Civilinė byla Nr. 3K-3-571/2010
Procesinio sprendimo kategorija 72 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus,
Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Gubernija“ ieškinį
atsakovams UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, AB „Kauno alus“ ir AB „Ragutis“ dėl
nesąžiningos konkurencijos bei klaidinančios reklamos, prekių ženklo savininko
teisių pažeidimo, teisės į nuostolių atlyginimą pripažinimo ir nuostolių bei
kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“
priešieškinį ieškovui AB „Gubernija“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei
prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: UAB
„Švyturys-Utenos alus“, AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“ ir UAB „Respublikos
investicija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovui AB „Gubernija“ ir atsakovui UAB „Kalnapilis-Tauro
grupė“ pareiškus priešinius reikalavimus, ieškovas AB „Gubernija“ su atsakovais
„UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“ ir AB ,,Ragutis“ pasirašė taikos sutartis, kurias
jų nustatytomis sąlygomis prašė teismo patvirtinti, tačiau vėliau ieškovas pateikė
teismui prašymą netvirtinti taikos sutarčių, nurodė, kad jos pasirašytos
ieškovo AB „Gubernija“ generalinio direktoriaus, nesant bendrovės valdybos
sutikimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių
esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi
patvirtino ieškovo AB „Gubernija“ ir atsakovų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei
AB „Ragutis“ sudarytas taikos sutartis, nutraukė bylą pagal ieškovo AB
„Gubernija“ ieškinį atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ bei pagal
atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priešieškinį ieškovui AB „Gubernija“, išsprendė
bylinėjimosi išlaidų ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimus.
Teismas nurodė, kad pagal ieškovo Įstatų IX skirsnio 9.4 punktą bendrovės vardu,
esant santykiams su kitais asmenimis, teisme bei arbitraže, vienvaldiškai
veikia bendrovės vadovas. Taikos sutarties šalys, tarp jų ir ieškovas,
patvirtino, kad sutartis pasirašantys atstovai yra įgalioti asmenys, jie turi
teisę ir yra gavę visus reikalingus patvirtinimus šioms sutartims pasirašyti;
be to, ieškovo ir atsakovo AB „Ragutis“ sudaryta notaro formos taikos sutartis,
tačiau jos sąlygos iš esmės yra tapačios ir abi taikos sutartys įvykdytos.
Ieškovas negrąžino atsakovams jų sumokėtų lėšų, neginčijo sudarytų taikos
sutarčių, kurios šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.986
straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms ir nenustatęs, kad ieškovo ir atsakovų
AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ sudarytų taikos sutarčių sąlygos prieštarautų imperatyviosioms įstatymų
nuostatoms ir viešajam interesui, teismas sprendė, jog taikos sutartys teismo
tvirtintinos, civilinė byla pagal ieškovo AB „Gubernija“ ieškinį atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro
grupė“ ir AB „Ragutis“ bei pagal atsakovo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priešieškinį
ieškovui nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis,
140 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Gubernija“ atskirąjį skundą, 2010
m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario
23 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad taikos sutartimi
ginčytini klausimai išsprendžiami tarpusavio nuolaidomis (CK 6.983 straipsnio 1
dalis); teisinės taikos atkūrimas yra vienas iš CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio
proceso tikslų; taikos sutartis įsigalioja, teismui ją patvirtinus; taigi taikos
sutartis įgyja res judicata galią, įvykdžius dvi būtinas sąlygas –
šalims taikos sutartį pasirašius ir teismui ją patvirtinus (CK 6.985 straipsnis);
teismui turint abejonių dėl taikos sutarties atskirų sąlygų teisėtumo ar šalių
valios išraiškos tinkamumo, klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėti
žodinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Kolegija sprendė, kad, bylos duomenimis, šiuo atveju ieškovo valia, neatsižvelgiant
į priežastis, neatitiko taikos sutartyse išdėstytų sąlygų; ieškovo valios stoka
nulėmė tokią situaciją, kuriai esant pirmosios instancijos teismas negalėjo
tvirtinti šalių pasirašytų taikos sutarčių, nes tapo neįmanoma pasiekti taikos
sutartyse įtvirtintų tikslų – susitarimu užbaigti šalių kilusį ginčą (CPK 185
straipsnis). Tuo tarpu atsakovai rėmėsi CPK 42 straipsnyje įtvirtinta šalių teise
užbaigti bylą taikos sutartimi ir pažymėjo, kad ieškovas išreiškė tokią valią, pasirašydamas
taikos sutartis; šiuo atveju esą nebuvo CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų
sąlygų, kurioms esant teismas atsisako tvirtinti taikos sutartis (CPK 140
straipsnio 2 dalis). Ar yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, teismas
tikrina po to, kai visos taikos sutarties šalys išreiškia valią tokią sutartį
sudaryti; priešingu atveju, netektų prasmės CPK 140 straipsnio 4 dalies
nuostata. Tai reiškia, kad teismui negali kilti abejonių dėl tokios sutarties
šalių pozicijos, nes, teismui ją patvirtinus, taikos sutartis įgyja įstatymo galią.
Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią tokios
sutarties netvirtinti. Dėl išvardytų aplinkybių ir taikos sutarties
specifiškumo šiuo atveju taikos sutartys negalėjo būti tvirtinamos teismo, tačiau,
kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad jos nesukūrė teisinių padarinių CK
6.189 straipsnio prasme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo
į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatoriai (atsakovai AB „Kalnapilio-Tauro
grupė“ ir AB „Ragutis“) prašo panaikinti apeliacinės ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti kasaciniame teisme patirtas
bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl taikos sutarties teisinės prigimties. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų
praktikos nuostatas dėl taikos sutarties pobūdžio ir ypatumų; teismų praktikoje
pažymėta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama
proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis, jai taikomi
bendrieji sutarčių teisės institutai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J.
S. v. Z. J. ir kt, bylos Nr. 3K-3-108/2010).
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš
esmės sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikos
sutartims tvirtinti dėl ieškovo pareikštos valios jų netvirtinti. Tokia teismo pozicija
neatitinka CK 6.983 straipsnio 1 dalies nuostatų, iš kurių išplaukia, kad taikos
sutartis gali būti sudaroma bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat sprendžiant
šalių ginčytinus klausimus ikiteisminėje stadijoje. Taikos sutartys šalims turi
įstatymo galią, nepriklausomai, ar jos patvirtintos teismo tvarka (CK 6.189
straipsnio 1 dalis); kita vertus, teismo patvirtinta taikos sutartis šalims
įgyja res judicata galią ir tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.985
straipsnio 2 dalis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės
principas suponuoja šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti
teises ir pareigas; taikos sutarčiai aiškinti taikytinos CK 6.193 straipsnyje
nustatytos taisyklės, t. y. pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties
šalių ketinimai. Toks CK nustatytas reglamentavimas reiškia, kad šioje byloje taikos
sutarčių sąlygų nuostatos šalims yra imperatyviosios, turi įstatymo galią ir
įsigalioja nuo taikos sutarčių pasirašymo dienos. Apeliacinės instancijos
teismo nutartis
prieštaringa; viena vertus, joje teigiama, kad taikos sutartis įgyja įstatymo
galią, kai ją patvirtina teismas; kita vertus, nurodoma, kad šiuo atveju negalėjo
būti teismo tvirtinamos taikos sutartys, tačiau esą tai nereiškia, jog jos
nesukuria teisinių padarinių CK 6.189 straipsnio prasme.
2. Dėl teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti taikos
sutartis, t. y. keisti valią dėl jų patvirtinimo teismo tvarka. Taikos
sutarčių 3, 4 punktuose įtvirtinta šalių valia jas pasirašyti ir tvirtinti teismo
tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė taikos sutarčių patvirtinimo
klausimą; sutartys galiojo ir šalys buvo įvykdžiusios savo įsipareigojimus (pervestos
lėšos, atsiimtas prekių ženklo protestas). Ieškovo akcininkų sudėties ir
administracijos vadovo pasikeitimo faktai negali turėti įtakos ieškovui, kuris yra
juridinis asmuo, pakeisti pozicijos dėl taikos sutartyse aptartų klausimų, jų vykdymo
ir tvirtinimo. Skundžiama apeliacinės
instancijos teismo nutartimi suteikta teisė vienai taikos sutarčių šaliai neteisėtai
pakeisti savo valią, kuri įgaliotų atstovų išreikšta galiojančiose rašytinėse sutartyse.
Taikos sutarčių esmė – tarpusavio kompromisas;
šiuo atveju kasatoriams, kaip sąžiningoms sutarties šalims, taikos sutarčių
sąlygos yra priimtinos tik tuo atveju, jeigu sudarytos taikos sutartys bus patvirtintos
teismo ir įgys res judicata galią. Priešingu atveju, t. y. be taikos
sutarčių patvirtinimo teismo tvarka, kasatoriai nebūtų suteikę kitai šaliai tiek
nuolaidų, kiek tai padarė, pasirašę taikos sutartis, t. y. UAB
„Kalnapilio–Tauro“ grupė nebūtų pasirašiusi neatlygintinės licencinės sutarties.
