Baudžiamoji byla Nr. 1S-147-875/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10771-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
ŠIAULIŲ apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 5 metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. sausio 16 d. Į bausmės laiką nutarta įskaičiuoti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. sausio 16 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 14 d., galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (1/2 bausmės) – 2021 m. spalio 18 d., lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2021 m. balandžio 18 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 18 d.
2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 13 d. nutarimu nusprendė netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistajam pateiktos rekomendacijos: 1) tęsti mokslus; 2) tęsti dalyvavimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus organizuojamose resocializacijos programose/užsiėmimuose, mažinančiuose priklausomybės alkoholiui riziką; 3) tęsti žalos atlyginimą; 4) pateikti turimus darbo pasiūlymus, liudijančius dokumentus arba kitus duomenis apie planuojamą darbą; esant poreikiui kreiptis pagalbos į Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinį darbuotoją darbų paieškose.
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi netenkintas nuteistojo S. J. skundas dėl Komisijos 2022 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje konstatuota, jog aplinkybės, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su mama, broliu ir brolio žmona, dalyvavo tam tikrose programose, laikosi rėžimo reikalavimų, šiuo metu stebimas disciplinuotas elgesys, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. spalio 13 d. nutarimą, bei taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimo 1 punkte nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis rodo motyvaciją dirbti, tačiau darbo pasiūlymo neturi, prieštarauja Europos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)2 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio), kuriame pabrėžiama „Darbo po paleidimo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo“. Turi būti dedamos pastangos rasti kitas užsiėmimo formas. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo, tokiais atvejais turi būti surasta laikina gyvenamoji vieta“. Nors jis grįžtų gyventi pas mamą, tą patvirtino ir teismas nutartyje.
4.2. Teigia, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pareigūnai galėjo patys pasiteirauti ir kartu bendradarbiaujant su probacijos tarnyba imtis visų priemonių dėl darbo paieškos, jei jau būtina pristatyti pažymą apie numatomą darbovietę, tačiau to padaryti visiškai nesiėmė jokių priemonių, o paliekamas paties nuteistojo valiai, tam nesuteikiant jokios pagalbos ar paskatos. Resocializacijos skyriaus pareigūnai nors ir konsultavo dėl darbo paieškų, tačiau drįsta paprieštarauti, kad jis nerodė iniciatyvos gauti oficialų darbo patvirtinimą, sakė socialiniam darbuotojui, kad padarytų oficialų užklausimą į jo nurodytą įmonę, tačiau to nepadarė ir teigė, kad pats turi padaryti. Kiek leido galimybės, pats padarė, tačiau jam niekas pažymos nedavė, kol nėra oficialaus užklausimo. Tai jei darbdavys sako „kai išeisi ateik ir gausi darbą pagalbiniu darbininku statybose“, tai pasakė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, atsakingas už personalo įdarbinimą ir darbuotojų paiešką, o paprašius pažymos, kad išduotų, jog priims į darbą, įmonės atstovas pasakė, kad asmenims jokių pažymų nerašo, jei reikia tegul patys ŠTI pareigūnai susisiekia.
4.3. Teismas nutartyje nurodo, kad šiuo metu neturi pakankamos profesinės kvalifikacijos, specialybės nėra įgijęs, tačiau kaip tą įgyti būnant įkalinimo įstaigoje, jeigu čia nėra sudarytos sąlygos ją įgyti, nevyksta joks profesinis mokymas. Kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai taip pat yra palikti pačių nuteistųjų organizavimui bei dar tam sudarant begales kliūčių. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra tik baudžiamojo pobūdžio. Nuteistiesiems yra labai greit skiriamos nuobaudos už menkiausią pažeidimą, bet labai retai ir sunkiai vyksta nuteistųjų paskatinimas. Psichologinė tarnyba pataisos namuose taip pat praktiškai neegzistuoja. Ji atlieka tik formalų vaidmenį ruošiant nuteistojo bylą teikiant jį lygtiniam paleidimui. Ir iki to nei karto nebendravęs su nuteistuoju psichologas surašo išvadą teismui apie jo asmenį.
4.4. Komisijos nutarime 2 punkte nurodyta, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, tačiau kaip juos išspręsti atliekant bausmę, kai faktinis darbo užmokestis yra menkas, pats dirba įvairius darbus, gaunamas atlyginimas praktiškai visas išskaičiuojamas antstolio, iš likusių savarankiškai dar perveda antstoliui, padeda mamai išlaikyti neįgalią seserį Jei būtų taikytas lygtinis paleidimas, tuos finansinius įsipareigojimus greičiau padengtų laisvėje nei pataisos įstaigoje.
