Administracinė byla Nr. I -575-422/2010
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00215-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 74;
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Eglei Lilaitei,
dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovams advokatui Stasiui Zabitai, advokato padėjėjui Tomui Petkevičiui,
atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui Dariui Bradūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnautojos pareigas, išmokų su tarnybos santykiais priteisimo, priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į valstybės tarnybos stažą,
neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. S. patikslintu skundu prašo panaikinti 2010 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (2.3) P-54, kuriuo Pareiškėja R. S. buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų; įpareigoti atsakovą Valstybės tarnybos departamentą prie LR Vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją R. S. į A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas; priteisti iš atsakovo pareiškėjai R. S. 3313,80 Lt mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; įskaityti pareiškėjos R. S. priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiškėjos R. S. valstybės tarnybos stažą, priteisti iš atsakovo pareiškėjai R. S. 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog iš valstybės tarnybos buvo atleista neteisėtai, Alytaus apskrities viršininkas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. vasario 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, nes ji neatitinka realių faktinių aplinkybių. 2009 m. gruodžio 11 d. atvykusi į darbą pasijuto blogai, norėjo vykti pas šeimos gydytoją, tačiau tikėjosi, kad išgėrus vaistų, pasijus geriau. Sveikatos problemų turėjo anksčiau, dėl aukšto kraujo spaudimo buvo dispanserizuota ir nuolat vartojo kraujo spaudimą reguliuojančius bei raminančius vaistus. 2009 m. gruodžio 11 d. iš ryto buvo išvykusi į Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrių, kur dalyvavo Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešame susirinkime. Grįžus atgal darbovietę, t.y. Alytaus apskrities viršininko administraciją, jos sveikatos būklė nepagerėjo, todėl vėl vartojo vaistus bei tęsė darbą. Apie 15.20 val. pareiškėja darbovietės laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, kurie jos ieškojo. Policijos pareigūnams ji prisistatė esanti S. ir pasikvietė juos į savo kabinetą. Tik įėjus jiems į kabinetą, vienas iš pareigūnų pareiškėjai pareiškė, jog ji yra neblaivi. Kadangi policijos pareigūnai elgėsi šiurkščiai, pareiškėja pasiūlė pareigūnams atnešti naują alkoholio matuoklio (alkotesterio) antgalį arba kartu su jais vykti į policijos komisariatą, kur būtų nustatytas jos girtumas. Policijos pareigūnai nei su vienu pareiškėjos pasiūlymu nesutiko, todėl ji jiems nurodė, jog pasikvies savo advokatę. Pareigūnai nesulaukę advokatės pasišalino iš jos kabineto. Apie 15.40 val. į pareiškėjos kabinetą, jau esant advokatei, įėjo Teisės skyriaus vedėja D. Š., Personalo, bendrųjų reikalų ir ūkio skyriaus vedėja V. V. ir jos pavaduotoja R. J., kurios pareiškė, jog pareiškėja esanti neblaivi. Priešingai, nei nurodoma 2009 m. gruodžio 14 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11P-87 bei 2010 m. vasario 23 d. motyvuotoje išvadoje Nr. 11P-5, pareiškėjai nušalinimas nuo darbo nei žodine nei rašytine forma nebuvo pareikštas. Po tokių nepagrįstų ir šokiruojančių kaltinimų jos savijauta dar labiau pablogėjo, todėl pasibaigus darbo laikui ji kartu su advokate nedelsiant nuvyko į polikliniką pas šeimos gydytoją A. G., kuri dėl sudėtingos pareiškėjos sveikatos būklės rekomendavo ją siųsti į ligoninę stacionariam gydymui. Pareiškėja, manydama, jog suleidus vaistus jos savijauta pagerės, vykti į ligoninę stacionariam gydymui atsisakė, tačiau tą patį vakarą, dar labiau pablogėjus sveikatos būklei, apie 19.00 val. buvo pristatyta į ligoninę. 2009 m. gruodžio 14 d. (pirmadienį) pareiškėja atvyko į darbovietę, kur buvo supažindinta su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, jį pasirašė ir dirbo toliau, už šią darbo dieną bei už 2009 m. gruodžio 11 d. gavo darbo užmokestį, tai patvirtina, jog nušalinimas nuo darbo nebuvo pareikštas. Nurodė, jog ji 2009 m. gruodžio 11 d. alkoholio nevartojo, dėl aukšto kraujospūdžio, širdies permušimų nuo pačio ryto jautėsi labai blogai, todėl vartojo stiprius raminamuosius vaistus Lexotanil, Bromazepam, vaistus nuo aukšto kraujospūdžio - Captopril, Accupro ir kt. Kadangi pareiškėja jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl iš valstybės tarnybos buvo atleista neteisėtai.