Nepagrįstai suteikus prioritetą vienai taikos sutarčių šaliai, paneigtas
sutarties šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis), taip pat CK 1.5
straipsnyje nustatyti teisingumo ir protingumo reikalavimai.
3. Dėl taikos
sutarčių nuginčijimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Taikos
sutartys gali būti ginčijamos bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK
6.986 straipsnis); taikos sutartims taikomas sutarties galiojimo institutas:
sutartį sudaręs asmuo yra jos įpareigotas, todėl turi ją vykdyti arba nuginčyti
ir nevykdyti. Šiuo atveju ieškovas nuo taikos sutarčių sudarymo iki jų
patvirtinimo pirmosios instancijos teisme galėjo jas ginčyti, taip pat remdamasis
bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pavyzdžiui, CK 1.82 straipsniu.
To nepadarius, taikos sutartys galioja.
4. Dėl CPK 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies. Apeliacinės instancijos teismas priimta nutartimi ne tik
užkirto kelią teisinei šalių taikai atkurti, bet išsprendė bylą. Ieškinys
pareikštas dėl nesąžiningos konkurencijos ir prekių ženklo savininko teisių
pažeidimo, gaminant LEDO žyma pažymėtą alų; galiojančiose taikos sutartyse pripažįstama,
kad atsakovai UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ turėjo ir turi teisę
naudoti žymomis „Ledas“, „Ledo“, „Ledinis“ ir bet kokias jų variacijas alui
žymėti; ieškovas įsipareigojo atsisakyti (taikos sutarties 6 punktas) ir
atsisakė protesto Nr. 1725 dėl UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ pateikto Ledo alus,
reg. Nr. 50408. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai,
neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, aiškino CPK 42 straipsnio 2
dalies ir CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas; tuo tarpu šalys taikos
sutartyse ne tik išreiškė savo valią dėl jų patvirtinimo teismo tvarka (3, 5
punktai), bet ir patvirtino, kad joms žinoma dėl tokių procesinių veiksmų
padarinių (4 punktas); apeliacinės instancijos teismo nutartimi suteikta teisė
vienai taikos sutarčių šaliai neteisėtai pakeisti savo valią, kuri įgaliotų
atstovų išreikšta galiojančiose rašytinėse sutartyse.
Atsakovas AB „Kauno alus“ prisideda prie atsakovų UAB „Kalnapilio-Tauro
grupė“ ir AB „Ragutis“ kasacinio skundo.
Atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą ieškovas AB
„Gubernija“ prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti apeliacinės
instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas laiko,
kad CPK 140 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.983 straipsnio 3 dalyje nustatytas
taikos sutarties reglamentavimas nevisiškai tapatus; reikalavimo dėl rašytinės
taikos sutarties nesilaikymo atveju pagal CK 6.983 straipsnį sutartis
negalioja; tuo tarpu taikos sutarčiai, teismo tvirtinamai pagal CPK nuostatas,
pirmiausia taikytinos proceso teisės normų nuostatos. Taikos sutarties samprata
įtvirtinta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje; taikos sutarties šalys tarpusavio
nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ir užkerta kelią tokiam kilti
ateityje. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia teisinės taikos pasiekimą
ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad taikos sutartis įgyja res
judicata galią tik tada, kai įvykdomos abi būtinos sąlygos, t. y. šalims
sutartį pasirašius ir teismui ją patvirtinus (CK 6.985 straipsnis); kai nėra
vienos iš taikos sutarties šalies valios, teismas negali tvirtinti taikos
sutarties, nes tokiu atveju nepasiekiama šia sutartimi nustatytų tikslų. Ieškovas
laiko nepagrįstais tuos kasacinio skundo argumentus, kuriuose dėstoma dėl
taikos sutarties šalių aiškiai išreiktos valios tvirtinti taikos sutartis
teisme ir dėl padarinių. Teismas neatleidžiamas nuo pareigos išaiškinti šalims
dėl teismo patvirtintų taikos sutarčių teisinių padarinių, nepaisant įrašo
sutartyse, kad joms tai žinoma. Taikos sutartyse nustatytos sankcijos ieškovui,
jeigu šis pažeistų taikos sutarties sąlygas; tuo tarpu atsakovams tokių
sankcijų nenustatyta; vadinasi, atsakovai turėtų galimybių reikalauti grąžinti
sumokėtas lėšas ir kompensuoti taikos sutarčių sudarymo išlaidas. Licencinė
sutartis nėra ieškovo ir atsakovo UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ sudarytos Taikos
sutarties padarinys. Bendrovės veikos strategijos klausimai yra valdybos
kompetencija (ABĮ 34 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kurio įstatinis kapitalas
taikos sutarčių pasirašymo metu buvo 21 786 000 Lt, pareiškė
ieškinį konkurentams dėl 18 452 652,5 Lt priteisimo, todėl akivaizdu, kad sprendimas
dėl taikos sutarčių pasirašymo yra svarbus bendrovės valdybos kompetencijai
priskirtinas strategijos klausimas, turėjo būti svarstomas iki taikos sutarčių
pasirašymo. Bendrovės generalinis direktorius, pasirašęs taikos sutartis,
privalėjo vadovautis ABĮ normomis, bet ne bendrovės Įstatais. Ieškovui prašant,
neteisėtai ir nepagrįstai generalinio direktoriaus R. B. pasirašytos
taikos sutartys neturėjo būti teismo tvirtinamos. Kita vertus, teismo
patvirtintos taikos sutartys pažeidžia viešąjį interesą; bendrovė turi skolų, ieškinys
pareikštas dėl 18 452 652,5 Lt, tuo tarpu taikos sutartyse išspręsta tik dėl 250 000
Lt skolos. Nors kasatoriai teigia, kad taikos sutartys nenuginčytos
bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir galioja, tačiau ieškovas
teigia, jog pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartys turi būti ne tik
pasirašytos, bet ir pateiktos teismui tvirtinti. Ieškovas nepateikė teismui tvirtinti