4.5. Komisijos nutarime 3 punkte nurodyta, kad išsilavinimo stoka, pripažįsta, kad dėl psichologinių problemų buvo metęs mokslus, tačiau šiuo metu aktyviai rodo pastangas mokytis, praėjo psichologinius kursus, mano, jei būtų paleistas lygtinai, probacijos tarnyba puikiai vykdant kontrolę padėtų tęsti mokslus laisvėje, be abejo galėtų įgytų ir specialybę, ko Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra.
4.5. Komisijos nutarime 4 punkte nurodyta, kad geba atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, tačiau mažiau struktūruotoje aplinkoje gali išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai ir praeityje dominavęs nusikalstamų veikų teisinimas. Tam yra psichologai, kurie tuo klausimu turi dirbti, tačiau belieka pasikartoti, kad psichologinė tarnyba pataisos namuose taip pat praktiškai neegzistuoja.
4.6. Nesutinka su Komisijos nutarime 5 punkte nurodyta prielaida, kad yra smurtinio elgesio tikimybė pavartojus alkoholio. Jau ilgą laiką veda sveiką gyvenimo būdą be alkoholio, nesilaiko subkultūros, tą patvirtina ir pati Komisija. Buvo paleistas atostogų namo, nė karto nevartojo alkoholio ir tam nebuvo jokio potraukio. Todėl ir ateityje nežada vartot alkoholio. Dalyvavo 6 teminiuose Alkoholio vartojimo intervencijos užsiėmimuose, kurių metu buvo siekiama išmokti emocinės savireguliacijos, kuri padėtų išvengti alkoholio vartojimo atkryčio.
4.7. Komisijos nutarime 6 punkte nurodyta, kad nuteistasis nesilaikė visų Komisijos rekomendacijų, tačiau Komisija nepateikė kokių būtent rekomendacijų nesilaikė. Atvirkščiai, kaip matyt iš rekomendacijų, visas įvykdė, pažymas prideda. Tęsia mokslus, iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją, dalyvavo 6 teminiuose Alkoholio vartojimo intervencijos užsiėmimuose, gyvenamąją vieta turi.
4.8. Nurodo, kad apylinkės teismo prašė išsireikalauti atsakymus į jo rašytus prašymus Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kad teismui būtų galima įvertinti, ar įvykdė visas reikiamas rekomendacijas nustatytu laiku ir kitas faktines aplinkybes. Prašo išsireikalauti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymus į jo prašymus. Kadangi lygtinio paleidimo komisijos nutarimą gali apskųsti teismui tik per 7 darbo dienas, tai fiziškai negalėjo pateikti įvairių pažymų teismui, kurios pagrįstų jo pažangą.
4.9. Iš medžiagos matyti, jog atitinka formalias BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Ką paminėjo ir teismas nutartyje, tačiau, teismo manymu, yra ne tik formalus, bet ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi nuo pirminio vertinimo. Stebima pažanga atpažįstant problemines sritis, iškeliant problemų sprendimo alternatyvas, nustatant pagalbos šaltinius. Pradėjo vėl siekti vidurinio išsilavinimo, norėtų įgyti specialybę, dirba.
4.10. Mano, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesukuria galimybės suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas savaime dar nereiškia, kad baigiasi bausmės vykdymas, nes bus prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės ypatingai preciziškai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, juo labiau nenusikalsti, nes nevykdant įpareigojimu, pažeidinėjant įstatymus ar elgiantis neatsakingai, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir privalės atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose.
5. 2022 m. gruodžio 7 d. teisme gautas S. J. prašymas, kuriame nurodo, kad nušalinimų nereiškia. Pateikia papildomus dokumentus ir trumpą papildymą dėl pateiktų dokumentų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymas į jo prašymą, kuriame matosi, kad Šiaulių TI nėra galimybės vykdyti profesinį mokymą. Atkreipia dėmesį, kad nors ir buvo suteikiama galimybė mokytis už įstaigos ribų, tačiau mokslas yra labai brangus ir realiai nėra galimybės jo padengti, taip pat mokymai vyksta dienos metu, o kadangi visą dieną dirba, tai fiziškai neturi galimybės mokintis. Gaila, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nevyksta profesinis mokymas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymas į jo prašymą, kuriame matosi, kad praėjo rekomenduojamus užsiėmimus, kai atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl pasakymas, neva, nesilaikė komisijos rekomendacijų yra klaidingas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymas į jo prašymą, kuriame matosi, kokias funkcijas atlieka Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija, pacituoju. Visada vaikšto į šiuos užsiėmimus.
