Civilinė byla Nr. eB2-754-459-/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.6; 3.4.3.7.2; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 5 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratoriaus skundą dėl 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu, t. y. nutarimo dalies dėl kitų bankroto proceso administravimo išlaidų ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“, atstovaujamos direktorės R. M., skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime priimtų dalies sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, Luminor Bank, AS, Estijos bendrovė, veikianti per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.                      Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekoslėnis“ direktorė R. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime priimtų dalies sprendimų pripažinimo negaliojančiais, prašo pripažinti negaliojančiais BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju, 3-uoju, 4-uoju, 5-uoju, 6-uoju darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus ir grąžinti minėtus darbotvarkės klausimus iš naujo svarstyti artimiausiame kreditorių susirinkime. Įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, taip pat informaciją apie patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais. 

1.1.                      Dėl 6-ojo darbotvarkės klausimo nurodo, jog vien tai, kad administratorius, prašydamas patvirtinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo atitinkamus dydžius, rėmėsi bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais ar Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos viršutine riba (6 100 Eur plius PVM), nereiškia, kad neturi būti įvykdyta administratoriaus pareiga pagrįsti ir motyvuotai paaiškinti, kodėl būtent tokio dydžio bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata turi būti patvirtinta, taip pat pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nėra detali, nustatytas dydis nėra pagrįstas duomenimis apie šių išlaidų būtinumą. Mano, jog administratorius gavęs Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos viršutinė riba, elgėsi pasyviai, su kreditoriais nebendradarbiavo, dėl lėšų panaudojimo nebesitarė, lėšas naudojo neracionaliai ir neekonomiškai.

1.2.                      Nemokumo administratoriaus pateiktame Priede Nr. 5 („Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos“) nurodyta, jog sąnaudų dalis yra patirta ryšium su bendrovės turto aprodymu interesantams, tačiau jokių duomenų, kokią datą vyko susitikimas, ir įrodymų, kad šie interesantų vizitai tikrai vyko, nepridėta, todėl neaišku, kaip tai koreliuoja su patirtomis išlaidų rūšimis, tokių kaip kuro sąnaudomis ir kt.

1.3.                      Pažymi, jog į pareiškėjos 2021-06-24 elektroninį paklausimą (Priedas Nr. 1), ar siūlydami turto pardavimo tvarką įvertino, kokią įtaką BUAB „Pajūrio mėsinė“ gaunamoms pajamoms turėtų turto vienetų aprodymo potencialiems klientams kaštai, turtą parduodant atskirais turto vienetais ir kokią įtaką gaunamoms pajamoms turėtų turto pardavimas viename komplekse; ar turi skaičiavimus, pagrindžiančius didesnę naudą kreditoriams; paaiškinti, kodėl patirta išlaidų buhalterinės apskaitos tvarkymui suma viršija įprastą rinkos kainą, nors bendrovė nebevykdo veiklos, ir pagrįsti šių išlaidų būtinumą; paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė; paaiškinti, kokios konkrečiai teisinės išlaidos liko neapmokėtos ir kodėl; pagrįsti išlaidų transportui būtinumą, pateikti kuro kelionės lapus, UAB „Paltaja“ vadovo įsakymus, susijusius su transporto bankroto procedūroms vykdyti naudojimo tvarka ir įkainiais, kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtų išlaidų transportui realumą, nemokumo administratorius atsakymo nepateikė.

1.4.                      Administravimo išlaidų sąmatos dydis turi būti logiškai argumentuotas, todėl mano, kad būtina ne tik pagrįsti administravimo išlaidų dydį, bet ir pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Darbų, kuriuos dar tik turės atlikti nemokumo administratorius bankroto proceso metu, apimtis nepakankamai detalizuota.

1.5.                       UAB „Ekoslėnis“ nepritarė administratoriaus pateiktam nutarimo projektui, teikė alternatyvų nutarimo projektą, balsuodama „už“ tai, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, iki kol administratorius pateiks administravimo išlaidų apskaičiavimą ir kokybišką pagrindimą, kodėl tokio dydžio išlaidos yra būtinos, tačiau buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditorės AB Šiaulių banko siūlymą.

1.6.                      AB Šiaulių bankas dėl dokumentų sandėliavimo ir saugojimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su dokumentų sutvarkymu ir perdavimu į archyvą, siūlė kreiptis į 5 mažiausiai, ar į 3 archyvo tvarkymą bei saugojimą teikiančias įmones ir sudaryti sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu paslaugų teikėju, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku (nutarimo projekto 6-uoju darbotvarkės klausimu „Bankroto administravimo išlaidos nuo 2021-06-01 iki įmonės išregistravimo iš JAR“ 8 punktas).

1.7.                      Administratorius per daugiau kaip 2 metus nuo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros pradžios galėjo ir turėjo tinkamai sutvarkyti ir perduoti archyvui bankrutuojančios bendrovės dokumentus.

1.8.                      Dėl transporto išlaidų buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditorės AB Šiaulių banko siūlymą. Pastarasis siūlė nepritarti administratoriaus nutarimo projektui, pagal kurį ši išlaidų klasė sudarė 800 Eur + PVM/mėn., o pritarti AB Šiaulių banko nutarimo projektui, pagal kurį transporto išlaidos būtų tvirtinamos pagal faktą, bet ne daugiau kaip 250,00 Eur/mėn., nes, pasak AB Šiaulių bankas, indikacijų, kad poreikis yra daugiau nei vidutiniškai 2 kelionėms per mėnesį, nėra.

1.9.                      Nei administratorius, nei AB Šiaulių bankas nepateikė aiškių ir pagrįstų motyvų dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio būtinumo, į pareiškėjos raštišką prašymą pagrįsti išlaidų transportui būtinumą ir pateikti kuro kelionės lapus, UAB „Paltaja“ vadovo įsakymus, susijusius su transporto bankroto procedūroms vykdyti naudojimo tvarka ir įkainiais, bei kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtų išlaidų transportui realumą, neatsakė.

1.10.                      Teiginys, jog administratoriaus įgaliotas asmuo, vykdydamas BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūras, privalo naudotis UAB „Paltaja“ turimomis transporto priemonėmis, dėl to bankrutuojanti įmonė privalo padengti transporto priemonės eksploatacijos, amortizacijos bei kuro išlaidas, nevertintinas. UAB „Paltaja“ vadovo įsakymu už naudojimąsi UAB „Paltaja“ turimomis transporto priemonėmis BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų vykdymui buvo nustatyta vieno nuvažiuoto kilometro kaina – 20 ct, į šią kainą įskaitant kuro sąnaudas, transporto priemonės eksploatacijos, amortizacijos sąnaudas bei nuomos mokestį. Kreditorių susirinkimas neturėjo duomenų, iš kurių būtų galėjęs nuspręsti apie transportavimo išlaidų būtinumą ir realumą, todėl šis nutarimas remiasi vien spėlionėmis ir subjektyvaus pobūdžio prielaidomis.

1.11.                      Duodamas sutikimą administravimo paslaugoms, administratorius galėjo ir turėjo įvertinti bankrutuojančios bendrovės lokaciją ir administravimo apimtis, tačiau pateiktame Priede Nr. 5 išdėstyti tik bendro pobūdžio samprotavimai apie tai, kad administratoriaus darbo vieta yra Vilniuje, o BUAB „Pajūrio mėsinė“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo vykdė Klaipėdos rajone, kad įmonės dokumentai bei visas įmonės turtas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis) yra Klaipėdos rajone, Anykščių rajone, Šilalės rajone, tai patys savaime nepagrindžia sąmatoje nurodytų transportavimo išlaidų konkretaus poreikio. Nors administratorius teigia, kad siekiant užtikrinti sklandų bei tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, kad nuolat teko ir teks nuvykti į vietoves, kuriose yra BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vienetai, t. y. į Klaipėdos, Anykščių, Šilalės rajonus, tačiau pagrindimo dėl kelionių periodiškumo ir tikslingumo nepateikė.

1.12.                      Administratorius teigia, kad kelionės į Klaipėdos rajoną, vykdant BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūras, atstumas vidutiniškai yra maždaug 640 km (pavyzdžiui, Vilnius–Kretingalė–Vilnius), todėl kuro išlaidos vienai kelionei apytiksliai sudaro 128,00 Eur + PVM (640 km x 0,2+PVM), tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, atstumas tarp administratoriaus buveinės vietos ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančių turtinių vienetų taipogi per se nepagrindžia transporto išlaidų dydžio. Mano, kad darbų, kuriuos administratorius dar turės atlikti bankroto proceso metu, apimčių ir išlaidų skaičiavimų pagrįstumo, taip pat nedetalizavo, o AB Šiaulių banko pateiktas sprendimo projektas nebuvo argumentuotas.

1.13.                      Dėl turto pardavimo organizavimo išlaidų mano, kad nepagrįstą dydį iš dalies galėjo nulemti ir nepagrįsta turto pardavimo tvarka. Pavyzdžiui, viename žemės masyve esančius besiribojančius kaimyninius žemės sklypus numatoma pardavinėti atskirai, numatant jiems skirtingą varžytynių kiekį ir atskirą realizavimo tvarką. Ši ydinga turtinių vienetų suskirstymo tvarka ne tik kvestionuotina kainos požiūriu, bet ir tuo, kad sukuria prielaidas nepagrįstam išlaidavimui. Kiekvieno turtinio vieneto pardavimas skyrium sąlygoja papildomas išlaidas, susijusias su varžytynių skelbimu, skelbimų publikavimu, turto aprodymu potencialiems pirkėjams ir pan. Tai pripažįsta ir administratorius teigdamas, jog, atsižvelgiant į labai didelį perimto turto kiekį (administratorius perėmė 90 nekilnojamo turto objektų ir 130 vienetų kilnojamojo turto objektų), todėl ateityje vien turto pardavimo organizavimas pareikalaus labai didelių administravimo išlaidų. Organizuojant nekilnojamojo turto pardavimą pirmu etapu bei skelbiant pirmąsias varžytynes, vien tik pirmųjų varžytynių paskelbimas pareikalaus virš 2 166,06 Eur išlaidų (27,77 x 78+bankiniai mokesčiai ir pan.), į šią sumą net neįtraukiant transporto eksploatacijos bei kuro išlaidų, kurios bus patiriamos kiekvieną kartą turtą aprodant potencialiems pirkėjams ar administratoriaus darbo laiko teikiant informaciją potencialiems pirkėjams apie parduodamo turto objektus ar juos aprodant potencialiems pirkėjams. Dėl to bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumas bei pagrįstumas laikytinas administratoriaus nepagrįstu ir neįrodytu, o BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2021-06-25 kreditorių susirinkimo sprendimas 6-uoju darbotvarkės klausimu pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

1.14.                      Dėl kreditorių susirinkimų sprendimų, susijusių su BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vienetų pradine kaina ir pardavimo tvarka, panaikinimo, nurodė, kad 2021 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė pripažinti negaliojančiu BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimto sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ turto pardavimo“ dalį dėl turto pardavimo tvarkos 1, 2, 3 punktų ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, ir suformulavo reikšmingus išaiškinimus. Deja, administratorius neatliko parengiamųjų veiksmų vadovaujantis 2021 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktomis gairėmis, todėl skubotai parengti sprendimų projektai yra su analogiškomis ydomis, kurios jau buvo identifikuotos ir atskleistos minėtoje nutartyje. Kreditorė nesutinka su kreditorių nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina, nes administratorius nepateikė siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimo, taip pat nėra duomenų, kodėl tam tikrus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektus pardavinėjant kaip atskirus turto vienetus finansinė nauda bus didesnė nei šiuos objektus parduodant kaip vieną kompleksą. Kreditorė mano, kad spręsti dėl bankrutuojančios bendrovės turto teisinio likimo reikėtų pirmiausiai išsiaiškinus, kuriuo būdu pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą – dalimis ar kaip vientisą objektą – bus gauta daugiau lėšų. Ar didesnę turtinę naudą bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gaus, pardavę nekilnojamąjį turtą dalimis ar kaip vientisą kompleksą, kreditorių susirinkimas turėtų spręsti tik esant konkretiems duomenims apie šių objektų, parduodant juos skirtingais būdais, rinkos vertes.

1.15.                      Pareiškėjos nuomone, nemokumo administratorius turi pareigą įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį, išsiaiškinti (bei išaiškinti kreditoriams) jo suskirstymo į atitinkamus kompleksus ekonomiškumą ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus. Nurodytos pareigos administratorius nėra įvykdęs, nes neatsakė į pareiškėjos paklausimus, kokiais metodais remiantis buvo nustatyta BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto rinkos vertė; koks metodas konkrečiai kuriems turto vienetams buvo taikytas ir pagrįsti, kodėl; ar į nustatytą BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertę įskaičiuotas PVM mokestis; kokiais kriterijais remiantis BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtas buvo suskirstytas į atskiras turto kategorijas; neatsiuntė skaičiavimų, kokia kaina būtų gauta visą turtą parduodant kaip vientisą objektą, ir skaičiavimus, kokia kaina būtų gauta išparduodant kaip atskirus vienetus, jei tokie buvo atlikti; ar siūlydami turto pardavimo tvarką įvertino, kokią įtaką BUAB „Pajūrio mėsinė“ gaunamoms pajamoms turėtų turto vienetų aprodymo potencialiems klientams kaštai turtą parduodant atskirais turto vienetais ir kokią įtaką turto pardavimas viename komplekse; ar turi skaičiavimus, pagrindžiančius didesnę naudą kreditoriams; nurodyti, ar žemės sklypai, esantys Smalkviečių kaime, yra besiribojantys vienas su kitu ir kokia šių žemės sklypų paskirtis; atsiųsti visą medžiagą, susijusią su Luminor Bank, AS, įkeisto BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto atlikta turto vertinimo ataskaita bei su Šiaulių bankui įkeisto BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto ekspertizės aktu Nr. 19/07-045. Taigi nėra konkrečių duomenų ir skaičiavimų, pagrindžiančių naudos dydį, taikant skirtingas pardavimo tvarkas.

1.16.                      Dėl darbotvarkės sprendimo 2-uoju klausimu pritartų BUAB „Pajūrio mėsinė“ administratoriaus pateikto sprendimo projekto daliai, kurioje jis nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto bus kreipiamasi mažiausiai į 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir siūlė sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūlysiu turto vertintoju su išlyga, kad būtų atsižvelgta ne tik į mažiausią kainą, bet ir į vertinimo atlikimo terminą. Bankroto procese aktualūs terminai, t. y. tai, kad įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti ir vilkinti bankroto procedūras, tai didintų bankroto proceso administravimo išlaidas. Siūlė, kad sutartis turėtų būti sudaroma su vertintoju, kurio siūlomas vertinimo ataskaitos pateikimo terminas ne ilgesnis nei 45 dienos, o vertintojų, kurie nesugeba operatyviai atlikti turto vertinimo, pasiūlymai turėtų būti nesvarstomi, nepaisant mažesnės kainos. Siūlė, kad pasirinktas nepriklausomas turto vertintojas būtų įpareigotas pateikti argumentuotus skaičiavimus dėl Priede Nr. 1 išvardyto turto sukomplektavimo į atskirus komplektus. Iš Priede Nr. 1 pateiktos turto pardavimo tvarkos galima spręsti, kad turto objektai, kuriems buvo nustatyta priverstinė hipoteka VMI arba VSDFV naudai, yra vienas šalia kito. Pavyzdžiui, objektai, esantys viename bloke, t. y. Lazdynų g. (objekto numeriai sąraše nuo 3 iki 7), arba Šermukšnių g. (objekto numeriai sąraše nuo 9 iki 11), galėtų būti parduodami kaip turto komplektai. Mano, kad nepriklausomas turto vertintojas turėtų pateikti skaičiavimus, koks turto pardavimas (komplektais ar atskirais turtiniais vienetais) kreditoriams būtų parankesnis ir labiau užtikrintų bankroto proceso ekonomiškumą, operatyvumą, taip pat didesnę kainą.

1.17.                      Dėl sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu balsavimo biuletenyje nurodė, kad siūloma pardavimo tvarka neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos, didžiausios galimos parduoti kainos ir turto apyvartos greičio principų, pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teises, o sprendimų projektai dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto realizavimo tvarkos ir kainos prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

1.18.                      Administratoriaus abstraktus ir hipotetinio pobūdžio prielaidomis paremtas teiginys, jog turtą siūloma pardavinėti atskirais turtiniais vienetais todėl, kad kiekvienas žemės sklypas gali būti naudojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kad atskirai pardavinėjant, tikėtina, bus lengviau rasti pirkėją ir gauti didesnę kainą, negali būti laikomas pakankamu turto pradinės kainos nustatymo pagrindimu. Administratoriaus nėra pagrįsta, kodėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtas suskirstytas į numatytas kategorijas. Nebuvo vertinta, kokią įtaką turto vertei turėtų tai, jeigu turto vienetai, esantys tame pačiame masyve, būtų parduodami komplektuose.

1.19.                      Kaip matyti iš Priede Nr. 1 turto pardavimo tvarkoje pateikto turtinių objekto sąrašo, dalis žemės sklypų, kurie patenka į tą patį žemės masyvą (Nr. 8 Pramonės g., Nr. 9-11 Šermukšnių g., Nr. 12 Vingio g.), nepagrįstai išskirti į atskirus vienetus ir jiems Priede Nr. 1 bei Priede Nr. 2 nustatoma skirtinga realizavimo tvarka. Kaip matyti iš Priede Nr. 1 turto pardavimo tvarkoje pateikto turtinių objekto sąrašo, dalis žemės sklypų, kurie patenka į tą patį žemės masyvą (Nr. 1 Pramonės g., Nr. 2 Šermukšnių g.), nepagrįstai išskirti į atskirus vienetus ir jiems Priede Nr. 1 bei Priede Nr. 3 nustatoma skirtinga realizavimo tvarka. Taigi bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo procesas tampa sudėtingas ir lėtas, tokia tvarka tampa nepatraukli nekilnojamojo turto plėtotojams, nulemia didesnius turto administravimo kaštus. Turto vienetus, esančius tame pačiame masyve, parduodant kaip vieną kompleksą, turto realizavimo procesas būtų greitesnis, kaina galbūt didesnė ir būtų išvengta situacijų, kai, atskirai parduodant turtą, pavieniai patrauklūs objektai būtų nupirkti greitai, o mažiau patrauklūs būtų realizuojami ilgai arba parduodami už simbolinę kainą.

1.20.                      Priede Nr. 4 administratoriaus siūlymas BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantį turtą parduoti kaip vientisą turtinį vienetą motyvuojamas atvirkščia prielaida, o būtent tuo, kad Priede Nr. 4 nurodytą turtą komplektu siūloma parduoti todėl, kad turtą parduodant atskirai didėtų realizavimo kaštai, gali likti nepaklausaus nerealizuoto turto ir atsirastų papildomų kaštų.

1.21.                      Iš Priede Nr. 2 pateiktos turto pardavimo tvarkos galima spręsti, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantys turto objektai, kurie įkeisti Luminor Bank, AS, yra vienas šalia kito. Pavyzdžiui, objektai, esantys viename masyve: Liepų g. (objekto numeriai sąraše nuo 2 iki 11); Pramonės g. (objekto numeriai sąraše nuo 12 iki 14); Šermukšnių g. (objekto numeriai sąraše nuo 15 iki 24); Vingio g. (objekto numeriai sąraše nuo 25 iki 30), kurie galėtų būti parduodami kaip turto komplektai. Mano, kad administratorius įpareigotinas pateikti argumentuotus skaičiavimus dėl Priede Nr. 1, Priede Nr. 2 bei Priede Nr. 3 turto sukomplektavimo į atskirus komplektus.

