Civilinė byla Nr. e2A-381-1097/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00571-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.8.2.7; 2.8.2.8; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasa“ dėl nekokybiškų prekių ir paslaugų; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – D. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Aldasa“ dėl nekokybiškų prekių ir paslaugų – nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų langų bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prašydama: 1) pripažinti 2020 m. spalio 30 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 20/P399 (toliau – Sutartis) nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo) nuo 2021 m. gegužės 27 d. (ieškovės kreipimosi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dienos), įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o atsakovei to savalaikiai neįvykdžius – suteikti teisę ieškovei atlikti tai ieškovės pasirinktų rangovų jėgomis atsakovės sąskaita; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės pagal Sutartį atsakovei sumokėtą 3 384 Eur sumą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 200 Eur nuostolių, patirtų kaip bylinėjimosi ikiteismine tvarka VVTAT išlaidos, atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2021 m. gegužės 27 d. (ieškovės kreipimosi į VVTAT dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi teisme išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 30 d. užsakymo atlikimo Sutartimi Nr. 20/P399 užsakė iš atsakovės UAB „Aldasa“ langų pagaminimo bei sumontavimo ieškovės bute paslaugą, už kurią sumokėjo 3 384 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės pagamintų langų ir jų sumontavimo tinkamumą įvertino trys specialistai, parengę išvadas – VVTAT 2021 m. rugpjūčio 13 d. patikslintą „Gaminio / paslaugos vertinimo išvadą“, ieškovės užsakytą specialisto D. K. 2021 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros aktą ir atsakovės užsakyto specialisto V. R. 2021 m. rugsėjo 9 d. išvadą, kuriose nustatyta, kad Sutartimi ieškovės įsigytos prekės – langai, įskaitant jų montavimą, turi trūkumus: langai pritvirtinti tik šonuose, apačioje ir viršuje tvirtinimo varžtų nėra; trūksta langų atraminių kaladėlių, nėra langų distancinių kaladėlių langų konstrukcijų šonuose; langų statramsčių sujungimų su stakta vietose yra tarpeliai (plyšiai); lango L3 stiklo paketo stiklajuostės kampuose sujungtos netiksliai; visos palangės pritvirtintos tik viršutinėje dalyje prie langų profilių, įtvirtinimai nestabilūs; po palangėmis neįrengtas montavimo putų sluoksnis; langų tvirtinimui panaudoti rūdims neatsparūs varžtai; profiliuose paliktos gręžimo drožlės; centrinio lango L4.2 vidurinių konstrukcijos dalių varčios vietomis nepriglunda prie rėmo, šoninio lango L4.3 varčia darinėjant kliūna; neįrengtos sandarinimo, garo ir hidroizoliacinės juostos; po palangėmis neįrengtas montavimo putų sluoksnis. Ieškovė nurodė, kad sprendžiant ginčą VVTAT dėl daugumos nustatytų trūkumų šalių ginčo nekilo, tačiau spręsti klausimai, ar atsakovė privalėjo įrengti langų sandarinimo, garo ir hidroizoliacines juostas, kurios nebuvo aptartos Sutartyje, taip pat, ar nustatytiems trūkumams pašalinti reikia išmontuoti langus ir ar nustatyti trūkumai laikytini mažareikšmiais, dėl ko restitucija būtų negalima. Ieškovė argumentavo, kad langų montavimo siūlių uždengimas (sandarinimas) iš lauko ir vidaus pusių yra esminis langų montavimo elementas, todėl nurodytos sandarinimo juostos turėjo būti įrengtos, o jų neįrengimas yra esminis prekės (langų, jų montavimo) trūkumas. Pagal teismų praktiką, nesant priešingų įrodymų, langų sandarinimo juostas rangovas privalėjo įrengti vadovaudamasis įprastai tokiems darbams keliamais reikalavimais. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepasitiki atsakove ir jos darbų kokybe, atitinkamai, mano, jog atsakovė negalės tinkamai ištaisyti trūkumus. Dauguma nustatytų trūkumų yra esminiai ir, net priteisus ieškovei iš atsakovės dalies kainos grąžinimą, neleistų ieškovei komfortiškai naudotis netinkamais ginčo gaminiais. Dėl to ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2020 m. spalio 30 d. užsakymo atlikimo sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2021 m. gegužės 27 d. (ieškovės kreipimosi į VVTAT dienos) ir įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus.
