Civilinė
byla Nr. 2S-93-520/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 106.8.2., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos
pirmininkė Dalia
Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Neringa
Švedienė, Andžej Maciejevski,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės
teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl termino
palikimui priimti pratęsimo,
n
u s t a t ė:
Pareiškėja
I. Š. kreipėsi į teismą su
pareiškimu, kuriuo prašė pratęsti terminą priimti palikimą po motinos V. S. mirties. Nurodė, kad
jos motina V. S., gimusi
Elektrėnų savivaldybėje, gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini)
Kaliningrade, Rusijoje. Po motinos mirties liko mirusiajai nuosavybės teise
priklausęs nekilnojamasis turtas – 3,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2007-08-14 sprendimu
mirusiajai buvo atkurta nuosavybės teisė. Kadangi ji taip pat gyvena
Kaliningrade, Rusijoje, po motinos mirties buvo liguistos būklės, artimo
žmogaus mirtis sukėlė ilgai užsitęsusius pergyvenimus, rūpinosi tėvu, gimusiu
1929 m., dirbo, negalėjo anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo. Prašo
pripažinti, kad 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių
priežasčių.
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė
priimti pareiškimą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Teismas
nurodė, kad pareiškėja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą turi
spręsti Kaliningrade pagal Rusijos įstatymus. Teismas nustatė, kad palikėjos V. S. palikimas –
nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog
paveldėjimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kadangi palikėja iki mirties
gyveno Kaliningrade, teismas konstatavo, jog palikimo atsiradimo vieta yra
Kaliningrade, todėl priimti motinos palikimą pareiškėja turi pagal Rusijos
įstatymus. Teismas nurodė, kad pareiškėja, priėmusi V. S. palikimą ir pateikusi patvirtinančius
įrodymus, gali kreiptis į palikėjai priklausančio nekilnojamojo turto buvimo
vietos Lietuvos Respublikoje notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo
minėtam turtui. Tik tokiu atveju notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės
liudijimą palikėjos nekilnojamajam turtui, pareiškėja tokius veiksmus galės
skųsti CPK 511, 512 str. nustatyta tvarka.
Pareiškėja I. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti
teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti prašymą dėl
termino pratęsimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės
normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas teisingai konstatavo, kad
paveldėjimo santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu
susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo
gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Paveldėjimo teisės liudijimas yra
oficialius palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis
dokumentas, t. y. palikimo priėmimas yra susietas su teise į konkretų turtą
atsiradimu. Sistemiškai vertinant CK 5.4, 5.66 str. darytina išvada, kad
paveldėjimo teisės liudijimą dėl nekilnojamojo turto įpėdinis turi gauti notarų
biure, kuriam pagal Teisingumo ministerijos kompetenciją priskirta ši
teritorija, t. y. palikėjas dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į paveldimo
nekilnojamojo turto buvimo vietos notarų biurą, atitinkamai prašymą dėl termino
atnaujinimo turi pateikti tam teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti
atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas.
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos
teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam
pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus
dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė
priimti pareiškėjos I. Š. pareiškimą
dėl termino palikimui priimti pratęsimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos
teismams.
Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. S., mirusiai (duomenys neskelbtini)Kaliningrade,
Rusijoje, nuosavybės teise priklausė 3,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini) (b. l. 8). Mirusiosios V. S. dukra pareiškėja I. Š. 2009-08-31 kreipėsi į Trakų rajono
apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, kaip neteismingą
Lietuvos Respublikos teismams, tuo pagrindu, kad palikimo atsiradimo vieta yra
Kaliningradas, t. y. V. S. nuolatinė
gyvenamoji vieta, ir pareiškėja savo motinos V. S. palikimą turi priimti pagal Rusijos
įstatymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik pateikusi
palikimo priėmimą patvirtinančius įrodymus, pareiškėja turės teisę kreiptis į
palikėjai V. S. priklausančio
nekilnojamojo turto buvimo vietos Lietuvos Respublikoje notarą dėl paveldėjimo
teisės liudijimo išdavimo 3,24 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys
neskelbtini). Šie pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu
atsisakyta priimti pareiškimą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams,
nepripažinti pagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama
nutartimi tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja prašo pratęsti terminą
palikimui, kurį sudaro po motinos mirties Lietuvos Respublikoje likęs
nekilnojamasis turtas, priimti, kad sprendžiant pareiškėjos pareiškimo
teismingumo klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.
CK 1.62 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimo santykiams, išskyrus su
nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios
teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu,
teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto
buvimo vietos valstybės teisė. Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą
sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo
valstybės teisę. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis
daiktas visais atvejais paveldimas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tokia
nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl
teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose
bylose (ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-07-30
nutarimu Nr. I-2816, įsigaliojo 1995-01-21) 42 str. 2 d. Pagal CK 5.50 str.
numatyta, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei jis praleistas dėl
svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Asmuo, praleidęs minėtą terminą priimti
palikimą, dėl šio termino pratęsimo turi kreiptis CPK 576 str. nustatyta
tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 576 str. 2 d.,
nustatė, kad pareiškėja I. Š. su
pareiškimu dėl praleisto termino pratęsimo negali kreiptis į teismą Lietuvoje,
t. y. jos pareiškimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Su tokia
išvada nesutiktina. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties
Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose
bylose 45 str. 3 d. nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos,
Susitariančios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas. Sprendžiant bylos
teismingumo klausimą turi būti taikomos ne Lietuvos Respublikos CPK nuostatos,
bet galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje yra išspręsti
teismingumo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-21 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1516/2002; 2009-07-10 nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2009). Šiuo metu yra galiojanti Lietuvos
Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių
santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, todėl šios sutarties
nuostatos turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje sprendžiant teismingumo
klausimą. Kaip matyti iš pareiškėjos I.
Š. pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškėja
siekia paveldėti po motinos V. S. mirties
likusį nekilnojamąjį daiktą - 3,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti
pratęsimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Dėl to panaikintina
pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos
pareiškimą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
Netenkintinas atskirojo skundo reikalavimas priimti pareiškimą, nes
ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėja ir išsprendžia pirmosios
instancijos teismas (CPK 137 str.), todėl pareiškimo priėmimo klausimas
perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Trakų rajono
apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti
nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai
Neringa Švedienė
Andžej Maciejevski