1.22.                      Iš Priede Nr. 3 pateiktos turto pardavimo tvarkos galima spręsti, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantys turto objektai, kurie įkeisti AB Šiaulių bankui, yra vienas šalia kito. Pavyzdžiui objektai, esantys viename masyve Smakviečių k. (objekto numeriai sąraše nuo 3 iki 5), galėtų būti parduodami kaip vientisas turto komplektas, tokiu būdu ne tik gaunant geresnę kainą, bet ir taupant lėšas, nes turtą parduodant atskirai didėtų realizavimo kaštai.

1.23.                      Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021 2021 m. gegužės 6 d. priimtoje nutartyje (57–58 punktai) nurodė, kad, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Ginčijamu atveju nemokumo administratoriaus pateiktas pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymas nepagrindžia siūlomos turto pardavimo kainos, nes nepateikti skaičiavimai, kokia turto vienetų pardavimo kaina ir trukmė būtų realizuojant turtinius vienetus atskirai ir kokia – juos parduodant kartu kaip vieną turtinį kompleksą. Dėl to kreditorė nepritarė administratoriaus pateiktiems nutarimų Darbotvarkės 3 ir 4 klausimais projektams ir teikė alternatyvų nutarimo projektą, balsuodama už tai, kad būtų tinkamai pasirengta darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymui ir juos spręstų kitame kreditorių susirinkime. 

1.24.                      Dėl sprendimo 5-uoju darbotvarkės klausimu savo balsavimo biuletenyje kreditorė teigė, kad administratoriaus pateiktame Priede Nr. 4 nustatyta pardavimo tvarka nelaikytina tinkamai pagrįsta ir vertintina kaip neatitinkanti JANĮ nustatyto reglamentavimo. Pavyzdžiui, tvarkoje numatoma 31 142,00 Eur vertės turtą parduoti laisvu pardavimu, nors, remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turėtų būti parduodamas iš varžytynių. Kitokios nei nustato įstatymas tvarkos nustatymas turėtų turėti aiškius motyvus, tačiau jų administratorius nepateikė, todėl įpareigotinas pateikti kainos nustatymo, kainos mažinimo, kompleksų suformavimo pagrindimą. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu. Pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje yra gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto, todėl bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai. Pareiškėja turi pagrindo manyti, jog patvirtinta turto pardavimo tvarka pažeidžia smulkiųjų kreditorių interesus. Mano, kad administratorius privalo pagrįsti siūlomą nutarimo projektą, o ne 133 kreditoriai atspėti, kuo grindžiama administratoriaus siūloma pradinė turto realizavimo kaina ir išsireikalauti skaičiavimus. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo kaina nėra tinkamai pagrįsta, nėra pakankamai duomenų, kaip buvo vertinamas turtas. Nesudarius reikiamų sąlygų turto realizavimui už geriausią kainą, būtų paneigiamos smulkiųjų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto, todėl turi būti sudarytos sąlygos visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.

1.25.                      Kadangi dalis kreditorių kelia klausimą dėl galimybės parduoti turtą brangiau, todėl ginčas dėl turto vertės spręstinas pasitelkiant nepriklausomus turto vertintojus, t. y. administratorius turėtų organizuoti parduodamo turto nepriklausomą įvertinimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog turto vertinimo ataskaitos turi būti atliktos pagal aktualias situacijas rinkoje nepriklausomų turto vertintojų, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normas, nes tai yra įprastinė praktika bankroto procese. Nesutinka su BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka, nes bankrutuojančios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, atsižvelgiant į bankroto procese aktualius terminus, t. y. kaip galima greičiau. Pagal administratoriaus siūlomą nutarimo projektą turtą numatoma realizuoti per ištęstą ir laike neapibrėžtą laikotarpį, t. y. skelbiant 4 ar 5 varžytynes, nepateikus argumentų ir nenurodžius priežasčių, kodėl turto vienetams numatomos 4 ar net 5 varžytynės. Administratorius nepateikė jokių argumentų, kokia nauda kreditoriams organizuoti penkerias ar ketverias varžytynes ir atidėlioti sprendimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo kitu nei iš varžytynių būdu. Mano, kad nepardavus turto dvejose varžytynėse, kreditorių susirinkime turėtų būti priimamas sprendimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo kitu nei iš varžytynių būdu, nes ketverių ar penkerių varžytynių skelbimas bankrutuojančios įmonės turtui parduoti likusiems kreditoriams naudos neatneš, o tik didins bankroto proceso administravimo išlaidas ir vilkins procesą. Sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Spartus turto realizavimas gali būti naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus.

1.26.                      Pareiškėja įsitikinusi, kad egzistuoja JANĮ 55 str. 4 d. numatyti pagrindai panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus 6-uoju darbotvarkės klausimu, kadangi jie neatitinka JANĮ 85 str. 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos; didžiausios galimos parduoti kainos ir turto apyvartos greičio principų ir pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus, o dėl stambiųjų kreditorių nepagrįstų sprendimų yra vilkinama bankroto procedūra, neužtikrinamas bankroto proceso eigos efektyvumas, skaidrumas, trukdoma normaliai bankroto bylos eigai bei didėja administravimo išlaidos. Mano, kad kreditorių susirinkimo sprendimai dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto realizavimo tvarkos ir kainos prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, trūksta elementaraus pagrindimo. Atsižvelgiant į aptartus Turto pardavimo tvarkos trūkumus, pareiškėja balsavimo biuletenyje siūlė klausimo nagrinėjimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, todėl nesutinka su kreditorių susirinkime priimtu sprendimu 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju, 5-uoju darbotvarkės klausimais „Dėl turto pardavimo tvarkos“, prašo kaip nepagrįstus panaikinti 2021-06-25 Kreditorių susirinkime atitinkamais darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus ir juos grąžinti iš naujo svarstyti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime. 

2.                      Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorė UAB „Paltaja“ teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą dėl 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo, juo teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.                      Atsiliepime nurodė, kad kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti bankrutuojančios / likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą pagal kreditorių susirinkime nustatytą turto pardavimo tvarką ir už susirinkime patvirtintą kainą, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamą kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.

2.2.                      Pagal teismų formuojamą praktiką, panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tačiau vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012).

2.3.                      Šiuo atveju pareiškėjas kartu su skundu duomenų, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas būtų sušauktas ar įvykęs pažeidus JANĮ numatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo ir vykdymo tvarką, nepateikė. Pareiškėjas kartu su skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, be deklaratyvių teiginių ir samprotavimų, kad nutarimai, priimti 2-uoju, 3-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, prieštarauja įstatymams ir pažeidžia įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Vadovaujantis tuo teigtina, jog neegzistuoja JANĮ 55 str. 4 d. įtvirtintai pagrindai, dėl kurių BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2021-06-25 kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 2-uoju, 3-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, turėtų būti panaikinti.

2.4.                      Kaip jau buvo nurodyta, nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo teisme gali būti pripažintas negaliojančiu tik nustačius esminius procesinius pažeidimus ir (ar) tai, kad nutarimo turinys prieštarauja materialiosioms teisės normoms. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nutarimas, priimtas 2-uju darbotvarkės klausimu, kaip nors pažeidžia materialiosios teisės normas, BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomonė, noras ar įsitikinimai gali būti išklausyti kreditorių susirinkime, tačiau jie neprivalomi kreditoriams, o teisme negali būti pagrindas ginčyti materialinėms teisės normoms neprieštaraujančius kreditorių susirinkimo nutarimus. Kreditoriai turi teisę turėti skirtingas nuomones, tačiau sprendimą lemia daugumos kreditorių balsai, kadangi tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas sprendimo priėmimas.

2.5.                      Pareiškėjas skunde taip pat kelia klausimą, kad pasirinktas turto vertintojas būtų įpareigotas pateikti argumentuotus skaičiavimus dėl Priede Nr. 1 išvardyto turto sukomplektavimo į atskirus komplektus. Paminėtina, kad nei LR JANĮ, nei joks kitas teisės aktas nenumato, jog žemės sklypai, esantys tame pačiame masyve, bankroto byloje turėtų būti pardavinėjami kartu. Vadovaujantis tuo, kreditoriai turėjo teisę nuspręsti žemės sklypus pardavinėti atskirais vienetais, kadangi žemės sklypai nėra susiję ir funkciškai kartu nėra naudojami, ir toks nutarimas jokioms materialinėms teisės normoms neprieštarauja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nors deklaratyviai siekia, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamasis turtas būtų įvertintas per įmanomai trumpesnį laikotarpį, tačiau teikia skundą ir prašo atlikti papildomus veiksmus, pakartotinai svarstyti klausimą dėl turto pardavimo kitame kreditorių susirinkime (kol vyksta UAB „Ekoslėnis“ atskirojo skundo nagrinėjimas, akivaizdu, kad nemokumo administratorius jau būtų kreipęsis į turto vertintojus ir turtas gal net jau būtų įvertintas).

2.6.                      Pastebi, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio bei AB Šiaulių bankui įkeisto nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta pagal ekspertizės aktą Nr. 19/07-045, tuo tarpu BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta pagal kreditoriaus pateiktus turto vertinimus. Taigi, nors nekilnojamojo turto, įkeisto Luminor Bank, AS, bei AB Šiaulių bankui, pradinės kainos nustatymo pagrindimas skiriasi, tačiau tokia situacija susiklostė, siekiant vadovautis ekspertų / turto vertintojų nustatytomis vertėmis bei minimizuoti turto vertinimo išlaidas, kurios būtų dengiamos kreditorių sąskaita.

2.7.                      Pareiškėjas, nesutikdamas, jog AB Šiaulių bankui įkeisto nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal ekspertizės aktą Nr. 19/07-045 ir Luminor Bank, AS, įkeisto nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal UAB „Newsec valuations“ bei UAB „OBER-HAUS“ atliktus vertinimus, privalėjo pateikti duomenis bei įrodymus, kurie patvirtintų, kad tiek Luminor Bank, AS, tiek AB Šiaulių bankui įkeisto turto nustatyta vertė neatitinka realios turto rinkos kainos ir dėl to turtas bus pardavinėjamas mažesne kaina nei kad tikroji jo vertė. Tačiau tokių įrodymų su skundu pareiškėjas nepateikė.

2.8.                      Pareiškėjo anksčiau nurodyti argumentai dėl turto suskirstymo į tam tikras kategorijas ar turto, esančio tame pačiame masyve, pardavimo kaip vieno komplekso atmestini, kadangi vien samprotavimai ir deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesuteikia pagrindo konstatuoti netinkamos turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad nei JANĮ, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką. Todėl šiuo atveju kreditoriai turėjo teisę nuspręsti, kad Luminor Bank, AS, įkeisto nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal kreditoriaus pateiktus UAB „Newsec valuations“ ir UAB „OBER-HAUS“ atliktus turto vertinimus, kad AB Šiaulių banko pradinė turto pardavimo kaina būtų nustatyta pagal turimą ekspertizės aktą Nr. 19/07-045 bei jame nurodytas turto vertes. Nustatyta skirtinga turto įkainojimo tvarka savaime nedaro nutarimo negaliojančio. Taip pat joks teisės aktas nenustato reikalavimų, kad kreditoriai nustatytų vienodą toms pačioms turto rūšims pardavimo tvarką ar kad tame pačiame masyve esantys žemės sklypai privalomai būtų pardavinėjami komplekse.

2.9.                      Pastebi, jog pareiškėjas anksčiau skunde nurodytų teiginių nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, taigi akivaizdu, kad kreditorės samprotavimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų pareiškėjas nurodo, kad tvarkos apraše 31 142,00 Eur vertės turtą numatoma parduoti laisvu pardavimu, nors remiantis LR JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi juridinio asmens turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turėtų būti parduodamas iš varžytynių. Pastebi, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, kadangi to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą turtą, kurio vertė ne mažesnė už 10 MMA, parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Vadovaujantis tuo, kreditorių susirinkimas turėjo teisę nustatyti kilnojamojo turto pardavimą kitu nei varžytynių būdu ir tokia nustatyta kilnojamojo turto pardavimo tvarka nepažeidžia nei LR JANĮ 91 str., nei jokių imperatyvių įstatymo normų.

2.10.                      Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjas bandydamas įrodyti, kad nutarimai, priimti 2-uoju, 3-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus, šią savo poziciją privalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Pažymi, jog skunde nurodytais argumentais pareiškėjas tik daro prielaidą, jog kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 2-uoju, 3-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais dėl turto pardavimo tvarkos, yra neteisėti, tačiau savo abejonėms pagrįsti iš esmės nenurodo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas su skundu jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad patvirtinta nekilnojamojo ar kilnojamojo turto pardavimo tvarka yra neracionali, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ar kad buvo nustatyta nepagrįstai žema pradinė turto pardavimo kaina, nepateikė, tuo tarpu pareiškėjo hipotetiniai teiginiai ir samprotavimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti teisėtai priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus.

2.11.                      Pastebi, kad priešingai negu bando įrodyti pareiškėjas, nemokumo administratorius neneigia pareigos pagrįsti patirtų išlaidų, paaiškinti šių išlaidų būtinumą ar pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus kreditoriams. Būtent todėl 2021-06-25 vykusio BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo metu, 6-uoju darbotvarkės klausimu, nemokumo administratorius kreditoriams pateikė detalią ataskaitą bei informaciją apie BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto proceso administravimo išlaidas, patirtas nuo bankroto procedūrų pradžios, t. y. nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Kreditoriams buvo detaliai paaiškinta, kad nuo bendrovės bankroto procedūrų pradžios iki 2021 m. birželio 1 d. patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos iš viso sudaro 60 829,13 Eur sumą įskaitant PVM bei šią sumą nemokumo administratorius pagrindė, pateikdamas detalią ataskaitą dėl patirtų išlaidų sumų.

2.12.                      Be kita ko, administratorius detaliai pagrindė ne tik išlaidas, patirtas iki 2021-06-01, tačiau kreditoriams pateikė pagrindimą, kokios išlaidos bus būtinos ateityje, siekiant užtikrinti sklandų BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų vykdymą, ir pateikė paaiškinimus dėl šių išlaidų būtinumo. Šiuo metu tikslios išlaidų sumos, kuri gali būti patirta ateityje administruojant BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procesus, administratorius net neturi galimybės nuspėti, kadangi administratoriui nėra žinoma, kiek ilgai įmonės bankroto procedūros bus vykdomos, kaip greitai bus realizuotas įmonei priklausantis turtas ir pan. Atkreipia dėmesį, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros vyksta jau nuo 2019 m. gegužės 16 d., tačiau dėl nuolatinių teisminių ginčų įmonės turto realizavimo procedūros dar net nėra prasidėjusios.

2.13.                      Be kita ko, bankroto byloje nemokumo administratorius informaciją apie bankrutuojančią įmonę bei dokumentus kreditoriams teikia vadovaudamasis kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka ir laikydamasis JANĮ nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ar bet kuris kitas įmonės kreditorius, norėdamas susipažinti su dokumentais, pagrindžiančiais patirtas administravimo išlaidas, turėjo teisę kreiptis į nemokumo administratorių su prašymu dėl šių dokumentų pateikimo, dėl to dokumentai kreditoriui būtų buvę pateikti. Pats pareiškėjas į nemokumo administratorių su prašymu dėl šių dokumentų pateikimo nesikreipė. Nemokumo administratoriaus nuomone, negali būti pateisinama situacija, kai pats kreditorius elgiasi pasyviai, o kreditorių susirinkimo metu balsuoja prieš bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nes neva nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys patirtas išlaidas, nepaisant to, kad kreditorius turėjo visas galimybes su šiais dokumentais susipažinti iki kreditorių susirinkimo dienos, tačiau pats dėl savo pasyvaus elgesio to nepadarė.

2.14.                      Nemokumo administratorius perėmė didelį kiekį įmonės dokumentų (virš 466 dėžių įmonės dokumentų, kurias sudaro virš 2 431 bylų). BUAB „Pajūrio mėsinė“ įregistruota 2001-08-10, įmonės veiklos apimtys buvo didelės, todėl akivaizdu, kad nuo įmonės įregistravimo prisikaupė labai didelis kiekis dokumentų, kuriuos nemokumo administratorius perėmė. Perimtiems įmonės dokumentams laikyti ir sandėliuoti yra reikalingos patalpos, dėl to nemokumo administratorius sudarė patalpų nuomos sutartį. Vadovaujantis tuo, kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos, susijusios su patalpų nuoma. Patalpų nuomos kaina mėnesiui – 100,00 Eur + PVM. Išlaidų, susijusių su patalpų nuoma, neginčija ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu įmonės dokumentai yra perduodami saugoti į archyvą tik po to, kai įsiteisėja sprendimas dėl įmonės pabaigos. Archyvas įmonės dokumentų, kol bankroto bylą nagrinėjantis teismas nepriima sprendimo dėl įmonės pabaigos, paprasčiausiai nepriima saugoti. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės dokumentai gali būtų perduodami saugoti į archyvą ir tik įsiteisėjus sprendimui dėl įmonės pabaigos archyvas išduoda pažymą apie įmonės dokumentų perdavimą toliau saugoti į archyvą ir šią pažymą pateikia VĮ Registrų centrui. Tik gavęs šią pažymą iš archyvo, VĮ Registrų centras išregistruoja juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro. Tad akivaizdu, kad iki to momento, kol nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, administratorius turi užtikrinti tinkamą perimtų įmonės dokumentų sandėliavimą. Tuo tarpu šiuo metu administratorius negali prognozuoti, kaip ilgai BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros truks, kada bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir kokia bus tuo metu dokumentų archyvavimo paslaugų kaina. Vadovaujantis tuo, nemokumo administratorius archyvo sutvarkymui siūlė skirti pagal faktą, bet ne daugiau kaip 10 000,00 Eur + PVM. Ši suma yra orientacinė, atsižvelgiant į šiuo metu esančias archyvavimo paslaugų kainas.

2.15.                      Nemokumo administratoriaus darbo vieta yra Vilniuje, tuo tarpu BUAB „Pajūrio mėsinė“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo vykdė Klaipėdos rajone. Įmonės dokumentai bei visas įmonės turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas) yra Klaipėdos rajone, Anykščių rajone, Šilalės rajone. Vadovaujantis tuo akivaizdu, jog nemokumo administratorius siekdamas užtikrinti sklandų bei tinkamą bankroto procedūrų vykdymą privalo važinėti į Klaipėdos, Anykščių, Šilalės rajoną. Pradėjus organizuoti įmonės turto pardavimą, transporto išlaidos dar labiau padidės, kadangi vykdant turto pardavimą administratorius turės nuolatos vykti į susitikimus su potencialiais turto pirkėjais ir jiems aprodyti BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtą.

2.16.                      Nemokumo administratorius pagrindė transporto išlaidų būtinumą, tuo tarpu pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai nepaneigia fakto, kad transporto išlaidos yra patiriamos ir kad nemokumo administratoriaus prašytos patvirtinti iki 800,00 Eur + PVM pagal faktą transporto išlaidos yra nepagrįstai per didelės.

2.17.                      Teigia, kad pareiškėjas savo argumentais tik kelia hipotetinius samprotavimus dėl sąmatos. Pareiškėjo noras, jog bankroto proceso metu būtų patirtos kuo mažesnės bankroto proceso administravimo išlaidos, negali užkirsti kelio sklandžiam bankroto procesų vykdymui bei tinkamam įmonės ir jos kreditorių atstovavimui.