Pareiškėjos ir jos atstovų teigimu, atsakovas neįrodė tarnybinio pažeidimo, be to, priimant ginčijamą įsakymą, buvo grubiai pažeistos pareiškėjos teisės ir pagrindinės procedūros. Pareiškėja su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pasirašytinai buvo supažindinta tik 2009 m. gruodžio 14 d., jai nebuvo leista susipažinti su tarnybinio tyrimo medžiaga, daryti jos nuorašus. Alytaus apskrities viršininko administracija, pažeisdama 2008 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius įsakymu Nr. V-132 patvirtinto Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų (toliau - Metodinės rekomendacijos) 4p., 6p., 8p., 9p., 10p., 11p., 12p., 15p., 17p. reikalavimus, nesupažindino pareiškėjos su nušalinimo aktu, nesurašė siuntimo dėl asmens neblaivumo (girtumo) nustatymo, nesiėmė priemonių pareiškėjos tariamam neblaivumui (girtumui) nustatyti, nepristatė jos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, neišaiškino pareiškėjai jos teisių ir pareigų. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (2.3) P-434 sudaryta komisija įtariamam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui ištirti nesurinko abejonių nekeliančių įrodymų, kad pareiškėja 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybos metu buvo neblaivi, nevertino pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, nesigilino, kad pareiškėjos nurodyti sveikatos sutrikimų simptomai bei vartojami medikamentai galėjo sąlygoti požymius sukėlusius įtarimą dėl neblaivumo, tyrimas buvo atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai, todėl įsakymas dėl atleidimo iš valstybės tarnybos turi būti panaikintas, pareiškėja grąžintina į valstybės tarnautojo pareigas, suteikiant atitinkamą darbą ir mokant nustatytą darbo užmokestį. Atsakovui taip pat tenka pareiga išmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas įvykdymo dienos. Atsakovas privalo sumokėti pareiškėjai darbo užmokestį už visą neteisėto atleidimo laiką taikant A lygio 13 kategorijos valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą ir pridedant valstybės tarnautojams skiriamą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (LR VTĮ 25 str.), skaičiuojamą nuo pareiškėjos priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, t.y., nuo 1997 m. Nustatant priteistino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį, turi būti atsižvelgta į A lygio 13 kategorijos valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą, taikytiną priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį bei priedo už trečią kvalifikacinę klasę dydį. Mėnesinis darbo užmokestis sudaro 3313,80 Lt. Atsakovas įpareigotinas įskaityti pareiškėjos R. S. priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiškėjos valstybės tarnybos stažą.
Nurodė, jog dėl neteisėtų Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Neteisėtas atleidimas iš tarnybos jai sukėlė sunkius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą kolegų, interesantų, visų Lietuvos piliečių akyse, nulėmė pareiškėjos kaip specialistės reputacijos sugadinimą. Tiek regioninėje, tiek nacionalinėje žiniasklaidoje buvo rodomi reportažai, publikuojami straipsniai apie neva tai girtą darbovietėje besišlaistančią Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorę R. S.. Pareiškėjos reputacija buvo sugadinta negrįžtamai ir nepataisomai. Po nepagrįstų kaltinimų ypač sušlubavo sveikata, dėl to pareiškėja daugiau nei du mėnesius buvo nedarbinga, net ir šiuo metu geria raminamuosius vaistus. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai sukelia bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo. Sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjos asmenybę, jos socialinę padėtį, savęs vertinimą, didžiąja dalimi priklausantį nuo kitų asmenų, ypač vadovų darbinėje veikloje, vertinimo. Būtent asmens pastangos siekiant užsibrėžtų profesinės karjeros tikslų ir jų dėka susikurta socialinė padėtis bei užsitarnauta reputacija lemia patiriamos skriaudos bei emocinių išgyvenimų dėl visiškai neteisėtų Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų atleidžiant iš valstybės tarnautojo pareigų mastą. Pareiškėja kryptingai siekė valstybės tarnautojo karjeros: darbą Alytaus apskrities viršininko administracijoje pradėjusi 1997 m. Kaimo reikalų departamente direktoriaus pavaduotoja, jau po metų, t.y. 1998 m. buvo paskirta Žemės tvarkymo departamento direktore. Pareiškėjos veikla einant valstybės tarnautojo pareigas visuomet buvo vertinama tik gerai, už gerą darbą ne vieną kartą buvo skatinta, apdovanota padėkos raštais. Be to, pareiškėja nuolat savo kvalifikaciją kėlė įvairiuose mokymuose, konferencijose, paskaitose. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi toliau kopti profesinės karjeros laiptais siekdama užsibrėžtų karjeros tikslų ir neturėjo nė menkiausio pagrindo manyti, kad staiga be jokios priežasties gali būti atleista iš valstybės tarnautojo pareigų. Pareiškėjos patirta neturtinė žala turi būti vertinama visų šių aplinkybių kontekste. Neaiškumas dėl teismo proceso trukmės dar labiau apsunkina pareiškėjos emocinę būseną, lemia įvairius patiriamus nepatogumus. Negalėdama toliau tęsti karjeros, pareiškėja praranda įgūdžius, netekusi vienintelio turėto pragyvenimo šaltinio, yra priversta gyventi iš santaupų, nebėra draudžiama sveikatos draudimu, todėl pareiškėjos prašomas priteisti 100 000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo bei protingumo principus, nėra nepagrįstai didelis atsakovui kaip juridiniam asmeniui.
Atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjo Valstybės tarnybos departamento atstovas prašo skundą, remiantis Alytaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime nurodytais motyvais, atmesti. Nurodė, jog pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris diskreditavo valstybės institucijos autoritetą, todėl iš valstybės tarnybos buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, neblaivumo faktas įrodytas administracinėje byloje surinkta medžiaga, tarnybinį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Pareiškėja suprato, kad kaltinama dėl neblaivumo tarnyboje, turėjo galimybę pateikti medicininę pažymą, kad yra blaivi, tačiau to nepadarė.
Skundas netenkintinas.
2010 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (2.3) P-54 pareiškėjai R. S. Žemės tvarkymo departamento direktorei, skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų ( b.l. 14). Atleidimo pagrindas - šiurkštus tarnybinis nusižengimas, numatytas LR valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7-ame punkte. LR Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6d. numato atvejus pažeidimų, kurie laikomi šiurkščiais. Prie šiurkščių pažeidimų yra priskiriamas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą ( Įstatymo 29 str. 6d. 7p.).
Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (2.3.) P - 434 buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti ( b.l. 15). 2010 m. vasario 23 d. Nr. 11P-5 Motyvuota komisijos išvada konstatuota, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė R. S. 2009 m. gruodžio 11 d. būdama neblaivi padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris paaiškėjo 2009 m. gruodžio 11 d. gavus Alytaus apskrities VPK telefoninį pranešimą; buvimas neblaivia įžeidė žmonių ( interesantų, darbuotojų, policijos pareigūnų) orumą ir diskreditavo valstybės institucijos- Alytaus apskrities viršininko administracijos autoritetą ( b.l. 16-18). Išvada yra motyvuota, nurodytos faktinės įvardintą nusižengimą patvirtinančios aplinkybės bei pateiktas tokių aplinkybių teisinis įvertinimas, todėl teismo nuomone, ji atitinka LR Vyriausybės nutarimu 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimus.