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Skundas netenkinamas
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam įstatyme numatytą, šiuo atveju numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, S. J. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi S. J., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.
10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad S. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vertinama, kaip vidutinė. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, minimaliai stengiasi atlyginti žalas, bendrauja su šeima, siekia įgyvendinti reikalavimą mokintis, bei dalyvauja jam skirtose programose, nuteistajam leidžiama išvykti už įstaigos ribų be sargybos, vieną kartą skatintas ir vieną kartą baustas. Vis dėlto, šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį S. J. charakterizuojančius duomenis, todėl pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tokių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama S. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo S. J. 2022 m. rugsėjo 20 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog turimi finansiniai įsipareigojimai bei nuteistojo požiūris į skolų padengimo galimybes vertintini kaip kriminogeninis veiksnys, geri santykiai su šeima nevertintini kaip apsauginis veiksnys, kadangi jo brolis ir sesuo susiję su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Svarbu tai, kad S. J. nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo, visą bausmės laiką išliko vidutinė, kurią sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti.
12. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčius, svarbu pažymėti, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su materialinės naudos gavimu neteisėtu būdu (dominuoja nusikaltimai svetimo turto nuosavybei), šiuo metu turi didelių įsiskolinimų (apie 58000 Eur), kuriuos nuteistasis vertina kaip nedidelius, darbinės patirties neturi, todėl aukštesnysis teismas sutinka su socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad tai gali būti vertinama kaip nuteistojo nusikalstamų veikų galimą pakartotinumą.
13. Nuteistasis skunde pažymi, kad Komisija pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Pažymėtina, kad nuteistojo minimame teisės akte rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad Komisija ar apylinkės teismas būtų pažeidę tarptautinius teisės aktus ar netinkamai taikę BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą.
14. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. J. teigia, kad pareigūnai patys galėjo pasiteirauti ir kartu bendradarbiaujant su probacijos tarnyba imtis visų priemonių dėl darbo paieškos, jei jau būtina pristatyti pažymą apie numatomą darbovietę, tačiau to padaryti visiškai nesiėmė jokių priemonių. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jau ankstesniame nutarime, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nuteistajam buvo suteikta galimybė kreiptis į socialinį darbuotoją dėl pagalbos, tačiau kaip matyti, nuteistasis to tinkamai nepadarė, todėl pačiam tenka prisiimti atsakomybę. O be to, kaip tinkamai pažymėta įstaigos dokumentuose, būdamas laisvėje S. J. turėjo galimybę kreiptis į darbdavius dėl darbo suteikimo ir/ar pažymos apie priėmimą išdavimą, tačiau tuo nepasirūpino.
15. Nurodo, kad teismas nutartyje netinkamai vertina tai, kad šiuo metu nuteistasis neturi pakankamos profesinės kvalifikacijos, specialybės nėra įgijęs, teigdamas, kad ją įgyti būnant įkalinimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, profesinės kvalifikacijos neturėjimas mažina greito įsidarbinimo galimybes, tačiau nevertinamas kaip visiškai neigiamas kriminogeninis veiksnys. O be to, savo mokslų ir profesijos įgijimu, nuteistasis turėjo būti suinteresuotas tiek darydamas nusikalstamas veikas, tiek ir atliekant bausmę.
16. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo. S. J. darbinės patirties laisvėje neturėjimas, taip pat verčia abejoti jo motyvacija bei galimybėmis dirbti išėjus į laisvę. Tai, kad šiuo metu nuteistasis dirba, vertintinas kaip teigiamas elgesio koreliacijos veiksnys, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, vis dar egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.
17. Prašymas išsireikalauti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymus į jo prašymus laikomas pertekliniu, kadangi byloje pateikti visi reikalingi duomenys, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
18. Aptartos Socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad S. J. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo S. J. buvo vieninga. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad S. J. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis.
19. Būtina pažymėti, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant S. J. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
20. Teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
21. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. J. skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo S. J. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Nerijus Masiulis