3. Ieškovė nurodė, kad sudarydama sutartį su atsakove – profesionaliai veikiančia įmone, tikėjosi, jog prekės bus perduotos bei darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku, tačiau nuo 2020 m. spalio 30 d. sutartyje nustatyto užsakymo atlikimo termino neįvykdymo jau praėjo daugiau kaip 12 mėnesių, o paslauga tinkamai nėra įvykdyta iki šiol. Dėl darbų kokybės ir sklandaus Sutarties vykdymo ieškovė į atsakovę kreipėsi daug kartų, tačiau atsakovė nesiėmė pašalinti darbo rezultato trūkumų net po to, kai ieškovė kreipėsi į VVTAT. Dėl to ieškovė negali naudotis butu, atėjus šaltajam metų sezonui buvimas bute su nesandariais langais tapo nebeįmanomas. Ieškovė patyrė ir dar patirs nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl prašė priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ginčą nagrinėjant VVTAT, ieškovė nurodė patyrusi 1 200 Eur nuostolių, susijusių su išlaidomis advokato teisinei pagalbai (750 Eur) ir specialisto išvadoms (450 Eur), ir ieškiniu prašė priteisti šių nuostolių atlyginimą iš atsakovės.
4. Atsakovė UAB „Aldasa“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo pagaminti, sumontuoti ir perduoti ieškovei plastikinius langus, nurodytus sutarties priede, kartu su montavimo paslauga. 2020 m. gruodžio 18 d. langai ir montavimo paslauga ieškovei buvo perduoti. Šalims pasirašius atliktų darbų ir gaminių perdavimo aktą, ieškovė priėmė prekes ir montavimo paslaugą, juos priimdama pastabų neturėjo. Po pusės metų ieškovė ėmė reikšti atsakovei nepagrįstas pretenzijas, kad gaminiai sumontuoti be sandarinimo juostų. Suderintu laiku, 2021 m. birželio 4 d. atsakovės meistrui atvykus į butą, ieškovės bute nebuvo, 2021 m. birželio 18 d. atsakovės meistrui vėl nuvykus į butą, ieškovė pareikalavo permontuoti langus su papildomomis izoliacinėmis juostomis, nors Sutartimi ieškovė šių juostų nebuvo užsakiusi. Atsakovės meistrui pasiūlius papildyti montažinių putų sluoksnį, ieškovė uždraudė tai daryti. Atsakovės teigimu, nei VVTAT patikslinta gaminio / paslaugos vertinimo išvada, nei ekspertų D. K. ir V. R. išvados nepatvirtina, kad ieškovei pagal Sutartį perduoti langai yra netinkamos kokybės. Išvadose nustatyti tik langų montavimo trūkumai, kuriuos įmanoma pašalinti. Atsakovė sutiko su specialisto V. R. išvadoje nurodytais pagrįstais langų montavimo trūkumais, t. y. su tuo, kad langų konstrukcija sienos angoje įtvirtinta ne visu perimetru, trūksta atraminių ir distancinių kaladėlių, vizualiai netinkamas stiklajuosčių sujungimas lange L3; vizualiai netinkamas statramsčio ir rėmo sujungimo mazgas lange L3, balkono įstiklinimo konstrukcijoje lokaliai panaudoti netinkami neatsparūs korozijai sraigtai, po lauko palangėmis nėra montažinių putų. Šiuos trūkumus galima pašalinti nejudinant esamos lango konstrukcijos. Atsakovė nurodė sutinkanti savo jėgomis ir lėšomis pašalinti šiuos langų montavimo trūkumus.
