Baudžiamoji byla Nr. 2K-189/2012
Teisminio proceso Nr.1-78-1-00560-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S)
2.9.12; 2..9.13;
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui A. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria M. B. baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukta ir M. B. priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis:
M. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 5 MGL (650 Lt) bauda ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 5 MGL (650 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu M. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, o baudžiamosios bylos dalis dėl BK 140 straipsnio 1 dalies buvo nutraukta, nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl šios nusikalstamos veikos. Šiuo nuosprendžiu dėl nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, pripažintos kaltomis S. P. ir G. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. spalio mėn., naktį iš 11 į 12 d., tarp 20 ir 9 val., kerštaudamas V. L. už jos parodymus ikiteisminio tyrimo byloje dėl 2009 m. rugsėjo mėn. padarytos nusikalstamos veikos, G. L. nuomojame bute, esančiame Plungėje, S. N. g., smurtavo prieš V. L. – spyrė koja į viršutinę kūno dalį, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 150 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau teismas nustatė, kad M. B. dėl asmeninių priežasčių (keršto) sumušė V. L., tačiau baudžiamosios bylos dalį dėl BK 140 straipsnio 1 dalies nutraukė, nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl šios nusikalstamos veikos. M. B. buvo kaltinamas, kad įvykio metu, veikdamas kartu su G. L., asmeniu, dėl kurio byla išskirta, kerštaudami V. L. už jos parodymus ikiteisminio tyrimo byloje dėl 2009 m. rugsėjo mėn. padarytos nusikalstamos veikos, ją sumušė, palaužė V. L. valią priešintis ir taip padėjo asmeniui, dėl kurio byla išskirta, tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnamete V. L. prieš jos valią.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes netinkamai jam pritaikytos materialinės teisės normos, netinkamai išnagrinėta baudžiamoji byla.
Kasatoriaus nuomone, Klaipėdos apygardos teismas padarė netinkamą išvadą, kad S. L. protokole-pareiškime yra tinkamai išreikšta nukentėjusiosios valia ir kad pastaroji reiškia jam pretenzijas, nes protokole-pareiškime S. L. pareiškė, jog 2009 m. spalio 11 d. nuo 20-24 val., Plungėje, S. Nėries g. 4, iš matymo pažįstamas jaunuolis oraliniu būdu išprievartavo jos dukrą V. L.. be to, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis. Šiuo atveju pareiškėja nekonkretizuoja. už kokią nusikalstamą veiką ji prašo nubausti kaltuosius, todėl Plungės rajono apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nukentėjusiosios įstatyminės atstovės skundo nebuvo.
Šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad tokia pareiškimo forma atitinka nukentėjusiojo skundą, nes BPK 407 straipsnis, reglamentuojantis privataus kaltinimo bylų procesą, nurodo, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Nukentėjusiosios V. L. ar jos atstovės skundo byloje nebuvo. Ši praktika jau yra suformuota (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2006).
Kasatorius nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuostata, kad V. L. nėra jam
atleidusi ir susitaikiusi, nes, ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą, V. L. nurodė, kad dėl jai suduoto smūgio pretenzijų jam jokių neturi, tai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu; Plungės rajono apylinkės teismas atsižvelgė į tai, o Klaipėdos apygardos teismas šią aplinkybę laiko pagrindu atsakomybei atsirasti. Jo nuomone, apeliacinėje instancijoje negali būti sunkinančiai traktuojamos tos pačios aplinkybės, nukentėjusiajai keičiant nuomonę.
Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pripažino apsvaigimą nuo alkoholio sunkinančia aplinkybe, nes jis nesutikęs, kad jo veiksmams turėjo reikšmės išgertas
nedidelis alkoholio kiekis, kuris nesukėlė net lengvo girtumo laipsnio, ir todėl negalima taikyti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kuriame yra nustatyta sąlyga, jog šis punktas taikomas, jeigu apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato ir kitas bausmių rūšis, ne tik laisvės atėmimą, kurio maksimalus terminas 1 metai. Bausmės skiriamos įvertinus sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, o jeigu jų nėra, bausmė turi būti artima bausmės vidurkiui. Šios nuostatos yra šiurkščiai pažeistos.
