Civilinė byla Nr.2-1421-842/2013
(Proceso Nr. 2-50-3-01063-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorija 116.1;128.2.
(S)

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 11 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei,
dalyvaujant pareiškėjui B. P., suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. P., pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjo B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą po A. P. mirties priėmė B. P. ir E. P., o po E. P. mirties jos palikimą priėmė B. P., pradėdami jį faktiškai valdyti, nustatymo
n u s t a t ė:
Pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. ir E. P. priėmė palikimą po A. P. mirties 1999 m. liepos 6 d., faktiškai pradėdami jį valdyti, taip pat paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. priėmė palikimą po E. P. mirties 2004 m. sausio 25 d., pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad 1999-07-06 mirė A. P.. 2001-01-25 mirė E. P.. Pareiškėjas yra A. P. ir E. P. sūnus. Mirus A. P. liko įvairaus turto: įvairūs namų ir ūkio apyvokos daiktai, baldai, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais Vytauto g. 47, Kuktiškių miestelyje, Utenos rajone. Po A. P. mirties pareiškėjas ir jo motina, A. P. sutuoktinė, savo valią išreiškė palikimą priimdami faktiškai: E. P. liko gyventi name Kuktiškių mstl., o B. P. atvykdavo, naudojosi visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir juose esančiais daiktais, darė namo remontą, statė malkinę, mokėjo už elektros energiją. Mirus E. P. B. P. savo valią išreiškė priimdamas palikimą faktiškai: leido broliui A. P. gyventi name, esančiame Vytauto g. 47, Kuktiškių mstl., Utenos rajone, naudojosi visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir juose esančiais daiktais, darė namo remontą.
Suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, jog buvo sutarta, kad palikimą priims B. P..
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, po santuokos sudarymo E. K. pavardė buvo ,,P“ (b.l. 21).
A. P. mirė 1999 m. liepos 6 d. (b.l. 4), E. P. mirė 2004 m. sausio 25 d.).
Pareiškėjas B. P. yra A. P. ir E. P. sūnus (b.l. 6). Kaip nurodyta pareiškime, suinteresuoti asmenys – taip pat A. P. ir E. P. vaikai, pareiškėjo brolis ir sesuo. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų teigimu, daugiau įpėdinių į turtą, likusį po A. P. ir E. P. mirties, nėra, ginčo dėl palikimo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų taip pat nėra.
Utenos rajono savivaldybės administracijos Kuktiškių seniūnijos 2013-06-17 rašte Nr. 10-43 nurodyta, kad seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 4, namų ūkio Nr. 198 A. P., a/k (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) įrašyta gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (b.l. 7). Pagal VĮ Registrų centras duomenis A. P. vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 45).
Utenos rajono 2 –ojo notarų biuro notarės B. G. 2013-08-26 raštas Nr. S-82 patvirtina, kad po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo bylos nėra. Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina aplinkybę, jog palikimo priėmimo faktų po palikėjo A. P. mirties nėra registruota (b.l. 44).
Pagal iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (573 str. 2 s.). Pagal minimo Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 3 d.).
A. P. mirė 1997 m. liepos 6 d. Kaip nustatyta pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, jų atstovės paaiškinimais, A. P. vaikai ir jų motina E. P. sutarė, kad palikimą priima E. P. ir B. P.. Ginčo tarp įpėdinių nebuvo. Name gyveno ir jame esančiais daiktais naudojosi E. P.. B. P. dažnai atvykdavo, naudojosi visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir juose esančiais daiktais, darė namo remontą, pastatė malkinę, mokėjo už elektros energiją.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad 1999 m. liepos 6 d. mirus A. P. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo žmona E. P. ir sūnus B. P..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies, 8 punktas, 445 straipsnis).
2004 m., mirus E. P., paveldėjimo santykius jau reguliavo naujojo Civilinio kodekso 5 knygos nuostatos. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.), t.y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka, mokesčius).
Po E. P. mirties 2004 m. sausio 25 d., kaip nurodyta pareiškime, teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjo advokatė, pats pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys, vėl gi įpėdinių sutarimu nutarta, kad palikimą priima B. P., leisdamas likusiame name gyventi broliui A. P., o jis pats (B. P.) taip pat naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais, darė namo remontą.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad 2004 m. sausio 25 d. mirus E. P. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sūnus B. P..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies, 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo naudai, todėl valstybei iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, –10,72 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.
Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. liepos 6 d. jo palikimą priėmė E. P., a/k (duomenys neskelbtini) ir B. P., a/k (duomenys neskelbtini) pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po E. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. sausio 25 d. jos palikimą priėmė B. P., pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Valstybės naudai iš pareiškėjo B. P., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 10,72 Lt (dešimt litų ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Stukaitė