5. Atsakovės teigimu, nustačius langų montavimo trūkumus, ieškovė turėjo teisę prašyti taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias darbų trūkumų nustatymo pasekmes. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas – yra neproporcingas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir sukels atsakovei neadekvačius teisinius padarinius, nes langai ieškovei buvo pagaminti pagal individualų užsakymą ir negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui. Atsakovė sutiko su VVTAT nutarimu, kuriuo ieškovės skundas buvo atmestas, pabrėždama, jog nutarimas laikytinas oficialiuoju įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis).
6. Atsakovės teigimu, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas, nes ieškovė priėmė langus ir montavimo paslaugą, pusę metų dėl jų kokybės nereiškė jokių pastabų, nebendradarbiavo su atsakove, siekiančia pašalinti pastebėtus montavimo darbų trūkumus, išprašė atvykusius atsakovės meistrus iš buto. Taip pat nepagrįstas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nes VVTAT ieškovės skundą atmetė; VVTAT ir teismo nesieja instanciniai santykiai, todėl dėl ieškovės išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant VVTAT, nėra atsakovės neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu (sprendime įrašyta data 2022 m. lapkričio 7 d.) ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“ 2020 m. spalio 30 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 20/P399 nutraukta nuo sprendimo priėmimo dienos ir įpareigojo atsakovę jos sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus; atsakovei to savalaikiai neįvykdžius – suteikė teisę ieškovei atlikti tai atsakovės sąskaita kitų ieškovės pasirinktų rangovų jėgomis; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 384 Eur, 1 200 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 075,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė ir priteisė valstybei iš atsakovės 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. spalio 30 d. Užsakymo atlikimo sutartimi Nr. 20/P399 (toliau – Sutartis) užsakė iš atsakovės pagaminti langus pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytas langų specifikacijas. Sutartyje numatyta bendra Sutarties kaina – 3 384 Eur, buvo sumokėta dviem pavedimais 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. 2021 m. gegužės 25 d. ieškovė raštu pateikė atsakovei pretenzijas dėl pagamintų ir sumontuotų langų trūkumų. 2021 m. gegužės 17 d. ieškovė su skundu kreipėsi į VVTAT. VVTAT nagrinėjant ieškovės prašymą / skundą, ginčo langus vertino trys specialistai – 2021 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros aktu išvadas dėl ginčo langų ginčo objekte pateikė ieškovės surastas ekspertas D. K., 2021 m. rugpjūčio 13 d. ginčo langų vertinimą atliko VVTAT vyriausiasis specialistas A. A., 2021 m. rugsėjo 9 d. ginčo langus įvertino atsakovės surastas specialistas V. R.
9. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Vartotojas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, išskyrus atvejus, kai trūkumas yra nedidelis (CK 6.3641 straipsnio 1, 3 dalys, 6.3643 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d., 2021 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XIV-466); pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui (CK 6.3641 straipsnio 5 dalis). Teismas, remdamasis specialistų išvadomis, nustatė, kad atsakovės pagaminti ginčo langai ir jų montavimo darbai turi trūkumų. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog trūkumai yra nedideli. Atsakovė specialistams klausimo dėl trūkumų masto nebuvo pateikusi ir nesinaudojo teise prašyti skirti teismo ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp byloje specialistų pateiktų išvadų. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepaneigė specialisto D. K. apžiūros akte padarytų išvadų dėl ginčo langų ir montavimo darbų neatitikimo CK 6.363 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Nors atsakovės surastas specialistas V. R. savo išvadoje specialisto D. K. nurodytus langų trūkumus (stiklo paketo stiklajuostės kampuose sujungtos netiksliai, langai yra kreivi bei su dideliais tarpais, plyšiais) vertino ne kaip trūkumus, tačiau netinkamo statramsčio ir rėmo sujungimo mazge neneigė. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pasirinktas specialistas nurodė defektų šalinimų darbų kainą (2 517 Eur), o atsakovės pasirinktas specialistas, nesutikdamas su D. K. nurodytais trūkumų šalinimo metodais ir paskaičiuotais kaštais, nepateikė trūkumų šalinimo kaštų jo siūlomu būdu. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai ir įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog trūkumai turi būti vertinami kaip nedideli pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir įstatymo paskirstytą įrodinėjimo pareigą.
