Civilinė byla Nr. e2A-2479-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03442-2021-7

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20     

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Malmar Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8239-937/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Malmar Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Parnasas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Malmar Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Parnasas“ 2 182,12 Eur sumą, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 182,12 Eur sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      2018 m. gegužės 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Parnasas“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2018/05/07-NP (toliau – Nuomos sutartis) dėl gamybinių patalpų nuomos, adresu Svajonės g. 22, Klaipėda. 2020 m. vasario 26 d. šalių rašytiniu susitarimu Nuomos sutartis pratęsta iki 2020 m. liepos 7 d. Vadovaudamasis Nuomos sutarties 7.1. punktu, ieškovė atsakovei sumokėjo 16 000,00 Eur dydžio užstatą. Šalys Nuomos sutarties 7.3 punktu susitarė, kad užstato dalis bus panaudota paskutinių nuomos termino arba termino iki nuomos sutarties priešlaikinio nutraukimo nuomos mokesčių ir papildomų mokesčių mokėjimams apmokėti. Paskutinės atsakovės išrašytos sąskaitos Nr. PT20/06/02/007; PT20/06/18/009; PT20/07/13/002; PT20/07/16/004; PT20/08/20/008; PT20/09/21/001; PT20/09/21/003 ieškovės buvo apmokėtos jas dengiant iš užstato sumos pagal minėtą Nuomos sutarties 7.3 punktą. Šių sąskaitų bendra suma sudaro 13 817,88 Eur, todėl atsižvelgiant į sumų skirtumą, atsakovė turi grąžinti ieškovei 2 182,12 Eur sumą iš 16 000 Eur ieškovės sumokėto užstato;

1.2.                      pasibaigus Nuomos sutarties laikotarpiui (2020 m. liepos 7 d.), ieškovė kreipėsi į atsakovę 2020 m. spalio 15 d. raštu dėl užstato dalies grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei likusią užstato dalį. Ieškovė tinkamai ir laiku atlaisvino patalpas bei 2020 m. liepos 7 d. faktiškai perdavė patalpas ir jų raktus atsakovei, tačiau atsakovė iki šiol nėra pasirašiusi patalpų priėmimo-perdavimo akto, taip pat negrąžino ieškovei sumokėto užstato dalies. Ieškovė, siekdama operatyviai ir sklandžiai užbaigti santykius pagal Nuomos sutartį, nekėlė klausimo dėl sąskaitų Nr. PT20/07/16/004, PT20/08/20/008 apmokėjimo, nors teisinė pareiga ieškovei padengti šias sumas yra labai abejotina. Taip pat, kai kuriose sąskaitose (Nr. PT20/07/16/004, PT20/09/21/001) visiškai nepagrįstai mokesčiai skaičiuojami iki 2020 m. liepos 9 d., nors patalpos fiziškai pilnai perduotos 2020 m. liepos 7 d., tačiau ir dėl šios aplinkybės ieškovė siekdama sklandaus ir operatyvaus klausimų išsprendimo reikalavimų nekėlė. 2020 m. lapkričio 3 d. atsakyme atsakovė nurodė, jog už aukščiau nurodytas neapmokėtas sąskaitas ieškovei kyla pareiga mokėti delspinigius. Toks atsakovės atsakyme nurodytas delspinigių reikalavimas yra aiškiai neteisėtas, kadangi ieškovė nepažeidė sutarties ir laiku apmokėjo atsakovės ieškovei pateiktas sąskaitas. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės neapmokėtų sąskaitų, nereikalavo ieškovės mokėti delspinigius dėl nurodomų sąskaitų;

1.3.                      2020 m. lapkričio 3 d. atsakyme atsakovė ieškovei taip pat nurodė, kad stabdo savo prievolės vykdymą grąžinti ieškovės sumokėto užstato dalį tol, kol ieškovė nenutrauks sutarties (nepadengs sutarties nutraukimo kaštų) su AB Energijos skirstymo operatoriumi, tačiau ieškovės vertinimu, atsakovės nurodytas užstato dalies grąžinimo sustabdymas yra neteisėtas. Ieškovė įvykdė pareigą padengti elektros galios didinimo išlaidas dėl siekio efektyviau išnaudoti patalpas nuomos laikotarpiu, tačiau jokio įsipareigojimo sumažinti elektros galią niekada neprisiėmė, to nenumato ir Nuomos sutartis. Dėl šios priežasties nei Nuomos sutartimi, nei kitais prievolių atsiradimo pagrindais ieškovė neturi pareigos atlyginti elektros galios mažinimo išlaidų ar kokių nors dėl to kylančių mokesčių. Ieškovė, vykdydama Nuomos sutarties 2.6. punkte nurodytą įsipareigojimą pasirūpinti elektros galios padidinimu, derino elektros galios įrengimą su ESO, tačiau galutinės sutarties nesudarė. Patalpų savininkas UAB „Lemanas“, kuris yra sudaręs patalpų nuomos sutartį su atsakove, nusprendė pasirašyti sutartį su ESO dėl elektros galios padidinimo. Dėl šios priežasties ieškovė pagal Nuomos sutartį apmokėjo elektros galios padidinimo išlaidas, tačiau sutarties su ESO nepasirašė, sutarties sąlygų (įskaitant nutraukimą ir galios mažinimą) nematė ir su jomis nesutiko, todėl visą sutarties su ESO nutraukimo riziką ir pasekmes prisiėmė ne ieškovė, bet atsakovė ir (ar) UAB „Lemanas“. Šalys du kartus keitė Nuomos sutarties sąlygas: 2019 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. vasario 26 d. Paskutiniu pakeitimu šalys nustatė nuomos laikotarpio pabaigą – 2020 m. liepos 7 d., todėl jei šalys būtų siekusios susitarti dėl elektros įtampos galios mažinimo kaštų padengimo, tuomet jos būtų tai sutarusios pasirašius vieną iš Nuomos sutarties pakeitimų.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, vėluodavo apmokėti sąskaitas. Atsakovė Nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu sąžiningai dėjo visas pastangas, bendradarbiavo su ieškove, kad jos interesai būtų patenkinti, t. y. kad ieškovė galėtų prisitaikyti pastatą savo veiklai vykdyti. Šią savo pareigą atsakovė įgyvendino tinkamai, nes elektros energijos galia pastate buvo padidinta iki 300 kW;

