Civilinė byla Nr. e2-708-1169/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05271-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.39.2.13

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ atstovei advokato padėjėjai Irmai Daukšaitei-Gavelienei, 

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovėms I. K., I. J.,

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ atstovams advokato padėjėjai Eglei Masytei, advokatui Mariui Brasiūnui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „RTS Baltic“ atstovams advokatui Jonui Kurlavičiui, A. N. (A. N.),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lukra“ atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

trečiajam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Magirnis“, uždaroji akcinė bendrovė „RTS Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Megrame“, uždaroji akcinė bendrovė „Megrame sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Lukra“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, V. P..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 14 023,80 Eur laidavimo draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. ji su UAB „Magirnis“ (toliau – ir Rangovė) sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO38335 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią UAB „Magirnis“ įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos darbus. Minėta sutartimi Rangovė, be kita ko, įsipareigojo pateikti nustatytos sumos draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kurio pagrindu draudimo bendrovė laiduoja už Rangovės garantinių įsipareigojimų įvykdymą. Rangovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti atsakovė 2018 m. lapkričio 16 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 514929416 (toliau – Laidavimo draudimo raštas), kuriuo atsakovė įsipareigojo padengti ieškovės nuostolius, kildinamus iš dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų šalinimu ir neviršijančius 16 780,99 Eur sumos. Laidavimo draudimo rašte taip pat buvo nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei Rangovė savo pareigų pagal Rangos sutartį nevykdo dėl paskelbto nemokumo ar bankroto.

3.       Ieškovė paaiškino, kad garantiniu laikotarpiu, t. y. 2020 m., pradėti pastebėti atnaujinto daugiabučio gyvenamojo namo fasado defektai (įtrūkusios fasado sienos, susibangavusios plokštės ir kt.). Rangos darbų defektai atsirado jau po Rangovės bankroto bylos iškėlimo. UAB „Magirnis“ bankroto byla iškelta 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019, o 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis dėl Rangovės likvidavimo. Ieškovės teigimu, pastebėjusi defektus, ji nedelsdama kreipėsi į ekspertus UAB „Skena“ su prašymu atlikti fasado kokybės patikrinimą ir nustatyti defektų atsiradimo priežastis. 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Skena“ pateikė ieškovei „(duomenys neskelbtini), Jonava, namo fasadų apdailos kokybės patikrinimo ir defektų priežasties nustatymo aktą“ (toliau – Aktas), kuriame nustatė, kad vykdant projektą buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų ir techninio darbo projekto reikalavimų, o tai sąlygojo atsiradusius defektus. Pasak ieškovės, ji 2020 m. spalio 12 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovei raštus, kuriais reikalavo, kad atsakovė padengtų nuostolius, atsiradusius dėl Rangovės nekokybiškai atliktų darbų (defektų), kadangi pačiai Rangovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Atsakovei nereaguojant į prašymus, ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenziją dėl Laidavimo draudimo raštu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, kartu su pretenzija pateikdama sąmatą, kurioje nurodyta, kad defektų šalinimo kaštai (darbai ir medžiagos) sudarys 14 023,80 Eur. 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko atlyginti ieškovės reikalaujamų nuostolių. Atsakovė rėmėsi formaliais pagrindais ir prašė pateikti įrodymus dėl kreipimosi į Rangovę, nors atsakovei buvo žinoma, jog Rangovė yra likviduota. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos Laidavimo draudimo rašte nustatytos sąlygos, t. y. Rangovė netinkamai atliko darbus, nekokybiškai atliktų darbų padariniams pašalinti ieškovė patirs ženklius nuostolius, o Rangovė prisiimtų įsipareigojimų negali atlikti dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovė turi prievolę sumokėti laidavimo draudimo išmoką.

4.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovė nurodė, kad Laidavimo draudimo raštu ji įsipareigojo, naudos gavėjui tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavusi raštišką pagrįstą reikalavimą, atlyginti naudos gavėjui jo patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl draudėjo kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 16 780,99 Eur. Draudimo apsauga pagal šį raštą galioja tik tuo atveju, kai draudėjas savo pareigų pagal sutartį nevykdo dėl paskelbto nemokumo ar bankroto. Atsakovės nuomone, šiuo atveju įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Byloje nėra informacijos, ar ieškovė dėl defektų šalinimo kreipėsi į Rangovę. BUAB „Magirnis“ buvo bankrutuojanti, tačiau ne išregistruota įmonė. Ieškovė turėjo teisę ir galimybę reikšti pretenzijas tiesiogiai Rangovei, teikti reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar imtis kitų savo interesų gynybos būdų. Be to, fasado darbus atliko subrangovė UAB „RTS Baltic“, todėl draudėjui BUAB „Magirnis“ faktiškai šių darbų neatlikus, nėra galimybės pripažinti jo kaltės dėl defektų atsiradimo. 

6.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iš nuotraukų, kurios yra užfiksuotos Akte, nesimato nė vieno defekto. Nefiksuojant pačių defektų, nėra galimybės įvertinti tariamai sugadintų plokščių kiekio, kurias reikia keisti. Akte nefiksuojama, kad reikia pakeisti visas plokštes, nepaaiškinta, kokiais kriterijais vadovaudamasi vadybininkė, rengusi lokalinę sąmatą, įvertino, kad reikia išardyti 168 kv. m plokščių, o įsigyti 195 kv. m. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kaip tariamai banguotos plokštės užkertą kelią toliau naudoti pastatą. Akto išvados deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais leistinais įrodymais. Net ir nustačius tam tikrus fasado defektus, nėra pateikiama jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie visų plokščių netinkamumą ir būtinybę jas keisti. Nėra duomenų, kad ieškovė į objekto apžiūrą būtų pakvietusi kitų asmenų, atsakovės atstovų. UAB „Skena“ darbuotojai vienašališkai atliko ardymo darbus – nugręžinėjo kniedes, nuiminėjo plokštes. Ieškovė, leidusi atlikti tokius darbus be atsakovų ir / ar BUAB „Magirnis“, UAB „RTS Baltic“ atstovų žinios, prisiėmė tokių veiksmų riziką. Atlikus ardymo darbus, neįvardinant jų lokalizacijos ir apimčių, be kita ko, to dėl kažkokių priežasčių dar ir nefiksavus nuotraukomis, dabar jau nebėra galimybės įsitikinti, kaip plokštes buvo sumontavę BUAB „Magirnis“ subrangovai, ar tikrai nerūdijančio plieno stabilaus taško įvorių nenaudojo ir kt. Atsakovė nurodė, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 (toliau – Taisyklės) 18 punktą, kadangi nėra pagrįstas nuostolių dydis. Iš į bylą pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti galimų pažeidimų fakto ir apimties, todėl atsakovė negali pasisakyti, kokia žala galėtų būti pagrįsta.

7.       Trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       BUAB „Magirnis nurodė, kad ginčo darbus, kurių defektus ieškovė įrodinėja, atliko subrangovė UAB „RTS Baltic“. Objekte atliktus darbus ieškovė iš UAB „Magirnis“ priėmė be pretenzijų pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, kuriuose nenurodė jokių pastabų (žymų) apie nustatytus darbų defektus ar darbų neatitiktis projekto reikalavimams. Darbų eigoje nebuvo pareikšta pretenzijų dėl netinkamai vykdomų darbų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsniu, ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.

9.       BUAB „Magirnis“ atkreipė dėmesį, kad objekte ieškovė buvo pasitelkusi statinio techninį prižiūrėtoją, kuris tikrino darbų atitiktį projekto ir normatyviniams reikalavimams, darė įrašus statybos darbų žurnale dėl darbų atitikties. BUAB „Magirnis“ nuomone, ieškovės nurodyti defektai nėra pagrįsti patikimais ir leistinais rašytiniais įrodymais. Net jeigu ieškovė įrodytų šiuos darbų defektus, pagal savo pobūdį tai yra darbų defektai, kurie turėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus ir pastabos apie tokius darbų defektus turėjo būti įrašytos tiek į atliktų darbų aktus, tiek į žurnalą. Ieškovė yra profesionali perkančioji organizacija, dalyvaujanti daugiabučio namų renovacijoje, turinti savo statybų specialistus, vykdžiusius darbų kontrolę. Ieškovė samdė statinio techninį prižiūrėtoją, kuris privalėjo tikrinti, ar darbai atliekami tinkamai, pagal gamintojų rekomendacijas. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl darbų defektų, kurie tariamai egzistavo dar darbų atlikimo metu, tačiau ieškovė jų nepastebėjo, nors galėjo ir turėjo pastebėti, jeigu tokie defektai būtų egzistavę. Todėl, jeigu ir būtų įrodyta, kad egzistuoja ieškinyje nurodyti darbų defektai, šiais defektais ieškovė negali remtis, nes jie grindžiami darbų trūkumais, kuriuos buvo galima ir buvo privaloma nustatyti ieškovei kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju normaliai priimant darbus.

10.       BUAB „Magirnis“ teigimu, ieškovė neįrodė ir civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Ieškovė prašo priteisti būsimą 14 023,80 Eur žalą, įskaitant PVM, pagal pačio ieškovės vadybininkės sudarytą lokalinę sąmatą. Tačiau šia sąmata kaip įrodymu negalima remtis, nes, pirma, nėra įrodymų, kad ją sudariusi vadybininkė turi reikiamą kvalifikaciją tokiai sąmatai parengti, antra, tai yra šališkas asmuo – ieškovės darbuotoja, trečia, ieškovė nepagrįstai į savo būsimus nuostolius įtraukia ir 2 433,88 Eur PVM sumą. Be to, būsimi nuostoliai yra priteisiami tik išimtiniais atvejais.

11.       BUAB „Magirnis“ įsitikinimu, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą, turi būti taikoma CK 6.259 straipsnio 1 dalis ir atsakovės atsakomybė turi būti sumažinta, nes pati ieškovė yra kalta dėl nuostolių atsiradimo. Jeigu ieškovė, kaip užsakovė, kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju būtų tinkamai vykdę darbų priežiūros ir kontrolės funkcijas, ieškinyje nurodyti darbų defektai, jeigu jie egzistuoja, turėjo būti pastebėti dar darbų atlikimo / priėmimo metu, turėjo būti fiksuoti ir darbus vykdęs subrangovas UAB „RTS Baltic“ turėjo būti įpareigotas juos pašalinti. Jeigu laiku būtų nustatyti ir pašalinti darbų defektai, garantiniu laikotarpiu nebūtų kilę darbų defektai. Dėl darbų defektų pašalinimo ieškovė nesikreipė nei į BUAB „Magirnis“, nei į subrangovę UAB „RTS Baltic“.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Megrame“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.       UAB „Megrame“ nurodė, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovei iš atsakovės negavus atsakymo per draudimo taisyklėse nustatytą terminą (30 d.), prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, taigi ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. lapkričio mėn., o ieškinys pateiktas teismui 2022 m. kovo 7 d.