3.                      Suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AS, teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo teismo prašo atmesti pareikštą skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1.                      Atsiliepime nurodė, kad UAB „Ekoslėnis“, kurio kreditinis reikalavimas sudaro vos 0,016 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (t. y. 2 112,38 Eur), šiuo atveju siekia tik sukurti tokio „ginčo“ iliuziją. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju UAB „Ekoslėnis“ geriausiu atveju pretenduoja į kelių šimtų Eur reikalavimo patenkinimą (kuris, tikėtinai, nepadengs net bylinėjimosi kaštų, kuriuos patiria rengdamas šį ir kitus kartu su UAB „Hidrona“ skundus). Tuo metu visi likę Bendrovės kreditoriai kiekvieną mėnesį patiria tūkstančius Eur turto priežiūros bei saugojimo, sandėliavimo, kanceliarinių, komunalinių ir kt. išlaidų dėl to, kad 2 metus negali pradėti turto pardavimo procedūrų. Taigi toks elgesys yra vertintinas ne tik kaip piktnaudžiavimas suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), bet galėtų būti vertinamas ir kaip galbūt tyčiniai veiksmai, nukreipti į kuo didesnės žalos likusiems Bendrovės kreditoriams darymą (CK 6.263 str., 2.50 str. 3 d.). Turint omenyje, kiek Bendrovei kiekvieną mėnesį kainuoja vis dar nerealizuojamo turto laikymas (išlaidos anksčiau), akivaizdu, kad UAB „Ekoslėnis“ visiškai nesuinteresuotas kuo didesniu kreditorių reikalavimų patenkinimu, visi jo argumentai yra menami siekiant toliau vilkinti turto pardavimą.

3.2.                      Skunde 2-uoju darbotvarkės klausimu, kai nebuvo patvirtintos net pradinės pardavimo kainos (tą buvo nutarta padaryti dar kito kreditorių susirinkimo metu) UAB „Ekoslėnis“ nebesutinka, kad sutartis dėl Lentelėje Nr. 1 nurodomo turto vertinimo būtų sudaroma su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju. Priešingai, dabar UAB „Ekoslėnis“ teigia, kad sutartis turi būti sudaroma tik su tais vertintojais, kurie atliktų vertinimą per ne ilgesnį kaip 45 dienų terminą. Todėl UAB „Ekoslėnis“ pateikė skundą, kuris dabar bus nagrinėjamas ne pusantro mėnesio, o galbūt net pusantrų metų (I ir II instancijos). Akivaizdu, kad toks UAB „Ekoslėnis“ elgesys prasilenkia su sveika logika, yra nesąžiningas. Jei UAB „Ekoslėnis“ būtų suinteresuotas proceso operatyvumu, kaip teigia, UAB „Ekoslėnis“ tiesiog galėjo palaukti kito kreditorių susirinkimo, kai būtų tvirtinamos pradinės pardavimo kainos / tvarka. Vietoj to UAB „Ekoslėnis“ inicijavo fiktyvų ginčą net dėl turto vertinimo išlaidų dydžio (beje, nesutinkama net dėl pigiausio vertintojo pateikto siūlymo), tai Bendrovei ir kitiems kreditoriams kainuos šimtus ar galbūt net tūkstančius kartų brangiau. Taip pat nelogiški ir nesąžiningi UAB „Ekoslėnis“ argumentai dėl neva turto „sukomplektavimo“. Pažymėtina, kad pats UAB „Ekoslėnis“ nepateikė nė vieno siūlymo, kaip šis turtas pagal jį turėtų būti „komplektuojamas“. Vietoj to reikalauja, kad tą atliktų paskirtas turto vertintojas. Įvertinus, kad 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas pardavimas net 31 objekto, nėra abejonių, kad visų įmanomų kombinacijų gausa neprisidėtų prie operatyvaus turto realizavimo. Bankui yra nesuvokiama, kokiu būdu UAB „Ekoslėnis“ šiai užduočiai apskaičiavo ne ilgesnį kaip 45 dienų terminą. Luminor žiniomis, tokių vertinimų turto vertintojai apskritai neatlieka.

3.3.                      3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais dėl Luminor ir AB Šiaulių banko įkeisto turto pardavimo kainų ir tvarkos UAB „Ekoslėnis“ teigia, kad neva siūloma turto pardavimo kaina ir tvarka neatitinka JANĮ 85 str. 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintų rinkos kainos, didžiausios pardavimo kainos ir turto apyvartos greičio principų, taip pat prieštarauja protingumo ir teisingumo principams (Skundo 27 pastraipa). Bankas atsiliepdamas mano, kad ir šie UAB „Ekoslėnis“ teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi vien šio skundo pareiškimas, tikėtina, užvilkino turto realizavimą mažiausiai papildomiems metams (I ir II instancijos). Nėra abejonių, kad per visą šį laikotarpį Bendrovė ir jos kreditoriai toliau patirs išlaidų, kurių dalis UAB „Ekoslėnis“ teks – tik 0,016 proc. Taigi iš esmės – nieko.

3.4.                      Pasisakant dėl Luminor ir AB Šiaulių banko įkeisto turto pradinės pardavimo kainos, UAB „Ekoslėnis“ klaidingai nurodo, kad nemokumo administratorius tariamai nepateikė šios kainos skaičiavimų. II-ojo kreditorių susirinkimo prieduose aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, kad Luminor naudai įkeisto turto vertinimą atliko UAB „Newsec valuations“ ir UAB „OBER-HAUS“, AB Šiaulių banko naudai – UAB „Grimeda“ (ekspertizės aktas Nr. 19/07-045). Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2021-05-06 nutartimi civ. byloje Nr. 2-632-407/2021 jau buvo atmetęs šiuos „Ekoslėnio“ (anksčiau – UAB „Hidrona“) argumentus (minimos nutarties 58–61 punktai). Neįtikinėtina tai, kad UAB „Ekoslėnis“ pats remiasi šios 2021-05-06 nutarties 58–59 punktais siekdamas pagrįsti kitą teiginį: esą, jei dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto vertinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju turto vertinimas buvo suorganizuotas (žr. tai, kas pasakyta anksčiau), už pardavimo kainą / tvarką 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais balsavo net 99,977 proc. susirikime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, t. y. absoliuti dauguma.

3.5.                      UAB „Ekoslėnis“ argumentus 5-uoju darbotvarkės klausimu bankas vertina kaip apskritai nesusipratimą, kadangi UAB „Ekoslėnis“ JANĮ 90 str. 1 d. 2 p. pagrindu reikalauja tokius objektus, kaip, pvz., nerūdijančio plieno prijuost. kabykla (likutinė vertė – 85,79 Eur), gręžimo staklės 2M112 (likutinė vertė – 60,45 Eur), nerūdijančio plieno stelažas (likutinė vertė – 22,39 Eur), nerūdijančio plieno stelažas su spinta (likutinė vertė – 28,91 Eur), nerūdijančio plieno surenkamas stelažas (likutinė vertė – 19,16 Eur), pakavimo stalas su lentyna (likutinė vertė –5,10 Eur) ir t. t., pardavinėti varžytynių būdu.

3.6.                      JANĮ 90 str. 1 d. 2 p. numato, kad iš varžytynių inter alia turi būti parduodamas kitas (nei nekilnojamasis) turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Tačiau pažymi, kad nurodoma 31 142 ,00 Eur vertė yra suminė vertė, apskaičiuota nuo 50 objektų (tiksliau, 70 proc. nuo 44 488,43 Eur, kuria įvertinti minėti 50 objektų). Tuo metu vidutinė šių objektų kaina nesiekia net tūkstančio Eur. Taigi akivaizdu, kad JANĮ 90 str. 1 d. 2 p. negali būti taikomas, jo taikymas kiekvienam iš nurodytų objektų būtų tiesiog nelogiškas ir neadekvatus.

4.                      Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorė UAB „Paltaja“ teismui pateikė skundą dėl 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo, kuriuo teismo prašo panaikinti BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl kitų bankroto proceso administravimo išlaidų (dėl iki 2021 m. birželio 1 d. patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų ir dėl kitų nuo 2021 m. birželio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR išlaidų) ir klausimą išspręsti iš esmės: kitas bankroto proceso administravimo išlaidas patvirtinti pagal nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą. Skunde nurodo, kad vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo metu 6-uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorius kreditoriams pateikė detalią ataskaitą bei informaciją apie bankroto proceso 2 administravimo išlaidas, patirtas nuo bankroto procedūrų pradžios, t. y. nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Kreditoriams buvo detaliai paaiškinta, kad nuo bendrovės bankroto procedūrų pradžios iki 2021 m. birželio 1 d. patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos iš viso sudaro 60 829,13 Eur sumą įskaitant PVM ir šią sumą nemokumo administratorius pagrindė, pateikdamas detalią ataskaitą dėl patirtų išlaidų sumų.

4.1.                      2021 m. birželio 25 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino nutarimo projektą pagal kreditorės AB Šiaulių banko pateiktą siūlymą, pagal kurį buvo nutarta nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d., patvirtinti 27 070,13 Eur patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų, o pašto, kanceliarinių prekių, teisinių paslaugų išlaidas patvirtinti pagal AB Šiaulių banko pateiktą pasiūlymą. Pagal AB Šiaulių banko pateiktą alternatyvų pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos buvo nuspręsta nemokumo administratoriui neatlyginti turėtų bei faktiškai patirtų 4 600,00 Eur + PVM išlaidų, susijusių su BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto perėmimu bei inventorizavimu, 8 400,00 Eur + PVM už buhalterinių paslaugų teikimą. Kreditoriai taip pat patvirtino tik dalį patirtų kanceliarinių išlaidų: 1. už patalpų nuomą kreditoriai skyrė 0,00 Eur sumą; 2. Pašto išlaidoms skyrė pagal faktą, pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 3. Kanceliarinėms prekėms sąmatą skyrė pagal faktą, pagal pateiktus apskaitos dokumentus, tačiau ne daugiau kaip 20,00 Eur Eur/mėn + PVM. Taip pat buvo nuspręsta apmokėti tokias teisines išlaidas: 1. neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; 2. neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

4.2.                      Pareiškėjo nuomone, 2021 m. birželio 25 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, dėl patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų nuo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų pradžios iki 2021 m. birželio 1 d. yra neteisėtas, kadangi BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas turėjo teisę administravimo išlaidas (administravimo išlaidų sąmatą), išskyrus atlyginimą administratoriui, tvirtinti tik nuo 2021 m. birželio 25 d. įvykusio kreditorių susirinkimo dienos. Kreditorių susirinkimui nesuteikiama teisė mažinti ar didinti tų administravimo išlaidų, kurias bankrutuojanti įmonė patiria iki to momento, kol kreditoriai patvirtina bankroto administravimo išlaidų sąmatą, jei šios išlaidos neviršija teismo patvirtintos pradinės administravimo išlaidų sąmatos ribos. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorės UAB „Paltaja“ pateiktą 6 100 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui bei 100 Eur/val. teisinėms paslaugoms, galiosiančią nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Taigi nemokumo administratorius, vykdydamas BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūras, kol kreditorių susirinkimas patvirtins bankroto proceso administravimo sąmatą, gali disponuoti lėšomis neperžengdamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje nustatytos sąmatos ribų.

4.3.                      Pažymėtina, kad administravimo išlaidos atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. Jei nebūtų aišku, kokias lėšas administratorius gali naudoti administravimo veiksmams atlikti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins bankroto proceso administravimo sąmatą, kiltų esminių kliūčių bankroto procedūroms vykdyti. Dėl šios priežasties pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, laikinąją administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas.

4.4.                      Taigi pirmajame bankroto proceso, vykstančio po bankroto bylos iškėlimo įmonei, etape teismas nutartimi patvirtina pradinę įmonės administravimo išlaidų konkrečių rūšių, išskyrus atlyginimą administratoriui, sąmatą su maksimaliais išlaidų dydžiais. Administratorius gali naudoti įmonės lėšas tik neperžengdamas šios sąmatos ribų. Duomenis apie realiai patirtas administravimo išlaidas administratorius pateikia kreditorių susirinkimui, teikdamas tvirtinti patirtų išlaidų ataskaitą. Kreditorių susirinkimas neturi teisės netvirtinti patirtų išlaidų, neviršijančių teismo nustatytų maksimalių dydžių, jei šios išlaidos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad pirmasis kreditorių susirinkimas negali pakeisti teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio, jas sumažinant, tačiau teismo iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti padidintos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010).

4.5.                      Bendrovės bankroto procedūros trunka jau 24 mėnesius, tačiau iki šio momento kreditoriai nėra patvirtinę bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos. Vadovaujantis tuo, administratorius vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi galėjo panaudoti visą 177 144,00 Eur (6100,00*24 mėn. + PVM ) sumą ir papildomą sumą skirti teisinėms paslaugoms. Tuo tarpu patirtos bankroto proceso išlaidos kartu su išlaidomis, skirtomis teisinėms paslaugoms, iš viso sudaro 60 829,13 Eur įskaitant PVM. Vadovaujantis tuo, teigia, kad patirtos išlaidos neviršija Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintų limitų, jos buvo būtinos bei pagrįstos, yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius neracionaliai naudojo administravimo išlaidoms skirtas sumas, dėl ko jos galėtų būti neatlygintos.

4.6.                      AB Šiaulių bankas siūlydamas nutarimo projektą bei pasisakydamas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, patirtų iki 2021 m. birželio 1 d., nurodė, kad nesutinka su buhalterinėmis bei turto perėmimo / inventorizavimo išlaidomis, kadangi, pasak kreditoriaus, turto perėmimas / inventorizavimas yra administratorės funkcija, už kurią administratorė gauna atlygį, todėl ši suma neturi būti įtraukiama į administravimo išlaidas, o buhalterinės paslaugos turėtų būti teikiamos administratoriaus atlyginimo sąskaita. AB Šiaulių banko nuomone, taip pat ir procesinių dokumentų 4 rengimas yra tiesioginė nemokumo administratoriaus funkcija, už kurią jam mokamas atlyginimas, dėl to nesutiko ir su nemokumo administratoriaus pateiktomis teisinėmis išlaidomis.

4.7.                      Pažymi, kad iki 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo nemokumo administratorius naudojo lėšas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. teismo patvirtintos sąmatos ribose, o išlaidos turto perėmimui, buhalterinei apskaitai ir teisinėms paslaugoms buvo būtinosios ir protingo dydžio. Šių paslaugų būtinumo kreditoriai taip pat neneigė ir neginčijo. Vadovaujantis tuo, šiuo atveju ginčo dėl išlaidų fakto ir pagrįstumo nėra, yra ginčas, ar kreditoriai gali revizuoti ir keisti teismo nutartį, kurią patvirtina pradinė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Be kita ko, kreditorių poziciją, kad už buhalterio ir teisininkų suteiktas specialių žinių reikalaujančias paslaugas turi būti apmokama iš administratoriaus lėšų, taip pat paneigia ir formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 n. kovo 18 d. nutartis, c. b. Nr. 2-1054/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, c. b. Nr. 2-1064/2013).

4.8.                      Nemokumo administratorius susipažinęs su UAB „Pajūrio mėsinė“ turto sąrašais nustatė, kad įmonei priklauso didelis kiekis ne tik nekilnojamojo turto vienetų, bet ir didelis kiekis kilnojamojo turto vienetų (virš 100 vienetų įvairių įrenginių ir pan.), taip pat didelis kiekis transporto priemonių (33 vienetai). Siekiant tinkamai perimti tokį didelį kiekį UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio turto, buvo būtina atlikti viso perimamo turto inventorizaciją. Tokiam dideliam turto kiekiui perimti bei jį inventorizuoti buvo būtina samdyti trečiuosius asmenis, kadangi nemokumo administratorius be trečiųjų asmenų pagalbos tokio didelio kiekio įmonės turto net fiziškai nebūtų galėjęs suinventorizuoti ir perimti. Akcentuoja ir tai, jog nemokumo administratorius net neturėjo galimybių ir sąlygų perimti, transportuoti, pakrauti visą įmonės kilnojamąjį turtą, todėl akivaizdu, jog privalėjo naudotis trečiųjų asmenų paslaugomis. Be kita ko, didžioji dauguma perimtų transporto priemonių buvo techniškai netvarkingos bei nevažiuojančios, tad akivaizdu, kad buvo patirtos būtinosios turto perėmimo išlaidos, susijusioms vien su perimtų transporto priemonių pervežimu / transportavimu į automobilių saugojimo aikštelę. Patirtas turto perkėlimo ir inventorizacijos išlaidas padengė būtent nemokumo administratorius.

4.9.                      Nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento bankrutuojančios įmonės administratorius yra vienintelis įmonės vadovas, kuris atsako už apskaitos įmonėje tvarkymą ir yra atsakingas už tai, jog visos mokestinės deklaracijos būtų pateiktos nustatytais terminais ir tvarka.

4.10.                      Nemokumo administratorius, siekdamas užtikrinti tinkamą BUAB „Pajūrio mėsinė“ buhalterinės apskaitos vedimą ir užtikrinti, kad jo veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, iškart po bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo sudarė buhalterinės apskaitos ir konsultacijų teikimo sutartį su UAB „Lengvesnė buhalterija“. Paslaugų kaina pagal sutartį – 350 Eur + PVM/mėn. UAB „Lengvesnė buhalterija“ kiekvieną mėnesį užtikrina tinkamą BUAB „Pajūrio mėsinė“ buhalterijos vedimą, rengia finansinės atskaitomybės dokumentus, mokesčių ataskaitas, pajamų deklaracijas įvairioms institucijoms, rengia ataskaitas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR finansų ministerijos. UAB „Lengvesnė buhalterija“ taip pat užtikrina turto apskaitą, atstovauja UAB „Pajūrio mėsinė“ mokesčių administratoriaus institucijoje, Valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje (SODRA) ir Statistikos departamente, teikia UAB „Pajūrio mėsinė“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais.

4.11.                      Kreditorė AB Šiaulių bankas, teikdama nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, fakto, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje buhalterinių paslaugų teikimo apimtys yra didelės, taip pat neginčijo, tačiau, pasak kreditoriaus, buhalterinės paslaugos turėtų būti teikiamos administratoriaus atlyginimo sąskaita. Ši kreditoriaus pozicija visiškai nepagrįsta ir prieštarauja LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo (73 str. 2 d.; 66 str. 1 d. 17 p.) nuostatoms ir formuluojamai teismų praktikai, kadangi teismai pasisako, kad tokio pobūdžio išlaidos nemokumo administratoriui turi būti atlygintos. Vadovaujantis tuo teigia, jog kreditorės AB Šiaulių banko paaiškinimai, dėl kurių buvo nuspręsta buhalterinės paslaugoms nieko neskirti, yra nepagrįsti bei apribojantys nemokumo administratoriaus teisę gauti atlygį už neišvengiamai ir pagrįstai suteikiamas paslaugas. Kreditorių noras, jog bankroto proceso metu būtų patirtos kuo mažesnės bankroto proceso administravimo išlaidos, negali užkirsti kelio sklandžiam bankroto procesų vykdymui bei tinkamam įmonės ir jos kreditorių atstovavimui.

4.12.                      Atsižvelgiant į teisinių paslaugų poreikį nuo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų pradžios, 8300,00 Eur + PVM patirtos išlaidos (priedas Nr. 6), susijusios su teisinių paslaugų teikimu nepažeidžia BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių teisių bei teisėtų interesų, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, buvo būtinosios, neviršija Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintos pradinės sąmatos ir privalo būti atlygintos.

4.13.                      Kiekvieną mėnesį, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bei sklandų bankroto procedūrų vykdymą, yra neišvengiamai patiriamos būtinosios kanceliarinės išlaidos, kurios susideda iš šių sumų: 1) ryšio, iš jo bendravimas su užsienio potencialiais pirkėjais – 45 Eur + PVM/mėn.; 2) darbo vietos nuoma, į šią sumą įskaitomos visos su darbo vieta susijusios komunalinės išlaidos – 190 Eur + PVM/mėn.; 3) pašto išlaidos – 42 Eur + PVM/mėn. (laiškų siuntimas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet užsienio subjektams); 4) kanceliarinės priemonės – 43 Eur + PVM/mėn.