2.2.                      ieškovės argumentai atsakovei ir UAB „Lemanas“, jog ji neprisiėmė įsipareigojimo sumažinti elektros energijos galią pasibaigus Nuomos sutarčiai, prieštarauja tikrajai šalių valiai bei imperatyvioms įstatymo normoms. Šias aplinkybes patvirtina Nuomos sutarties 2.6. punkto nuostatos, prašymai padidinti elektros energijos galią pastate. Jokiais savo veiksmais atsakovė nesutiko, jog pasibaigus Nuomos sutarčiai, atsakovė perims pastatą su padidinta elektros energijos galia ir prisiims iš to kylančius finansinius įsipareigojimus ESO. Akivaizdžiai dėl išaugusių išlaidų ESO atsakovei nepagrįstai padidėjo pastato išlaikymo išlaidos. Ieškovė pati derino ESO sąlygas dėl elektros energijos galios didinimo ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus, ir aiškiai žinojo ir suprato, kad, pasibaigus Nuomos sutarčiai, pastatas turi būti perduotos tokios būklės, koks buvo perduotas Nuomos sutarties pradžioje – be įsipareigojimų ESO ir padidintos elektros energijos galios;

2.3.                      2019 m. gegužės 22 d. parengta Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis. UAB „Lemanas“ šioje situacijoje atliko tik vieną veiksmą – reikalingų dokumentų pasirašymą, visus būtinus veiksmus dėl elektros galios didinimo, projektus, sąlygų korekcijas, prisijungimo sąlygas, atliko pati ieškovė. UAB „Lemanas“, ieškovės prašymu, išdavė įgaliojimą UAB „4D projektai“ direktoriui M. P. tam, kad jis tvarkytų ieškovės reikalus su ESO. Jokių kitų santykių su šiuo asmeniu nei UAB „Lemanas“, nei atsakovė neturėjo. Visą eigą santykiuose su ESO kontroliavo ir koordinavo pati ieškovė. Tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad nepaisant to, kad sąskaitą iš ESO gaudavo UAB „Lemanas“, sąskaita būdavo padengiama naudos gavėjo – ieškovės. Ieškovė sustabdė užstato dalies grąžinimą iki tol, kol bus išspręsti visi Nuomos sutarties pasibaigimo klausimai su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei UAB „Parnasas“ iš ieškovės UAB „Malmar Lithuania“ 1 453,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokią gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Remdamasis CK 6.207 straipsnio 1 dalimi nurodė, kad jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. Remdamasis to paties straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, jog kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

5.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškovei nėra pateikusi sąskaitos, susijusios su elektros galios mažinimu. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5769-936/2021 pagal UAB „Lemanas“ ieškinį atsakovei UAB „Malmar Lithuania“, tretiesiems asmenims UAB „Parnasas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) dėl 14 617,57 Eur nuostolių, susijusių su padidintos elektros energijos galios išmontavimu, priteisimo.

6.       Teismas nurodė, kad byloje kilo klausimas, kokios būklės patalpas pagal sutartį turėjo grąžinti ieškovė atsakovei ir, ar ieškovei kyla pareiga grąžinti patalpas be įsipareigojimų ESO ir padidintos elektros energijos galios.

7.       Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad padidinta elektros galia buvo reikalinga būtent pačiai ieškovei, kas ir lėmė Nuomos sutarties tarp šalių sudarymą. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad sutartį su ESO dėl elektros galios padidinimo pasirašė patalpų savininkė UAB „Lemanas“. Įvertinęs, kad ieškovė nebuvo sutarties su ESO šalimi, teismas konstatavo, jog atsakovės teiginys, kad ieškovė turi grąžinti patalpas be įsipareigojimų ESO, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė derino sutarties sąlygas, nepaneigia fakto, jog ieškovė nėra sutarties šalis, tad jai tiesiogiai ir nekyla teisės bei pareigos iš UAB „Lemanas“ ir ESO sutartinių santykių, kiek tai susiję su sutarties nutraukimu.

8.       Nurodė, kad Nuomos sutarties šalys klausimo dėl elektros galios mažinimo pasibaigus sutarčiai neaptarė, tačiau po Nuomos sutarties sudarymo vykę susirašinėjimai tarp šalių iki faktinio elektros galios padidinimo patvirtina, kad šalių valia/susitarimas iš esmės buvo grąžinti patalpas tokias, kokios jos buvo iki jų perdavimo/nuomos sutarties pasirašymo ieškovei, t. y. be padidintos galios. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog visą sutarties su ESO nutraukimo riziką ir pasekmes prisiėmė ne ieškovė, yra nepagrįsti.

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo teise sustabdyti prievolės įvykdymą, t. y. grąžinti ieškovei 2 182,12 Eur užstatą, sumokėtą pagal Nuomos sutartį, kol nėra išspręstas klausimas, susijęs su patalpų grąžinimu tokios būklės, kokios jos buvo iki jų perdavimo ieškovei, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 182,12 EUR užstatą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8239-937/2021 ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Malmar Lithuania“ ieškinį patenkinti visiškai ir iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

10.1.                      teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškino CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas. Procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimas, netinkamas taikymas ir interpretavimas, ieškovės nuomone, lėmė klaidingas teismo išvadas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo;  

10.2.                      teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys susitarė pasibaigus Nuomos sutarčiai grąžinti patalpas be padidintos elektros galios. Iš šalių sudarytos Nuomos sutarties 2.6 punkto matyti, jog subnuomotojas (atsakovė) pasirašydamas šią sutartį davė savo sutikimą, kad subnuomininkas (ieškovė) savo sąskaita kuo greičiau įsivestų patalpose 300 kW elektros galią subnuomininko (ieškovės) naudojimui, įrengtų apskaitos skaitiklį ir įsipareigojo bendradarbiauti su subnuomininku, siekiant šio tikslo įgyvendinimo. Ieškovė įvykdė pareigą padengti elektros galios didinimo išlaidas dėl siekio efektyviau išnaudoti patalpas nuomos laikotarpiu, tačiau jokio įsipareigojimo sumažinti elektros galią niekada neprisiėmė. Šalys Nuomos sutartyje neaptarė klausimo dėl elektros galios mažinimo pasibaigus sutarčiai. Pažymėjo, jog Nuomos sutartis apskritai nebūtų buvusi sudaryta, jeigu patalpose nebūtų padidinta galia. Paminėtina ir tai, kad prieš perduodant patalpas ieškovei, šalys nesitarė dėl to, jog Nuomos sutarčiai pasibaigus, ieškovė turės išspręsti elektros galios mažinimo klausimus. Atsakovė pretenzijas dėl elektros galios mažinimo pradėjo reikšti tik 2020 m. spalio 2 d., nors Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. liepos 7 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismo išvada, kad iš esmės šalys buvo susitarusios, jog ieškovė grąžins patalpas be padidintos elektros galios, padaryta visiškai nepagrįstai. Šią išvadą teismas padarė išimtinai remdamasis šalių el. susirašinėjimu, kuriame išdėstyti vienašališki atsakovės pareiškimai. Ieškovė susirašinėjimo metu apskritai nebuvo išreiškusi savo pozicijos dėl elektros galios sumažinimo. Teismas, padarydamas tokią išvadą, ne tik neatsižvelgė į Nuomos sutarties nuostatas, tačiau taip pat neįvertino aplinkybės, jog Nuomos sutarties sąlygas pasiūlė būtent pati atsakovė. Pažymėjo, jog Nuomos sutartis sudaryta pagal atsakovės pateiktą sutarties formą, taigi šios sutarties sąlygos atsakovei neabejotinai turėjo būti gerai žinomos ir suprantamos. Be to, šalys du kartus keitė Nuomos sutarties sąlygas – 2019 m. balandžio 7d. ir 2020m. vasario 26 d., todėl, jeigu šalys būtų siekusios susitarti dėl elektros įtampos galios mažinimo kaštų padengimo, tuomet jos būtų tai sutarusios pasirašant vieną iš Nuomos sutarties pakeitimų. Be to, net ir pripažinus, jog nesumažinta elektros galia laikytina patalpų pabloginimu, tai nekliudo atsakovei disponuoti patalpomis pagal paskirtį. Padidinta elektros galia patalpų kokybės nepablogino; 

10.3.                      kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo. Šiuo atveju elektros galios pakeitimas neturi ir negali turėti jokios įtakos patalpų funkcionalumo sumažėjimui. Atsakovė, atsisakydama priimti patalpas tuo pagrindu, jog ieškovė negrąžino patalpų į pradinę būklę, iš esmės laiko, jog elektros galios padidinimas pablogino patalpų būklę. Tačiau el. energijos galios padidinimas negali būti traktuojamas kaip patalpų būklės pabloginimas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CK 6.499 straipsnio 1 dalį ir visiškai nepagrįstai konstatavo ieškovės pareigą grąžinti patalpas su sumažinta el. energijos galia;