14.       UAB „Megrame“ nuomone, nustatyti tariami defektai nepagrindžia draudžiamojo įvykio fakto. Byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad ieškovės nurodyti trūkumai, trukdantys daiktą naudoti pagal paskirtį, buvo, ir juos Rangovė turėjo pareigą pašalinti ir to nepagrįstai nedarė. Ieškovės į bylą pateiktas Aktas nėra tinkamas ir leistinas įrodymas Rangovės tariamai neteisėtiems veiksmams nustatyti, kadangi: 1) nuo darbų perdavimo 2018 m. lapkričio 12 d. iki Akte nurodytos tyrimo datos 2020 m. rugsėjo 9 d. praėjo beveik 2 metai ir nėra aišku, kaip pastatas buvo eksploatuotas, ar nebuvo jokių fizinių kontaktų, kitų veiksnių, kurie galėjo daryti įtaką pastato būklei, jos pasikeitimui; 2) Akte nėra pateikta, kokia informacija ir kokiais dokumentais (kokybės standartais) vadovaujantis buvo atliekamas tyrimas; 3) Akte teigiama, kad neva buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų ir teisės aktų reikalavimų, tačiau nepaaiškinama, kokių konkrečiai reikalavimų ir rekomendacijų buvo nesilaikoma, kur tokie reikalavimai numatyti; 4) iš Akte esančių nuotraukų apskritai nėra matomi jokie ieškinyje minimi defektai; 5) Akte nėra nurodoma ir (ar) kitaip nustatyta tariamai nekokybiškų darbų apimtis, ji apskritai nenurodyta; 6) tariami defektai niekaip neužkerta kelio tinkamai naudotis daiktu. Be to, darbų atlikimo metu buvo vykdoma techninė priežiūra, kurią atliko ieškovės pasamdyta techninis prižiūrėtojas. Rangovės perduoti darbai buvo priimti, taip patvirtinant, kad šie atitikimo techninio darbo projekto ir teisės aktų privalomus reikalavimus. Taigi, statinio techninis prižiūrėtojas, būdamas savo srities profesionalu, vadovaudamasis teisės normomis numatytais reikalavimais, turėjo ir galėjo nustatyti, patikrinti, ar fasadai yra tinkamai montuojami, nustatyti darbų trūkumus, jei tokie buvo.

15.       UAB „Megrame“ teigimu, ieškovė nepagrindė atsiradusios žalos fakto ir dydžio. Draudikas įsipareigojo atlyginti tik tiesioginius ir tik patirtus nuostolius. Tokia formuluotė reiškia, kad ieškovė visų pirma išlaidas turi patirti, šios išlaidos turi būti tik tiesioginės ir tik tada gali kreiptis dėl draudimo išmokos atlyginimo. Ieškovė neneigia, kad jokių išlaidų nėra patyrusi. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad ieškinys yra nepagrįstas. Be to, nors ieškovė ir teigia, kad būtina numontuoti visas plokštes, patikrinti karkaso įrengimo kokybę ir atlikti naują fasado apdailą, tačiau nei Akte, nei kituose dokumentuose nėra jokių išvadų apie defektų apimtis, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie visų plokščių netinkamumą ir (ar) būtinybę jas keisti. Lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas pagrįsti žalos dydį, kadangi sąmata parengta nepagrįsto dokumento – Akto – pagrindu, kurią, be to, parengė atitinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo. Ieškovė taip pat nepagrįstai prašo atlyginti pridėtinės vertės mokestį.

16.       UAB „Megrame“ taip pat nurodė, kad net jei teismas vertintų, jog žala pagrįsta, o neteisėti veiksmai įrodyti, ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo tuo pagrindu, kad jie kilę dėl netinkamo darbų atlikimo. Jokių pretenzijų nei darbų atlikimo, nei darbų perdavimo metu nustatyta nebuvo. Tokių reikalavimų ieškovė nereiškė ir po darbų perdavimo. Ieškovei be jokių pretenzijų priėmus darbus, o techniniam prižiūrėtojui tikrinus darbus ir neatitikimų techniniam projektui nenustačius, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, ieškovė prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu, todėl neturi teisės šiuo pagrindu reikalauti atlyginti nuostolius. Net jei ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas turi įvertinti ir pačios ieškovės elgesį, kuris lėmė žalos atsiradimą. Tokiu atveju nuostoliai turi būti mažinami dėl ieškovės kaltės. Jeigu ieškovė būtų kreipusis į Rangovę, Rangovė atitinkamai galėjo kreiptis į subrangovę. Rangovė yra bankrutuojanti bendrovė, tačiau nėra išregistruota. Rangovės sutartys nei su ieškove, nei su subrangove nebuvo nutrauktos. Ieškovė turėjo teisę ir galimybę reikšti pretenzijas tiesiogiai Rangovei, teikti reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje ar imtis kitų savo interesų gynybos būdų. Rangovė, gavusi pretenziją, galėjo arba perleisti reikalavimo teises į subrangovę, arba imtis kitų priemonių̨, kuriomis tinkamai įgyvendintų savo įsipareigojimus. Pasamdytas techninis prižiūrėtojas veikė netinkamai, todėl taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo, šio asmens netinkamas veikimas perkeltinas ieškovės rizikai. Jeigu būtų tinkamai vykdytos darbų priežiūros ir kontrolės funkcijos, ieškinyje nurodyti darbų defektai, jei jie iš tiesų pagrįsti, turėjo būti pastebėti ir užfiksuoti darbų atlikimo ar priėmimo metu.

17.       Trečiasis asmuo UAB „RTS Baltic“ atsiliepime ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18.       UAB „RTS Baltic“ nuomone, ji statybos darbus atliko tinkamai, o plokštės įskilo dėl netinkamos jų kokybės. Necentriškumo ir nerūdijančio plieno įvorių nebuvimo „defektai“ turėjo būti žinomi ir buvo žinomi ieškovės ir UAB „Magirnis“ techniniams prižiūrėtojams darbų perdavimo momentu, todėl pastabos dėl šių aplinkybių turėjo būti arba įrašytos darbų perdavimo–priėmimo aktuose ir statybos darbų žurnale, arba atlikti statybos darbai apskritai neturėjo būti priimti. Akte pateikiamos išvados, kad montuojant fasado plokštes neva buvo nesilaikyta bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų bei techninio darbo projekto reikalavimų, yra grindžiamos tik prielaidomis, kadangi Akte nenurodyta, kokių konkrečių rekomendacijų nebuvo laikytasi ir kuris techninio darbo projekto reikalavimas buvo pažeistas. UAB „Skena“ darbuotojai negalėjo įvardinti ir gamintojų rekomendacijų nesilaikymo, kadangi kaip yra pripažįstama pačiame Akte, tokių rekomendacijų pateikta apskritai nebuvo. Pati ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. darbų priėmimo–perdavimo akte patvirtino, kad vykdant darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo. Be to, UAB „Skena“ darbuotojams atliekant plokščių ardymo bei įvorių nugręžimo darbus nebuvo pakviesti ir nedalyvavo nei UAB „RTS Baltic“, nei BUAB „Magirnis“ atstovai.

19.       UAB „RTS Baltic“ taip pat nurodė, kad dar kartą nuvyko į ginčo objektą ir įsitikino, kad suskilinėjusios yra tik vienos rūšies fasado plokštės – dažytos tamsiai pilkos spalvos plokštės „Latonit“, kurios į objektą buvo patiektos UAB „Lukra“. Kitos fasado plokštės – rudos ir pilkos spalvos plokštės „Cembrit“, kuriomis UAB „RTS Baltic“ taip pat atliko fasado apdailos darbus objekte, nėra suskilinėjusios. Visų plokščių montavimo darbai atlikti laikantis bendrųjų vėdinamųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų, kadangi nei fasado plokštėms „Latonit“, nei fasado plokštėms „Cembrit“ jokių specialių montavimo sąlygų nebuvo nustatyta. Visi plokščių montavimo darbai buvo atliekami tinkamai, su įgaliotų asmenų priežiūra, todėl labiausiai tikėtina, kad tiek šio ginčo objekte, tiek kituose ieškovės objektuose fasado plokštės trūkinėja dėl plokščių netinkamos kokybės. Kadangi suskilinėjo tik vieno tiekėjo fasado plokštės „Latonit“ ir tik tamsiai pilkos spalvos, akivaizdu, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog tai yra plokščių montavimo darbų trūkumas. Priešingu atveju būtų suskilinėjusios ir kito gamintojo fasado plokštės „Cembrit“. UAB „RTS Baltic“ pažymėjo, kad ieškovė turėjo ir daugiau analogiškų daugiabučių namų modernizavimo objektų, kurie buvo renovuojami pagal tokius pačius projektus ir kurie susiduria su tokiais pačiais defektais – fasado plokštės „Latonit“ kituose analogiškuose objektuose yra taip pat sutrūkinėjusios. Taigi atsakingais už atsiradusius defektus turėtų būti pripažintos ieškovė ir UAB „Megrame“ (kaip pasirinkusios šias plokštes) bei „Latonit“ plokščių tiekėja UAB „Lukra“.

20.       UAB „RTS Baltic“ nuomone, ieškovės nurodomos darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra nepagrįstos, nes paremtos ne realiai (faktiškai) patirtomis išlaidomis, t. y. ne iš tikrųjų išleistomis (sumokėtomis) lėšomis, bet būsimomis išlaidomis. Tokios išlaidos akivaizdžiai neatitinka realumo požymio. Be to, reikalaujamos atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidos taip pat neatitinka būtinumo ir protingumo požymių. Lokalinę sąmatą sudarė pačios ieškovės darbuotoja – vadybininkė, o ne nepriklausomas asmuo, kuris būtų nesuinteresuotas bylos baigtimi, taip pat visiškai neaišku, kodėl lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad reikia išardyti 168,920 kv. m esamų fasado plokščių, o naujų plokščių reikia jau gerokai daugiau – 195 kv. m, todėl akivaizdu, kad tokia sąmata negali būti laikoma tinkama ir pagrįsta.