4.14.                      Kreditorė AB Šiaulių bankas teikdama nutarimo projektą 6-uoju darbotvarkės klausimu nurodė, jog nemokumo administratoriaus nurodytos pašto ir kanceliarinės išlaidos yra nepagrįstai didelės, kadangi beveik visa informacija kreditoriams teikiama el. paštu. Pažymi, jog šie kreditoriaus teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Nemokumo administratorius privalo nuolat informuoti įmonės kreditorius apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, priimtas teismo nutartis, pateiktus skundus ir nuolatos teikti kreditoriams kitą informaciją, susijusią su bankroto byla. Tačiau yra vos keli pirmosios eilės kreditoriai (buvę BUAB „Pajūrio mėsinė“ darbuotojai) ir pirmosios eilės kreditoriai (civiliniai santykiai, susiję su produkcija, gauta iš žemės ūkio), kurie nemokumo administratoriui yra pateikę elektroninio pašto adresus. Dėl to didžiajai daliai pirmosios eilės kreditorių (tiek buvusių darbuotojų, tiek kreditoriams, kurių reikalavimai kildinami iš civilinių santykių, susijusių su produkcija, gauta iš žemės ūkio) visi pranešimai, susiję su bankroto procedūromis, siunčiami registruotu laišku. Todėl kiekvienas pranešimas, kuris yra siunčiamas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriams, mažiausiai 51 kreditoriui, yra siunčiamas registruotu paštu. Vieno registruoto laiško siuntimas kainuoja apie 1,29 Eur be PVM, taigi vien vieno pranešimo išsiuntimas kreditoriams registruotu paštu reikalauja apie 65,79 Eur be PVM išlaidų. Dažnu atveju kreditoriams kiekvieną mėnesį yra išsiunčiamas ne vienas, o keli pranešimai, dėl to pašto išlaidos būna dar didesnės. Tad akivaizdu, jog nemokumo administratoriaus prašytos patvirtinti pašto išlaidos negali būti laikomos nepagrįstai didelės. Sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti yra patiriamos išlaidos kanceliarinėms prekėms: popieriui ir jo gaminiams, vokams, rašymo priemonėms, raštinės reikmenims, biuro technikai ir panašiai, todėl ir šios išlaidos bankroto byloje yra neišvengiamai patiriamos ir yra pagrįstos. Nemokumo administratorius BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūroms vykdyti turi sudaryti darbo vietą įgaliotam asmeniui bei kitiems asmenims, kurie dirba su BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūromis. Tad neišvengiamai yra patiriamos patalpų (darbo vietos) nuomos išlaidos. Darbo vietos nuomos kaina yra išskirstyta pagal administruojamos įmonės dydį vadovaujantis UAB „Paltaja“ vadovo įsakymu (BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje darbo vietos nuomos išlaidos sudaro 190,00 Eur/mėn.).

4.15.                      Šiuo atveju 2021 m. birželio 25 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta kitų bankroto administravimo išlaidų sąmata likusių Bendrovės likvidavimo procedūrų užbaigimui yra neaiški, neracionali bei ribojanti nemokumo administratoriaus teisės aktuose nustatytą kompetenciją, todėl akivaizdžiai trikdys tolimesnę BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto proceso eigą.

4.16.                      Nemokumo administratorius iki bedrovės likvidavimo procedūrų užbaigimo kreditorių prašė buhalterinės paslaugoms skirti 350,00 Eur + PVM/mėn. Pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą buhalterinėms paslaugoms kreditoriai skyrė 0,00 Eur. Kadangi dėl išlaidų buhalterinėms paslaugoms savo poziciją pareiškėjas yra išdėstęs anksčiau, dėl šių išlaidų poreikio nesikartos. Pažymi, jog šiuo metu BUAB „Pajūrio mėsinė“ turi daug nerealizuoto turto – 91 nekilnojamojo turto objektus (pastatai / statiniai bei žemės sklypai), 97 kilnojamojo turto vienetų. Bendra šiuo metu turimo turto likutinė vertė siekia 3 675 873,65 Eur. BUAB „Pajūrio mėsinė“ turi 133 kreditorius, iš kurių 51 darbuotojas, o teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų suma sudaro iš viso bendrą 12 815 827,23 Eur sumą. Tad akivaizdu, jog buhalterinės paslaugų apimtys yra itin didelės. Be kita ko, ateityje organizuojant tokios didelės apimties bei vertės turto pardavimą, buhalterinės apskaitos paslaugų poreikis dar labiau padidės – pardavimo sąskaitų faktūrų išrašinėjimas, jų deklaravimas ir įtraukimas į apskaitą, pateikimas mokesčių administratoriaus institucijai ir pan.

4.17.                      Vykdant įmonės bankroto procedūrą, administratorius pagal JANĮ yra įpareigotas atlikti daugelį funkcijų, kurių tinkamam įvykdymui yra teikiamos profesionalios teisinės paslaugos.

4.18.                      Tuo tarpu kreditoriai ateityje nusprendė apmokėti tik šias teisines išlaidas: (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja dėl nemokumo). Tokiu būdu buvo apribojama nemokumo administratoriaus teisė užtikrinti tinkamą tiek įmonės, tiek pačių įmonės kreditorių atstovavimą, pasitelkiant profesionalių teisininkų pagalbą, kadangi išlaidos teisinėms išlaidoms nemokumo administratoriui būtų atlygintos tik tuo atveju, jei ginčai vyktų teisme ir nemokumo administratorius būtų pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kita vertus, pagal patvirtintą nutarimo projektą nemokumo administratorius tiek pačios BUAB „Pajūrio mėsinė“, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bijotų ginti teisme, kadangi teismui netenkinus nemokumo administratoriaus pateiktų prašymų / ieškinių / skundų ir pan., patirtos pagrįstos teisinės išlaidos net nebūtų atlygintos ir nemokumo administratorius jas turėtų dengti savo sąskaita, nepaisant to, kad teisminiai ginčai būtų inicijuoti siekiant apginti ne tik BUAB „Pajūrio mėsinė“, bet ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

4.19.                      Nemokumo administratorius iki bedrovės likvidavimo procedūrų užbaigimo kreditorių prašė transporto išlaidoms skirti pagal faktą, bet ne daugiau kaip 800,00 Eur + PVM/mėn. Kadangi nemokumo administratorius perėmė labai didelį kiekį įmonei priklausančio turto, akivaizdu, jog ateityje kelionių poreikis gali būti labai didelis, todėl transporto išlaidoms administratorius siūlė nustatyti viršutinę ribą (ne fiksuotą) bei pažymėjo, kad kompensuojamos būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, t. y., kad kelionėms būtų skirta ne daugiau kaip 800,00 Eur + PVM/mėn. pagal faktą. Tuo tarpu kreditoriai skyrė tik 250,00 Eur + PVM/mėn. (administratorius galės vykti ne daugiau kaip du kartus per mėnesį). Tokiu būdu ateityje gali būti apribota administratoriaus galimybė tinkamai vykdyti bankroto procedūras, kadangi kelionių poreikiui esant didesniam skaičiui nei du kartus per mėnesį, administratorius vykti tiesiog negalės, kadangi didesniam kelionių skaičiui kreditoriai nebus skyrę lėšų. Transporto išlaidoms skyrus tik 250,00 Eur + PVM/mėn. gali būti trikdoma tolimesnė BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procesų eiga. Tuo tarpu kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui tinkamai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos.

4.20.                      Nemokumo administratorius iki bedrovės likvidavimo procedūrų užbaigimo kreditorių prašė ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms skirti 320,00 Eur + PVM/mėn. Pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriai ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms skyrė pagal faktą, pateikiant patirtas išlaidas pagrindžius dokumentus, bet ne daugiau kaip 100,00 Eur + PVM/mėn. Dėl kanceliarinių išlaidų savo poziciją pareiškėjas yra išdėstęs anksčiau, dėl šių išlaidų poreikio pareiškėjas nesikartoja.

5.                      Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo – nemokumo administratoriaus – skundą, kuriuo teismo prašo nemokumo administratoriaus skundą atmesti. Nurodo, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti pagrįstos ir išsamiai motyvuotos tiek nemokumo administratoriaus, tiek nutarimo projektą siūlančio kreditoriaus. Priimtas skundžiamas nutarimas pagal kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlymą motyvuotas ir išsamus, pateikiant nesutikimo su pareiškėjo nutarimo argumentais bei numatant administravimo išlaidų dydžių kompensavimą pagal faktą (tiek kanceliarinių, tiek transporto, tiek teisinių ir kt.).

5.1.                      JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti 5 išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Taigi įstatymų numatytas reglamentavimas numato administratoriui pareigą pagrįsti tiek patirtų, tiek ateityje planuojamų patirti išlaidų dydį. Kreditorių susirinkimas, įvertinęs pateiktus duomenis, nustato administravimo išlaidų sąmatą už visą bankroto procedūrų vykdymo laiką, t. y. nuo momento, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taigi nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės revizuoti teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų. Priešingai, teisinis reglamentavimas lemia, kad nemokumo administratorius teismo nutartimi turi nustatytus administravimo išlaidų „rėmus“, tačiau nutartimi nėra patvirtinamos faktinių išlaidų sumos ir jų būtinumas.

5.2.                      Pareiškėjas skunde dėsto argumentus, siekiant pagrįsti būtinumą samdyti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, tokius kaip: darbuotojų atleidimas, įsiskolinimo jiems suskaičiavimas, paraiškos Garantiniam fondui pateikimas, iš Garantinio fondo gautų piniginių lėšų pervedimas darbuotojams, finansinių bendrovės dokumentų ir sandorių patikra, buhalterinė apskaita ir kt. Mano, kad pastarieji argumentai būtent ir pagrindžia kreditorės AB Šiaulių banko išdėstytą poziciją, kad „<...> buhalterinės apskaitos tvarkymas ir konsultavimas įmonės bankroto klausimais yra paties bankroto administratoriaus kompetencija ir atsakomybė“. JANĮ numatyta nemokumo administratoriaus pareiga tiek spręsti klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės darbuotojais, tiek tikrinti sandorius, tiek tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tiek vykdyti pavedimus. Buhalterinė apskaita tvarkoma visose bankrutuojančiose įmonėse ir tai yra nemokumo administratoriaus darbo dalis.

5.3.                      Bankroto administratorius privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą ir stengtis išsaugoti kuo daugiau įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl veiklos organizavimas ir yra tiesioginė administratoriaus funkcija, kuri baigiasi rezultatu, t. y. perimtu turtu, perimtais dokumentais, atliktu sandorių įvertinimu ir t. t. Visi šitie veiksmai yra atlyginami administratoriui skiriant atlyginimą, o papildomos išlaidos, kurios tikrai būtinos (transportavimas, saugojimas ir pan.), turi būti pagrįstos finansinės apskaitos dokumentais (kaip ginčo situacijoje tinkamai atlikta su aikštelės nuoma automobilių saugojimui, tos išlaidos patvirtintos).

5.4.                      Pasisakant dėl kanceliarinių išlaidų iš esmės, tai pareiškėjo argumentas, kad jis prašo jų patvirtinimo nemokumo administratoriaus vadovo įsakymo pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas. Kanceliarinės išlaidos turi būti pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir atlyginamos pagal faktą, jų būtinumas negrindžiamas pareiškėjo vadovo įsakymu.

5.5.                      Pareiškėjo skundą dėl 2021-06-25 nutarimo teismui pateikė nemokumo administratoriui atstovaujantis prokuristas. Pagal CK 2.176 str. „Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.“ Taigi vertinant prokūros esmę, tikėtina, pareiškėjo atstovas turi teisinius gebėjimus / išsilavinimą atlikti teisinius ginčo situacijos įvertinimus, paruošti procesinius dokumentus ir pan., tai ir yra nemokumo administratoriaus atlygis bankroto procese, kurio sąskaita jis moka darbo užmokestį savo darbuotojams / atstovams. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016.

6.                      Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

7.                      Suinteresuotas asmuo Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo nemokumo administratoriaus skundą, juo prašo nemokumo administratoriaus skundą tenkinti.

8.                      Suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AS, teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo teismo prašo atmesti BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorės UAB „Paltaja“ pareikštą skundą ir suinteresuoto asmens naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

8.1.                      Suinteresuoto asmens vertinimu, skundžiamas II-ojo kreditorių susirinkimo nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu yra motyvuotas ir išsamus, buvo priimtas griežtai laikantis anksčiau nurodytų reikalavimų. AB Šiaulių banko siūlyme, taip pat pateikiami nesutikimo motyvai dėl tų administratoriaus siūlyme nurodomų išlaidų, kurios kreditoriams buvo nepriimtinos ir nepagrįstos.

8.2.                      Nepatvirtintos pagal nemokumo administratoriaus siūlymą bankroto proceso administravimo išlaidos iš esmės yra tos pačios tiek iki 2021-06-01, tiek nuo 2021-06-01.

8.3.                      Pasisakant dėl turto perėmimo / inventorizavimo, buhalterinių bei kanceliarinių išlaidų II-asis kreditorių susirinkimas, balsuodamas 6-uoju darbotvarkės klausimu, laikė, kad šios funkcijos yra pirmiausia nemokumo administratoriaus kompetencija ir atsakomybė. Ši aplinkybė yra pagrindžiama ir AB Šiaulių banko siūlyme, už kurį balsavo kreditorių dauguma, cituojama teismų praktika.

8.4.                      Sutinka su argumentais, kad nurodomų veiksmų organizavimas yra tiesioginė nemokumo administratoriaus funkcija, kuri baigiasi rezultatu, t. y. perimtu turtu, perimtais dokumentais, atliktu sandorių įvertinimu, ir t. t. Visi šitie veiksmai yra atlyginami administratoriui skiriant atlyginimą, o papildomos išlaidos, kurios būtinos (transportavimas, saugojimas ir pan.), turi būti pagrįstos finansinės apskaitos dokumentais.

8.5.                      Pasisakant atskirai dėl teisinių išlaidų, Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. B2-1649- 254/2020 yra pažymėjęs, kad veiksmus, susijusius su įprastinėmis bankroto procedūromis, gali atlikti pats nemokumo administratorius, o dalyvavimas bankroto bylos procese ir procesinių dokumentų rengimas yra tiesioginė nemokumo administratoriaus funkcija, už kurią jam mokamas atlyginimas. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad sudėtingose bylose, kurios gali turėti itin didelę reikšmę patiems kreditoriams bei jų reikalavimų patenkinimui, kreditoriai gali atskirai patvirtinti biudžetą išorinėms teisinėms paslaugoms, tačiau tai turėtų būti daugiau išimtis nei bendroji taisyklė.

8.6.                      Be to, II-asis kreditorių susirinkimas sutiko patvirtinti teisines išlaidas šiomis sąlygomis: neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

8.7.                      Nagrinėjamu atveju administratorius, formaliai remdamasi JANĮ 73 str. 1 d. nuostatomis, siekia pagrįsti kur kas didesnę administravimo išlaidų sąmatą. Pažymi, kad UAB „Paltaja“ savo atlyginimui pagrįsti remiasi šiuo metu jau nebegaliojančiu LR Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, teigdama, kad 40 MMA yra minimalus fiksuotas administratoriaus atlyginimas, be to, pažymi, kad šios taisyklės numato priemokos prie minimalaus atlyginimo. Tačiau pagal galiojantį LR Vyriausybės 2019-12-18 nutarimą Nr. 1299 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeitimo“ 50 MMA būtų maksimalus nemokumo administratoriaus bazinis atlygis, kokį jis galėtų tikėtis gauti, nepriklausomai, ar įmonė turi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų. Toks reglamentavimo pasikeitimas gali būti susijęs su tuo, kad senojo ĮBĮ 36 str. 3 d. numatė kur kas siauresnį sąrašą bankroto administravimo išlaidų (lyginant su JANĮ 73 str.): atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Akivaizdu, kad išlaidų sąrašas kur kas trumpesnis nei JANĮ 73 str. 1-2 d. Nors LR Vyriausybės 2019-12-18 nutarimas Nr. 1299, numatantis maksimalų iki 50 MMA bazinio atlyginimo dydį, nagrinėjamu atveju netaikytinas, mano, kad tiek I-ojo, tiek II-ojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai neprieštaravo 40 MMA administratoriaus atlyginimo dydžiui turėdami lūkestį, kad kitų išlaidų sąmata nebus dirbtinai išpūsta vien formaliai remiantis JANĮ 73 str. 1-2 d. nuostatomis. Sprendžiant dėl visos išlaidų sąmatos į šią aplinkybę taip pat turėtų būti atsižvelgta.

9.                      Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9.1.                      Atsiliepime nurodo, kad pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

9.2.                      Pateiktame skunde nurodoma, kad administratorius nesutinka su AB Šiaulių banko nutarimo projekte išdėstytais argumentais dėl buhalterinių paslaugų išlaidų, tačiau Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1114-513/2020 yra pasisakęs, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas ir konsultavimas įmonės bankroto klausimais yra paties bankroto administratoriaus kompetencija ir atsakomybė. Teismo vertinimu, administratorius funkcijoms ir veiksmams atlikti, kuriuos turėtų atlikti jis pats ir už kuriuos jam yra nustatytas atlyginimas, samdydamas kitas įmones ar specialistus, nepagrįstai didina administravimo išlaidas. Nors administratoriui nėra draudžiama pasitelkti specialistus administravimo funkcijoms atlikti, tai turėtų būti daroma administratoriaus atlyginimo sąskaita ir veikiant išimtinai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais.

9.3.                      Pasisakant dėl administratoriaus nurodomų patirtų ir planuojamų patirti kanceliarinių išlaidų kiekvieną mėnesį priskiriama administratoriaus darbo vietos nuoma bei su darbo vieta susijusios komunalinės išlaidos, pažymi, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Šios veiklos vykdymui yra naudojamos patalpos, komunaliniai mokesčiai už naudojimąsi patalpomis ir kita, tai nėra išskirtinai BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros poreikis ir būtinybė. Taigi pastarosios išlaidos iš esmės atitinka pareiškėjo verslo tikslus, o ne bankrutuojančios bendrovės poreikio tikslus. Nuomojamų patalpų ir komunalinių bei kitų paslaugų šioms patalpoms ar asmeniškai administratoriui teikiamų paslaugų apmokėjimas pagal teisinę prigimtį neatitinka administravimo išlaidų sampratos. Nurodo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1844-614/2021.

9.4.                      Atkreipia dėmesį į tai, kad pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

10.                      Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į UAB „Ekoslėnis“ ir UAB „Paltaja“ skundus prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus; priteisti bylinėjimosi išlaidas; UAB „Ekoslėnis“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise. Teismui tenkinus UAB „Ekoslėnis“ atskirąjį skundą visa apimtimi ar iš dalies, prašo teismo klausimą dėl turto pardavimo pradinės kainos nustatymo ir tvarkos išspręsti iš esmės bei ją nustatyti.

10.1.                      Dėl UAB „Ekoslėnis“ skundo suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2021-06-25 kreditorių susirinkimas vyko po to, kai 2021-05-06 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino 2020-11-09 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir grąžino juos kreditorių susirinkime svarstyti iš naujo. Taigi sprendžiant klausimą dėl ginčijamų nutarimų teisėtumo yra neabejotinai reikšminga įvertinti tiek šio ginčo, tiek buvusio ginčo aplinkybes.