10.4.                      teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo teise sustabdyti prievolės įvykdymą. Savo poziciją dėl teisės sustabdyti užstato dalies grąžinimą atsakovė sieja su tuo, jog ieškovė neva nenutraukė sutarčių su ESO ir nesumažino elektros galios patalpose. Pažymėjo, jog ieškovė sutarties su ESO nėra ir nebuvo sudariusi. Be to, aplinkybės, susijusios su ESO sutarties sudarymu, yra ne šios Bylos nagrinėjimo dalykas ir jos apskritai negali sudaryti pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo. Šios aplinkybės yra reikšmingos kitos bylos nagrinėjimui, t. y. civilinės bylos Nr. e2-5769-1134/2021 pagal ieškovės UAB „Lemanas“ ieškinį atsakovei UAB „Malmar Lithuania“, tretieji asmenys: UAB „Parnasas“, ESO, dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimui. Nesant priešpriešinio reikalavimo, atsakovė neturėjo teisės remdamasis CK 6.207 straipsnio nuostatomis sulaikyti užstato likučio grąžinimą ieškovei. Atitinkamai, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pagrįstai pasinaudojo teise sustabdyti prievolės įvykdymą. Nuomos sutarties 7.1 punktas numato, kad ieškovė turi pareigą sumokėti 16 000 Eur dydžio užstatą į atsakovės sąskaitą. Šį savo įsipareigojimą ieškovė yra įvykdžiusi. Nuomos sutarties 7.3 punktas numato, kad užstato dalis bus panaudota paskutinių nuomos termino arba termino iki Nuomos sutarties priešlaikinio nutraukimo nuomos mokesčių ir papildomų mokesčių mokėjimams apmokėti. Vadovaujantis Nuomos sutarties 7.3 punktu, laikytina, kad ieškovės sumokėto 16 000 Eur dydžio užstatu buvo padengtos ieškinyje nurodytos neapmokėtos sąskaitos 13 817,88 Eur sumai. Taigi, sąskaitos buvo apmokėtos (padengtos) dalimi užstato, likusi ieškovės sumokėto ir negrąžinto užstato dalis – 2 182,12 Eur. Pagal Nuomos sutarties 7.3 punktą, jeigu pagal šios sutarties sąlygas nėra pagrindo panaudoti užstato sumų subnuomininko įsipareigojimams subnuomotojui dengti, užstato likutis grąžinamas subnuomotojui per 5 (penkias) darbo dienas nuo nuomos termino pabaigos arba šios sutarties nutraukimo prieš terminą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Taigi, šalys Nuomos sutartyje susitarė, jog nepanaudoto užstato likutis bus grąžinamas subnuomotojui per Nuomos sutartyje nustatytą terminą, t. y. vėliausiai iki 2020 m. liepos 14 d. (per 5 darbo dienas nuo nuomos termino pabaigos). Ieškovė 2020 m.liepos 7 d. faktiškai perdavė patalpas ir jų raktus atsakovei. Patalpos perduotos tokios pat būklės, kokios buvo sulygtos Nuomos sutartyje. Atsakovė, per Nuomos sutarties 7.3 punkte nustatytą terminą užstato likučio ieškovei negrąžino, o pretenzijas dėl elektros galios mažinimo pradėjo reikšti el. laiškuose tik 2020 m. spalio 2 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po Nuomos sutarties pabaigos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai sustabdė savo prievolės vykdymą. Atsakovės nesąžiningumą taip pat pagrindžia aplinkybė, jog apie užstato likučio mokėjimo stabdymą ieškovei buvo pranešta tik 2020 m. lapkričio 3 d. pretenzijoje, o prieš pat Nuomos sutarties pabaigą 2020 m. liepos 1 d. atsakovės siųstame el. laiške apie reikalavimą mažinti el. energijos galią ar tai, jog atsakovė sustabdys užstato likučio grąžinimą, net neužsimenama. Atsakovė visiškai nepagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą ir negrąžina ieškovei likusios užstato dalies, todėl teismo išvada, jog atsakovė pagrįstai pasinaudojo teise sustabdyti prievolės įvykdymą, yra visiškai nepagrįsta;