21.       Trečiasis asmuo UAB „Lukra“ atsiliepime dėl ieškinio tenkinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22.       UAB „Lukra“ nuomone, plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamos kokybės, o dėl netinkamo jų sumontavimo – jos buvo priveržtos netinkamai ir / ar per stipriai. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Aktas. Fibrocementinių plokščių „Latonit“ eksploatacinių savybių deklaracija patvirtina, kad šios plokštės atitinka Europos standartą EN 12467:2012. Plokščių bandymus atliko notifikuota valstybinė įstaiga „Prahos techninių ir statybinių produktų bandymo institutas“. Šioje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodoma, kad plokštės atitinka standartą. Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas patvirtina, kad visos nuostatos, susijusios su eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu bei aprašytos EN 12467:2012 standarto priede pagal 1 sistemą, yra taikomos ir kad fibrocementinės plokštės „Latonit“ atitinka visus pirmiau nurodytus nustatytus reikalavimus. KTU architektūros ir statybos instituto bandymų protokolai patvirtina, jog plokštės atitinka standartą. KTU architektūros ir statybos institutas bandymus atliko vadovaudamasis standarte numatyta metodika. UAB „Lukra“ taip pat pažymėjo, kad yra kreipusis į Lietuvos standartizacijos centrą dėl Europos standarto EN 12467:2012 išdavimo UAB „Lukra“ pardavinėjamoms plokštėms ir šį standartą yra gavusi. UAB „Lukra“ įsistiklinimu, nurodyti įrodymai patvirtina, kad fibrocementinės plokštės „Latonit“ yra kokybiškos ir tinkamos naudoti. Byloje nėra pateikiama įrodymų, leidžiančių teigti, kad plokštės sutrūkinėjo dėl netinkamos jų kokybės.

23.       Trečiasis asmuo V. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Rangovė ir subrangovė statybos darbus atliko tinkamai, pagal visus reikiamus projektinius sprendinius, o plokštės įskilo dėl netinkamos jų kokybės. Jeigu fasadinės plokštės būtų įrengtos nesilaikant montavimo taisyklių, neišlaikant konkrečių atstumų ar netinkamai įrengiant fiksuotus taškus, fasadinės plokštės būtų įskilusios praėjus vos keliems mėnesiams. Esant dideliam kniedžių necentriškumui fasadinių plokščių kiaurymės atžvilgiu, įskaitant pastato deformacijas, fasadinių plokščių svorį, fasadinės plokštės įskiltų vos per kelis mėnesius nuo jų sumontavimo. Šiuo atveju fasado įrengimo darbai buvo eksploatuojami keletą metų, kol buvo pastebėti fasadinių plokščių įtrūkimai, konkrečiai tik vienos rūšies fasado plokščių – tamsiai pilkos spalvos plokščių „Latonit“, kurios į objektą buvo patiektos UAB „Lukra“. Esminę reikšmę plokštės stabilumui turi nerūdijančio plieno įvorės ir kniedės, jos yra tiekiamos kartu su gaminiu, siekiant išlaikyti vieningą gamintojo sistemą, kartu pasiekiant gaminio technines specifikacijas. Todėl nerūdijančio plieno įvorės ir kniedės buvo tiekiamos kartu su plokštėmis „Latonit“. Ar minėtos medžiagos atitinka specifikacijas ir gali atlaikyti visas pastato deformacijas, paaiškėja ne darbų priėmimo–perdavimo momentu, o ilgalaikėje pastato eksploatavimo perspektyvoje. Rangovė ir subrangovė atliko visus darbus pagal projektinius sprendinius, tai patvirtina valstybinės komisijos išduotas statybos užbaigimo aktas, todėl nesuprantamos Akte pateiktos išvados, kad montuojant fasado plokštes neva buvo nesilaikyta bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų bei techninio darbo projekto reikalavimų, juo labiau, kad atstumai tarp sumontuotų fasadinių plokščių yra matomi vizualiai apžiūrėjus pastatą. UAB „Skena“ atstovai negalėjo įvardinti ir gamintojų rekomendacijų nesilaikymo, kadangi, kaip yra pripažįstama pačiame Akte, tokių rekomendacijų pateikta apskritai nebuvo. Be to, UAB „Skena“ darbuotojams atliekant plokščių ardymo bei įvorių nugręžimo darbus, nebuvo pakviestas ir nedalyvavo V. P., Rangovė bei subrangovė. Vizualiai apžiūrėjus objektą matosi, kad suskilinėjusios yra tik vienos rūšies fasado plokštės – dažytos tamsiai pilkos spalvos plokštės „Latonit“. Kitos fasado plokštės – rudos ir pilkos spalvos plokštės „Cembrit“ nėra suskilinėjusios. UAB „Eicosolution“ eksperto dr. D. K. vertinimo akte nurodyta, kad tikėtina, jog sumontuotų fibrocementinių plokščių stiprumas nėra pakankamas bei neatitinka keliamų techninių charakteristikų (pagal LST EN 12467:2012+A1:2016) minimalių techninių reikalavimų. Tokia išvada daroma, nes atlikus kitų virš penkių objektų patikrą ir padarius laboratorinius bandinius nustatyta, kad „Latonit“ fibrocementinės plokštės neatitinka deklaruojamų techninių charakteristikų. Be to ant tų pačių namų (P. Vaičiūno, Kosmonautų, Chemikų gatvėse) sumontuotos kitos („Cembrit“) fibrocementinės plokštės nėra sutrūkinėjusios, todėl laikytina, kad tai nėra montavimo klaida, o yra nekokybiškos plokštės. Visi plokščių montavimo darbai buvo atliekami tinkamai, todėl akivaizdu, kad tiek šio ginčo objekte, tiek kituose ieškovės objektuose fasado plokštės trūkinėja dėl jų netinkamos kokybės. Atsakingais už atsiradusius defektus turėtų būti pripažinti ieškovė, BUAB „Magirnis“ ir UAB „Lukra“.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Prie Lėvens“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, savo atsiliepimą grindė analogiškais argumentais, kurie išdėstyti V. P. rašytiniuose paaiškinimuose.

25.       Teismo posėdžių metu

ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad byla vieną kartą jau buvo išnagrinėta tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje, todėl bylą nagrinėjant pakartotinai, be kita ko, turėtų būti atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nustatytas aplinkybes ir išvadas. Apeliacinės instancijos teismas jau yra įvertinęs ir atmetęs visus atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. rašte išdėstytus atsisakymo išmokėti laidavimo draudimo išmoką motyvus. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau, įvertinus tarp ieškovės ir Rangovės, už kurios atliktų darbų kokybę yra laidavusi atsakovė, santykių prigimtį, šis ieškovės reikalavimas savo esme atitiktų CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. reikalavimą sumažinti (gražinti permoką ir priteisti gražintiną sumą) darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte. Rangovės atsakomybė dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų yra preziumuojama, todėl ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti tik defektų, kurių egzistavimą jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas, faktą. Už atsiradusius apdailos plokščių defektus yra atsakinga būtent Rangovė. Tai, kad plokštės suskilinėjo būtent dėl Rangovės neteisėtų veiksmų, patvirtina statybų konsultacijas teikiančios ir ekspertizes atliekančios įmonės UAB „Skena“ Aktas. UAB „RTS Baltic“ atstovas A. N. pripažino, jog plokščių montavimo metu stabilaus tvirtinimo taškuose įvorės nebuvo naudojamos ir jog tokiam plokščių tvirtinimo būdui buvo gautas Rangovės pritarimas. Fasado apdailos plokštės sutrūkinėjo dėl netinkamai atliktų plokščių montavimo darbų. Už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą užsakovui atsako generalinis rangovas. Ginčo Rangos sutartyje nebuvo numatyta jokių šios teisės normos išimčių, todėl nepaisant to, kad plokščių montavimo darbus faktiškai vykdė UAB „RTS Baltic“, ieškovei už tinkamą visų darbų atlikimą, jų kokybę ir garantinių įsipareigojimų vykdymą buvo atsakinga būtent Rangovė. Net jei byloje būtų nustatyta, jog apdailos plokštės sutrūkinėjo dėl to, jog jos buvo nekokybiškos, už atsiradusius defektus ieškovei vis tiek yra atsakinga būtent Rangovė, nes statybinės medžiagos, įskaitant ginčo apdailos plokštes, pagal Rangos sutartį buvo Rangovės atsakomybė, todėl ji atsako ir už šių medžiagų kokybę. Nepriklausomai nuo to, ar plokštės suskilinėjo dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, ar dėl netinkamos plokščių kokybės, už defektus yra atsakinga išimtinai Rangovė. Ieškovė net teoriškai negalėtų reikšti jokių reikalavimų, nei plokštes montavusiam subrangovui, nei plokščių pardavėjui, nes jų su ieškove nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ieškiniu prašomos priteisti sumos dydis pagrįstas atitinkamą kvalifikaciją turinčios ieškovės darbuotojos su specialia programa „Sistela“ parengta defektų šalinimo išlaidų lokaline sąmata. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, turinti kompetencijos vertinti nuostolių dydžius, todėl, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus dėl defektų ištaisymo išlaidų dydžio, turėjo galimybę pateikti savo įrodymus, patvirtinančius kitą nei ieškovės nurodytą žalos dydį, tačiau to nepadarė. Atsakovė ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu toliau kvestionavo parengtos sąmatos patikimumą ir objektyvumą, tačiau įrodymų, kad ieškovės apskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos yra nepagrįstai didelės į bylą taip ir nepateikė. Ieškovės prašoma priteisti draudimo išmoka yra ne tik ne per didelė, bet faktiškai padegs tik dalį dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų taisymo išlaidų. Kol buvo nagrinėjama ši byla, ieškovė ginčo defektų šalinimo darbus pradėjo organizuoti savo sąskaita – įsigijo fibrocementines plokštes, sudarė fibrocementinių plokščių keitimo darbų viešojo pirkimo sutartį. Visa atsakomybė dėl atsiradusių defektų tenka Rangovei. Techninio prižiūrėtojo funkcijos neapėmė pareigos stovėti kiekvienam darbus atliekančiam darbininkui už nugaros ir tikrinti, ar jis tinkamai plokštėje išgręžė skylę ir ar prieš kniedydamas įdėjo į ją įvorę ir pan., juolab techninis prižiūrėtojas nėra ir niekaip negalėtų būti atsakingas už netinkamos kokybės plokščių panaudojimą. Jei teismas visgi nustatytų ir techninio prižiūrėtojo kaltę, ši aplinkybė bet kuriuo atveju negalėtų lemti prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio sumažinimo, kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės faktinės defektų šalinimo darbų išlaidos yra daugiau nei du kartus didesnės už prašomą priteisti draudimo išmoką.