Neteisingai nuosprendyje yra nurodoma, kad kasatorius nevedęs, nedirbantis, nes Plungės rajono apylinkės teismui pateikti duomenys apie santuokos sudarymą, mažametį vaiką, darbą. Į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta skiriant bausmę.
Kasatoriaus nuomone, taip buvo pažeistas rungimosi, teisės į tinkamą gynybą principai ( BPK 7, 10 straipsniai),bei BPK 284-286 straipsnių nuostatos.
Kasacinis skundas atmestinas
Dėl BPK 417 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
Procesas dėl nusikalstamų veikų, išvardytų BPK 407 straipsnyje, pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas tokiu atveju neatliekamas, o procesas vyksta pagal BK XXX skyriuje nustatytas privataus kaltinimo bylų proceso taisykles. Taigi tik pradedant procesą dėl nusikalstamų veikų, išvardytų BPK 407 straipsnyje, nukentėjusiojo skunde ar jo teisėto atstovo pareiškime turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, ją padaręs įtariamasis ir konkretus BK straipsnis (BPK 412 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Tačiau šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas valstybinio kaltinimo tvarka dėl nepilnametės seksualinio prievartavimo. Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė – motina – kreipėsi į policiją pranešdama apie nusikalstamą veiką, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo asmenys, dalyvavę nusikalstamų veikų padaryme, ir tų veikų pirminis kvalifikavimas. Byloje įtarimai pareikšti keliems asmenims, tarp jų ir M. B., kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, padėjo asmeniui, dėl kurio byla išskirta, seksualiai prievartauti nepilnametę V. L.. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjo nutartyje nurodytas ir inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Tačiau toks kvalifikavimo nurodymas tik parodo prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte, ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti. Minėtas kaltinimas M. B. teisme nepasitvirtino – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 150 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; tačiau teismas nustatė, kad M. B. dėl asmeninių priežasčių sumušė V. L., ir baudžiamosios bylos dalį dėl BK 140 straipsnio 1 dalies nutraukė, nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl šios nusikalstamos veikos.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad teismas pagrįstai nustatė, jog įvykio metu M. B. dėl asmeninių priežasčių sumušė V. L. padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo. Šis teismas nurodė, kad byloje esančiame protokole-pareiškime S. L. pareiškė, kad 2009 m. spalio 11 d., nuo 20-24 val., Plungėje. S. Nėries g. 4, iš matymo pažįstamas jaunuolis oraliniu būdu išprievartavo jos nepilnametę dukrą V. L., dėl to prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis. Teismo vertinimu, nors pareiškime ir nebuvo nurodyta konkreti nusikalstama veika bei asmuo, tačiau nukentėjusiosios įstatyminės atstovės valia buvo išreikšta tinkamai. Šis teismas atliko įrodymų tyrimą ir išsiaiškino aplinkybę, kad nukentėjusioji V. L. (teismo metu ji jau buvo pilnametė) nenori susitaikyti su M. B., todėl pripažino jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teiginį, kad V. L. jam atleido ir jie susitaikė, paneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių protokolų turinys.
Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės (S. L.) valia buvo išreikšta tinkamai, nes ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis – byla buvo pradėta valstybinio kaltinimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas įvykdė ir BPK 417 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsiaiškino aplinkybę, kad nukentėjusioji V. L. nenori susitaikyti su M. B.. Taigi kasatorius pagristai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Dėl kitų skundo argumentų
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. B. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tai, kad M. B. su tuo nesutikęs, neturi esminės reikšmės jos nustatymui. Teismas išsamiai motyvavo BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės M. B. paskyrimą. Tai lėmė M. B. asmenybę apibūdinantys duomenys (penki neišnykę teistumai) ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismas, paskirdamas M. B. laisvės atėmimo bausmę, BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas