Civilinė byla Nr. 2A-2286-560/2013

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00980-2012-9

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

          99.5.; 121.18.; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei V. K. dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovę V. K. atlikti jos užimamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kadastrinius matavimus; tuo atveju jeigu atsakovė nevykdytų teismo sprendimo dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus, suteikti ieškovės atstovei teisę kartu su kadastrinių matavimų specialistu atvykti į atsakovės patalpas matavimo atlikimo tikslu, pasitelkiant antstolius ir kitus pareigūnus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra 209,83 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 36,04 kv. m. ūkinio pastato, inžinierinių kiemo statinių (kiemo aikštelė) bei 12 arų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, kurioms nuosavybės teisė į nurodytą turtą priklauso lygiomis dalimis. Nurodė, kad tarp šalių nuolat kildavo konfliktai dėl bendro turto naudojimo, dėl to iškilo būtinumas atsidalinti ieškovei priklausančią namo ir žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės. 2010-12-28 ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą dėl turto padalinimo, tačiau raštiško atsakymo į aukščiau nurodytą pasiūlymą atsakovė nepateikė, o telefonu ieškovės atstovei nurodė, jog žemės sklypo padalinti pasiūlyme nurodytu būdu nesutinka. 2011-06-02 ieškovės pakviesta matininkė turėjo atlikti atsakovei priklausančios namo dalies kadastrinius matavimus, tačiau, nepaisant to, kad už visas matininkės paslaugas avansu sumokėjo pati ieškovė, atsakovė piktybiškai neatrakino durų ir neleido atlikti jai priklausančių patalpų kadastrinių matavimų. 2012-04-02 atsakovė pakartotinai atsisakė įleisti matininkę į savo patalpas. Šiais veiksmais atsakovė trukdo ieškovei atlikti kadastrinius matavimus.

Atsakovė V. K. su ieškovės pateiktu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes apie ieškovės ketinimus atlikti kadastrinius matavimus atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį iš teismo. Matininkė į šalims priklausantį namą atvyko 2012-05-25 ir atliko kadastrinius matavimus. Nesutiko, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes mano, jog ji ėmėsi visų įmanomų skubių priemonių, kad byla būtų užbaigta taikiai, tačiau ieškovė neatsiėmė ieškinio, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Prašė ieškinį atmesti ir jai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013-02-08 sprendimu ieškovės J. R. ieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės V. K. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. R., taip pat 24,24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojos S. G. paaiškinimus, padarė išvadą, kad namo kadastriniai matavimai yra atlikti, tačiau nėra užbaigti dėl kilusio tarp šalių ginčo dėl palėpės patalpų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė namo pastogėje yra įrengusi palėpę. Nurodė, kad namo kadastriniai matavimai yra neužbaigti ne dėl atsakovės kaltės. Be to, teismas nurodė, kad atsakovė ieškininius reikalavimus įvykdė tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, o iki tol vengė atlikti kadastrinius matavimus, kas patvirtina byloje pateikta medžiaga, dėl to ieškovei iš atsakovės priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (100 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt atstovavimo išlaidų).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimą ir bylą nutraukti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys buvo nepagrįstas, dėl to jis neturėjo būti priimtas ir nagrinėtas, nes jis paduotas CPK 237 str. pagrindu, reglamentuojančiu posėdžių pirmininko patvarkymų privalomumą bylą nagrinėjant teisme, o priimant ieškinį nagrinėti teisme turi būti vadovaujamasi CPK 135 str. Taip pat nurodė, kad pagal CPK 93 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl teismas, nuspręsdamas ieškovės civilinį ieškinį atmesti, tačiau priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, pažeidė minėtos teisės normos reikalavimus ir taip neteisėtai taikė procesines teisės normas.

Ieškovė J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CPK 237 str. nurodymas ieškinyje buvo tik rašymo apsirikimas, todėl toks netikslumas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d. (procesinio dokumento trūkumų šalinimo). Pažymėjo, kad CPK 137 str. numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, apeliaciniame skunde nenurodoma, dėl to nebuvo jokio pagrindo teismui atsisakyti priimti ieškinį. Taip pat nurodė, kad atsakovė iš dalies įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimą 2012-05-28, t. y. po ieškinio teismui pateikimo, kai ieškovė jau patyrė bylinėjimosi išlaidas: žyminis mokestis buvo sumokėtas ir sąskaita už teisines paslaugas išrašyta iki tos datos, kai atsakovė, anot teismo, patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad sprendžiant, kuriai iš šalių turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, todėl šiuo atveju, atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimus po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžiamas nukrypstant nuo CPK 93 str. nuostatų. Pažymėjo, kad ieškovė neprašė priteisti jai išlaidų, susijusių su neišmatuotų patalpų fakto nustatymu. Šiuo atveju, ieškovės nuomone, atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo pagrindas buvo atsakovės atsisakymas taikiai patenkinti ieškovės reikalavimus iki kreipimosi į teismą dienos, tuo tarpu pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą – vilkino teismo įpareigojimo leisti atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą savo patalpose vykdymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas ir pagrįstai ieškovės J. R. ieškinį atmetė, priteisdamas iš atsakovės V. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl teismo sprendimo ieškovės pateiktą ieškinį atmesti nėra. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių, taip pat mano, kad ieškovės ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme dėl tos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytas klaidingas ieškinio teisinis pagrindas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako būtent dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, kadangi ieškinyje buvo nurodytas neteisingas ieškinio teisinis pagrindas, t. y. ieškinys paduotas CPK 237 str. pagrindu, reglamentuojančiu posėdžių pirmininko patvarkymų privalomumą bylą nagrinėjant teisme, o priimant ieškinį nagrinėti teisme turi būti vadovaujamasi CPK 135 str. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. CPK 135 str. 1 d. nurodyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškinio dalykas – tai ieškinyje ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, tuo tarpu faktinis ieškinio pagrindas – ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog, kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog klaidingas straipsnio ieškovės ieškinyje nurodymas neturi reikšmės ieškinio priėmimui ir bylos nagrinėjimui teisme.

Taip pat apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamame teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, nuspręsdamas atmesti ieškovės civilinį ieškinį ir iš atsakovės priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 str. 1 d. reikalavimus, yra nepagrįstas. CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau to paties straipsnio 4 d. nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiuo atveju būtent bylą nagrinėjančiam teismui suteikta diskrecijos teisė nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė ieškininius reikalavimus įvykdė jau ieškovei pareiškus ieškinį teisme, iki tol vengė atlikti kadastrinius matavimus, o atsakovė šių teismo argumentų nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei patyrus nurodytas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada priteisti iš atsakovės 1 000 Lt dydžio ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to minėtas atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovė J. R. atsiliepimu į atsakovės V. K. apeliacinį skundą prašė priteisti visas jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kurių dydį ieškovė turėjo patikslinti po atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui pateikimo, tačiau tokie įrodymai, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, į bylą nebuvo pateikti, dėl to šis ieškovės prašymas yra netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

Atsakovės V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Laima Gerasičkinienė

        Dalia Kačinskienė

              Kolegijos pirmininkas              Dainius Rinkevičius