26.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytai argumentais. Papildomai nurodė, kad ginčas kilęs ne iš rangos sutarties, o iš draudimo teisinių santykių. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pasakė, kad šiuo atveju ieškovė gina savo teises reikalaudama draudimo išmokos iš esmės kaip nuostolių kompensacijos, todėl turi pareigą įrodyti rangovės veiksmų, kurie sąlygojo defektų atsiradimą, neteisėtumą ir tokiu būdu rangovės prievolę įvykdyti garantinius įsipareigojimus, kaip vieną iš laidavimo draudimo sąlygų. Ieškovė tai įrodinėjo UAB „Skena“ Aktu, tačiau nagrinėjat šią bylą pirmą kartą apklaustas A. Z. iš pradžių palaikė savo išvadą, po to vieną išvadą atsiėmė, taip pat teigė, kad plokščių kokybė nebuvo tirta, todėl ši priežastis, dėl kurios galimai atsirado plokščių suskilinėjimai, buvo tiesiog atmesta. Kai užduotis yra nustatyti defektų priežastį, atmesti vieną iš jų tik todėl, kad negali jos patikrinti, yra visiškai nepateisinama. Minėtas asmuo nurodė, kad gali būti ir pastato deformacijų, bet to netyrė, taigi Aktas negali būti laikomas patikimu rašytiniu įrodymu. Byloje yra pateikta teismo eksperto D. K. išvada, kuri nėra nuginčyta. Joje konstatuota, kad plokštės yra nekokybiškos, dėl atsiradusių plokščių trūkumų nėra kalti montavimo darbai. Namo modernizavimo statybos darbai (daugiabučio namo fasadas dengiamas apdailos plokštėmis) buvo atliekami ir kituose 8 objektuose. Šie objektai buvo modernizuoti 5 skirtingų rangovų, todėl labiau tikėtina, kad jų darbo technologijos ir specifika yra skirtinga, sprendimus dėl atliekamų darbų priėmė skirtingi asmenys. Nėra įtikinama, jog skirtingi rangovai (darbų vadovai, specialistai, darbų vykdytojai, prižiūrėtojai), vykdydami skirtingų pastatų statybos darbus, padarytų tokias pačias statybos (technologines) klaidas, su tokiomis pačiomis pasekmėmis. UAB „Lukra“ atstovas vieno iš teismo posėdžio metu patikino, kad ne visų plokščių bandymai yra atliekami, plokštės tiriamos selektyviai ir nėra jokių duomenų, kad šios konkrečios plokštės, kurios buvo panaudotos, atitinka kokybę. Taip pat UAB „Lukra“ pati parenka plokštes patikrinimui, o tai kelia dar daugiau abejonių dėl plokščių realių patikrinimo rezultatų. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad yra nustatytas, pagrįstas ir įrodytas draudėjo prievolės netinkamas vykdymas, todėl įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Rangovė žalos neatlygino ne dėl nemokumo, o dėl to, kad nesutiko su savo atsakomybe. Ieškovė kreipėsi į atsakovę tada, kai Rangovė tapo nemoki. Elgdamasi nesąžiningai, ieškovė negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad atsakovė vykdys nepagrįstą prievolę. Techninės priežiūros vadovas patvirtino, kad visi plokščių montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, pagal projektą, jis jokių pastabų dėl atliekamų darbų neturėjo. Jo nuomone, plokštės „Latonit“ buvo blogos, UAB „Lukra“ teikė šias plokštes su gerais dokumentais, tačiau plokščių savybės buvo apgaulingai pagerintos. UAB „RTC Baltic“ direktorius A. N. savo paaiškinimais taip pat paneigė visus Akto teiginius. Šioje byloje yra įrodyta, kad Rangovė, negali atsakyti už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius daugiabučio gyvenamojo namo fasado trūkumus (įtrūkusios fasado sienos, susibangavusios plokštės), kadangi pačios fibrocementinės „Latonit“ plokštės (tamsios spalvos) buvo nekokybiškos. Darbų trūkumai atsirado dėl UAB „Lukra“ neteisėtų veiksmų, ji pardavė netinkamos kokybės plokštes „Latonit“ ir tai eliminuoja Rangovės pareigą atsakyti už darbų trūkumus. Šalys apsibrėžė ir prisiėmė aiškią riziką, kad bus atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai (ne teoriniai, skaičiuojamieji nuostoliai). Ieškovė neturėjo pagrindo turėti teisėto lūkesčio, kad bus atlygintos nepatirtos išlaidos. Byloje nėra jokių įrodymų, jokio dokumento, kur būtų fiksuota defektų apimtis. Pagal laidavimo liudijimą defektai turėjo atsirasti dėl draudėjo, t. y. Rangovės kaltės. Draudėjo kaltė negali būti konstatuojama vien dėl to, kad pasitelkė darbų atlikimui kitą statybų įmonę. Laidavimo draudimo rašte yra numatyta, kad, tuo atveju, jei padidėjo draudėjo prievolės, tai apimčiau draudimo apsauga negalioja. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pati tinkamai vykdė Rangos sutartį.

27.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad palaiko atsakovės argumentus. Ieškovė neįrodė, kad plokštės blogai sumontuotos. Jokių pastabų dėl darbų kokybės priėmimo aktuose nebuvo. UAB „Skena“ Aktas neatitinka patikimumo reikalavimų. Jei būtų nustatyta, kad plokštės sumontuotos netinkamai, tai turėjo pastebėti techninis prižiūrėtojas, todėl tokiu atveju priteisiama suma turėtų būti mažinama dėl netinkamos techninės priežiūros. Be to, defektai neįrodyti, nes ieškovė neįrodė, kad plokščių banguotumas, skilimai viršijo leistinus nuokrypius.

28.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens UAB „RTS Baltic“ atstovai prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Advokatas Jonas Kurlavičius papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad darbai atlikti netinkamai, be to, ieškovė neįrodė tiesioginių nuostolių. A. Z. sakė, kad plokštės „Latonot“ turi blogą reputaciją, tačiau plokštes išsirinko pati ieškovė. UAB „RTS Baltic“ vadovas papildomai paaiškino, kad įvorės nebuvo naudojamos, nes tai leidžiama pagal statybos taisykles. Įvorės užtikrina plokštės fiksavimą, todėl jų naudojimas ar nenaudojimas jokios įtakos skilinėjimui ar banguotumui neturi. Plokštės suskilinėjo dėl galimai netinkamos kokybės, nes kituose kitų rangovų renovuotuose namuose tokios pačios rūšies plokštės taip pat suskilinėjo.

29.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens UAB „Megrame“ atstovai prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, nes neįrodytas netinkamas prievolių vykdymas, be to, ieškovė prašo būsimų nuostolių. Nors plokštes pirko Rangovė, bet jas išsirinko pati atsakovė. Be to, šiuo atveju ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino taikymo. 

30.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens UAB „Lukra“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad defektai yra nustatyti, o dėl ko jie atsirado, nėra esminis klausimas. Plokščių kokybei pagrįsti buvo teikiami sertifikatai, bandymų protokolai. Tik ekspertizė gali paneigti plokščių kokybę.

31.       Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo V. P. nurodė, kad montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, plokštes galima montuoti be įvorių pagal statybos taisykles. Didžiausia tikimybė, kad plokštės sutrūkinėjo dėl prastos kokybės, kuri neatitiko teikiamų sertifikatų.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

32.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 13 d. ieškovė su UAB „Magirnis“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO38335, kurios pagrindu Rangovė įsipareigojo parengti darbų techninį darbo projektą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakymo metu ieškovės pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą / techninį darbo projektą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos rangos darbus.

33.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad statybos techninę priežiūrą objekte ieškovės užsakymu vykdė statybos techninis prižiūrėtojas V. P.. Faktiškai fasado plokščių montavimo darbus objekte atliko subrangovė UAB „RTS Baltic“ pagal 2018 m. kovo 7 d. su UAB „Magirnis“ sudarytą statybos darbų rangos sutartį.

34.       2018 m. lapkričio 12 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Rangovė perdavė ieškovei atliktus statybos rangos darbus. Minėtame akte nurodyta, kad darbai atlikti pagal projektą, nukrypimų nuo projekto nebūta.

35.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. lapkričio 16 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 514929416, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei, kaip naudos gavėjai, tinkamai vykdant Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavus jos raštišką pagrįstą reikalavimą, atlyginti ieškovei jos patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu Rangovė neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 16 780,99 Eur draudimo sumos. Laidavimo draudimo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. Laidavimo draudimo rašte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei Rangovė savo pareigų pagal Rangos sutartį nevykdo dėl paskelbto nemokumo ar bankroto.

36.       2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019, įsiteisėjusia 2019 m. lapkričio 7 d., UAB „Magirnis“ iškelta bankroto byla. 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis dėl Rangovės likvidavimo.

37.       Byloje esantys UAB „Magirnis“ 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštai, adresuoti UAB „RTS Baltic“ ir UAB „Lukra“ patvirtina, kad jau 2019 m. ieškovė pastebėjo daugiabučio gyvenamojo namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), defektus – sutrūkinėjusias fasado apdailos plokštes. Byloje esantis 2020 m. gegužės 7 d. statinio apžiūros aktas Nr. KOS22/20 patvirtina, kad ginčo name vizualiai nustatytas apie 180 kv. m sutrūkinėjusių fasado plokščių plotas.

