bei jų padarinių nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nedarbinga ir gavo ligos išmokas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, jog negautos pajamos, kurias nukentėjusioji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įeina į žalos apibrėžimą, yra pagrindas spręsti dėl tokios žalos priteisimo iš kaltinamojo.

Civiliniame ieškinyje teigiama, kad nukentėjusiosios vienos dienos darbo užmokestis sudarė 44,55 Eur, o VSDF nedarbingumo laikotarpius jai išmokėjo 1052,18 Eur, tokiu būdu negalėdama dirbti I. R. neteko pajamų sumoje 5936,17 Eur (157 d.d.x44,55-1058,18=5936,17). Teismas gi spendžia, kad toks nurodytas nukentėjusiosios negautų pajamų apskaičiavimas nėra visiškai pagrįstas byloje esančiais objektyviais duomenimis ir yra netikslus.

Visų pirma pažymėtina, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį (vidutinį darbo užmokestį). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo” Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 papunktį, be kita ko, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Šiuo gi atveju bylos duomenys rodo, kad nukentėjusioji tris mėnesius iki 2022 m. vasario 17 d. įvykio nedirbo, tai yra ji nedirbo nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 10 d. To paties Aprašo 5.7 papunktis skelbia, kad jei darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 pp. nuostatomis. Prie civilinio ieškinio pridėtame Sodros rašte nurodyta, jog I. R. dirbo nuo 2022 m. sausio 11 d. ir už šį sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta 490,00 Eur draudžiamų pajamų suma (3 t., b.l. 129), kuri minima ir civiliniame ieškinyje, kuriame be kita ko nurodyta, jog 2022 m. sausio mėnesį I. R. dirbo 11 dienų. Tokiu būdu I. R. vienos dienos darbo užmokesčiu bus – 44,55 Eur (490:11=44,55), kaip nurodyta civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei aplinkybes, į tai, kad I. R. darbiniai santykiai buvo su pertraukomis, I. R. darbo dienos užmokestį skaičiuoti pagal ankstesnius jos darbo laikotarpius nėra pagrindo.

Antra, iš Sodros pažymos matyti, kad I. R. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gavo ligos išmokas sumoje 1397,69 Eur (1 t., b.l. 144-148), kuri nurodyta ir rašytiniais įrodymais pagrįstame Sodros civiliniame ieškinyje. Todėl teismas remiasi šiais, teismo vertinimu – objektyviais, patikimais duomenimis, o ne civiliniame ieškinyje nurodyta ligos išmokų suma.

Trečia, teismas pastebi tai, kad ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apdraustiesiems asmenims moka darbdavys, todėl šiuo atveju už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas (2022 m. vasario 18-19 d.) nukentėjusioji turėjo gauti ligos išmoką iš darbdavio, dėl to už šį laikotarpį negautos pajamos I. R. neskaičiuojamos. Iš Sodros sprendimų skirti ligos išmokas matyti, jog Sodros mokėtų ligos išmokų pradžia – nuo 2022 m. vasario 20 d., nuo kurios šiuo atveju skaičiuotinos negautos pajamos. Tačiau pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kuomet I. R. gavo ligos išmokas iš Sodros, skaičiuotinos 144 darbo dienos (šis darbo dienų skaičius matyti ir iš Sodros sprendimų skirti ligos išmokas), o ne civiliniame ieškinyje nurodytos 157 darbo dienos. Todėl pagrįstos ir nukentėjusiajai priteistinos laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. jos negautos pajamos 5017,51 eurų sumoje ((44,55x144)-1397,69=5017,51), likusioje dalyje šį reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą.

Civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti ir 8672,10 Eur nurodant, kad I. R. negalėdama dirbti dėl atsakovo kaltės, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., kas mėnesį gaudama tik po 175,75 Eur netekto darbingumo pensiją, ji neteks tokio dydžio darbo užmokesčio – 8672,10 Eur, kuris skaičiuojamas sekančiai: 242 d.d.x44,55-(175,75x12 mėn.).