10.2.                      2021-05-06 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 55–58 punktuose pasisakė, kad kreditoriai pasirinkdami pradinę turto kainą „nustatė ne pradinę turto kainą, o kainos nustatymo metodiką, nutardami kreiptis į turto vertintojus dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo“, todėl nutarimas yra neteisėtas. Teismas išaiškino, kad pradžioje turėtų būti atliktas vertinimas, o tada kreditoriai atsižvelgdami į turto vertinimą galėtų spręsti dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos.

10.3.                      Kreditoriai siekdami ištaisyti 2021-05-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytą trūkumą priėmė nutarimą kreiptis į turto vertintojus dėl turto vertės nustatymo, o vėliau šaukti kreditorių susirinkimą dėl pradinės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Toks nutarimo turinys visiškai atitinka 2021-05-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nutarimas yra neteisėtas. Kreditoriaus argumentai, kad nutarimas yra neteisėtas, nes turto vertintojas turėtų pateikti „skaičiavimus, koks turto pardavimas (komplektais ar atskirais turto vienetais) kreditoriams būtų parankesnis ir labiau užtikrintų bankroto proceso ekonomiškumą, operatyvumą, o taip pat didesnę kainą“ yra absurdiškas savo esme.

10.4.                      Turto vertintojas neatlieka ekonominio naudingumo vertinimų, jis atlieka galimos turto rinkos vertės nustatymą. Kita vertus, net neaišku, kaip tas ekonominis naudingumas galėtų būti apskaičiuotas, todėl neaišku, kokio pobūdžio skaičiavimus nurodo UAB „Ekoslėnis“. Tačiau, net jei teisingiausią sprendimą būtų įmanoma kažkaip apskaičiuoti (t. y. rinkos ekonomikoje, kur yra laisva konkurencija, būtų įmanoma matematiškai tiksliai apskaičiuoti ateitį), tokių skaičiavimų būtų be galo daug, nes Priede Nr. 1 yra net 31 nekilnojamojo turto objektas. Taigi jei reikėtų pagal UAB „Ekoslėnis“ siūlymą atlikti visų galimų turto kompleksų rinkos vertės skaičiavimus (tai tariamai pagrįstų ekonominį naudingumą), tai reikėtų atlikti daugybę turto vertinimų (vieną – kur įvertinti visi 31 objektai atskirai, antrą – kur įvertinti visi 31 objektai kartu, trečią, kur 1 ir 2 objektas kartu, kiti atskirai, 1 ir 3 objektai kartu, kiti atskirai ir t. t., paskui 1, 2 ir 3 objektas kartu, kiti atskirai ir pan.). Kombinatorikoje gerai žinomas pavyzdys, kad iš penkių skirtingų skaičių galima sudaryti 120 skirtingų keturženklių skaičių, kai skaitmenys nesikartoja. Taigi galima tik įsivaizduoti, kiek įvairių kombinacijų būtų galima sugalvoti iš 31 nekilnojamojo turto objekto.

10.5.                      2021-05-06 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 59 ir 62 punkte pasisakė, kad „teismas atmeta pareiškėjos procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kad nėra pagrindo remtis Ekspertizės aktu, parengtu ir pateiktu Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-93-613/2020 <...> toks dokumentas laikytinas tinkamu pradinei turto kainai pagrįsti“. Taigi pagal Priedą Nr. 3 patvirtinta pradinė Šiaulių bankui įkeisto turto vertė yra tinkamai pagrįsta.

10.6.                      Dėl UAB „Ekoslėnis“ argumentų, susijusių su tuo, kad buvo nepakankamai pagrįsta, kodėl turtas turėtų būti parduodamas atskirai, neapskaičiuota ekonominė nauda turtą parduodant įvairiais kompleksais ir pan., t. y. turi būti surinkti duomenys apie vertes, parduodant skirtingais kompleksais, jau pasisakyta anksčiau, kad toks reikalavimas yra absurdiškas savo esme, todėl negali būti pagrindas nutarimą pripažinti neteisėtu.

10.7.                      Priede Nr. 3 yra 5 turto vienetai, todėl akivaizdu, kad reikalavimas atlikti skaičiavimus ir įvertinti visus galimus turto kompleksų variantus pagal UAB „Ekoslėnio“ kriterijus reikštų įpareigojimą atlikti begalę turto vertinimų, ekonominių tyrimų ir prognozių (kaip nurodo UAB „Ekoslėnis“ tiek kainos, tiek pardavimo laiko, tiek ekonominio naudingumo prasmėmis). Kita vertus, net išleidus daugybę lėšų vertinimams ir detaliems skaičiavimams, nėra jokios garantijos, kad apskaičiuotas planas bus realizuotas rinkoje, priešingu atveju verslas seniai būtų sukūręs universalų apskaičiavimą ir juo remtųsi, užuot vertinęs įžvalgas, patirtį ir tiesiog pajautimą.

10.8.                      Nemokumo administratorius Priede Nr. 3 pateikė savo siūlymo (turtą parduoti atskirai) paaiškinimą (pagrindimą). Visi kreditoriai galėjo išsakyti ir išsakė savo nuomonę. Nuomonių ir ginčų, koks sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis, gali būti įvairių, tačiau galutinis sprendimas priimamas JANĮ nustatyta tvarka, t. y. kreditorių balsų dauguma, kreditoriams įvertinus pateiktą kainos pagrindimą, nemokumo administratoriaus siūlymą, kitų kreditorių nuomones ir savo įsivaizdavimą, kas yra ekonomiškai naudingiau. Taigi aplinkybė, kad nebuvo pritarta UAB „Ekoslėnis“ pasiūlytai nuomonei, negali būti pagrindas kreditorių susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu, jei sprendimas iš esmės nėra nesąžiningas (nėra siekiama turtą realizuoti nepagrįstai pigiai ar nustatyti tokią tvarką, kad turtas apskritai nebūtų realizuotas). Be to, UAB „Ekoslėnis“ išsakyta nuomonė faktiškai nepriimti jokio sprendimo teismų praktikoje pripažįstama kaip neteisėtas veikimas ir toks nutarimas net negalėtų būti priimamas. Nurodo 2017-04-19 LAT nutartį c. b. Nr. e3K-3-196-313/2017.

10.9.                      2021-05-06 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 53 punkte pasisakė, kad „nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką. Kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent kreditorių susirinkimui pavesta spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo, atsižvelgiant į viešosios teisės normomis nustatytą reguliavimą. Taigi atskirojo skundo argumentas, kad skirtingiems nekilnojamojo turto objektams nustatyta nevienoda nekilnojamojo turto pardavimo tvarka – skirtingas varžytynių skaičius, pradinė nekilnojamojo turto kainos dalis ir pan., atmestinas kaip nepagrįstas“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Priede Nr. 3 nustatyta turto pardavimo kaina yra nepagrįsta (yra ekspertizės aktas) ar turto pardavimo tvarka yra neteisėta (pardavimas vykdomas iš varžytinių), o sprendimas yra akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas (yra nemokumo administratoriaus paaiškinimas, kodėl siūloma turtą realizuoti atskirais turtiniais vienetais) ir pažeistų kreditorių teises.

10.10.                      Pareiškėjas ginčydamas Priede Nr. 4 nustatytą turto pardavimo tvarką tarsi nepastebi, kad nutarimas susideda iš trijų dalių. Pagal UAB „Ekoslėnis“ skundo argumentus galima suprasti, kad UAB „Ekoslėnis“ faktiškai nesutinka tik su Priede Nr. 4 numatyta neįkeisto turto pardavimo tvarka, o tvarka numatyta dėl turto, esančio UAB „Agrovet“ patalpose, ir turto, įkeisto Šiaulių bankui, yra teisėta (bent jau argumentų, kodėl ji būtų neteisėta, skunde nėra). Nepateikus argumentų, kodėl priimtas nutarimas yra neteisėtas, nėra pagrindo nutarimą nei ginčyti, nei jį pripažinti neteisėtu. Nemokumo administratorius siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą rėmėsi Ekspertizės aktu, kuris teismo pripažintas kaip tinkamas kainos pagrindimas, pateikė paaiškinimą (pagrindimą), kodėl siūlo turtą realizuoti būtent tokiais kompleksais, kaip nurodyta Priede Nr. 4. Kreditoriai įvertino visus argumentus ir priėmė sprendimą. UAB „Ekoslėnis“ tik deklaratyviai teigia, kad neatlikti visi įmanomi skaičiavimai, dėl ko galbūt pasirinktas ne pats ekonomiškiausias būdas, tačiau nenurodo jokių argumentų, koks būdas būdų geresnis ar pan. Kaip paaiškino 2021-05-06 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 60 punkte, „pareiškėja, nesutikdama su kreditorių susirinkimo nutarimu ir Ekspertizės akte nustatyta turto verte turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad Ekspertizės akte nustatyta neteisinga AB „Šiaulių bankas“ įkeisto nekilnojamojo turto vertė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis)“, t. y. turi pagrįsti savo teiginius, ne tik deklaratyviai reikalauti nutarimus pripažinti neteisėtais.

10.11.                      Suinteresuotas asmuo pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus skundo nurodė, kad teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 6.100 Eur + teisinės išlaidos kas mėnesį, kai bankroto procese jokių aktyvių veiksmų faktiškai nevyksta ir tik laukiama, kol kažkaip pavyks išspręsti ginčus teisme, yra neprotingai didelės ir nesąžiningos kreditorių atžvilgiu. Sutiktina, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo nemokumo administratoriui reikėjo atlikti nemažai veiksmų, tačiau po pirmojo kreditorių susirinkimo teisė naudoti tokio dydžio lėšas administravimui yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, neskatino nemokumo administravimo lėšas naudoti ekonomiškai ir operatyviai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ar apskritai bankroto proceso. Teismas, patvirtinęs tokio dydžio administravimo išlaidų sąmatą, neabejotinai turi aktyviai veikti ir įvertinti faktinę situaciją bei sprendimo aktualumą, kad nebūtų pažeistos kreditorių teisės.

10.12.                      Nemokumo administratoriaus skunde nurodyti argumentai iš esmės atspindi darbus, kurie buvo atlikti bankroto pradžioje. Nėra aišku, kokias paslaugas kas mėnesį reikia teikti įmonei, kai ji veiklos nevykdo (balansas ruošiamas vieną kartą per metus, jokių sąskaitų nėra gaunama ar išrašoma, darbuotojų nebėra ir pan.). Argumentas, kad paslaugų reikės ateityje, kai bus parduotas turtas, kai reikės įtraukti į apskaitą teismo sprendimu grąžintą turtą taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Būtent pastarieji nemokumo administratoriaus argumentai patvirtina, kad buhalterinės paslaugos turėtų būti perkamos pagal faktą, mokant už suteiktas paslaugas, o ne kiekvieną mėnesį. Kai turtas bus parduotas ir išrašytos penkios sąskaitos, už jų išrašymą bus pagrįsta sumokėti, analogiškai, jei bus laimėta byla apeliacinės instancijos teisme (byla nėra baigta), tik tada atsiras poreikis įtraukti turtą į apskaitą. Kol nėra poreikio atlikti kokius nors darbus, 350 Eur/mėn. kaina kaip abonementinis mokestis yra neatitinkanti rinkos sąlygų (pvz. https://paslaugos.lt/buhalterines-apskaitos-paslaugos). Nemokumo administratorius turi dėti pastangas paslaugą teikti ekonomiškai lyg konkuruotų su kitais paslaugų teikėjais, o ne pasirinkti jam paprasčiausią, nors ir brangų sprendimą.

10.13.                      Teisinės išlaidos neabejotai turi būti apmokamos pagal faktą ir neperžengiant rekomendacinių dydžių ribų. Taip pat turi būti atsižvelgta į kriterijų, kas pripažįstama teisinėmis išlaidomis proceso teisės normų prasme (pvz., jei pagal CPK išlaidos nepripažįstamos teisinėmis išlaidomis, jos neturėtų būti kitaip vertinamos nemokumo procese), kitaip, kaip išaiškinta teismų praktikoje, tai veiksmai, kuriuos turi atlikti pats nemokumo administratorius (Klaipėdos apygardos teismas civ. byloje Nr. eB2-1114-513/2020, Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. B2-1649-254/2020).

10.14.                      Administratorius nurodo, kad viena kelionė į Klaipėdos r. ir atgal yra apie 640 km, tai sudaro apie 128 EUR + PVM išlaidas. Indikacijų, kad yra poreikis daugiau nei vidutiniškai dviem kelionėms/mėn., nėra. Nemokumo administratorius turėtų taupyti lėšas ir planuotis keliones taip, kad vieno vizito metu būtų išspręsta kuo daugiau klausimų, o ne vykti šešis kartus per mėnesį.

10.15.                      Nemokumo administratorius gauna atlyginimą, todėl savo asmenines sąnaudas, patiriamas vykdant savo kaip nemokumo administratoriaus funkcijas (darbo vietos nuoma, internetas, telefono abonementas ar pan.), neabejotinai turėtų dengti pats iš atlyginimo. Išlaidos sąlygotos bankroto proceso (pašto išlaidos, papildomos išlaidos skambučiams į užsienį ir pan.) neabejotinai turėtų būti dengiamos pagal faktą, o ne kas mėnesį fiksuota suma, nes yra mėnesių, kai išlaidų nėra, ir pan.

10.16.                      Pagal Šiaulių banko prašymą Šiaulių bankas buvo informuotas apie UAB „Ekoslėnis“ balsavimą, kiti kreditoriai taip pat galėjo iš anksto susipažinti su siūlomais nutarimais, t. y. sprendimai priimti kreditoriams įvertinus kitų kreditorių nuomonę ir aiškiai deklaruojant siekį išvengti ginčų, kurie faktiškai tik didina administravimo išlaidas. Jokie kreditoriai skundų nepateikė, išskyrus UAB „Ekoslėnis“. Skundai dėl turto pardavimo tvarkos faktiškai sąlygojo daugiau administravimo išlaidų dėl turto nerealizavimo (6 100 Eur + PVM + teisinės išlaidos kas mėnesį), nei skundus teikiančių kreditorių kreditoriniai reikalavimų suma, jau nekalbant apie realią galimybę, kad jie gautų dalį lėšų iš realizuoto turto (kreditoriams faktiškai labiau apsimokėtų iš administravimo lėšų padengti UAB „Ekoslėnis“ ir UAB „Hidrona“ kreditinius reikalavimus, nei mokėti administravimo išlaidas iš lėšų, kurios jiems turėtų atitekti). Tokia situacija neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir bankroto proceso greitumo principų, todėl pažeidžia daugumos kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai prašo teismo pripažinti UAB „Ekoslėnis“ veiksmus piktnaudžiavimu teise (CPK 95 str.), o nustačius priimtų nutarimų neteisėtumą imtis aktyvių veiksmų ir priimti sprendimą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, siekiant užkirsti kelią tolesniems ginčams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

11.                      Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d. vyko BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai priėmė šiuos sprendimus: 1) kreditorių susirinkimo pirmininku išrinko AB SEB banko įgaliotą atstovą; 2) patvirtino turto pardavimo tvarką pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 1); 3) patvirtino turto pardavimo tvarką pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 2); 4) patvirtino turto pardavimo tvarką pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 3); 5) patvirtino turto pardavimo tvarką pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 4); 6) patvirtino administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditorės AB Šiaulių banko pateiktą pasiūlymą.

12.                      2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

13.                      Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, kurio metu priimti skundžiami nutarimai, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo taip pat gautas po JANĮ įsigaliojimo, todėl, sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, ginčijamų sprendimų priėmimo procedūrų, vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

14.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

15.                      Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).

16.                      Byloje tiek nemokumo administratorius, tiek kreditorė UAB „Ekoslėnis“ neginčija 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų nuspręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų.

17.                      Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Dėl pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundo:

Dėl 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime priimtų pareiškėjo skundžiamų sprendimų (2, 3, 4, 5 kls.)

18.                      Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

19.                      Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis).

20.                      Kreditorių susirinkimo teises nustato LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – LR JANĮ) 44 straipsnis. Šiame straipsnyje išvardytos kreditorių susirinkimo teisės leidžia teigti, kad kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir nustatyti turto pardavimo tvarką (JANĮ 86 straipsnio 2, 4 dalys).

21.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. LR JANĮ normomis kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Pagal LR JANĮ 86 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas tvirtina įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą, ir tai yra išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus ir klausimą perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo tik tuo atveju, jei patvirtinta turto pardavimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, LR civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

22.                      Antruoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas net 99,997 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių nusprendė pritarti BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratoriaus siūlytam bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimui Priede Nr. 1 nurodyta tvarka.

23.                      Kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti bankrutuojančios / likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą pagal kreditorių susirinkime nustatytą turto pardavimo tvarką ir už susirinkime patvirtintą kainą, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamą kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą. Pagal teismų formuojamą praktiką, panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tačiau vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012).

24.                      Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kreditoriai reikšminga balsų dauguma pritarė tokiai Priede Nr. 1 nurodyto bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarkai: dėl priede nurodyto nekilnojamojo turto bus kreipiamasi į mažiausiai tris nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo. Sutartis dėl turto vertinimo bus sudaryta su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju, gavus turto vertinimą bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

25.                      Pareiškėjas nurodė, kad dėl darbotvarkės sprendimo 2-uoju klausimu pritartų BUAB „Pajūrio mėsinė“ administratoriaus pateikto sprendimo projekto daliai, kurioje jis nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto bus kreipiamasi mažiausiai į 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamo turto vertinimo atlikimo, tačiau pastaroji papildomai siūlė sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju, su išlyga, kad būtų atsižvelgta ne tik į mažiausią kainą, bet ir į vertinimo atlikimo terminą. Pareiškėjas siūlė, kad sutartis turėtų būti sudaroma su vertintoju, kurio siūlomas vertinimo ataskaitos pateikimo terminas ne ilgesnis nei 45 dienos, o vertintojų pasiūlymai, kurie nesugeba operatyviai atlikti turto vertinimo, turėtų būti nesvarstytini, nepaisant mažesnės kainos. Siūlė, kad pasirinktas nepriklausomas turto vertintojas būtų įpareigotas pateikti argumentuotus skaičiavimus dėl Priede Nr. 1 išvardyto turto sukomplektavimo į atskirus komplektus. Mano, kad nepriklausomas turto vertintojas turėtų pateikti skaičiavimus, koks turto pardavimas (komplektais ar atskirais turtiniais vienetais) kreditoriams būtų parankesnis ir labiau užtikrintų bankroto proceso ekonomiškumą, operatyvumą, taip pat didesnę kainą.

26.                      JANĮ 55 str. 4 d. taip pat numatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant LR JANĮ nuostatas, ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

27.                      Teismas sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepime nurodytu teiginiu, jog pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu, kaip nors pažeidžia materialiosios teisės normas, BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomonė, noras ar įsitikinimai gali būti išklausyti kreditorių susirinkime, tačiau jie neprivalomi kreditoriams, o teisme negali būti pagrindas ginčyti materialinėms teisės normoms neprieštaraujančius kreditorių susirinkimo nutarimus. Kreditoriai turi teisę turėti skirtingas nuomones, tačiau sprendimą lemia daugumos kreditorių balsai, kadangi tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas sprendimo priėmimas. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nepritarė pareiškėjo pasiūlytai, prieš tai nurodytai pozicijai, tačiau reikšminga balsų dauguma pritarė bankroto administratoriaus pasiūlytai turto pardavimo tvarkai.