38.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“ dėl minėto namo fasado apdailos kokybės patikrinimo ir defektų priežasties nustatymo. 2020 m. rugsėjo 22 d. UAB „Skena“ parengė „(duomenys neskelbtini), Jonava, namo fasadų apdailos kokybės patikrinimo ir defektų priežasties nustatymo aktą“. Akte nurodyta, kad statinio ekspertas A. Z. ir techninis prižiūrėtojas V. B., dalyvaujant ieškovės atstovui, 2020 m. rugsėjo 9 d. atliko pastato Jonavoje, (duomenys neskelbtini), fasadų vizualinę apžiūrą ir fasadų apdailos plokščių techninės būklės analizę. Akte konstatuota, kad vykdant projektą buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų (ar buvo naudojamos gamintojo rekomendacijos neaišku, nes nepateiktos) ir techninio darbo projekto reikalavimų. Leistinų temperatūrinių deformacijų neužtikrinimas padarė įtaką fibrocementinių fasadinių apdailos plokščių įtrūkimams ir banguotumui. To priežastis: 1) didelis kniedžių necentriškumas fasadinių plokščių kiaurymės atžvilgiu; 2) nerūdijančio plieno įvorių nenaudojimas charakteringose stabilaus tvirtinimo taškuose; 3) per stiprių kniedžių naudojimas. Akte taip pat konstatuota, kad tikslinga demontuoti fasadines plokštes, patikrinti karkaso įrengimo kokybę ir, laikantis techninio darbo projekto reikalavimų ir fasado įrengimo rekomendacijų, atlikti naują fasadų apdailą. 

39.       Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pagal Laidavimo draudimo raštą kompensuoti defektų pašalinimo išlaidas – 12 372,75 Eur. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, klausdama, kada bus atlyginta žala. 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama padengti 14 023,80 Eur nuostolius pagal ieškovės vadybininkės daugiabučių namų apskaitai parengtą lokalinę sąmatą.

40.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad nėra aišku, ar ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų kiekis ir kaina atitinka realiai būtinų atlikti darbų tam, kad būtų pašalintas brokas, apimtis. Nėra aišku, kokio dydžio plotas turi būti sutvarkytas. Ieškovė pretenzijoje nenurodo ir nepagrindžia, kokio dydžio fasado plotas yra brokuotas, todėl neįmanoma įvertinti, ar sąmatoje pateiktas medžiagų ir darbų kiekis tikrai yra būtinas siekiant pašalinti broką. Taip pat nepateiktos detalios įvykio aplinkybių ir sugadinimų nuotraukos. Nėra pateikta informacija, ar pati ieškovė atliks taisymo darbus, ar bus pasitelktas atitinkamas rangovas. Be to, ieškovė pagal Laidavimo draudimo raštą, savo reikalavimą (pretenziją) gali reikšti draudikui ne anksčiau, kaip praėjus 30 dienų nuo pateikto draudikui ir draudėjui raštiško pranešimo apie atsiradusius, dėl draudėjo kaltės, defektus dienos. Nėra pateikta informacija, ar ieškovė dėl defektų šalinimo kreipėsi į draudėją. UAB „Magirnis“ yra bankrutuojanti, tačiau nėra išregistruota, todėl ieškovė turi teisę ir galimybę reikšti pretenzijas tiesiogiai rangovui, teikti reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar imtis kitų savo interesų gynybos būdų, taip pat ieškovė turi teisę ir galimybę pateikti reikalavimą ir subrangovei UAB „RTS Baltic“, kuri įsipareigojo atlikti daugiabučio lauko sienų, cokolio šiltinimo ir kitus darbus bei ištaisyti defektus.

41.       Kadangi atsakovė atsisakė mokėti ieškovei išmoką pagal Laidavimo draudimo raštą, ieškovė kreipėsi į teismą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

42.       Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal Laidavimo draudimo raštą, kuriuo atsakovė (draudikė) įsipareigojo ieškovei (naudos gavėjai), atlyginti jos patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl Rangovės (draudėjos) kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu Rangovė neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis dėl paskelbto nemokumo ar bankroto. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį buvo atmetęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl,  nagrinėjamu atveju teismas privalo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

43.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodė, kad vertinant garantinio laidavimo draudimo rašto tikslą draudikas negali atsisakyti vykdyti savo prisiimtų prievolių remdamasis formaliais teiginiais dėl išduoto laidavimo rašto sąlygų pažeidimo. Aplinkybė ar ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovę pateikė reikalavimą dėl defektų šalinimo Rangovei, kuriai yra iškelta bankroto byla, nėra esminė sprendžiant dėl atsakovės kaip draudikės prievolės išmokėti draudimo išmoką. Tokio reikalavimo pateikimas Rangovei laikytinas formaliu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad Rangovė po bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą ir objektyviai galėjo, ieškovei pareikalavus, įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus. Ieškovė yra laisva pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl jos nesikreipimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo rangovo bankroto byloje nepaneigia teisės kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos priteisimo, o atsakovės argumentai, susiję su subrangovo pasitelkimu darbams atlikti, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės draudimo išmokos pagal Laidavimo draudimo raštą.

44.       Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad Rangovė ir subrangovė neginčijo, jog priimant darbus nebuvo fasadinių apdailos plokščių bangavimo, įskylimo – šie defektai atsirado vėliau, po darbų perdavimo. Iš byloje esančių pastato nuotraukų ir UAB „Skena“ Akto akivaizdu, kad vėliau atsiradę defektai yra esminiai ir jų ištaisymas yra susijęs su patiriamomis išlaidomis. Byloje esant duomenims apie žalos faktą, teismas turi nustatyti nuostolių dydį, net jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, todėl vien ieškovės pateiktų įrodymų tam tikri įrodomosios vertės trūkumai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti visiškai. Atsakovė yra savo srities profesionalė, kuri administruoja žalos bylas, turi kompetencijos vertinti nuostolių dydžius, todėl, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus, turėjo galimybę pateikti savo įrodymus, patvirtinančius kitą nei ieškovės nurodytą žalos dydį.

45.       Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeistos sutarties įvykdymo termino užsakovas patyrė nuostolių, jis turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Šiuo atveju ieškovė gina savo teises reikalaudamas draudimo išmokos iš esmės kaip nuostolių kompensacijos, todėl turi pareigą įrodyti Rangovės veiksmų, kurie sąlygojo defektų atsiradimą, neteisėtumą ir tokiu būdu Rangovės prievolę įvykdyti garantinius įsipareigojimus, kaip vieną iš laidavimo draudimo sąlygų.

46.       Teismas pažymi, kad laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu.

47.       Atsakovės patvirtintose Taisyklėse nustatyta, kad pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą įvykis yra laikomas draudžiamuoju, kai yra nustatomas, pagrindžiamas ir įrodomas su naudos gavėju sudarytoje sutartyje draudėjo prievolės dėl sutartyje numatytų garantinio laikotarpio įsipareigojimų neįvykdymas / netinkamas įvykdymas, už kurių įvykdymą yra atsakingas draudėjas, ir už kurių įvykdymą draudikas laidavo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte (Taisyklių 13 punktas).

48.       Nors nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš draudimo teisinių santykių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Laidavimo draudimo raštą išdavė užtikrindama UAB „Magirnis“ prievoles pagal Rangos sutartį, ginčo situacijai, be kita ko, taikytinos ir rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

49.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad name, kuriame rangos darbus atliko UAB „Magirnis“, garantinio laikotarpio metu susikėlinėjo fasado plokštės. Šį faktą patvirtina byloje esančios nuotraukos, Akte užfiksuotos aplinkybės, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai. Nėra pagrindo sutikti su BUAB „Magirnis“ pozicija, kad fasado plokščių sutrūkinėjimas nelaikytinas defektu. Nors gyvenamasis namas dėl fasado plokščių sutrūkinėjimo netampa neįmanomu gyventi, tačiau akivaizdu, kad fasadas ne tik turi atitikti tam tikrus techninius parametrus, bet ir vizualiai atrodyti tvarkingai, todėl fasado plokštėse esantys įtrūkimai, bangavimai, teismo vertinimu, neatitinka rangos darbais siekto rezultato ir laikytini akivaizdžiais defektais, dėl kurių pablogėja fasado naudojimo sąlygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad fasado plokščių bangavimas ir įtrūkimai yra įprastinės ir toleruotinos tokių daiktų (plokščių) savybės. Be to ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodė, kad iš byloje esančių pastato nuotraukų ir Akto akivaizdu, kad vėliau atsiradę defektai yra esminiai ir jų ištaisymas yra susijęs su patiriamomis išlaidomis.

50.       Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi nurodytas reglamentavimas reiškia, kad už nustatytus defektus yra atsakingas rangovas, todėl būtent Rangovė būtų turėjusi nustatytus fasado defektus ištaisyti, tačiau bankrutavo, todėl, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, ieškovė savo teises gina reikšdama ieškinį dėl laidavimo draudimo išmokos, kaip ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, priteisimo.

51.       Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje pasisakė, kad ieškovė šiuo atveju turi pareigą įrodyti Rangovės veiksmų, kurie sąlygojo defektų atsiradimą, neteisėtumą ir tokiu būdu Rangovės prievolę įvykdyti garantinius įsipareigojimus, kaip vieną iš laidavimo draudimo sąlygų, o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

52.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinės civilinė atsakomybės atveju neteisėti veiksmai pasireiškia neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

53.       Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylos šalių pozicijos, palyginus su ieškinyje ir atsiliepime išdėstytai argumentais šiek tiek pasikeitė. Nors ieškovė ir toliau įrodinėja, kad defektai atsirado dėl netinkamai atliktų fasado plokščių montavimo darbų, tačiau atsakovei pradėjus įrodinėti, kad fasado defektai atsirado dėl netinkamos plokščių kokybės, ieškovė teismo posėdžiuose taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad defektai atsirado dėl netinkamos plokščių kokybės, už defektų ištaisymą vis tiek būtų atsakinga Rangovė, todėl atsakovė turėtų mokėti draudimo išmoką ir tokiu atveju.

54.       Pagal Rangos sutarties 9.4.9 punktą Rangovė įsipareigojo vykdyti statybos darbus pagal techninį darbo projektą, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus; garantuoti, kad darbų priėmimo metu jie atitiks projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus, bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų jų vertę arba tinkamumą projekte numatytam naudojimui. Rangos sutarties 9.4.11 punkte Rangovė įsipareigojo savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais pagrindinėje sutartyje numatytiems darbams atlikti, darbams vykdyti naudoti medžiagas, gaminius, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas ir gaminius, garantuoti tinkamą statybinių ir kitų medžiagų ir gaminių priėmimą, organizuoti jų sandėliavimą, apsaugą ir taupų naudojimą, tikrinti jų kokybę bei jos atitikties dokumentus, sertifikatus (medžiagos turi atitikti projektinius bei pateiktuose sertifikatuose nurodytus kokybės reikalavimus) ir reguliariai pateikti juo ieškovei.

55.       Ieškovė neteisėtus Rangovės veiksmus įrodinėja UAB „Skena“ parengtu Aktu. Nagrinėjamu atveju Akte nustatyta, kad fasadinės plokštės stabiliuose taškuose buvo montuojamos be įvorių. Nors atsakovė ir tretieji asmenys, išskyrus UAB „Lukra“, ginčija Akte pateiktas išvadas, tačiau techninis prižiūrėtojas V. P. bei plokštes montavusios subrangovės UAB „RTS Baltic“ vadovas bei patvirtino faktą, kad įvorės nebuvo naudojamos, todėl teismas laiko šią aplinkybę nustatyta.

56.       Fasadines plokštes tiekusios UAB „Lukra“ į bylą pateiktoje fibrocementinių plokščių „Latonit“ montavimo instrukcijoje nustatyta, kad plokščių tvirtinamųjų taškų tipai yra du: „fiksavimo taškas“ ir „kiti tvirtinimo taškai“. Apdailos plokščių tvirtinimui naudojamos kniedės su šerdimi iš korozijai atsparaus plieno arba korozijai atsparaus plieno kniedės, 5 mm (arba 4,8 mm) su plačia galvute (ne mažiau 14 mm) 20 mm ilgio. Nustatytame plokščių fiksavimo taške, plokščių centravimui ir fiksavimui, kniedė įstatoma į kiaurymę kartu su įvore (arba be įvorės jei naudojamas kniedės užveržimo ribotuvas Pvz. Nr. 2. į kiaurymę, kurios skersmuo atitinka kniedės skersmenį). Įvorė pagaminta iš korozijai atsparaus plieno. Išorinis skersmuo 8 mm, vidinis – 6 mm. Naudojamos įvorės ilgis priklauso nuo apdailos plokštės storio ir + 2 mm plokštės storio. Fiksavimo taško kiaurymė plokštėje – 9 mm. Likusiuose tvirtinimo taškuose, atsižvelgiant į temperatūros ir drėgmės poveikius, kniedės be įvorės įstatomos į 9 mm plokštės kiaurymes. Įvorių dydis ir plokštės kiaurymių skersmuo projektavimo metu gali būti keičiami, tačiau tai turi būti atlikta taip, kad būtų išvengta plokštės deformacijos dėl temperatūros ir drėgmės poveikio ir užtikrinant jos tvirtą fiksavimą. Siekiant išvengti galimų plokštės pažeidimų, jos tvirtinimo taškuose įstatant kniedes iš korozijai atsparaus plieno, leidžiama (pagal plokštės gamintojo rekomendacijas) naudoti įvores kituose tvirtinimo taškuose, užtikrinant bent mažiausią 2 mm plėtimosi tarpą. Plėtimosi tarpas „likusiuose tvirtinimo taškuose“ (atsižvelgiant į plokštės deformaciją dėl temperatūros ir drėgmės poveikio) tarp kniedės skersmens ir įvorės vidinio skersmens, taip pat tarpas tarp išorinio kniedės skersmens ir kiaurymės plokštėje iš viso turi būti ne mažesnis kaip 3 mm. Kniedės galvutės skersmuo turi patikimai užfiksuoti plokštę. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šią instrukciją UAB „Lukra“ buvo pateikusi Rangovei ar subrangovei UAB „RTS Baltic“. .

57.       UAB „Margirnis“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Jonava, atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalies „TS-13 fibrocementinė plokštė“ 1.1.2 punkte nurodyta, kokias savybes turi atitikti fasado antigrafiti plokštės („Eternit“, „Pictura“ arba atitikmuo). Pagal minėtos projekto dalies 1.1.4 punktą plokščių montavimo darbai vykdomi pagal fasadinių plokščių gamintojo instrukcijas. Pagal 1.1.8 punktą kniedijimas vykdomas nerūdijančio plieno kniedėmis arba aliuminio kniedėmis ir nerūdijančio plieno stabilaus taško įvorėmis 9,5 mm skylėse; nerūdijančio plieno kniedėmis 5 x 16 – K15 mm 8 mm storiui ir 5 x 20 – K15 mm 12 mm storiui; aliuminio kniedėmis 4 x 18 – K15 mm 8 mm storiui ir 4x 25 – K15 mm 12 mm storiui.

58.       Bylą nagrinėjant pirmą kartą, teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Aktą surašęs A. Z. paaiškino, kad ieškovės užsakymu nustatinėjo plokščių suskilimo priežastį. Atvykus į vietą buvo matyti akivaizdūs defektai. Padarė išvadą, kad plokštės sutrūkinėjo, nes buvo netinkamai sumontuotos, kadangi pragręžus keletą kniedžių, nebuvo įvorių, skylės išgręžtos necentriškai. Buvo nugręžtos 3–4 plokštės. Plokštės tvirtinamos dviem stabiliais taškais, o kiti taškai paliekami laisvi, kad plokštė galėtų judėti. Plokštės sutrūkinėjusios, bet ne visos, o tas fasadas, kuris labiausiai veikiamas atmosferos pokyčių. Kitos „Latonit“ plokštės nesutrūkinėjusios. Kad būtų galima atsakyti, ar plokštės sutrūkinėjo dėl blogos kokybės, reikėtų atlikti laboratorinius bandymus. „Latonit“ plokštės neturi geros reputacijos, jo pagamintos Rusijoje, bet kokybei nustatyti reikėtų atlikti tyrimus. Kadangi kokybės tyrimai neatlikti, padaryta išvadą, kad skilinėjimus sukėlė montavimo klaidos. Sutrūkinėjusias plokštes reikėtų pakeisti, nes jų pataisyti neįmanoma. Plokštės montuojamos pagal griežtas taisykles. Jei karkasas netinkamai sumontuotas, tai irgi gali lemti sutrūkimą. Jei montavimo defektų nebūtų, plokštės galėtų deformuotis, įtrūkių neatsirastų.

59.       Teismo posėdyje UAB „RTS Baltic“ vadovas A. N. paaiškino, kad turi statybinį išsilavinimą, techninės priežiūros atestatą. Fasadinės plokštės montuojamos ant aliuminio konstrukcijos kniedėmis. Ant vienos plokštė daroma 21 skylė su kniedėmis. Profiliai iš aliuminio, kurie reaguoja į temperatūrą – vasarą plečiasi, o žiemą traukiasi. Firbrocementinės plokštės neturi elastingumo, todėl 4 mm skersmens kniedė gręžiama į 8 mm skylute, kad nuo judesio nebūtų raunamos plokštės. Kad plokštė nejudėtų visiškai laisvai, per vidurį daromos dvi stabilios jungtys, kur galima naudoti įvores. Įvorės skirtos tam, kad sumažintų skylutės skersmenį ir įgręžus kniedę plokštė tame taške nejudėtų. Yra ir kitas plokščių montavimo būdas, kai galima nenaudoti įvorių. 80 proc. atvejų nenaudojama įvorių, nes dirbant su pirštinėms naudoti įvores yra labai nepatogu. Tokiu atveju vietoj įvorių stabiliuose taškuose gręžiamos 5 mm skylutes ir plokštė užfiksuojama. Statybos vidinės taisyklės leidžia taip montuoti plokštės, jų skilimui ar rovimo jėgai įvorės įtakos neturi. Kiekvieną savaitę 2 kartus atvažiuodavo komisija, kuri eidavo per pastolius ir tikrindavo kiekvieną žingsnį ir nebuvo nė vienos pastabos dėl plokščių montavimo. Tokio pobūdžio plokštės naudojamos pirmame aukšte, nes reikia, kad ten būtų plokštės su antigrafiti danga. „Cembrit“ antigrafiti plokštės buvo daug brangesnės, todėl buvo naudojamos „Latonit“ plokštės. „Latonit“ plokštės neturi atskiros montavimo technologijos, jos montuojamos kaip ir visos kitos fibrocementinės plokštės. Įvažiavus į renovuotą kvartalą, kuriame buvo vykdomi darbai, matosi, kad visur „Latonit“ apatinės plokštės yra suskilusios, o aukščiau esančios „Cembrit“ plokštės, kurios montuotos pagal tą pačią technologiją, nesuskilinėję. A. N. manymu, taip galėjo nutikti dėl blogos plokščių kokybės. Atkreipė dėmesį, kad tie patys darbininkai tuo pačiu metodu tomis pačiomis priemonėmis ir kniedėmis montavo visas namo (duomenys neskelbtini), Jonavoje, plokštes, bet sutrūkinėjo tik „Latonit“ antgrafiti plokštės. Šiuo atveju neapsisekė, nes kituose namuose „Latonit“ antigrafiti plokštės buvo naudojamos tik iki pirmo aukšto, o šiuo atveju minėtomis plokštėmis buvo padengta dar ir viena aklina namo siena. Technologinėje kortelėje buvo nurodytas montavimo būdas be įvorių. Rangovė tam neprieštaravo. Įvorės naudojamos, kad plokštė nejudėtų. Šiuo atveju plokštės suskilo horizontaliai per visą plokštę. Jei skilimui kažkokią įtaką turėtų įvorės, tai plokštės būtų suskilusios prie centrinių taškų. Pažymėjo, kad darbų perdavimo Rangovei akte netgi padarė įrašą dėl „Latonit“ plokščių, t. y. neprisiėmė dėl jų atsakomybės, nes jau buvo girdėjęs, kad su šiomis plokštėmis būna bėdų. Iš matymo negalima pasakyti, ar plokščių kokybė bloga. Plokštes pirko UAB „Magirnis“. Skilinėjo tik tamsios spalvos „Latonit“ plokštės ir tik Jonavoje, todėl manytina, kad galėjo būti atvežta bloga plokščių partija. Žino dar vieną atvejį Vilniuje, tačiau nei anksčiau, nei vėliau kituose objektuose su šiomis plokštėmis problemų nebebuvo. Fasadinių plokščių montavimo instrukcija nebuvo teikiama, nes naudotasi Lietuvos statybininkų taisyklėmis, kuriomis vadovaujasi visos Lietuvos statybos įmonės. Technologinė kortelė sudaroma pagal statybos taisykles ir derinama su rangovu, techniniu prižiūrėtoju. Paaiškino kad tuo atveju, jei visos skylės būtų vienodo dydžio ir nebūtų naudojamos įvorės, plokštės pasislinktų, todėl esant rovimo jėgai, plokštės galėtų pajudėti ir kaip tik neskiltų. „Latonit“ plokštėms montuoti nėra jokių atskirų reikalavimų montuoti tik su įvorėmis. Įvorės užtikrina fiksavimą, o ne paslankumą. Įvorė skylutę sumažina nuo 8 mm iki 5 mm, o šiuo atveju buvo iškart gręžtos 5 mm skylutės. Kitos plokštės nesuskilo, nors buvo gręžta su tais pačiais įrankiais. Neaišku, kaip UAB „Skena“ matavo ir nustatė necentriškumą. Kai plokštė deformuojasi, tai skylutė gali atrodyti necentriška. Yra specialus prietaisas, todėl labai sunku necentriškai įgręžti.