10.5.                      teismas padarė neteisėtas ir prieštaringas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kai iš skirtingų byloje įrodinėjamų priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, kad neturi pareigos parengti elektros galios mažinimo išlaidas, kadangi tokia pareiga nebuvo įtvirtinta Nuomos sutartyje. Nuomos sutarties 2.6 punkte nurodyta, jog subnuomotojas (atsakovė) pasirašydamas šią sutartį duoda savo sutikimą, kad subnuomininkas (ieškovė) savo sąskaita kuo greičiau įsivestų patalpose 300 kW elektros galią subnuomininko naudojimui, įrengtų apskaitos skaitiklį ir jis įsipareigoja bendradarbiauti su subnuomininku siekiant šio tikslo įgyvendinimo. Nuomos sutartyje nėra nuostatos, kurioje būtų įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas sumažinti elektros galią ir (ar) padengti elektros galios mažinimo išlaidas pasibaigus Nuomos sutarčiai. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo pareigą padengti elektros galios mažinimo išlaidas ir apie tai ji buvo informuota el. laiškuose. Ieškovės manymu, taip atsakovė nepagrįstai bando interpretuoti ir deklaratyviai išplėsti Nuomos sutarties apimtį ieškovės nenaudai. Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, teigdama, kad atsakovės vienašališki nurodymai el. laiškuose padengti elektros galios mažinimo išlaidas, neatspindi šalių tikrosios valios. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju, aiškindamas Nuomos sutarties nuostatas, teismas turėjo vadovautis contra proferentem taisykle, t. y. atsižvelgti į tai, jog sutarties nuostatas pasiūlė atsakovė ir Nuomos sutartį aiškinti atsakovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Esant prieštaringoms šalių pozicijoms, teismas privalėjo šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, ir tik iš visumos įrodymų daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Ieškovės nuomone, teismas to nepadarė, priešingai, sprendime paliko prieštaringas išvadas. Į bylą pateikti susirašinėjimai niekaip nepagrindžia atsakovės atsikirtimų į ieškinį, atsakovės sulaikytos užstato sumos pagrįstumo. Atsakovė į bylą pateikė laikino prisijungimo prie tinklų sąlygas ir teigė, jog kabelis buvo laikinas. Tačiau šie įrodymai galėtų pagrįsti nebent 55 Eur be PVM sumos, kuri nurodyta laikino kabelio prijungimo sąlygose, kaip priešpriešinio reikalavimo, pagrįstumą. Teismas išvadas dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo padarė pažeisdamas įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo taisykles, savo sprendimą grindė prielaidomis, o ne vertindamas rašytinius įrodymus; 

10.6.                      ieškovo nuomone, teismo sprendimas yra sąlyginis. Teismas byloje turėjo išspręsti klausimą dėl patalpų būklės grąžinimo metu, tačiau šio klausimo neišsprendė. Sprendimas yra sąlyginis, nes teismas ieškovės teisę susigrąžinti užstato dalį susiejo su klausimo dėl patalpų būklės grąžinimo metu išsprendimu, tačiau visiškai nieko neužsiminė apie tai, kodėl šis klausimas nebuvo išspręstas ir, kas turėtų šį klausimą išspręsti. Ieškovės nuomone, teismas pats turėjo šį klausimą išspręsti. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai išnagrinėjus bylą bei atmetus ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad nebuvo išspręstas patalpų būklės grąžinimo metu klausimas ir, šį klausimą vėliau išsprendus, ieškovė prarastų teisę vėliau (išsprendus klausimą dėl patalpų būklės jų grąžinimo metu) pareikšti ieškinį teisme dėl užstato likučio grąžinimo (CPK 18 straipsnis).