Nors pareiškėja neigia buvus tarnybinį nusižengimą, skunde nurodė, jog jos keistą neįprastą elgesį tarnybos metu sukėlė vartojami stiprūs vaistai, tačiau neblaivumo faktas yra įrodytas administracinės bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog tarnybinis pažeidimas paaiškėjo Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2009-12-11 15 val. gavus telefoninį pranešimą apie tai, jog Alytaus apskrities viršininko administracijoje dirbanti R. S. (406kab.) yra neblaivi bei konfliktuoja su atėjusiais piliečiais bei ten dirbančiais darbuotojais (b.l. 74). Pagal administracinės bylos duomenis į policiją kreipėsi asmuo, kuris tą dieną lankėsi Alytaus apskrities viršininko administracijoje. Pagal gautą pranešimą išvyko patrulinės tarnybos ekipažas, nuvykę į vietą patruliai rado R. S., bendraujant nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, pasitikrinti blaivumą atsisakė. Tai nurodyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-12-14 rašte Nr. 52-S-1317 (b.l.74). Minėtos aplinkybės patvirtintos policijos pareigūno L. C. 2009-12-11 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog nuvykę pagal telefoninį pranešimą su patruliu R. K. į Alytaus apskrities viršininko administraciją, bendraudamas su R. S., jis juto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, R. S. kalbėjo nerišliai, šūkavo, stengėsi įvelti į konfliktą ( b.l. 61). Iš 2009-12-15 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Teikimo nepradėti administracinės bylos turinio matyti, jog R. S. atžvilgiu nebuvo pradėta administracinė teisena, pareigūnams radus R. S. neblaivią, buvo iškviesta apskrities administracijos atsakinga už tarnybinių pažeidimų tyrimą darbuotoja J. ( b.l. 60). Liudytojai L. C. ir R. K. apklausti liudytojais iš esmės patvirtino, jog matė R. S. neblaivumo požymius ( b.l.172-173). Nors minėti liudytojai teismo posėdžio metu kategoriškai neteigė, jog nuo R. S. sklido alkoholio kvapas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nuo minėto įvykio yra praėjęs tam tikras laiko tarpas, nepaneigta, jog per tą laiką galėjo atsirasti kitų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos liudytojų parodymams, todėl teismas vadovaujasi 2009 m. gruodžio mėnesio rašytiniais Alytaus VPK dokumentais, kaip oficialiais, nešališkais institucijos įrodymais, kurie, teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina R. S. neblaivumą 2009 m. gruodžio 11 d.
Minėtas tarnybinis nusižengimas įrodytas ir kita administracinėje byloje surinkta medžiaga. 2009-12-11 tarnybiniame pranešime dėl nušalinimo nuo darbo, kurį pasirašė Alytaus apskrities viršininko administracijos trys darbuotojos V. V., R. J., D. Š., tvirtinama, jog 2009-12-11 Žemės tvarkymo departamento direktorė R. S. buvo neblaivi, t.y., nerišliai kalbėjo, triukšmavo kabinete, jautėsi alkoholio kvapas, pati R. S. pripažino, kad lankėsi Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje ir yra išgėrusi šampano ( b.l. 70). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu minėtos liudytojos patvirtino. Šį faktą įrodo ir kitų Alytaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų paaiškinimai. Liudytoja I. M. paaiškino, jog 2009-12-11 juto nuo R. S. sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, keista kalbos maniera ( b.l.175 ). Liudytoja I. M. nurodė, jog su R. S. tą dieną bendravo trumpai, arti prie jos nebuvo, tačiau R. S. elgėsi neadekvačiai, ją užsipuolė, todėl tą dieną verkė, net norėjo išeiti iš darbo ( b.l.174). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka byloje esamus rašytinius duomenis, nesurinkta objektyvių įrodymų dėl šių liudytojų neobjektyvumo, šališkumo, todėl teismui jais nesiremti nėra pagrindo.