60.       V. P. teismo posėdyje nurodė, kad medžiagas pasirinko Rangovė, kuri ir yra už jas atsakinga. Plokštės gali būti montuojamos su įvorėm arba be jų. Statybininkų asociacijos taisyklėse nurodyta, kad gali būti montuojama ir be įvorių. Tai priklauso nuo įmonės statybos taisyklių. UAB „Lukra“ turėjo teikti instrukcijas ir medžiagas montavimui. Atlikti darbai užfiksuoti statybų žurnale. Darbai atlikti tinkamai. Sutrūkinėjo tik tamsios „Latonit“ plokštės. Nors plokščių dokumentai buvo geri, bet galimai savybės neatitiko dokumentų, tačiau tyrimai nebuvo atlikti. 

61.       Pažymėtina, kad šalys skirti teismo ekspertizę defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti nepageidavo. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

62.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų visumą, daro išvadą, kad, nors fasado plokščių montavimas be įvorių neatitiko techninio darbo projekto reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įvorių paskirtis yra sumažinti pragręžtos skylės skersmenį, kad įgręžus kniedę, plokštė būtų užfiksuota dvejuose stabiliuose taškuose, kniedžių nenaudojimas negalėjo būti nustatytų defektų, t. y. plokščių suskilinėjimo ir bangavimo pasekmė. Įvorės nenaudojimas, jei visos skylės vienodo dydžio, būtų nulėmusios didesnį plokščių judėjimą nuo atmosferos poveikio, o ne jų skilinėjimą, deformavimąsi. Tuo tarpu kniedžių gręžimas į mažesnio diametro skyles gali būti prilyginamas kniedžių įgręžimui į didesnio skersmens skylę, kurioje jau yra įvorė. Tai iš esmė patvirtina ir faktas, kad kitos ant namo tuo pačiu metodu ir tos pačios subrangovės montuotos plokštės nesuskilinėjo. Be to, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad „Latonit“ plokščių montavimo instrukciją UAB „Lukra“ buvo pateikusi Rangovei ar subrangovei, tačiau įvertinus minėtos instrukcijos nuostatas matyti, kad plokščių fiksavimas be įvorių pagal instrukciją taip pat galimas („nustatytame plokščių fiksavimo taške, plokščių centravimui ir fiksavimui, kniedė įstatoma į kiaurymę kartu su įvore (arba be įvorės jei naudojamas kniedės užveržimo ribotuvas Pvz. Nr. 2. į kiaurymę, kurios skersmuo atitinka kniedės skersmenį)“.

63.       Kaip minėta, ieškovė, kaip esminiu įrodymu, pagrindžiančių jos teiginius apie defektų atsiradimo priežastį, remiasi Aktu. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas Aktas gali būti naudojamas tik kaip tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo patvirtinimas, t. y. kad plokštės sutrūkinėję, banguotos, kad montuojant plokštes nebuvo naudojamos įvorės, tačiau Aktas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas nustatyti priežastį, dėl kurios atsirado fasado plokščių defektai. Visų pirma bylą nagrinėjant pirmą kartą teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Aktą rengęs A. Z. patvirtino, kad Akto išvados padarytos neatsižvelgiant į plokščių kokybę, nes ji nebuvo tirta, iš esmės nepaneigdamas tikimybės, kad jo išvados galėtų būti kitokios, jei plokščių kokybė būtų ištirta. Be to, A. Z. paminėjo, kad plokštės gali trūkinėti ir dėl netinkamai įrengto karkaso, tačiau jo įrengimas taip pat nebuvo tirtas, todėl išvados šiuo aspektu nepateikė. Antra, A. Z. negalėjo paaiškinti, ką reiškia jo išvada, kad buvo naudojamos per stiprios kniedės, ir šios savo išvados atsisakė, nurodydamas, kad tokiai išvadai padaryti, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus, tirti pačias kniedes. Trečia, A. Z. patvirtino, kad atlikdamas tyrimą nugręžė tik kelias plokštes. Akte nurodyta, kad nugręžus tik kai kurias kniedes, nustatytas kniedžių necentriškumas plokščių kiaurymių atžvilgiu, o prie Akto pateikta apskritai tik vienos plokštės vienos skylės nuotrauka, kurioje galima įžvelgti necentriškumą. Taigi viena ar dvi necentruotai įgręžtos kniedės, teismo vertinimu, negali įrodyti, kad visos fasado plokštės sumontuotos netinkamai. Be to, nėra nepaneigta galimybė, kad necentriškumas susiformavo deformuojantis plokštėms. Taigi Akto išvados padarytos paviršutiniškai, netiksliai, neįvertinus kitų galimų defektų atsiradimo priežasčių, todėl jo išvadomis teismas nesivadovauja.

64.       Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad, tarp projekto neatitinkančios plokščių montavimo metodikos ir atsiradusių defektų nėra priežastinio ryšio, o, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, fasado defektai atsirado, t. y. plokštės sutrūkinėjo, deformavosi dėl netinkamos plokščių kokybės. Nors plokščių tiekėja UAB „Lukra“ teikė Rangovei sertifikatus, bandymų protokolus, patvirtančius plokščių atitiktį keliamiems reikalavimams, tačiau, kaip patvirtino ir UAB „Lukra“ atstovas teismo posėdžio metu, sertifikatai išduoti ir bandymai atlikti ne šioms konkrečioms namo renovacijoje panaudotoms plokštėms, t. y. ne konkrečiai plokščių partijai, kuri buvo naudojama ginčo namo renovacijai. Taigi sertifikatų, bandymų protokolų pateikimas savaime neužtikrina tinkamos konkrečiame ginčo objekte naudotų „Latonit“ plokščių kokybės. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad garantiniu laikotarpiu sutrūkinėjo tik „Latonit“ plokštės su antigrafiti danga. Kitos ant namo esančios plokštės (tiek „Latonit“, tiek „Cembrit“), nors ir buvo montuotos tuo pačiu metodu, veikiant tokioms pačioms atmosferos sąlygomis nesutrūkinėjo, nesideformavo. Byloje dalyvavę asmenys nurodė, kad „Latonit“ plokštės su antigrafiti danga sutrūkinėjo ir kituose objektuose Jonavoje, kuriuose dirbo kiti rangovai ir subrangovai. Faktą, kad kitų namų Jonavoje „Latonit“ plokštės taip pat sutrūkinėjusios patvirtina UAB „Ecosolution“ vertinimo aktas. 

65.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Rangovė pažeidė Rangos sutarties 9.4.11 punktą, pagal kurį ji įsipareigojo darbams vykdyti naudoti medžiagas, atitinkančias projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus, tikrinti medžiagų kokybę. Šie neteisėti veiksmai – netinkamos kokybės plokščių naudojimas – nulėmė defektų atsiradimą.

66.       Pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad „Latonit“ plokščių tiekėja buvo UAB „Lukra“, būtent Rangovė atsako ieškovei už plokščių kokybę, be to, kaip minėta, ir kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, tokiu atveju UAB „Magirnis“ kaltė preziumuojama. Taigi pritartina ieškovės pozicijai, kad net ir tuo atveju, jei defektai atsirado dėl netinkamos plokščių kokybės, už defektų ištaisymą vis tiek atsakinga Rangovė.

67.       Rangos sutarties 7.3 punkte ieškovė ir UAB „Magirnis“ buvo susitarusios, kad Rangovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka garantiniu laikotarpiu atsako už išaiškėjusius atliktų darbų defektus. Pažymėtina, kad netinkamos kokybės medžiagų panaudojimas pagal savo esmę taip pat laikytinas darbų defektu. Kadangi darbų atlikimo ar priėmimo metu plokščių kokybės trūkumai nebuvo akivaizdūs, ieškovė ar jos techninis prižiūrėtojas negali būti laikomi kaip nors atsakingi už atsiradusius defektus.

68.       Pagal Rangos sutarties 8.5 punktą Rangovė turėjo per 5 darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.

69.       Taigi atsakovė, išduodama Laidavimo draudimo raštą pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį prisiėmė riziką dėl Rangovės defektų šalinimo ir jos nemokumo, todėl privalo vykdyti savo įsipareigojmus. Draudikės atsisakymas dėl formalių priežasčių vykdyti savo įsipareigojimus nėra suderinamas su Statybos įstatymo 41 straipsnio tikslais. Pabrėžtina, kad pati atsakovė pripažįsta, kad plokščių kokybė buvo netinkama, tačiau teigia, kad tokiu atveju draudimo išmoka ieškovei nepriklauso. Atkreiptinas dėmesys, kad Laidavimo draudimo raštas išduotas pagal konkrečią Rangos sutartį, kurioje aptarta tiek subrangovų pasitelkimo galimybė, tiek nuostata, kad darbai atliekami Rangovės medžiagomis. Be to, Laidavimo draudimo raštas išduotas, kai rangos darbai jau buvo atlikti, todėl atsakovė galėjo sužinoti tiek pasitelktus subrangovus, tiek medžiagų tiekėjus, jei jai tokia informacija buvo svarbi išduodant Laidavimo draudimo raštą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ta aplinkybė, jog fasado plokštes montavo ne pati Rangovė, o medžiagos buvo pirktos iš UAB „Lukra“, niekaip nepanaikina atsakovės Laidavimo draudimo raštu prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su defektais, už kuriuos pagal Rangos sutartį atsakinga būtent Rangovė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pačiame Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad jis galioja už Rangos sutartimi numatytų UAB „Magirnis“ įsipareigojimų įvykdymą, kuriems užtikrinti pagal Rangos sutarties straipsnį turi būti pateiktas nurodytos sumos dydžio draudimo bendrovės garantinio laikotarpio draudimo raštas. Būtent UAB „Magirnis“ būtų šalinusi nustatytus defektus, jei nebūtų bankrutavusi. Susiklosčiusi situacija nedraudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 21 punktą galėtų būti pripažįstama tik tokiu atveju, jei defektus tyčia ar dideliu neatsargumu būtų sąlygoję ar sukėlęs draudėjas ir / arba su draudėju susiję asmenys. Šiuo atveju atsakovė Rangovės ar su ja susijusių asmenų tyčios ar didelio neatsargumo ne tik neįrodė, bet net ir neįrodinėjo, todėl ginčo situacija negali būti pripažįstama nedraudžiamuoju įvykių pagal Taisyklių 21 punktą.