11.       Atsakovė UAB „Parnasas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

11.1.                      apeliantės teiginiai, neva šalys nesusitarė dėl to, jog elektros galios mažinimo klausimai turės būti išspręsti, neaptarė klausimo dėl elektros galios mažinimo, yra absoliučiai nepagrįsti ir logiškai nepaaiškinami. Nuomos sutarties 4.2. punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu subnuomininkas pakeitė pastatus ir/ar patalpas, subnuomininkas privalo pasibaigus Nuomos terminui, savo lėšomis ir rizika atstatyti pastatus (patalpas) į pradinę padėtį, nebent subnuomotojas raštu sutiko palikti visas ar kai kurias padarytas instaliacijas ir/ar pakeitimus. Nuomos sutarties 5.4. punkte numatyta, kad subnuomininkas privalo atlaisvinti patalpas ir iškelti iš jų, perduodamas jas tuščias ir tvarkingas subnuomotojui pagal šalių pasirašomą perdavimo ir priėmimo aktą tokios pat būklės, kokios jos buvo perduodant jas subnuomininkui pagal šią sutartį ir atsižvelgiant į normalų patalpų nusidėvėjimą ne vėliau kaip sutarties pasibaigimo ar nutraukimo prieš terminą dieną. Nuomos sutarties 5.7. punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar sutartį nutraukus prieš terminą subnuomininkas negaus jokios kompensacijos už patalpose įrengtas instaliacijas ir/arba patalpų pakeitimus, kurie negali būti pašalinti iš pastatų ir/ar patalpų be žalos joms. Subnuomininkas privalo savo sąskaita ir rizika pašalinti instaliacijas ir/arba pakeitimus, kurie gali būti pašalinti be žalos pastatams ir/ar patalpoms, prieš atlaisvindamas pastatus ir/ar patalpas, pasibaigus nuomos terminui ar ją nutraukus prieš terminą. Taigi, Nuomos sutartyje yra įtvirtinta ne viena nuostata, kurioje aiškiai užfiksuotas subnuomininko įsipareigojimas grąžinti patalpas tokios pat būklės, kokios gavo, pašalinti instaliacijas bei pakeitimus, kurie buvo padaryti patalpoms. Tai, kad Nuomos sutartimi nebuvo konkrečiai įvardinta, kokią tiksliai instaliaciją bei pakeitimą ieškovė turi pašalinti atlaisvindamas patalpas, nepaneigia ir negali paneigti apeliantės pareigos pašalinti padidintą elektros galios įvadą, t. y. atlaisvinant patalpas išspręsti elektros galios įvado klausimus. Pažymėjo, jog apeliantės nurodomu Nuomos sutarties 2.6 punktu subnuomotojas (atsakovė) išreiškė savo sutikimą, kad apeliantė savo sąskaita atliktų elektros galios įvado įvedimo darbus, tačiau joks sutikimas, kaip numatė Nuomos sutarties 4.2 punktas, kad šis elektros galios įvadas būtų paliktas pasibaigus Nuomos sutarčiai, iš atsakovės pusės pateiktas nebuvo. Jokiais veiksmais (neveikimu) atsakovė nesutiko, jog pasibaigus Nuomos sutarčiai priims iš ieškovės patalpas su padidinta elektros energijos galia ir prisiims iš to kylančius finansinius įsipareigojimus ESO. 2018 m. birželio 27 d. el. laišku ir 2019 m. vasario 22 d. el. laišku atsakovo darbuotojas informavo, jog sutarties pabaigoje privalo išjungti elektrą ir nutraukti sutartį su ESO, nes mums jos nereikia ir tai yra brangu ir turėti ir naudoti. Tai dar kartą patvirtina, kad elektros galios įvadas, Nuomos sutarties pasibaigimo metu, turėjo būti pašalintas iš patalpų, o tinkamu patalpų grąžinimu būtų laikoma patalpų grąžinimas be padidinto elektros galios įvado. Ieškovės argumentai, neva ji neprisiėmė įsipareigojimo sumažinti elektros energijos galią pasibaigus Nuomos sutarčiai, prieštarauja tikrajai šalių valiai. Šias aplinkybes patvirtina ne tik Nuomos sutarties 2.6. punkto nuostatos, bet ir pačios ieškovės aktyvūs veiksmai ir prašymai padidinti elektros energijos galią pastate, taip pat pačios ieškovo el. laiškai, kuriuose kalbama apie laikiną kabelio prijungimą iš ESO pusės (2019 m. birželio 26 d. ieškovės atstovo laiškas atsakovei);

11.2.                      apeliaciniu skundu ieškovė klaidina teismą, neva pretenzijas dėl elektros įvado ieškovas ėmė reikšti tik 2020 m. spalio 2 d., nes byloje atsakovė yra pateikusi ir eilę susirašinėjimu bei el. laiškų, kurie patvirtina, kad ieškovė ne tik, kad pati derino ESO sąlygas dėl elektros energijos galios didinimo ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus, bet ir aiškiai žinojo ir suprato, kad pasibaigus Nuomos sutarčiai pastatas turi būti perduotas tokios būklės, koks buvo perduotas Nuomos sutarties pradžioje - be padidintos elektros energijos galios;

11.3.                      apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės teise stabdyti prievolės vykdymą

11.4.                      nepaisant to, kad konkrečios nuostatos Nuomos sutartyje dėl subnuomininko iniciatyva ir lėšomis įvesto elektros galios įvado pašalinimo pasibaigus nuomos santykiams nebuvo, Nuomos sutartyje buvo įtvirtinta eilė nuostatų, kurios numatė, kaip turi atrodyti subnuomininko grąžinamos patalpos ir kas turi būti atlikta su pakeitimais bei instaliacijomis atliktomis patalpose (Nuomos sutarties 4.2, 5.4, 5.7. punktai). Negana to, kaip teisingai sprendimu pažymėjo ir teismas, po nuomos sutarties sudarymo vykę susirašinėjimai tarp šalių iki faktinio elektros galios padidinimo patvirtina, kad šalių valia/susitarimas iš esmės buvo grąžinti patalpas tokias, kokios jos buvo iki jų perdavimo/nuomos sutarties pasirašymo ieškovui, t. y be padidintos galios. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą, vertino aplinkybių visumą, o ne vien formalumą, jog pažodinio subnuomininko įsipareigojimo išinstaliuoti elektros galios įvadą Nuomos sutartyje. Pagrįsta ir logiška teigti, kad apelianto nurodoma contra proferentem taisykle pirmos instancijos teismas būtų vadovavęsis tuo atveju, jeigu nebūtų kitų Nuomos sutarties nuostatų (Nuomos sutarties 4.2, 5.4, 5.7. punktai), tarp šalių vykusio ir užfiksuoto bei į bylą pateikto susirašinėjimo;