Liudytojų gydytojos A. G. ir advokatės A. B. parodymais teismas nesiremia, nes pareiškėją su jomis sieja glaudūs tarpusavio santykiai, liudytoja A. G. yra pareiškėjos šeimos gydytoja, nurodė, jog, kaip pastovią pacientę ją pažįsta nuo 2001 metų, liudytoją A. B. pareiškėja kvietėsi tuo metu, kai oficialiai paaiškėjo jos neblaivumo faktas, įvardydama, kaip savo advokatę, todėl teismas sprendžia, jog minėtų liudytojų parodymai nėra patikimi ir objektyvūs.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7p. numato, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau vadinama – pranešimas). Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo surašytas 2009-12-14, tą pačią dieną su juo supažindinta pareiškėja ( b.l. 20), taigi, atliekant tarnybinį tyrimą, Taisyklių 7p. reikalavimai nebuvo pažeisti. Taisyklių 12 punkte nurodyta, jog su sprendimu skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pasirašymo, šis reikalavimas buvo įvykdytas, tai patvirtina 2010-02-24 R. S. įrašas ( b.l. 14). Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė, nagrinėjant bylą teisme, nurodė, jog R. S. buvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, tačiau rašytinių įrodymų apie tai neturi, todėl teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnybinį tyrimą reglamentuojančiuose aktuose nėra įtvirtinta nuobaudą skiriančios Institucijos pareiga supažindinti galimai padariusį tarnybinį pažeidimą asmenį su tarnybinio tyrimo medžiaga, pareiškėjos argumentai dėl procedūrų pažeidimo laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į teismą, buvo supažindinta su įsakymu, suprato inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo esmę, todėl jos teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
2006m. kovo 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (1.39)71-FV patvirtintose Alytaus apskrities viršininko administracijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punktas numato, jog valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems. Įrodymai, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas tarnybos metu neblaivus ar apsvaigęs, gali būti tiek sveikatos priežiūros įstaigų išvados, tiek tą dieną darbe surašyti atitinkami aktai ar kiti bet kokie faktiniai duomenys, todėl pareiškėjos argumentai, jog atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, paneigti administracinėje byloje surinkta medžiaga. Minėtų taisyklių 10- ame punkte įtvirtinta nuostata, jog gavus informaciją, kad valstybės tarnautojas yra neblaivus, apskrities viršininkas ar jo įgaliotas asmuo sudaro komisiją bei surašo aktą dėl neblaivumo ar apsvaigimo fakto patvirtinimo; valstybės tarnautojas, nesutinkantis su komisijos išvadomis, turi teisę operatyviai pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo stovį.
Byloje nustatyta, jog paaiškėjus neblaivumo faktui, tuo metu apskrities viršininko administracijoje administracijos viršininko nebuvo, tačiau personalo skyriaus vedėjai V. V. buvo duotas jo nurodymas telefonu sudaryti komisiją ir nušalinti nuo darbo R. S.. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu V. V., R. J., D. Š. patvirtino, jos teigė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta teisė nedelsiant kreiptis į medikus dėl neblaivumo faktą paneigiančios medicininės pažymos. Nors nėra objektyvių duomenų, jog tarnybinis pranešimas dėl nušalinimo nuo tarnybos buvo įteiktas R. S. 2009-12-11, tačiau minėta aplinkybė nedaro įtakos paties neblaivumo fakto egzistavimui. Minėto pranešimo neįteikimas, jo turinio išdėstymas žodžiu laikytinas neesminiu pažeidimu, nesąlygojusiu neteisėto sprendimo priėmimo.
Pareiškėja su vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažinta, minėtos taisyklės buvo skelbiamos internete, būdama valstybės tarnautoja, eidama atsakingas administracines pareigas, privalėjo jomis vadovautis. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja suprato, kokiu tarnybiniu pažeidimu kaltinama, todėl nesutikdama, turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą išvadą dėl neblaivumo patikrinimo ir pateikti medicininį dokumentą. 2008 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (toliau - Metodinės rekomendacijos) yra ne privalomojo, o tik rekomendacinio pobūdžio aktas, todėl Alytaus apskrities administracija neturėjo imperatyvios pareigos juo vadovautis. Tačiau net ir konstatavus Metodinių rekomendacijų 4p., 6p., 8p., 9p., 10p., 11p., 12p., 15p., 17p. pažeidimus, nebūtų pagrindo juos pripažinti esminiais skundžiamo įsakymo panaikinimui.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog apie R. S. neblaivumo atvejį buvo informuota visuomenė per visuomenės informavimo priemones. Minėta institucija vykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl akivaizdu, jog Žemės tvarkymo departamento vadovės neblaivumas suformavo neigiamą visuomenės požiūrį į šią instituciją, pakenkė jos reputacijai, autoritetui, o tai atitinka LR Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6d. 7p. nuostatą dėl šiurkštaus pažeidimo pobūdžio.
Taigi, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai, darytina išvada, jog R. S. pagrįstai taikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda- atleidimas iš darbo pagal LR Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6d. 7p. už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – buvimą neblaivia tarnybos metu, kai šiais veiksmais buvo diskredituotas valstybės institucijos –Alytaus apskrities viršininko administracijos- autoritetas. Pažymėtina, jog neblaivumo faktas išaiškėjo ne administracijos iniciatyva.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, nenustatyta. Skundžiamas 2010 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. (2.3) P-54, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo įsakymo nuginčijimo, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1p.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Janina Vitunskienė