Byloje esantys duomenys patvirtina po kaltinime nurodyto įvykio nukentėjusiajai konstatuotą 55 proc. darbingumo lygį, kuris jai nustatytas iki 2023 m. rugsėjo 14 d. Byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės rodo, kad jei ne kaltinamojo nusikalstami veiksmai ir jų pasekoje nukentėjusiajai sutrikdyta sveikata, I. R. būtų galėjusi dirbti ir būtų gavusi didesnes pajamas nei netekto darbingumo išmoka, tačiau dėl neįgalumo, sąlygoto jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, galimybė dirbti ir gauti darbinių pajamų jai apribota. Kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. I. R. kas mėnesį mokėtinos 175,75 Eur netekto darbingumo išmokos, jai minėtu laikotarpiu iš kaltinamojo priteistinos papildomos išmokos dėl negautų pajamų, jas apskaičiuojant civiliniame ieškinyje nurodytą I. R. darbo dienos užmokestį dauginant iš civiliniame ieškinyje nurodyto darbo dienų skaičiaus ir atimant metų laikotarpyje nukentėjusiajai išmokėtiną visą netekto darbingumo išmokos sumą: 242 d.d.x44,55-(175,75x12 mėn.)= 8672,10 Eur.

Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo tenkinamas tik dalyje, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo 13689,61 Eur (5017,51+8672,10=13689,61).

Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis I. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiosios naudai 14123,20 Eur turtinei žalai atlyginti (433,59+13689,61=14123,20), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu prašoma iš kaltinamojo priteisti 22000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinime nurodyto įvykio, jo metu jai padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, ji lyg šiol jaučia skausmą, baimę. Iš byloje esančių duomenų taipogi matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė ir patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, pats būdamas pensijinio amžiaus, dirbantis – vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, neteistas, padarė tris tyčinius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją, kuriai be kita ko nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji įvykio metu, po jo jautusi ir dar šiuo metu tebejaučianti skausmą, kas matyti ir iš liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių duomenų. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš nukentėjusiąją.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, jų pobūdį bei apimtį, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, jos sveikatos būklę, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 22000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jai priteistą žalą – 21123,20 Eur (14123,20+7000=21123,20), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo jo paskelbimo dienos, kaip prašoma civiliniu ieškiniu, iki visiško žalos atlyginimo.

 

Kitų klausimų išsprendimas

 

Šioje byloje nukentėjusiosios I. R. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Pastarasis atstovas posėdžio metu prašė jo atstovaujamosios I. R. naudai priteisti iš kaltinamojo R. B. 2873 Eur proceso išlaidų už jos atstovavimą (pasiruošimą atstovavimui, konsultacijas, vykimą iš Vilniaus miesto į Panevėžio miestą, atstovavimą apklausų metu, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme). Toks pat prašymas suformuluotas ir civiliniame ieškinyje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, taip pat gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąją advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, atstovas dalyvavo nukentėjusiosios apklausose ikiteisminio tyrimo metu, susipažindinėjo su bylos medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios interesais teikė prokurorui prašymus, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros ir bankinių pavedimų kopijos patvirtina patirtų išlaidų 2873 Eur sumoje realumą. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra dirbantis, turintis turto, jo pajamos pastovios, išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis nėra bloga. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš R. B. priteistinos visos nukentėjusiosios I. R. dėl atstovavimo turėtos proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 19,92 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –odinis diržas ir medžiaginis diržas, saugomi Panevėžio apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 118-128) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 721 straipsniu R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. R., lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 69 straipsniu R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo metu atlyginti nukentėjusiajai I. R. priteistą turtinę žalą, ne mažiau kaip po 600 Eur (šešis šimtus eurų) kas mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 18 d. 12.46 val. iki 2022 m. vasario 19 d. 11.30 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondui 1397,69 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 69 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į vieną iš nurodytų Fondo valdybos skyriaus sąskaitų, esančių AB „Luminor Bank“ LT584010042403495020, arba AB „Swedbank“ LT777300010129002656, įmokos kodas 282.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7580,19 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 19 centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. B. 14123,20 Eur (keturiolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt tris eurus 20 centų) turtinės ir 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui, taip pat – 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21123,20 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt trijų eurų 20 centų) turtinę ir neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. B. proceso išlaidas: nukentėjusiajai I. R. – 2873  Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) išlaidoms už nukentėjusiosios atstovavimą apmokėti, valstybei – 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) pašto išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – odinį diržą ir medžiaginį diržą, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

 

 

Teisėja                                                Rita Dirkė