28.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei JANĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kad bankrutuojančiam asmeniui priklausantys žemės sklypai, esantys tame pačiame masyve, bankroto byloje turėtų būti pardavinėjami kartu. Teismo vertinimu, kreditoriai vykusiame kreditorių susirinkime turėjo teisę išreikšti valią dėl turto pardavimo, t. y. žemės sklypus pardavinėti atskirais vienetais ar kartu, sutiktina su bankroto administratoriaus argumentu, kad žemės sklypai nėra susiję ir funkciškai kartu nėra naudojami, esant nurodytoms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo ginčijamas nutarimas jokioms materialinėms teisės normoms neprieštarauja.

29.                      Teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, jog nepriklausomas turto vertintojas turėtų pateikti kreditoriams skaičiavimus, koks turto pardavimas (komplektais ar atskirais turtiniais vienetais) kreditoriams būtų parankesnis ir labiau užtikrintų bankroto proceso ekonomiškumą, operatyvumą, taip pat didesnę kainą.

30.                      Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, jog turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Paminėto įstatymo 12 punkte nustatyta, kad turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 8 dalį, turto vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus. Iš to, kas pateikta, yra akivaizdu, jog turto vertintojas neatlieka ekonominio naudingumo vertinimų, jis atlieka galimos turto rinkos vertės nustatymą.

31.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą antruoju klausimu yra nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio – nėra jokio teisinio pagrindo kreditorių priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu. Sutiktina su kreditorės AB Šiaulių banko pateikta pozicija, jog kreditoriai turėdami turto vertintojų išvadas galės nuspręsti dėl turto pardavimo kainos, turto pardavimo kartu ar atskirai, t. y. ieškoti, kreditorių daugumos nuomone, ekonomiškai pagrįsto sprendimo.

32.                      Trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas net 99,997 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių nusprendė pritarti BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratoriaus siūlytam bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimui Priede Nr. 2 nurodyta tvarka.

33.                      Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorius 3-uoju darbotvarkės klausimu teikė nutarimo projektą dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, nemokumo administratoriui pateikė BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto, įkeisto kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, vertinimą, kurį atliko UAB „Newsec valuations“ ir UAB „OBER-HAUS“. Vadovaujantis tuo, nemokumo administratorius teikdamas nutarimo projektą 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriams siūlė pradinę nekilnojamojo turto, įkeisto Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pardavimo kainą nustatyti pagal kreditoriaus pateiktus nepriklausomo turto vertintojų nustatytas rinkos vertes.

34.                      Tai buvo padaryta atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad kreditoriams turi būti užtikrinta galimybė kontroliuoti ir nuspręsti dėl atlikto nekilnojamojo turto vertinimo pagrįstumo, taigi jiems turi būti sudaryta galimybė susipažinti su pradine turto pardavimo kaina, būdais ar tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad nei Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, kurios draustų: i) kreditorių susirinkimui bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką; ii) kreditoriui kreiptis dėl jam įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir apmokėjimo už šias paslaugas.

35.                      Kreditoriai reikšminga balsų dauguma pritarė tokiai Priede Nr. 2 nurodyto bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarkai: Luminor Bank, AS, įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti viešose elektroninėse varžytynėse už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas + PVM (jeigu PVM yra taikomas), turto nepardavus – pardavinėti antrose viešose elektroninėse varžytynėse nustatant pardavimo kainą – 80 proc. vertinimo vertės + PVM (jeigu PVM yra taikomas), turto nepardavus – pardavinėti trečiose viešose elektroninėse varžytynėse nustatant pardavimo kainą – 60 proc. vertinimo vertės + PVM (jeigu PVM yra taikomas), turto nepardavus – pardavinėti ketvirtose viešose elektroninėse varžytynėse nustatant pardavimo kainą – 40 proc. vertinimo vertės + PVM (jeigu PVM yra taikomas) (kainos kėlimo intervalas 100 Eur). Nustatyti, kad žemės sklypai, kurių paskirtis – inžinerinė, pardavinėjami tik po to, kai realizuojami visi kiti besiribojantys, kitos paskirties Luminor Bank, AS, įkeisti žemės sklypai. Turto nepardavus ir ketvirtose viešose elektroninėse varžytynėse šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Luminor Bank, AS, įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas varžytynėse aukščiau nustatyta tvarka kartu su jam priklausančio ūkinio pastato (u. Nr.) dalimi kaip vienas turtinis vienetas.

36.                      Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas net 99,997 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių nusprendė pritarti BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratoriaus siūlytam bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimui Priede Nr. 3 nurodyta tvarka.

37.                      Kreditoriai reikšminga balsų dauguma pritarė tokiai Priede Nr. 3 nurodyto bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarkai: nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, nurodytą Lentelėje Nr. 1, pardavinėti atskirais vienetais dvejose viešose elektroninėse varžytynėse: pirmose varžytynėse nekilnojamąjį turtą pardavinėti pagal AB Šiaulių banko pateiktas turto vertes + PVM (jeigu PVM yra taikomas), antrose varžytynėse pardavinėti kainą sumažinus 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainas (kainos kėlimo intervalas 100 Eur). Turto nepardavus ir antrose viešose elektroninėse varžytinėse šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Turtą atskirais turtiniais vienetais siūlyta pardavinėti, nes kiekvienas žemės sklypas gali būti naudojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, atskirai pardavinėjant, tikėtina, bus lengviau rasti pirkėją ir gauti didesnę kainą. AB Šiaulių banko turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktą UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045.

38.                      Pareiškėjo įsitikinimu, administratorius nepagrindė, kodėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtas suskirstytas į numatytas kategorijas, taip pat nebuvo vertinta, kokią įtaką turto vertei turėtų tai, jeigu turto vienetai, esantys tame pačiame masyve, būtų parduodami komplektuose. Turto vienetus, esančius tame pačiame masyve, parduodant kaip vieną kompleksą, turto realizavimo procesas būtų greitesnis, kaina galbūt didesnė ir būtų išvengta situacijų, kai, atskirai parduodant turtą, pavieniai patrauklūs objektai būtų nupirkti greitai, o mažiau patrauklūs būtų realizuojami ilgai arba parduodami už simbolinę kainą. Dėl sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu balsavimo biuletenyje nurodė, kad siūloma pardavimo tvarka neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos, didžiausios galimos parduoti kainos ir turto apyvartos greičio principų, pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teises, o sprendimų projektai dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto realizavimo tvarkos ir kainos prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

39.                      Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

40.                      Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo II skyrius) vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktą ir kt.), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) nuspręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros. 

41.                      Nei JANĮ, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką. Kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent kreditorių susirinkimui pavesta nuspręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo, atsižvelgiant į viešosios teisės normomis nustatytą reguliavimą.

42.                      Nei anksčiau galiojęs ĮBĮ, nei šiuo metu galiojantis JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu ir kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391-330/2017).

43.                      2021-05-06 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 59 ir 62 punkte pasisakė, kad „teismas atmeta pareiškėjos procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kad nėra pagrindo remtis Ekspertizės aktu, parengtu ir pateiktu Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020 <...> toks dokumentas laikytinas tinkamu pradinei turto kainai pagrįsti“. Taigi teismas sutinka, jog pagal Priedą Nr. 3 patvirtinta pradinė Šiaulių bankui įkeisto turto vertė yra tinkamai pagrįsta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Papildomai pažymėtina tai, kad teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Pareiškėjas, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais dėl turto pardavimo būdo ir kainos, turi procesinę pareigą įrodyti savo teiginių pagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

44.                      Pareiškėjo anksčiau nurodyti argumentai dėl turto suskirstymo į tam tikras kategorijas ar turto, esančio tame pačiame masyve, pardavimo kaip vieno komplekso atmestini, kadangi vien samprotavimai ir deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti netinkamos turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Pakartotina, kad nei JANĮ, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką. Todėl šiuo atveju kreditoriai turėjo teisę nuspręsti, kad Luminor Bank, AS, įkeisto nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal kreditoriaus pateiktus UAB „Newsec valuations“ ir UAB „OBER-HAUS“ atliktus turto vertinimus, kad AB Šiaulių banko pradinė turto pardavimo kaina būtų nustatyta pagal turimą ekspertizės aktą Nr. 19/07-045 bei jame nurodytas turto vertes. Nustatyta skirtinga turto įkainojimo tvarka savaime nedaro nutarimo negaliojančio. Taip pat joks teisės aktas nenustato reikalavimų, kad kreditoriai nustatytų vienodą toms pačioms turto rūšims pardavimo tvarką ar kad tame pačiame masyve esantys žemės sklypai privalomai būtų pardavinėjami komplekse. Teigdamas, jog kreditoriai neteisingai pasirinko turto pardavimo kompleksiškumą – atskirais turtiniais vienetais, pareiškėjas turi aiškiai pagrįsti, kodėl toks pasirinkimas yra netinkamas, o ne deklaratyviai teigti, kad egzistuoja ekonomiškai naudingesnė turto pardavimo tvarka, šios nė nekonkretizavus. Nemokumo administratorius Priede Nr. 3 pateikė savo siūlymo (turtą parduoti atskirai) paaiškinimą (pagrindimą). Visi kreditoriai galėjo išsakyti ir išsakė savo nuomonę. Nuomonių ir ginčų, koks sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis, gali būti įvairių, tačiau galutinis sprendimas priimamas JANĮ nustatyta tvarka, t. y. kreditorių balsų dauguma, kreditoriams įvertinus pateiktą kainos pagrindimą, nemokumo administratoriaus siūlymą, kitų kreditorių nuomones ir savo įsivaizdavimą, kas yra ekonomiškai naudingiau. Taigi aplinkybė, kad nebuvo pritarta pareiškėjo pasiūlytai nuomonei, negali būti pagrindas kreditorių susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu, jei sprendimas iš esmės nėra nesąžiningas (nėra siekiama turtą realizuoti nepagrįstai pigiai ar nustatyti tokią tvarką, kad turtas apskritai nebūtų realizuotas).

45.                      Teismas pažymi, kad bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai reikšminga balsų dauguma pritarė bankroto administratoriaus pasiūlytai bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarkai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui neįrodė, kad kreditorių susirinkimo 3-uoju, 4-uoju darbotvarkės klausimais priimti nutarimai, kuriais patvirtinta turto pardavimo tvarka neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos, didžiausios galimos parduoti kainos ir turto apyvartos greičio principų, pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teises, o sprendimų projektai dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto realizavimo tvarkos ir kainos prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai teismo vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.

46.                      Penktuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas net 96,660 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių nusprendė pritarti BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratoriaus siūlytam bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimui Priede Nr. 4 nurodyta tvarka.

47.                      Kreditoriai reikšminga balsų dauguma pritarė tokiai Priede Nr. 4 nurodyto bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarkai: 1) dalis BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo turto yra BUAB „Agrovet“ patalpose. BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtas, kuris yra BUAB „Agrovet“ patalpose, yra integruotas kartu su UAB „Agrovet“ turtu, todėl jo atskyrimas nuo BUAB „Agrovet“ turto kreditoriams būtų nuostolingas bei nenaudingas, kadangi tai sąlygotų dideles išlaidas, tuo tarpu, turtą atskyrus, turto pagal paskirtį naudojimas būtų sunkiai įmanomas, jo vertė žymiai sumažėtų ir jo realizavimas taptų sunkiai įmanomas. Vadovaujantis tuo, BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantį ilgalaikį turtą, esantį BUAB „Agrovet“ teritorijoje, iš jo ir AB Šiaulių bankui įkeistą turtą, siūloma leisti pardavinėti BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriui kartu su BUAB „Agrovet“ turtu, kaip vieną turtinį vienetą, nustatant, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto, esančio BUAB „Agrovet“ patalpose, pradinė pardavimo kaina – 21 918,52 Eur, iš jų 6 340,00 Eur AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertė, 15 578,52 Eur BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto likutinė vertė. Nustatyti 5 (penkis) pardavimo etapus, kuriuose turto pardavimo kaina mažinama po 15 % nuo paskutinės turto pardavimo kainos (pardavimo etapai vykdomi pagal BUAB „Agrovet“ turto pardavimo etapus). AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktą UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045; 2) kitą kilnojamąjį ilgalaikį turtą (išskyrus AB Šiaulių bankui įkeistą turtą) siūloma parduoti komplektu laisvame pardavime už 70 % likutinės turto vertės t. y. 31 142,00 Eur. Ilgalaikio turto nepardavus per 20 dienų pardavimo kainą mažinti iki 40 % turto likutinės vertės, t. y. iki 17 795,00 Eur, ir pardavimą vykdyti 20 dienų, nepardavus per dvidešimt dienų, pardavinėti 20 dienų už didžiausią pasiūlytą kainą (apie pardavimą skelbti viešai internete: www.skelbiu.lt ar pan.). Esant keliems pirkėjams, norintiems pirkti turtą už pasiūlytą kainą, turtą parduoti pirkėjui per atitinkamą 20 dienų laikotarpį pasiūliusiam didžiausią kainą. Turtą nurodytu komplektu siūloma parduoti, nes turtą sudaro įvairūs įrenginiai, parduodant turtą atskirai, didėtų realizavimo kaštai, gali likti nepaklausaus nerealizuoto turto ir atsirastų papildomų turto utilizavimo kaštų, turtas neįkeistas, todėl lengviau kreditoriams paskirstyti gautas turto pardavimo lėšas; 3) kitą kilnojamąjį ilgalaikį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, parduoti komplektu laisvame pardavime už bendrą 2 200,00 Eur sumą, pasiūlymus renkant 20 dienų. Ilgalaikio turto nepardavus per 20 dienų, kas 20 dienų pardavimo kainą mažinti po 30 % nuo paskutinės pardavimo kainos, t. y. atitinkami iki 1 540,00 Eur, iki 1 078,00 Eur ir iki 755,00 Eur. Nepardavus per 80 dienų pardavinėti 20 dienų už didžiausią pasiūlytą kainą (apie pardavimą skelbti viešai internete: www.skelbiu.lt ar pan.). Esant keliems pirkėjams, norintiems pirkti turtą už pasiūlytą kainą, turtą parduoti pirkėjui per atitinkamą 20 dienų laikotarpį pasiūliusiam didžiausią kainą. Turtą nurodytu komplektu siūloma parduoti, nes turtą sudaro atskiri daiktai, kurie nėra įrenginiai, parduodant turtą atskirai didėtų realizavimo kaštai, gali likti nepaklausaus nerealizuoto turto ir atsirastų papildomų turto utilizavimo kaštų, turtas įkeistas AB Šiaulių bankui, todėl lengviau kreditoriams paskirstyti gautas turto pardavimo lėšas.

48.                      Pareiškėjo teigimu, šis turi pagrindo manyti, jog patvirtinta turto pardavimo tvarka pažeidžia smulkiųjų kreditorių interesus. Mano, kad administratorius privalo pagrįsti siūlomą nutarimo projektą, o ne 133 kreditoriai atspėti, kuo grindžiama administratoriaus siūloma pradinė turto realizavimo kaina ir išsireikalauti skaičiavimus. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo kaina nėra tinkamai pagrįsta, nėra pakankamai duomenų, kaip buvo vertinamas turtas. Nesudarius reikiamų sąlygų turto realizavimui už geriausią kainą, būtų paneigiamos smulkiųjų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto, todėl turi būti sudarytos sąlygos visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Kadangi dalis kreditorių kelia klausimą dėl galimybės parduoti turtą brangiau, todėl ginčas dėl turto vertės spręstinas pasitelkiant nepriklausomus turto vertintojus, t. y. administratorius turėtų organizuoti parduodamo turto nepriklausomą įvertinimą. Nesutinka su BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka, nes bankrutuojančios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, atsižvelgiant į bankroto procese aktualius terminus, t. y. kaip galima greičiau. Pagal administratoriaus siūlomą nutarimo projektą turtą numatoma realizuoti per ištęstą ir laike neapibrėžtą laikotarpį, t. y. skelbiant 4 ar 5 varžytynes, nepateikus argumentų ir nenurodžius priežasčių, kodėl turto vienetams numatomos 4 ar net 5 varžytynės. Administratorius nepateikė jokių argumentų, kokia nauda kreditoriams organizuoti penkerias ar ketverias varžytynes ir atidėlioti sprendimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo kitu nei iš varžytynių būdu. Mano, kad nepardavus turto dvejose varžytynėse, kreditorių susirinkime turėtų būti priimamas sprendimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo kitu nei iš varžytynių būdu, nes ketverių ar penkerių varžytynių skelbimas bankrutuojančios įmonės turtui parduoti likusiems kreditoriams naudos neatneš, o tik didins bankroto proceso administravimo išlaidas ir vilkins procesą.

49.                      Kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent kreditorių susirinkimui pavesta spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo, atsižvelgiant į viešosios teisės normomis nustatytą reguliavimą. Taigi argumentas, kad skirtingiems nekilnojamojo turto objektams nustatyta nevienoda nekilnojamojo turto pardavimo tvarka – skirtingas varžytynių skaičius, pradinė nekilnojamojo turto kainos dalis ir pan., nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632- 407/2021). Kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent kreditorių susirinkimui pavesta spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo, atsižvelgiant į viešosios teisės normomis nustatytą reguliavimą. Taigi pareiškėjo skundo argumentas, kad skirtingiems nekilnojamojo turto objektams nustatyta nevienoda nekilnojamojo turto pardavimo tvarka – skirtingas varžytynių skaičius, pradinė nekilnojamojo turto kainos dalis ir pan., atmestinas kaip nepagrįstas.

50.                      Sutiktina su tuo, jog pareiškėjas anksčiau skunde nurodytų teiginių nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, taigi akivaizdu, kad pareiškėjo samprotavimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

51.                      Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, sukeliančių abejones dėl kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu nustatytos bankrutuojančios įmonės kilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos ir tvarkos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tik patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu, įstatymas paveda nustatyti parduodamo turto tvarką ir kainą. Taigi ir teismo vaidmuo tokio pobūdžio ginčuose iš esmės nėra nukreiptas į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominio pagrįstumo ir naudingumo vertinimą, nes būtent įmonės kreditoriai, veikdami kaip bonus pater familias, yra suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir į šį tikslą nukreiptų sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012). Vadovaujantis tuo, panaikinti kreditorių daugumos priimtą nutarimą 5-uoju darbotvarkės būtų reikalinga tik tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonomiškumo principui, būtų aiškiai neprotingas ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais ar būtų nesąžiningas, tai nagrinėjamu atveju pareiškėjo įrodyta nebuvo.

52.                      Pareiškėjas byloje neįrodė, kad reikšminga kreditorių balsų dauguma patvirtinta nekilnojamojo ar kilnojamojo turto pardavimo tvarka yra neracionali, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ar kad buvo nustatyta nepagrįstai žema pradinė turto pardavimo kaina, to pagrindu pateikti pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti teisėtai priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Dėl pareiškėjos BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės UAB „Paltaja“ skundo

53.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o yra administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Įvertinus tai, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas įvyko ir administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama 2021 m. birželio 25 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nagrinėjant šalių ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo taikytinos JANĮ nuostatos.

54.                      Pareikštu skundu pareiškėjas teismo prašo panaikinti BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl kitų bankroto proceso administravimo išlaidų (dėl iki 2021 m. birželio 1 d. patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų ir dėl kitų nuo 2021 m. birželio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR išlaidų) ir klausimą išspręsti iš esmės: kitas bankroto proceso administravimo išlaidas patvirtinti pagal nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą.

55.                      Bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (toliau – kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus). 2. Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau – bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą); 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti (JANĮ 73 straipsnis).

56.                      JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

57.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

58.                      Kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kokios yra objektyvios išlaidų atsiradimo priežastys, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą, nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013). Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Teismas, atlikdamas administravimo išlaidų sąmatos kontrolę, turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat tai, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).

59.                      Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinime svarbų vaidmenį atlieka bankroto administratorius.