70.       Atsakovė savo atsakymą išmokėti draudimo išmoką argumentuoja ir tuo, kad ieškovės nuostoliai nėra tiesioginiai bei realiai patirti. Pažymėtina, kad Laidavimo draudimo rašte atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė, teigdama, kad ieškovės nuostoliai yra netiesioginiai, nes išlaidos defektams ištaisyti dar realiai nėra patirtos, netinkamai aiškina tiesioginių ir netiesioginių nuostolių sąvokas. Vien tai kad ieškovė pretenzijos atsakovei pateikimo metu dar nebuvo išleidusi prašomos išmokėti sumos defektams pašalinti, nedaro ieškovės nuostolių netiesioginiais. Pažymėtina, kad fasado defektų šalinimas ir tam patiriamos išlaidos yra tiesiogiai susiję su nustatytais UAB „Magirnis“ neteisėtais veiksmais (Rangos sutarties pažeidimu), ieškovė prašo atlyginti nuostolius fasado defektams pašalinti, o ne atlyginti negautas pajamas. Akivaizdu, kad ieškovei reikės tam tikros pinigų sumos fasado defektams ištaisyti, taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės nuostoliai yra netiesioginiai. 

71.       Teismas taip pat atmetama kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji įsipareigojo atlyginti tik faktiškai jau patirtus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad Laidavimo draudime rašte nurodyta, kad ieškovė per protingą terminą turi raštiškai informuoti atsakovę apie Rangovės atliktų pagal Rangos sutartį darbų bet kokių defektų atsiradimą, už kuriuos laidavo atsakovė ir dėl kurių gali atsirasti ieškovei tiesioginiai nuostoliai. Ieškovė pagal šį laidavimo draudimo raštą savo reikalavimą (pretenziją) gali reikšti atsakovei ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pateikto atsakovei ir Rangovei raštiško pranešimo apie atsiradusius dėl draudėjo kaltės defektus dienos. Ieškovė neturi teisės šalinti jokių darbo trūkumų ar pažeidimų per laikotarpį nuo raštiško pranešimo pateikimo atsakovei iki pretenzijos pateikimo be raštiško atsakovės pritarimo, ieškovė savo pretenziniame rašte turi pagrįsti savo reikalavimo priežastį bei nurodyti pagrįstas reikalaujamas sumas. Taigi Laidavimo draudimo rašto nuostatos patvirtina, kad pretenziją draudikui dėl nuostolių atlyginimo gali būti teikiama faktiškai dar nepatyrus išlaidų (nuostolių) defektas ištaisyti, nes iki pretenzijos, kurioje jau turi būti pagrindžiamas nuostolių dydis, darbų defektai apskritai negali būti šalinami be atsakovės sutikimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė turi teisę prašyti atlyginti nuostolius, apskaičiuotus kaip būsimas išlaidas defektams pašalinti, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė nuostolius grindė sąmata apie būsimas išlaidas, nepanaikina ieškovės pareigos sumokėti išmoką esant draudžiamajam įvykiui.

72.       Laidavimo draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovei išmokėti draudimo išmoką, lygią ieškovės realiai patirtiems nuostoliams. Be to, kadangi laidavimo draudimo sutartis yra ne sumų, o nuostolių draudimo sutartis, todėl šalis, prašanti priteisti draudimo išmoką, turi pagrįsti, kokius nuotolius ji patyrė.

73.       Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 14 023,80 Eur dydžio draudimo išmoką. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia UAB „Jonavos paslaugos“ vadybininkės daugiabučių namų apskaitai parengta defektų šalinimo išlaidų lokaline sąmata, kurioje fasado apdailos plokščių keitimo darbai įvertinti 14 023,80 Eur. Į šią sumą patenka 168,92 kv. m sienų nuardymas, 168,92 kv. m sienų aptaisymas plokštėmis, 195 kv. m fibrocementinių plokščių įsigijimas, pastolių įrengimas ir išardymas, statybinių šiukšlių išvežimas.

74.       Be to, bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė į bylą papildomus paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su nuostolių dydžio (defektų šalinimo išlaidų) apskaičiavimu. Ieškovės pateikti įrodymai (2022 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SER2220244 ir jos apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad tęsiantis bylos nagrinėjimui, ji pradėjo organizuoti defektų šalinimo darbus savo sąskaita. Ieškovė namui Jonavoje, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Serfas“ įsigijo 49 fibrocementines plokštes, kurių vertė 6 685,40 Eur su PVM. Šiuo atveju buvo pirktos 2 rūšių plokštės. Iš byloje esančios namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), galinės sienos nuotraukos, matyti, kad šioje sienoje buvo sutrūkinėjusios 45 „Latonit“ plokštės, taigi pagal ieškovė pateiktus įrodymus, 45 naujų plokščių kaina sudaro 6 153 Eur. Be to, ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. su MB „AM paslaugos“ sudarė fibrocementinių plokščių keitimo daugiabučiuose namuose darbų pirkimo sutartį. Šios sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės, o pagal 3.2 punktą sutarties kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Minėtos sutarties 2 priedo Tiekėjo pasiūlymo 4 lentelėje yra nurodyti konkrečių darbų atlikimo įkainiai, pagal kuriuo plokščių demontavimo, karkaso paruošimo ir plokščių montavimo darbų 1 kv. m kaina ginčo name lygi 113,47 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė nurodė, kad suskilusių plokščių plotas sudaro 168,92 kv. m, tokio ploto defektų šalinimo darbai (be medžiagų), remiantis su MB „AM paslaugos“ sudaryta sutartimi, sudarytų 19 167,35 Eur be PVM (168,92 x 113,47). Pažymėtina, kad ieškovė prašo daug mažesnės nuostolių atlyginimo sumos, nei realiai patirtini jos nuostoliai defektams pašalinti.

75.       Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje išaiškino, kad byloje esant duomenims apie žalos faktą, teismas turi nustatyti nuostolių dydį, net jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl to vien ieškovo pateiktų įrodymų tam tikri įrodomosios vertės trūkumai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti visiškai. Atsakovė yra savo srities profesionalė, kuri administruoja žalos bylas, turi kompetencijos vertinti nuostolių dydžius, todėl, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus, turėjo galimybę pateikti savo įrodymus, patvirtinančius kitą nei ieškovės nurodytą žalos dydį. Vilniaus apygardos teismas taip pat atmetė kaip grindžiamą tik prielaidomis atsakovės argumentą, kad šiuo metu nebėra galimybės objektyviai nustatyti žalos dydžio.

76.       Šiuo atveju atsakovė jokių savo skaičiavimų ir / ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nuostolių skaičiavimus nepateikė net po Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje pateikto išaiškinimo. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad pretenzijos pateikimo metu buvo sutrūkinėjusios mažiausiai 45 „Latonit“ antigrafiti plokštės, tačiau atsakovė toliau kvestionavo nuostolių apskaičiavimą, darbų apimtis.

77.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Taigi, gali būti priteisiami ir būsimi nuostoliai, jeigu teismui pateikiama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių realią tokių būsimų nuostolių atsiradimo tikimybę (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

78.       Sutiktina, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata turi tam tikrų trūkumų (nesutampa išmontuojamų ir perkamų plokščių kiekiai), be to, pagal sąmatą į nuostolių įskaičiavimą nepagrįstai įtraukiamas PVM, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi priteisti nuostoliai (būsimos išlaidos) grindžiami ne tik lokaline sąmata, bet ir šiuo metu defektams šalinti jau sudaryta rangos sutartimi ir jau faktiškai nupirktų naujų plokščių kaina. Kaip minėta, faktinė defektų šalinimo kaina yra netgi didesnė nei ieškovės prašoma priteisti draudimo išmoka, apskaičiuota pagal ginčijamą sąmatą. Teismo vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškovės nurodyto dydžio nuostoliai (14 023,80 Eur) bus realiai patirti ir jų mažinti nėra pagrindo.

79.       Trečiasis asmuo UAB „Megrame“ prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį civiliniame procese šalimis laikytini ieškovas ir atsakovas. Prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai nukreipti į atsakovę, kuri taikyti ieškinio senaties termino neprašo, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas ir teismas dėl jo skaičiavimo detaliau nepasisako.

80.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 14 023,80 Eur laidavimo draudimo išmoka.

81.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti ieškovės dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimų pavedimai, buhalterės pažyma) patvirtina, kad ieškovė byloje (tiek du kartus pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) iš viso yra patyrusi 7 992,53 Eur teisinio atstovavimo išlaidas, be to, ieškovė yra sumokėjusi iš viso 632 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės išlaidos už teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinas 8 624,53 Eur (7 992,53 Eur + 632 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

82.       Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, išskyrus UAB „Lukra“, prašė ieškinį atmesti, bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos. UAB „Lukra“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, tačiau atsižvelgiant į šiame sprendime padarytas išvadas dėl defektų atsiradimo priežasties, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šiai bendrovei taip pat neatlygintinos.

83.       Byloje patirta 106,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei parteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (j. a. k. 156916523) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 14 023,80 Eur (keturiolikos tūkstančių dvidešimt trijų eurų 80 ct) laidavimo draudimo išmoką ir 8 624,53 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 106,92 Eur (vieno šimto šešių eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                           Marija Vaičiūnaitė