10. Teismas nurodė, kad byloje yra nustatytas ginčo langų montavimo darbų brokas. Pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį pardavėjas yra atsakingas už trūkumus, atsiradusius dėl netinkamo prekių įdiegimo (instaliavimo, įrengimo ar montavimo), kai įdiegimas yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas ir jį atliko pardavėjas arba jis už tai yra atsakingas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė pretenzijas atsakovei pareiškė ne darbų perdavimo momentu, o po 6 mėnesių, neeliminuoja ieškovės teisės pareikšti pretenzijas esant 2 metų (sutartyje 5 metų) garantiniam terminui bei pateiktiems įrodymais (trijų specialistų vertinimams).
11. Teismas, vertindamas prieštaringus šalių aiškinimus dėl sutarties apimties, t. y. kad sandarinimo juostos (garo ir hidroizoliacijos) nebuvo užsakytos Sutartimi, vadovaujasi CK 6.363 straipsnio nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos (2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-466) 2 dalies nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama ginčo langų gaminimo ir montavimo sutartį, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 7 dalies nuostatomis, turėjo išaiškinti ieškovei (vartotojai), kad sandarinimo juostos nebus naudojamos montuojant langus, o ieškovei jų pageidaujant, už jas reikia papildomai mokėti. Atsakovė to neišaiškino, apie tai nebuvo nurodyta ir internetiniame atsakovės tinklalapyje.
12. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad ieškovė, kaip vartotoja, pateikė pakankamai įrodymų, jog galėtų naudotis įstatyme jai suteikta teise nutraukti ginčo vartojimo sutartį CK 6.3643 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažino pagrįstu, įpareigodamas atsakovę grąžinti ieškovei jos sumokėtą kainą (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl ginčo langų išmontavimo, jį tikslindamas ir nurodydamas, kad nuo sprendimo priėmimo atsakovė jos sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų įpareigojama išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus; atsakovei to savalaikiai neįvykdžius, tokia teisė suteikiama ieškovei atlikti nurodytus darbus atsakovės sąskaita kitų ieškovės pasirinktų rangovų jėgomis (CPK 273 straipsnis).
13. Tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 1 200 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl nurodytų nuostolių. Šie nuostoliai – ikiteisminės išlaidos, ieškovės patirtos dėl specialisto išvados užsakymo ir naudojimosi advokato paslaugomis. Dėl specialisto išvados buvo kreiptasi atsakovei nesutikus su ieškovės pareikšta pretenzija, o tai lėmė ieškovės poreikį pasinaudoti advokato paslaugomis ir patvirtina tiesioginį ryšį tarp patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų, kurie teismo vertinti kaip neteisėti.
14. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindė teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, jog ji negalėjo tęsti remonto ginčo bute, dėl ko turėjo su šeima, kurioje yra mažametis vaikas, gyventi namelyje ant ratų. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes vertino kritiškai, nurodydamas, kad dėl ginčo langų trūkumų ieškovė pretenzijas pareiškė tik po 6 mėnesių, kas, teismo vertinimu, lemia labiau tikėtiną išvadą, jog remonto darbai nebuvo ne tik atliekami, bet ir planuojami atlikti aktualiu laikotarpiu, nes juos atliekant būtų dažniau lankomasi bute. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės argumentą, kad ieškovė negalėjo tęsti remonto, nes šaltuoju sezonu negalėjo atjungti bute radiatorių, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Aldasa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; atveju, jeigu pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas rėmėsi ginčo santykiams netaikytinomis materialiosios teisės normomis. Ginčo Sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 30 d., langai ieškovei buvo perduoti ir sumontuoti 2020 m. gruodžio 18 d., todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.3641–6.3643 straipsnių normas, įsigaliojusias nuo 2022 m. sausio 1 d. Teismas turėjo taikyti CK 6.363 straipsnio nuostatas, galiojusias Sutarties sudarymo bei prekių ir paslaugų perdavimo ieškovei metu. Pritaikius netinkamą teisės normą, buvo neteisingai paskirstyta šalių įrodinėjimo pareiga.