60.                      Atliekant bankroto proceso procedūras, būtent bankroto administratorius geriausiai žino, kokios išlaidos patiriamos ir turi būti atlyginamos. Todėl bankroto administratorius turi pagrįsti konkrečias bankroto administravimo išlaidas, reaguoti į atsiradusį ar pakitusį poreikį nustatyti bankroto administravimo išlaidas ir apie tai laiku informuoti kreditorius, kad jie galėtų priimti tinkamą sprendimą (spręsti dėl bankroto administravimo sąmatos padidinimo).

61.                      Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Kreditorių susirinkimas šeštuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kurios pagrindu patvirtinti tokie bankroto administravimo išlaidų dydžiai: 1) administratoriaus atlyginimas siekia 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius); 2) patvirtinta priemoka administratoriui siekia 15 proc. (įskaitant mokėtinus mokesčius) nuo turto pardavimo kainos skirtumo, viršijančio patvirtintą pradinę pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą; 3) patvirtinti šie kitų administravimo išlaidų dydžiai (nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2021 m. birželio 1 d.): 3.1) turto perėmimas / inventorizavimas – 0,00 Eur; 3.2) Turto bei dokumentų sandėliavimo išlaidos – 2 904,00 Eur; 3.3) Aikštelės nuoma automobilių saugojimui – 12 342,00 Eur; 3.4) Buhalterinės paslaugos – 0,00 Eur; 3.5) Kanceliarinės išlaidos – 1 306,80 Eur; 3.6) Teisinių paslaugų teikimas – neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius); 3.7) Transporto išlaidos – 5 885,54 Eur; 3.8) Registrų centras / kadastrai / skelbimai – 360,50 Eur; 3.9) AB Klaipėdos vanduo – 81,66 Eur; 3.10) Žemės mokestis – 3 259,00 Eur; 3.11) AB Energijos skirstymo operatorius – 930,73 Eur; 4) patvirtinti šie kitų administravimo išlaidų dydžiai (nuo 2021 m. birželio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR): 4.1.) Nekilnojamojo turto vertinimo išlaidos – 7 000,00 Eur; 4.2) Buhalterinės paslaugos – 0,00 Eur; 4.3) Teisinių paslaugų teikimas – neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius); 4.4) Transporto išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau nei 250,00 Eur + PVM mėn.; 4.5) Turto pardavimas (varžytynių paskelbimas, publikavimas ir kt.) – pagal faktą, pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus; 4.6) Ryšio ir kanceliarinės išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau nei 100,00 Eur + PVM per mėn.; 4.7) Turto bei dokumentų sandėliavimas – 100,00 Eur + PVM mėn.; 4.8) Archyvo sutvarkymas bei sandėliavimas – pagal faktą, bet ne daugiau nei 10 000,00 Eur + PVM; 4.9) Kitos išlaidos – pagal faktą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

62.                      Nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 25 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino nutarimo projektą pagal kreditorės AB Šiaulių banko pateiktą siūlymą, pagal kurį buvo nutarta nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d., patvirtinti 27 070,13 Eur patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų, o pašto, kanceliarinių prekių ir teisinių paslaugų išlaidas patvirtinti pagal AB Šiaulių banko pateiktą pasiūlymą.

63.                      Pagal AB Šiaulių banko pateiktą alternatyvų pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos buvo nuspręstą nemokumo administratoriui neatlyginti turėtų bei faktiškai patirtų 4 600,00 Eur + PVM išlaidų, susijusių su BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto perėmimu bei inventorizavimu, 8 400,00 Eur + PVM už buhalterinių paslaugų teikimą. Kreditoriai taip pat patvirtino tik dalį patirtų kanceliarinių išlaidų: 1. už patalpų nuomą kreditoriai skyrė 0,00 Eur sumą; 2. Pašto išlaidoms skyrė pagal faktą, pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 3. Kanceliarinėms prekėms sąmatą skyrė pagal faktą, pagal pateiktus apskaitos dokumentus, tačiau ne daugiau kaip 20,00 Eur/mėn. + PVM. Taip pat buvo nuspręsta apmokėti tokias teisines išlaidas: 1. neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

64.                      Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorės UAB „Paltaja“ pateiktą 6 100,00 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui bei 100 Eur/val. teisinėms paslaugoms, galiosiančią nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

65.                      Kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą tvirtina pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus; bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

66.                      Analizuojant, ar kreditorių susirinkimas gali retrospektyviai keisti kitą administravimo išlaidų sudėtinę dalį – t. y. išlaidas, kurias bankroto administratorius faktiškai patiria, atlikdamas bankroto procedūras (išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, kt.), pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą tvirtina pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus; bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.),  kaip jau minėta prieš tai, įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administravimo išlaidos tvirtinamos į ateitį, įvertinus administratoriaus pasiūlymus dėl tokių išlaidų poreikio. Tačiau kreditorių susirinkimo nustatyta maksimali išlaidų riba nereiškia, jog administratorius turi visas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje numatytas išlaidas išnaudoti. Administratorius kreditorių susirinkimui privalo atsiskaityti, nurodydamas, kaip panaudojo administravimo lėšas, pagrįsdamas turėtų išlaidų būtinybę, t. y. administratorius turi pateikti šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos realiai patirtos išlaidos gali būti mažesnės. Tokiu atveju kreditorių susirinkimas mažintų administravimo išlaidų sąmatą. Kita vertus, jeigu administratoriaus patirtinos išlaidos yra didesnės, jis kreditorių susirinkimui gali teikti pasiūlymą dėl šių išlaidų patikslinimo (padidinimo). Manytina, kad bankroto administratoriui nepateikus konkrečių pagrįstų duomenų kreditorių susirinkimui apie tai, kas sudarė administravimo išlaidas, nepagrindus šių išlaidų būtinumo, kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą, išlaidas mažindamas ne tik į ateitį, tačiau ir retrospektyviai.

67.                      Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, jog nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-6566-781/2016).

68.                      Ar nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo administravimo išlaidos buvo sumažintos retrospektyviai, gali būti laikomas teisėtu, spręstina, išanalizavus byloje esančius įrodymus. 

69.                      Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, šis nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. birželio 1 d. patyrė šias išlaidas, susijusias su juridinio asmens bankroto procesu, kurias kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti, t. y. 1) išlaidos už turto perėmimą / inventorizavimą – 5 566,00 Eur; 2) išlaidos buhalterinėms paslaugoms – 10 164,00 Eur; 3) kanceliarinės išlaidos likusiai nepatvirtintai 7 986,00 Eur sumai; 4) išlaidos teisinėms paslaugoms – 10 043,00 Eur.

70.                      AB Šiaulių bankas siūlydamas nutarimo projektą bei pasisakydamas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, patirtų iki 2021 m. birželio 1 d., nurodė, kad nesutinka su buhalterinėmis bei turto perėmimo / inventorizavimo išlaidomis, kadangi, pasak kreditoriaus, turto perėmimas / inventorizavimas yra administratorės funkcija, už kurią administratorė gauna atlygį, todėl ši suma neturi būti įtraukiama į administravimo išlaidas, o buhalterinės paslaugos turėtų būti teikiamos administratoriaus atlyginimo sąskaita. AB Šiaulių banko nuomone, procesinių dokumentų rengimas taip pat yra tiesioginė nemokumo administratoriaus funkcija, už kurią jam mokamas atlyginimas, dėl to nesutiko su nemokumo administratorės pateiktomis teisinėmis išlaidomis.

71.                      Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-26 nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo administratorės prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir patvirtino 6 100 Eur plius PVM pareiškėjo išlaidų sąmatą mėnesiui bei 100 Eur/val. teisinėms paslaugoms, galiosiančią nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Teismas, iš dalies tenkinęs administratorės prašymą, patvirtino administravimo išlaidas per mėnesį elektros energijai ir vandeniui, turto saugojimui, turto inventorizavimo paslaugoms, ryšio ir kanceliarinės paslaugoms, transporto išlaidoms, apskaitos tvarkymui, išlaidas VĮ Registrų centrui, teisinėms paslaugoms. Nurodytų paslaugų tvirtinimas ankstesniu laikotarpiu patvirtina šių išlaidų poreikį bankroto administravimo procese. Nepateikti duomenys, jog teismo patvirtintoje sąmatoje paslaugų apimtys būtų sumažėjusios ar iš viso išnykęs jų poreikis. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino visų nurodytų buhalterinės apskaitos, turto inventorizavimo, kanceliarinių išlaidų, taip iš esmės paneigdamas šių paslaugų būtinumą įmonės bankroto administravimo procese.

72.                      Sutiktina su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomone, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nenumatyta, jog nemokumo administratoriaus atlyginimas apima kitas bankroto proceso administravimo išlaidas. Priešingai, JANĮ 73 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto proceso išlaidas ir jų sudėtį, nemokumo administratoriaus atlygis yra išskirtas kaip atskira bankroto proceso administravimo išlaidų rūšis, savarankiška nuo kitų bankroto proceso administravimo išlaidų. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos, turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos, bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos, pašto, ryšių, organizacinės išlaidos yra kitos administravimo išlaidų rūšys, o atlyginimas administratoriui yra atlygis būtent už jo teikiamas administravimo paslaugas. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Iš to išeina, kad kitos bankroto proceso administravimo išlaidos negali ir neturi būti apmokamos iš administratoriaus atlyginimo.

Dėl administravimo išlaidų už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. birželio 1 d.

Dėl turto perėmimo / inventorizavimo išlaidų

73.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausė 91 nekilnojamojo turto objektas (pastatai / statiniai bei žemės sklypai), virš 100 vienetų įvairių įrenginių, taip pat 33 transporto priemonės. Paminėtą juridinio asmens turtą nemokumo administratorius privalėjo perimti ir inventorizuoti. Pareiškėjas, siekdamas patvirtinti 5 566,00 Eur išlaidas, patirtas už turto perėmimą ir inventorizavimą, teismui į bylą pateikė 2019 m. birželio 28 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 19-6-1 bei 2021 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21-3, išrašytą 46 514,74 Eur, už bankroto administratoriaus suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nurodo, jog bankrutuojančio juridinio asmens turto perėmimui ir inventorizacijai atlikti pareiškėjas atlygintinai pasitelkė trečiuosius asmenis. Šiuo konkrečiu atveju, teismui vertinant minėtų išlaidų pobūdį, sutiktina su pareiškėjo išdėstyta pozicija, jog tokio kiekio turto perėmimas ir inventorizavimas neabejotinai sąlygoja papildomas administravimo išlaidas, kurias sudaro faktinės transportavimo išlaidos, taip pat išlaidos už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas ir kt. Papildomai pažymėtina ir tai, kad 2019-06-26 nutartimi teismas patvirtino 6 100 Eur plius PVM pareiškėjo išlaidų sąmatą mėnesiui bei 100 Eur/val. teisinėms paslaugoms. Teismo patvirtintų administravimo išlaidų sąmatoje buvo numatytos ir išlaidos turto perėmimui ir inventorizavimui.

74.                      Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir šias patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimas nepagrįstai nusprendė netvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, kurioje nurodytos 5 566,00 Eur išlaidos už turto perėmimą ir inventorizavimą.

75.                      Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas savo teiktoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje pagrįstai numatė 5 566,00 Eur išlaidas turto perėmimui ir inventorizavimui, kurios susidarė laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. birželio 1 d., dėl to kreditoriai susirinkime nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo nurodomas išlaidas, skirtas turto perėmimui ir inventorizavimui.  

Dėl išlaidų buhalterinėms paslaugoms

76.                      Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka, be kitų, šią funkciją: organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą (JANĮ 66 straipsnio 17 punktas).

77.                      Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir bankrutavusiai įmonei. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo pozicija, jog administratorius turi teisę bankrutuojančio juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymui pasitelkti buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį (buhalterį ar buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius bankrutuojančio asmens buhalterinę apskaitą sutartiniu pagrindu pavedė atlikti UAB „Lengvesnė buhalterija“. Pagal sudarytą sutartį teikiamų paslaugų kaina siekia 350 Eur + PVM/mėn.

78.                      Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog UAB „Lengvesnė buhalterija“ kiekvieną mėnesį privalo užtikrinti tinkamą BUAB „Pajūrio mėsinė“ buhalterijos vedimą, rengti finansinės atskaitomybės dokumentus, mokesčių ataskaitas, pajamų deklaracijas įvairioms institucijoms, rengti ataskaitas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR finansų ministerijos. UAB „Lengvesnė buhalterija“ taip pat privalo užtikrinti turto apskaitą, atstovauti UAB „Pajūrio mėsinė“ mokesčių administratoriaus institucijoje, Valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje (SODRA) ir Statistikos departamente, teikti UAB „Pajūrio mėsinė“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais.

79.                      Pažymėtina, kad kreditoriai nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju išlaidos buhalterinei apskaitai yra per didelės. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad bankrutuojanti įmonė turi daug turto ir daug kreditorių. Nuo prieš tai nurodytų teikiamų paslaugų apimties priklauso ir teikiamų paslaugų kaina.

80.                      Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019-06-26 nutartimi teismas patvirtino 6 100 Eur plius PVM pareiškėjo išlaidų sąmatą mėnesiui bei 100 Eur/val. teisinėms paslaugoms. Teismo patvirtintų administravimo išlaidų sąmatoje buvo numatytos ir išlaidos apskaitos tvarkymui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas savo teiktoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje pagrįstai numatė 10 164,00 Eur išlaidas buhalterinės apskaitos tvarkymui, kurios susidarė laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. birželio 1 d., dėl to kreditoriai susirinkime nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo nurodomas išlaidas, skirtas buhalterinėms paslaugoms finansuoti.  

Dėl išlaidų teisinėms paslaugoms

81.                      2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime pastarieji nusprendė, kad išlaidos teisinėms paslaugoms bus finansuojamos neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

82.                      Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros trunka jau nuo 2019 m. gegužės 16 d., o įmonės turto realizavimo procedūros dar net nėra prasidėjusios dėl nuolatinių teisminių ginčų, tad dėl aplinkybės, kad poreikis teisinėms paslaugos BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje yra didelis, ginčo nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarčiai dėl bankroto bylos įsiteisėjus, BUAB „Pajūrio mėsinė“ dalyvavo ne viename teisminiame ginče, dėl to manytina, jog nemokumo administratorius tik pradėjęs vykdyti bankroto procedūras pagrįstai privalėjo pasitelkti ir pasitelkė profesionalius teisininkus, kurie pareiškėjui teikė atitinkamas teisines paslaugas.

83.                      Aplinkybė, kad administratorė, vesdama bylas teisme, naudojasi teisininkų paslaugomis, savaime nereiškia, kad dėl to administratorė nepatiria laiko bei piniginių sąnaudų. Nei prieš tai galiojęs ĮBĮ, nei JANĮ bei kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nedraudžia bankroto administratoriui kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad tokiomis paslaugomis buvo naudojamasi nepagrįstai ar kad tokiu būdu švaistomos administravimo lėšos.

84.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė teisines paslaugas suteikusios advokato padėjėjos Agnės Turauskaitės sąskaitą faktūrą, išrašytą 8 300,00 Eur už teisines paslaugas UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje ir su ja susijusiose civilinėse bylose, už laikotarpį nuo 2019 metų iki 2021 m. birželio mėn., taip pat pateikė advokato padėjėjos patvirtintą ataskaitą apie teiktas teisines paslaugas, kurioje yra nurodyta, kad: 1) byloje Nr. eI-4302-386/2019, kurioje BUAB „Pajūrio mėsinė“ buvo atsakove, atstovė suteikė susipažinimo su bylos duomenimis paslaugas; 2) byloje Nr. eA-650-552/2020, kurioje bankrutuojantis asmuo buvo ieškove, atstovė suteikė susipažinimo su bylos duomenimis paslaugas; 3) civilinėse bylose Nr. e2-11-904/2020 ir Nr. e2A-830-777/2020, kuriose bankrutuojantis asmuo užėmė atsakovės poziciją, atstovė suteikė susipažinimo su byla, teisinių konsultacijų teikimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugas; 4) civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020, kurioje bankrutuojantis asmuo užėmė atsakovės poziciją, atstovė suteikė susipažinimo su byla, teisinių konsultacijų teikimo, paaiškinimų rengimo ir kitų prašymų parengimo teisines paslaugas; 5) civilinėje byloje Nr. e2A-570-XX/2021, kurioje bankrutuojantis asmuo užima atsakovės poziciją, atstovė suteikė susipažinimo su bylos duomenimis, teisinių konsultacijų teikimo, atsiliepimo parengimo teisines paslaugas; 6) civilinėje byloje Nr. B2-164-459/2021 atstovė suteikė susipažinimo su bylos duomenimis, teisinių konsultacijų teikimo, rašytinių paaiškinimų parengimo teisines paslaugas; 7) civilinėje byloje Nr. B2-608-459/2020 atstovė suteikė teisinių konsultacijų teikimo, rašytinių paaiškinimų parengimo teisines paslaugas; 8) civilinėje byloje Nr. B2-607-459/2020 atstovė suteikė prašymo parengimo teisines paslaugas; 9) civilinėje byloje Nr. B2-653-459/2020 atstovė suteikė teisinių konsultacijų teikimo, atsiliepimų parengimo teisines paslaugas; 10) civilinėje byloje Nr. B2-652-459/2020 atstovė suteikė prašymo parengimo teisines paslaugas; 11) civilinėje byloje Nr. B2-651-459/2020 atstovė suteikė atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimo teisines paslaugas; 12) civilinėje byloje Nr. B2-650-459/2020 atstovė suteikė prašymų ir atsiliepimo parengimo teisines paslaugas; 13) civilinėje byloje Nr. 2-1091-450/2020 atstovė suteikė atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo teisines paslaugas; 14) civilinėje byloje Nr. 2-1523-450/2020 atstovė suteikė atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo teisines paslaugas; 15) civilinėje byloje Nr. B2-164-459/2021 atstovė suteikė susipažinimo su bylos duomenimis, atsiliepimo parengimo teisines paslaugas; 16) civilinėje byloje Nr. B2-500-459/2021 atstovė suteikė susipažinimo su bylos duomenimis, atsiliepimo parengimo teisines paslaugas.

85.                      Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. B2-1649-254/2020 yra pasisakęs, jog veiksmus, susijusius su įprastinėmis bankroto procedūromis, gali atlikti pats nemokumo administratorius, o dalyvavimas bankroto bylos procese ir procesinių dokumentų rengimas yra tiesioginė nemokumo administratoriaus funkcija, už kurią jam mokamas atlyginimas.

86.                      Šiuo konkrečiu atveju manytina, kad advokato padėjėja teisines paslaugas pareiškėjai teikė ganėtinai sudėtingose ir platesnio masto teisiniuose procesuose, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys dokumentai patvirtina patirtų teisinių išlaidų dydį, darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjas savo teiktoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje pagrįstai numatė išlaidas už teisines paslaugas, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2019 metų iki 2021 m. birželio mėn., dėl to kreditoriai susirinkime nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo nurodomas išlaidas, skirtas teisinių paslaugų finansavimui.  

Dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms

87.                      Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. birželio mėn. kanceliarinėms išlaidoms skirta 1 306,80 Eur suma. Pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkimas be pagrindo nepatvirtino likusios 7 986,00 Eur sumos, skirtos kanceliarinėms išlaidoms, kurią sudaro: darbo vietos nuoma ir su tuo susijusios komunalinės išlaidos – 190,00 Eur + PVM/mėn.; pašto išlaidos – 42,00 Eur + PVM/mėn.; kanceliarinės prekės – 43,00 Eur + PVM/mėn. Anksčiau nurodytų išlaidų kainą pareiškėjas nustatė pagal UAB „Paltaja“ vadovo įsakymus.