11.5.                      pirmos instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovė neturėjo pareigos išspręsti klausimus dėl elektros galios mažinimo pasibaigus Nuomos sutarčiai, tiesiog nurodė, kad ieškovei nekilo pareiga nutraukti sutartį su ESO, kadangi ji nėra šios sutarties su ESO šalimi, kadangi formaliai sutarties su ESO šalimi buvo patalpų savininkė UAB „Lemanas". Pažymėjo, kad tokios pozicijos, neva ieškovei kilo pareiga nutraukti sutartį su ESO, atsakovė byloje nepalaiko ir nepalaikė. Atsakovės pagrįstu įsitikinimu ieškovei kilo pareiga būtent išspręsti klausimus dėl elektros galios mažinimo (o ne klausimus dėl sutarties su ESO nutraukimo) pasibaigus Nuomos sutarčiai, ką priimdamas sprendimą patvirtino ir pirmos instancijos teismas;

11.6.                      pažymimėjo, jog 2 182,12 Eur užstato suma buvo sulaikyta tol, kol bus išspręstas klausimas, susijęs su patalpų grąžinimu tokios būklės, kokios jos buvo iki jų perdavimo Ieškovui, tačiau sprendimu pirmos instancijos teismas neanalizavo, kokia galėtų būti patalpų grąžinimo į būklę, buvusią iki jų perdavimo ieškovei, kaina. Atsakovei nėra žinoma ir suprantama, ką konkrečiai tokiais teiginiais apeliaciniame skunde kritikuoja ieškovė, ir ką, pasak apeliantės, atsakovė turėjo įrodyti byloje. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymo galimybe, kuri numatyta įstatyme, atsakovė pasinaudojo būtent dėl to, jog ieškovė, turėjusi įvykdyti prievolę pirmiau už atsakovę, šios pareigos nevykdė - negrąžino patalpų tokios būklės, kokias gavo, t. y. be padidintos elektros galios įvado;

11.7.                      pirmos instancijos teismo sprendimas nėra ir negali būti laikomas sąlyginiu. Apeliantei neabejotinai yra žinoma ir suprantama, kad galimybę atgauti sulaikyto užstato dalį apeliantė turės tuomet, kai įvykdys savo pareigą, t. y. perduos atsakovei tokias patalpas, kokios jos buvo iki jų perdavimo ieškovei momento (be padidinto elektros galios įvado) arba atlygins atsakovei elektros galios įvado pašalinimo išlaidas, t. y. įvykdys prievoles, kurios šiuo metu suteikia teisę atsakovei sulaikyti užstato dalies grąžinimą. Sprendimu aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog ieškovė negrąžino atsakovei patalpų, kokias turėjo grąžinti, t. y. be padidintos elektros galios, ir atsakovė teisėtai pasinaudojo teise stabdyti sutartį dėl 2 182,12 Eur dydžio užstato grąžinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Malmar Lithuania“ ieškinys atsakovei UAB „Parnasas“ dėl skolos priteisimo. 

15.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės ieškovei pagal sutartį sumokėto užstato grąžinimo, atsakovės teisės sustabdyti prievolės vykdymą.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

16.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pastatas, adresu Svajonių g. 22, Klaipėda (toliau - Pastatas), nuosavybės teise priklauso UAB „Lemanas“. Atsakovė yra sudariusi Pastato nuomos sutartį su UAB „Lemanas“. 2018 m. gegužės 7 d. tarp subnuomotojo ir subnuomininko sudaryta Pastato nuomos sutartis Nr. 2018/05/07-NP (toliau - Nuomos sutartis). 2020 m. vasario 26 d. šalių rašytiniu susitarimu Nuomos sutartis pratęsta iki 2020 m. liepos 7 d. Vadovaudamasis Nuomos sutarties 7.1. punktu, ieškovė atsakovei sumokėjo 16 000,00 Eur dydžio užstatą. Paskutinės atsakovės išrašytos sąskaitos, kurių bendra suma sudaro 13 817,88 Eur, buvo apmokėtos jas dengiant iš užstato sumos pagal Nuomos sutarties 7.3 punktą, todėl likusi užstato dalis sudaro 2 182,12 Eur sumą. Pasibaigus Nuomos sutarties laikotarpiui (2020 m. liepos 7 d.), ieškovė kreipėsi į atsakovę 2020 m. spalio 15 d. raštu dėl nepanaudotos užstato dalies grąžinimo, o atsakovei atsisakius grąžinti likusią užstato dalį, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ją iš atsakovės priteisti.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

18.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškino CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovės nuomone, procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimas, netinkamas taikymas ir interpretavimas lėmė klaidingas teismo išvadas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė Nuomos sutarčiai pasibaigus patalpas grąžinti be padidintos elektros galios. Nurodė, kad Nuomos sutartyje šalys neaptarė klausimo dėl elektros galios mažinimo pasibaigus sutarčiai ir tokio įsipareigojimo ieškovė niekada neprisiėmė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