15.2. Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Teismas sprendė, kad atsakovės pagaminti ginčo langai ir jų montavimo darbai turi trūkumų, o siekiant nustatyti, ar trūkumai vertintini kaip nedideli, vadovaujantis CK 6.3641 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įrodinėjimo pareiga tenka pardavėjui, t. y. atsakovei. Grįsdamas šią išvadą, teismas rėmėsi vėliau, nei susiformavo ginčo teisiniai santykiai, įsigaliojusia CK 6.3641 straipsnio 5 dalies nuostata. Sutarties sudarymo bei prekių ir paslaugų perdavimo atsakovei metu galiojęs CK 6.363 straipsnis nenustatė atsakovei pareigos įrodyti trūkumo mažareikšmiškumo, todėl įrodyti, kad trūkumai yra reikšmingi, teko ieškovei. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos taisyklė, todėl parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.
15.3. Teismas neįvertino visų reikšmingų įrodymų ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje yra nenuginčytų įrodymų, patvirtinančių trūkumų mažareikšmiškumo faktą. Mažareikšmis trūkumų mastas byloje yra nustatytas prima facie galią turinčiame VVTAT 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime, kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl nekokybiškų langų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino 2022 m. birželio 8 d. atsakovės paaiškinimų, atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų dėl trūkumų mažareikšmiškumo ir Sutarties nutraukimo neproporcingumo.
15.4. Teismas netinkamai įvertino pateiktas specialistų išvadas, nes, priešingai nei nurodė teismas, tarp specialistų D. K. ir V. R. išvadų prieštaravimų nėra. Vėlesnėje specialisto V. R. išvadoje Nr. 2/21 buvo atsakyta į klausimus, ar eksperto D. K. parengtame apžiūros akte Nr. A21-0013 nurodyti defektai yra pagrįsti, ar nurodyta defektų ištaisymo darbų apimtis yra pagrįsta. Dvi nurodytos išvados yra nuosekliai susijusios – pirminę D. K. išvadą jos pagrįstumo aspektu pakoregavo V. R. išvada. Byloje teismo ekspertizė nebuvo skirta, todėl kitokių duomenų, paneigiančių specialisto V. R. išvadą, byloje nėra ir teismas privalėjo ja vadovautis. Pažymėtina, kad įvertinusi abi nurodytas išvadas, VVTAT sprendė, jog nei vienoje iš abiejų šalių pateiktų ekspertizių nėra nurodyta, kad nustatyti defektai nėra nepašalinami.
15.5. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovės pasirinktas specialistas nurodė defektų šalinimo darbų kainą (2 517 Eur), o atsakovės pasirinktas specialistas trūkumų šalinimo kaštų jo siūlomu būdu nepateikė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės 2022 m. birželio 8 d. paaiškinimuose yra pateikta palyginamoji lentelė – palyginta specialistų nustatyta langų montavimo trūkumų šalinimo vertė. Teismas šio įrodymo nepagrįstai nevertino. Palyginamojoje lentelėje matyti, kad langų montavimo defektų šalinimo vertė (kaina) sudaro ne 2 517,45 Eur, o 155,68 Eur. Teismas nevertino atsakovės 2022 m. birželio 8 d. paaiškinimų įrodymų visete, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė dėl įrodymų trūkumo.