88.                      Pareiškėjas pažymėjo, kad nemokumo administratorius privalo nuolat informuoti įmonės kreditorius apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, priimtas teismo nutartis, pateiktus skundus bei nuolatos teikti kreditoriams kitą informaciją, susijusią su bankroto byla. Pažymėtina, jog yra vos keli pirmosios eilės kreditoriai (buvę BUAB „Pajūrio mėsinė“ darbuotojai) bei pirmosios eilės kreditoriai (civiliniai santykiai, susiję su produkcija, gauta iš žemės ūkio), kurie nemokumo administratoriui yra pateikę elektroninio pašto adresus. Vadovaujantis tuo, didžiajai daliai pirmosios eilės kreditorių (tiek buvusių darbuotojų, tiek kreditorių, kurių reikalavimai kildinami iš civilinių santykių, susijusių su produkcija, gauta iš žemės ūkio) visi pranešimai, susiję su bankroto procedūromis, siunčiami registruotu laišku. Todėl kiekvienas pranešimas, kuris yra siunčiamas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriams, mažiausiai 51 kreditoriui, yra siunčiamas registruotu paštu. Vieno registruoto laiško siuntimas kainuoja apie 1,29 Eur be PVM, taigi vien vieno pranešimo išsiuntimas visiems kreditoriams registruotu paštu reikalauja apie 65,79 Eur be PVM išlaidų. Turėtina omenyje ir tai, kad dažnu atveju kreditoriams kiekvieną mėnesį yra išsiunčiamas ne vienas, o keli pranešimai, dėl to pašto išlaidos būna dar didesnės. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes teismui akivaizdu, jog nemokumo administratoriaus prašytos patvirtinti pašto išlaidos negali būti laikomos nepagrįstai didelės. Nemokumo administratorius BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūroms vykdyti turi sudaryti darbo vietą įgaliotam asmeniui bei kitiems asmenims, kurie dirba su BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūromis. Taigi neišvengiamai yra patiriamos patalpų (darbo vietos) nuomos išlaidos. Darbo vietos nuomos kaina yra išskirstyta pagal administruojamos įmonės dydį vadovaujantis UAB „Paltaja“ vadovo įsakymu (BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje darbo vietos nuomos išlaidos sudaro 190,00 Eur/mėn.).

89.                      Teismo vertinimu, bankroto administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl reikėtų tvirtinti administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, prašomų patvirtinti kanceliarinių išlaidų apimtyje. Vien tai, kad bankroto administratoriaus tariamos išlaidos už darbo vietos nuomą, pašto teikiamas paslaugas ir kanceliarines prekes, patvirtintos UAB „Paltaja“ vadovo įsakymais, dar nepatvirtina realaus šių išlaidų dydžio. Sutiktina, kad išlaidos administratoriaus darbo vietos nuomai (ir su tuo susijusios išlaidos) neturėtų būti traukiamos į administravimo išlaidas. Teismo nuomone, kreditoriai pagrįstai nusprendė pašto išlaidas finansuoti pagal faktą, pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus (pašto kvitus ar pan.), o išlaidas kanceliarinėms prekėms pagal faktą, pateiktus apskaitos dokumentus, bet ne daugiau kaip 20,00 Eur/mėn. + PVM. Teismas sutinka su kreditorių argumentais, jog bankroto administratoriaus prašyta patvirtinti administravimo išlaidų sąmata (kanceliarinėms išlaidoms) nėra detali, ji nėra pagrįsta duomenimis apie šių išlaidų dydį ir būtinumą.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro

90.                      Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai kreditorių susirinkime nepagrįstai atsisakė patvirtinti šias bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatoje nurodytas išlaidas: 1) išlaidos buhalterinėms paslaugoms – 350,00 Eur + PVM/mėn.; 2) teisines išlaidas kreditoriai patvirtino tik (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius); 3) transporto išlaidas –administratorius siūlė patvirtinti išlaidas pagal faktą, bet ne daugiau kaip 800,00 Eur + PVM/mėn., tačiau kreditoriai patvirtino transporto išlaidas pagal faktą, bet ne daugiau kaip 250,00 Eur + PVM/mėn.; 4) ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms administratorius siūlė patvirtinti 320,00 Eur + PVM/mėn. sumą; kreditorių susirinkimas tvirtino išlaidas pagal faktą, pateikiant patirtas išlaidas pagrindžius dokumentus, bet ne daugiau kaip 100,00 Eur + PVM/mėn.

Dėl buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų išlaidų

91.                      Kaip jau minėta prieš tai, bankroto administratorius turi teisę bankrutuojančio juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymui pasitelkti buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį (buhalterį ar buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius bankrutuojančio asmens buhalterinę apskaitą sutartiniu pagrindu pavedė atlikti UAB „Lengvesnė buhalterija“. Pagal sudarytą sutartį teikiamų paslaugų kaina siekia 350 Eur + PVM/mėn. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į įmonei teikiamų paslaugų pobūdį, paslaugų kainą, manytina, kad šios išlaidos nėra nepagrįstai didelės, dėl to kreditoriai susirinkime nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo nurodomas išlaidas, skirtas buhalterinėms paslaugoms finansuoti.

92.                      Teismo nuomone, kreditorių susirinkimas nepagrįstai patvirtino tokią teisinių išlaidų finansavimo tvarką: (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

93.                      Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad civilinio proceso metu priteisiamos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teikti neapmokėtas sąskaitas už teisines paslaugas į nagrinėjamas civilines bylas būtų netikslinga ir neefektyvu. Pažymėtina, kad bankrutuojanti įmonė tik apmokėjusi sąskaitas už teisines paslaugas galėtų jas pateikti į civilines bylas, kad bylinėjimo išlaidos būtų priteistos iš priešingos šalies. Kadangi galimybės atsiskaityti nebuvo (nėra piniginių lėšų), todėl ir nebuvo galimybės šių išlaidų prisiteisti bylose. Taigi šiuo atveju kreditoriai taip pat neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad civilinio proceso metu priteisiamos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos. O šiuo atveju akivaizdu, kad, nesant galimybės apmokėti sąskaitų už teisines paslaugas, dėl to, kad įmonėje nėra piniginių lėšų, jų priteisimas ateityje nebus įmanomas, tai reiškia, kad šios lėšos pagal priimtą nutarimą negalės būti realiai atlygintos. Be to, paminėtina, kad šioje dalyje kreditoriai teisines paslaugas siejo tik su bylinėjimusi teismuose, tačiau išlaidos už teisines paslaugas ne visada susidaro tik už teisminius ginčus. Teisinių pasaugų sąvoka apima platesnio masto paslaugas, iš jų ir teisines konsultacijas, teisinį situacijų vertinimą, raštų rengimą, notarų, antstolių išlaidas ir kt., kurios nepatenka į nutarimo dalyje numatytas atlygintinas teisines išlaidas, todėl tokios patirtos išlaidos pagal priimtą nutarimą šioje dalyje negalėtų būti atlygintos. Todėl šioje dalyje nutarimas taip pat yra nepagrįstas ir turėtų kreditorių būti svarstytinas pakartotinai.

Dėl transporto išlaidų

94.                      Bankroto administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016).

95.                      Pareiškėjas nurodė, kad nemokumo administratoriaus darbo vieta yra Vilniuje, tuo tarpu BUAB „Pajūrio mėsinė“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo vykdė Klaipėdos rajone. Įmonės dokumentai bei visas įmonės turtas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis) yra Klaipėdos rajone, Anykščių rajone, Šilalės rajone. Vadovaujantis tuo akivaizdu, jog nemokumo administratorius siekdamas užtikrinti sklandų bei tinkamą bankroto procedūrų vykdymą privalo nuolatos važinėti į Klaipėdos, Anykščių, Šilalės rajonus. Pradėjus organizuoti įmonės turto pardavimą, transporto išlaidos dar labiau padidės, kadangi vykdant turto pardavimą administratorius turės nuolatos vykti į susitikimus su potencialiais turto pirkėjais bei jiems aprodyti BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtą.

96.                      Vienos kelionės į Klaipėdos rajoną, vykdant BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūras, atstumas vidutiniškai yra maždaug 640 km (pavyzdžiui, Vilnius–Kretingalė–Vilnius). Atsižvelgiant į tai, kuro išlaidos vienai kelionei apytiksliai sudaro 128,00 Eur + PVM.

97.                      Kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo procese patiriamas transporto išlaidas pagal faktą, bet ne daugiau kaip 250,00 Eur + PVM/mėn., teismo vertinimu, kreditorių patvirtintos išlaidos transportui yra protingo dydžio ir proporcingos. Bankroto administratorius nepateikė duomenų, kurie patvirtintų egzistuojantį poreikį daugiau nei dukart per mėnesį važinėti į Klaipėdos, Anykščių, Šilalės rajonus. Sutiktina su kreditorių pastebėjimais, jog administratorius savo vykdomas funkcijas, kurios susijusios su vykimu į Klaipėdos, Anyksčių ar Šilalės rajonus, turėtų organizuoti taip, kad vienu atvykimu būtų įgyvendinta kuo daugiau funkcijų. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad kreditorių susirinkime patvirtintos išlaidos, skirtos transportui, yra pagrįstos.

Dėl kanceliarinių išlaidų

98.                      Nagrinėjamu atveju ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms administratorius siūlė patvirtinti 320,00 EUR + PVM/mėn. sumą, kreditorių susirinkimas tvirtino išlaidas pagal faktą, pateikiant patirtas išlaidas pagrindžius dokumentus, bet ne daugiau kaip 100,00 Eur + PVM/mėn.

99.                      Teismas pažymi, kad bankroto administratorius nepagrindė poreikio kanceliarinėms išlaidoms skirti net 320,00 Eur + PVM/mėn. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų prašomų patvirtinti išlaidų dydį, pakartotina, kad UAB „Paltaja“ vadovo įsakymai dėl darbo vietos nuomos ir komunalinių mokesčių, pašto paslaugų ir kanceliarinių prekių išlaidų iš esmės nepatvirtina realių dėl nurodytų paslaugų patiriamų išlaidų dydžių. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad kreditorių susirinkime patvirtintas kanceliarinių išlaidų dydis yra pagrįstas.

100.                      Teismas atskirai pažymi, kad prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016).

Dėl pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundo dėl bankroto administracinių išlaidų sąmatos

101.                      Pažymėtina, kad teismas jau anksčiau pasisakė dėl bankroto administratoriaus pateiktos bankroto administravimo išlaidų sąmatos (ne)pagrįstumo bei kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (ne)pagrįstumo, dėl šios priežasties teismas aptars tik teismo dar neaptartas pareiškėjo skunde nurodytas pozicijas.

102.                      Pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorius per daugiau kaip 2 metus nuo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros pradžios galėjo ir turėjo tinkamai sutvarkyti ir perduoti archyvui bankrutuojančios bendrovės dokumentus.

103.                      BUAB „Pajūrio mėsinė“ įregistruota 2001-08-10, įmonės veiklos apimtys buvo didelės, todėl akivaizdu, kad nuo įmonės įregistravimo prisikaupė labai didelis kiekis dokumentų, kuriuos nemokumo administratorius perėmė. Neabejotina, kad perimtiems įmonės dokumentams laikyti ir sandėliuoti yra būtinos patalpos, dėl to nemokumo administratorius sudarė patalpų nuomos sutartį, tad kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos, susijusios su patalpų nuoma. Kaip savo atsiliepime nurodė bankroto administratorius, tokių patalpų nuomos kaina mėnesiui siekia 100,00 Eur plius PVM. Sutiktina, kad išlaidų, susijusių su patalpų nuoma, dydžio neginčija ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu įmonės dokumentai yra perduodami saugoti į archyvą tik po to, kai įsiteisėja sprendimas dėl įmonės pabaigos. Archyvas įmonės dokumentų, kol bankroto bylą nagrinėjantis teismas nepriima sprendimo dėl įmonės pabaigos, paprasčiausiai nepriima saugoti. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės dokumentai gali būtų perduodami saugoti į archyvą ir tik įsiteisėjus sprendimui dėl įmonės pabaigos archyvas išduoda pažymą apie įmonės dokumentų perdavimą toliau saugoti į archyvą bei šią pažymą pateikia VĮ Registrų centrui. Tik gavęs šią pažymą iš archyvo, VĮ Registrų centras išregistruoja juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro. Tad akivaizdu, kad iki to momento, kol nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, administratorius turi užtikrinti tinkamą perimtų įmonės dokumentų sandėliavimą. Sutiktina, kad šiuo metu administratorius negali prognozuoti, kaip ilgai BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros truks, kada bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir kokia bus tuo metu dokumentų archyvavimo paslaugų kaina. Vadovaujantis tuo, nemokumo administratorius archyvo sutvarkymui siūlė skirti pagal faktą, bet ne daugiau kaip 10 000,00 Eur plius PVM. Šio pobūdžio išlaidas kreditorių susirinkime kreditoriai patvirtino reikšminga balsų dauguma, dėl to kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjo argumentai ginčijantys nurodytas išlaidas.

104.                      Pareiškėjas nurodo, jog turto pardavimo organizavimo išlaidų nepagrįstą dydį iš dalies galėjo nulemti ir nepagrįsta turto pardavimo tvarka. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas nutarimus dėl įmonės turto pardavimo priėmė reikšminga balsų dauguma. Taigi patvirtinta turto pardavimo tvarka atitinka daugumos BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių valią. Pakartotina, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais patvirtinta turto pardavimo tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis tuo, pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad turto pardavimo organizavimo išlaidų nepagrįstą dydį galėjo lemti nepagrįsta turto pardavimo tvarka, teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų argumentų

105.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas vertina, jog kiti pareiškėjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl piktnaudžiavimo teisėmis

106.                      Pagal Šiaulių banko prašymą Šiaulių bankas buvo informuotas apie pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ balsavimą, kiti kreditoriai taip pat galėjo iš anksto susipažinti su siūlomais nutarimais, t. y. sprendimai priimti kreditoriams įvertinus kitų kreditorių nuomonę ir aiškiai deklaruojant siekį išvengti ginčų, kurie faktiškai tik didina administravimo išlaidas. Jokie kreditoriai skundų nepateikė išskyrus pareiškėją. Skundai dėl turto pardavimo tvarkos faktiškai sąlygojo daugiau administravimo išlaidų dėl turto nerealizavimo (6 100 Eur + PVM + teisinės išlaidos kas mėnesį), nei skundus teikiančių kreditorių kreditinių reikalavimų suma, jau nekalbant apie realią galimybę, kad jie gautų dalį lėšų iš realizuoto turto (kreditoriams faktiškai labiau apsimokėtų iš administravimo lėšų padengti pareiškėjo ir UAB „Hidrona“ kreditinius reikalavimus, nei mokėti administravimo išlaidas iš lėšų, kurios jiems turėtų atitekti). Tokia situacija neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir bankroto proceso greitumo principų, todėl pažeidžia daugumos kreditorių teises. Atsižvelgdamas į tai kreditorius prašo teismo pripažinti pareiškėjo veiksmus piktnaudžiavimu teise (CPK 95 str.).

107.                      Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

108.                      Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

109.                      Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

110.                      Kaip pirmiau atskleista, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

111.                      Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

112.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

113.                      CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

114.                      Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

115.                      Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

116.                      Teismas įvertinęs pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ procesinį elgesį byloje daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas pareiškęs skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų piktnaudžiavo teisėmis, priešingai, pareiškėjas įgyvendino pastarajam įstatymų suteiktą, CPK 5 straipsnyje numatytą teisę kreiptis į teismą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, laiku teismui pateikė teismo prašytus pateikti dokumentus, papildomai teismo prašė kaip įmanoma greičiau išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodytų aplinkybių pagrindu kreditorės AB „Šiaulių banko prašymas kaip nepagrįstas netenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

117.                      Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundas kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

118.                      Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, bankroto administratoriaus skundas tenkintinas iš dalies, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas šeštuoju darbotvarkės klausimu, naikintinas šiose dalyse: (bankroto administravimo išlaidos nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2021 m. birželio 1 d.) - 1 pozicija – turto perėmimo inventorizavimo išlaidos, kuria patvirtintos 0,00 Eur dydžio išlaidos; - 4 pozicija – buhalterinės paslaugos, kuria patvirtintos 0,00 Eur dydžio išlaidos; - 6 pozicija – teisinių paslaugų teikimas, kuria patvirtinta apmokėti tokias teisines išlaidas: (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius); (bankroto administravimo išlaidos nuo 2021 m. birželio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro); - 2 pozicija – buhalterinės paslaugos, kuria patvirtintos 0,00 Eur dydžio išlaidos; - 3 pozicija – teisinių paslaugų teikimas, kuria patvirtinta apmokėti tokias teisines išlaidas: (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius). 

119.                      Pareiškėjo reikalavimas patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą atmestinas, kadangi JANĮ įpareigoja teismą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tik tokiu atveju, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).

120.                      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimai 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl turto perėmimo / inventorizavimo išlaidų; dėl buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų; dėl teisinių paslaugų išlaidų nepripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini ir klausimai dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo grąžintini BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

121.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

122.                      Pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų atmetus, pareiškėjo naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

123.                      BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorė UAB „Paltaja“ teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, kurios siekia 832,00 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundas atmestas, iš pareiškėjos BUAB „Pajūrio mėsinė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, naudai priteistina 832,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

124.                      Kreditorė AB Šiaulių bankas teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, kurios siekia 300,00 Eur sumą (t. y. kreditorius nurodė, kad už atsiliepimą šis patyrė bendrą 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisme nagrinėti du skundai, šios išlaidos dalytinos pusiau). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundas atmestas, iš pareiškėjos AB Šiaulių banko naudai priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

125.                      Pareiškėjos BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorės UAB „Paltaja“ skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 57,14 proc. skundu pareikštų reikalavimų.

126.                      Proporcingai netenkintų reikalavimų daliai (42,86 proc.) kreditorei AB SEB bankui priteistina 155,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš bankrutavusio juridinio asmens BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

127.                      Proporcingai netenkintų reikalavimų daliai (42,86 proc.) kreditorei AB Šiaulių bankui priteistina 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš bankrutavusio juridinio asmens BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

128.                      Prieš tai nurodytos bylos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“ skundą atmesti.

Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“, skundą tenkinti iš dalies ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2021 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą šeštuoju darbotvarkės klausimu, naikinti šiose dalyse: (bankroto administravimo išlaidos nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2021 m. birželio 1 d.) - 1 pozicija – turto perėmimo inventorizavimo išlaidos, kuria patvirtintos 0,00 Eur dydžio išlaidos; - 4 pozicija – buhalterinės paslaugos, kuria patvirtintos 0,00 Eur dydžio išlaidos; - 6 pozicija – teisinių paslaugų teikimas, kuria patvirtinta apmokėti tokias teisines išlaidas: (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius); (bankroto administravimo išlaidos nuo 2021 m. birželio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro); - 2 pozicija – buhalterinės paslaugos, kuria patvirtintos 0,00 Eur dydžio išlaidos; - 3 pozicija – teisinių paslaugų teikimas, kuria patvirtinta apmokėti tokias teisines išlaidas: (1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus, kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“ skundo dalį dėl naujos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo atmesti.

Klausimą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos (teismo panaikintose dalyse) patvirtinimo perduoti iš naujo nagrinėti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimui.

Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“ bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“ priteisti 832,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“ akcinei bendrovei Šiaulių bankui priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ akcinei bendrovei SEB bankui priteisti 155,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš bankrutavusio juridinio asmens bankroto administravimui skirtų lėšų.

Iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ akcinei bendrovei Šiaulių bankui priteisti 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš bankrutavusio juridinio asmens bankroto administravimui skirtų lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                         Raimonda Andrulienė