Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-606/2017
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38280-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,
teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už 320 Eur vertės turto įgijimą apgaule 2016-08-09) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už 439 Eur vertės turto įgijimą apgaule 2016-08-11) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už 600 Eur vertės turto įgijimą apgaule 2016-08-12) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 1 dalį (už 880 Eur vertės turto įgijimą apgaule veikiant bendrininkų grupe 2016-08-12) – dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taikant Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. S. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1899 Eur turtinei ir 800 Eur neturtinei žaloms atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir R. D., tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
K. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. 16.20 val., dviračių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), su tikslu įgyti svetimą turtą, išsinuomojo 320 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį dviratį „Panter Prolog“ ir jo negrąžino. Tokiu būdu K. S. apgaule įgijo 320 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
K. S. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. 15.05 val., dviračių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), su tikslu įgyti svetimą turtą, išsinuomojo 439 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį dviratį „Fuji“ ir jo negrąžino. Tokiu būdu K. S. apgaule įgijo 439 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą.
K. S. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. 13.50 val., dviračių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. D., su tikslu įgyti svetimą turtą, išsinuomojo 300 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį dviratį „Panter X-400“ ir 300 Eur vertės dviratį „Panter X-300“ ir jų negrąžino. Tokiu būdu K. S. apgaule įgijo 600 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
K. S. nuteistas ir už tai, kad veikdamas kaip organizatorius, bendrininkų grupe kartu su R. D. ir nenustatytu asmeniu, turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. D. ir nenustatytu asmeniu, 2016 m. rugpjūčio 12 d., tikslus laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, davė nurodymus R. D. ir nenustatytam asmeniui nueiti į nuomos punktą, esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu apgaulės būdu įgyti du dviračius. Po to R. D. ir nenustatytas asmuo, vykdydami K. S. nurodymą, 2016 m. rugpjūčio 12 d., 17.35 val., dviračių nuomos punkte (duomenys neskelbtini), apgaule K. S. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. iš anksto žinodami, kad dviračių negrąžins, R. D. pateikė savo asmens duomenis, sudarė dviračių nuomos sutartį ir išsinuomojo du bendros 880 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius dviračius „Fuji“, iš jų vieną dviratį R. D. perdavė nenustatytam asmeniui. Jie tuoj pat abu dviračius nugabeno ir perdavė K. S., dviračių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Tokiu būdu K. S. organizavo ir savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 880 Eur vertės turtą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, iš jų mažiausiam tik šeši mėnesiai, todėl ilgai praleistas laikas įkalinimo įstaigoje būtų žalinga vaikams. Taip pat prašo atsižvelgti į tai kad jis dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę prisipažino ir labai gailisi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje dalyvauja programoje „Narkotikų prevencijos mažinimas“, o tai parodo, kad jis nori atsikratyti priklausomybės narkotikams, lankosi pas psichologą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo K. S. kaltės, jo nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu neneigia, tačiau mano, kad jis nuteistas per griežtai.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam K. S. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo K. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nuteistasis K. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas net šešis kartus (t. 2, b. l. 3–13, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), iš jų net 5 kartus už tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat nuteistas net už keturių tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, priskiriamų nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, labai daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų daugiausia už smulkaus svetimo turto pagrobimą (ATPK 50, ANK 108 straipsniai) (t. 2, b. 14–42).
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, todėl ilgai praleistas laikas įkalinimo įstaigoje būtų žalinga vaikams, taip pat prašė atsižvelgti į tai kad jis dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę prisipažino ir labai gailisi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje dalyvauja programoje „Narkotikų prevencijos mažinimas“, o tai parodo, kad jis nori atsikratyti priklausomybės narkotikams, lankosi pas psichologą. Akivaizdu, kad tokiais teiginiais nuteistasis siekia įtikinti teismą, jog jis yra linkęs pasitaisyti, yra vaikais besurūpinantis tėvas, todėl jam gali būti paskirta ir mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien šios aplinkybės visiškai nesumažina jo pavojingumo visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis, augindamas net du mažamečius vaikus, tam, kad juos išlaikytų, net niekur nedirbo (t. 2, b. l. 43), o nuolat darė nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 3–13, 14–42).
Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, todėl jis jau po šios nusikalstamos veikos padarymo turėjo visas galimybes pasitaisyti, pradėti dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, tačiau nuteistasis K. S. jam paskirtų įpareigojimų užsiregistruoti Darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevykdė, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į šešiasdešimties parų arešto bausmę. Nepraėjus nė vieneriems metams po to, kai nuteistasis K. S. atlikęs arešto bausmę buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jau augindamas savo pirmagimį vaiką, jis dorai gyventi ir rūpintis vaiku nesistengė, nusikalto ir vėl – darė tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei vieną po kitos, už jų padarymą nuteistas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. balandžio 13 d., Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiais (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Aptarti nuteistojo K. S. teistumai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, jis nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, ir tai parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina. Be to, pažymėtina, kad nors skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis net dvi nusikalstamas veikas iš keturių padarė bendrininkų grupe, iš jų vieną – kaip organizatorius, ir tai neabejotinai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.
Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį K. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgęs ne tik į nuteistojo atsakomybę sunkinančią, bet ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes, į tai, kad jis susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. S. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o pirmosios instancijos teismo nustatytų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra ir taip žymiai mažesni, nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, todėl nėra per griežtos, jas švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskirus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Edita Lapinskienė
Teisėjai Dalia Kursevičienė
Linas Pauliukėnas