nė vienos taikos sutarties ir nesutiko dėl jų tvirtinimo teisme. Kasatoriai
neteisingai aiškina, kad ieškovas neturėjo teisės keisti valią dėl taikos
sutarčių tvirtinimo teisme; teismai nesaistomi šalių motyvų, kai jos po to, kai
pasirašė taikos sutartį, atsisako teikti jas tvirtinti teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s
t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikos sutarties teisinės prigimties
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos
sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis
– tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos,
atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas
jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4
d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Šalys, sudarydamos
taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis
susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas
įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas,
nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė
sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos
materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties
šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės
normų.
Teismo sprendimu patvirtinta taikos
sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos
sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Kasaciniame
skunde nurodoma, kad pasirašytos taikos sutartys yra dvišaliai sandoriai.
Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu ir pažymi, kad
įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio
prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi
pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti
CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. Šalys taikos sutartyje nurodė,
kad joms žinoma dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinių
padarinių, tačiau tai nereiškia, jog išnyko teismo pareiga išaiškinti šalims
šių procesinių veiksmų padarinius (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Nors kasatorius
nurodo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar
viešajam interesui, tačiau patikrinti šias aplinkybes yra teismo prerogatyva.
Iš byloje esančios 2007 m. liepos 9 d.
taikos sutarties matyti, kad pagal CPK normas šalys siekė, jog šią taikos sutartį
patvirtintų teismas (3 punktas); kitame taikos sutarties punkte susitarė, kad taikos
sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galiojimui neturi įtakos jos
patvirtinimas teisme (8 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nustatyta šalių
teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, taip pat teismo pareiga išaiškinti šalims
taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesinius
padarinius – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl
to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Be to, teismas privalo
patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta
prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių
pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja
imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13
straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos
teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų,
tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad viena iš taikos sutartį pasirašiusių šalių
nesutiko su taikos sutarties sąlygomis, nors įstatymo nustatyta tvarka
neginčijo pasirašytos taikos sutarties. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės
instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta
taikos sutartis, nes pagrįstai laikė, kad ieškovo valios nebuvimas nesuponavo
pagrindo tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį (CPK 140 straipsnio 3
dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti
kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nesusiję su šios bylos
kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo
naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas AB „Gubernija“ pateikė atsiliepimą į kasacinį
skundą, už kurio surašymą turėjo išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, prašė jas priteisti iš kasatorių. Teisėjų kolegija pažymi,
kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas
sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas;
šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato
pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir
laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo
ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose
rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi galimybių spręsti dėl
ieškovo patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę paslaugą, šiam surašant
atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo, nes jis nepridėjo išlaidas
patvirtinančių įrodymų.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė
142,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant
atsakovų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ kasacinio skundo, paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį,
šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kalnapilio-Tauro
grupė“, jur. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys
neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini),
AB SEB banke, ir iš atsakovo AB „Ragutis“, jur. a. k. (duomenys neskelbtini),
buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD banke, į valstybės biudžetą po 71,05 Lt (septyniasdešimt
vieną litą 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Algis Norkūnas
Juozas Šerkšnas