20.       Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

21.       Byloje nėra ginčo, kad padidinta elektros galia buvo reikalinga būtent pačiai ieškovei ir kad ji derino elektros galios įrengimą su ESO bei apmokėjo elektros galios padidinimo išlaidas. Kaip jau buvo minėta, Nuomos sutarties 2.6. punktu subnuomotojas, pasirašydamas sutartį, davė savo sutikimą, kad subnuomininkas savo sąskaita kuo greičiau įsivestų patalpose 300 kW elektros galią subnuomininko naudojimui, įrengtų apskaitos skaitiklį ir įsipareigojo bendradarbiauti su subnuomininku, siekiant šio tikslo įgyvendinimo. Nuomos sutarties 4.2. punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu subnuomininkas pakeitė patalpas, subnuomininkas privalo pasibaigus nuomos terminui, savo lėšomis ir rizika atstatyti jas į pradinę padėtį, nebent subnuomotojas raštu sutiko palikti visas ar kai kurias padarytas instaliacijas ir/ar pakeitimus. Nuomos sutarties 5.4. punkte nurodyta, kad subnuomininkas privalo atlaisvinti patalpas ir išsikelti iš jų, perduodamas jas tuščias ir tvarkingas subnuomotojui pagal šalių pasirašomą perdavimo ir priėmimo aktą tokios pat būklės, kokios jos buvo perduodant jas subnuomininkui pagal šią sutartį ir atsižvelgiant į normalų patalpų nusidėvėjimą ne vėliau kaip sutarties pasibaigimo ar nutraukimo prieš terminą dieną. Nuomos sutarties 5.7. punkte nurodyta, kad subnuomininkas privalo savo sąskaita ir rizika pašalinti instaliacijas ir/arba pakeitimus, kurie gali būti pašalinti be žalos pastatams ir/ar patalpoms, prieš atlaisvindamas patalpas, pasibaigus nuomos terminui ar ją nutraukus prieš terminą. 

22.       Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. vasario 22 d. el. laiškais ieškovė buvo informuota, jog Nuomos sutarčiai pasibaigus privalo išjungti elektrą ir nutraukti sutartį su ESO. Aplinkybę, jog ieškovei buvo gerai žinoma, kad kabelis prijungiamas laikinai, patvirtina ir pačios ieškovės atstovo 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. birželio 26 d. rašyti el. laiškai, kuriuose kalbama apie laikiną kabelio prijungimą iš ESO pusės. Ieškovės teiginius, kad atsakovė pretenzijas dėl elektros galios mažinimo pradėjo reikšti tik 2020 m. spalio 2 d., paneigia atsakovės 2020 m. liepos 1 d. (iki Nuomos sutarties pasibaigimo) laiškas, skirtas ieškovės atstovui, kuriame nurodoma, jog kiekvienas leidimas buvo duotas su vienu susitarimu - grąžinti kaip buvo anksčiau.

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad elektros galia buvo padidinta pačios ieškovės iniciatyva ir kad ji derino elektros galios įrengimą su ESO bei apmokėjo elektros galios padidinimo išlaidas, taip pat šios nutarties 21 ir 22 punktuose aptartos Nuomos sutarties sąlygos bei šalių teismui pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalių valia (susitarimas) iš esmės buvo grąžinti patalpas tokias, kokios jos buvo iki jų perdavimo ieškovei, t. y. be padidintos elektros energijos galios. Todėl pasibaigus Nuomos sutarties terminui, ieškovė turėjo pareigą imtis veiksmų, kad jos iniciatyva ir dėl jos poreikių padidinta elektros energijos galia būtų sumažinta. 

24.       Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, sustabdė užstato dalies grąžinimą iki bus išspręsti visi nuomos sutarties pasibaigimo klausimai.

25.       Pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

27.       Atsižvelgdama į tai, kad šiai dienai ieškovė jau yra išsikrausčiusi iš Patalpų, subnuomos sutartis nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, ieškovė (apeliantė) nėra sutarties su ESO šalis, o atsakovė nėra pareiškusi ieškovei priešpriešinio reikalavimo, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės patirtus nuostolius ar jai pareikštus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų, kurios pateisintų atsakovės prievolės sumokėti likusią užstato dalį sustabdymo, kaip savigynos priemonės panaudojimą, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 182,12 Eur užstatą patenkinti, o skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28.       Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 2 182,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės prievolės grąžinti užstatą nebuvimo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 718,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2021 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2877 (už sumokėtą žyminį mokestį); 2021 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22954 (už sumokėtą žyminį mokestį); 2020 m. lapkričio 27 d. PVM Sąskaita-Faktūra Serija 21 Nr.L0029 (1 669,80 Eur); 2020 m. gruodžio 16 d. sąskaitos išrašu. Kadanti išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės ieškinį patenkinus, jos pirmosios instancijos teisme patirtos 1 718,80 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 181,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2021-399  (1 132,56 Eur); 2021 m. birželio 27 d. sąskaitos išrašas (1 132,56 Eur) ir 2021 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3497 (už sumokėtą žyminį mokestį). Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 181,56 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės UAB „Malmar Lithuania“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Parnasas“, juridinio asmens kodas 303402103, ieškovės UAB „Malmar Lithuania“, juridinio asmens kodas 304834105, naudai 2 182,12 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 12 ct), 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 182,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 718,80 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Parnasas“, juridinio asmens kodas 303402103, ieškovės UAB „Malmar Lithuania“, juridinio asmens kodas 304834105, naudai 1 181,56 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Rita Kisielienė

                                                                                       Eglė Surgailienė  

                                                                                                               Urmila Valiukienė