15.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, sudarydama ginčo langų gaminimo ir montavimo sutartį, turėjo išaiškinti ieškovei, jog sandarinimo juostos nebus naudojamos montuojant langus, o jų pageidaujant, už jas reikia papildomai mokėti, tačiau to nepadarė. Net ir taikant teismo nurodytą Sutarties sudarymo metu neegzistavusią CK 6.363 straipsnio 7 dalies redakciją, atsakovė Sutarties nepažeidė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad langų negalima įprastai naudoti be sandarinimo juostų. Tai reiškia, kad langus galima įprastai naudoti ir be sandarinimo juostų. Sandarinimo juostos yra papildomas užsakovo laisvai pasirenkamas langų montavimo įrangos priedas. Tuo atveju, jei ieškovė Sutarties sudarymo metu ir šiuo metu pageidauja sandarinimo juostų, ji gali kreiptis į atsakovę dėl jų įrengimo, sumokėti už sandarinimo juostas bei jų montavimo paslaugas ir tokiu atveju sandarinimo juostos ieškovei būtų sumontuotos.
15.7. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo Sutarties nutraukimo proporcingumo klausimo, ignoravo VVTAT nutarime nurodytas aplinkybes ir atsakovės argumentus šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimas atsakovės atžvilgiu nėra proporcingas ieškovės teisių gynimo būdas, nes, kaip nurodė VVTAT nutarime, langų montavimo trūkumai yra mažareikšmiai ir nėra nepašalinami. VVTAT, įvertinusi langų defektų pobūdį ir atsižvelgdama į tai, kad langai pagaminti pagal individualų vartotojos užsakymą, tai, kad vartotojos ir rangovo užsakyti ekspertai nenustatė, jog defektai nėra nepašalinami, darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas išmontuoti langus ir grąžinti sumokėtus 3 384 Eur, neproporcingas padarytam rangovo pažeidimo mastui. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas mažareikšmis, todėl teismas nutraukė sutartį nepagrįstai.
15.8. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 200 Eur nuostolių – bylinėjimosi ikiteismine tvarka VVTAT išlaidų atlyginimo, priteisimo. VVTAT nutarimu ieškovės reikalavimas buvo atmestas, tuo pačiu buvo atmestas ir ieškovės prašymas dėl turėtų išlaidų priteisimo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
16. Atsiliepime ieškovė V. A. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovės skundo argumentai dėl teismo pritaikytų netinkamos redakcijos teisės normų nesudaro pagrindo nesutikti su teismo išvadomis. Vadovaujantis iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti sudarytą vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, nebent ieškovės įsigyto daikto(-ų) trūkumas būtų mažareikšmis. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti aiškūs ir konkretūs visų langų (ir jų montavimo) trūkumai, kurie nėra mažareikšmiai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę į vienašališką ginčo Sutarties nutraukimą reikalaujant sugrąžinti už daiktą (ginčo langus) sumokėtą sumą.
16.2. Priešingai nei teigia atsakovė, neįsigaliojęs VVTAT sprendimas nėra oficialus rašytinis įrodymas. Ginčo nagrinėjimas vartotojų teisių apsaugos institucijoje yra tik vienas iš vartotojo teisių gynimo būdų, nekonkuruojantis su teisminiu ginčo nagrinėjimu. Vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą kreipusis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja jokios teisinės galios.
16.3. Teismas tinkamai vertino specialistų išvadas. Teismas sudarė kiekvieno specialisto nustatytų trūkumų ir pateiktų išvadų sąrašus, juos nagrinėjo. Apeliantė iš esmės neginčija jos darbo rezultato trūkumų fakto, o tik įrodinėja tų trūkumų mažareikšmiškumą. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga įrodyti trūkumų mažareikšmiškumą nagrinėjamu atveju tenka atsakovei, tačiau atsakovė specialistams klausimų dėl trūkumų masto (mažareikšmiai ar ne, nežymūs ar ne) nepateikė, teise prašyti skirti teismo ekspertizę nepasinaudojo.
16.4. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad langų sandarinimo (garo ir hidroizoliacijos) konstrukcijas ir siūles apsaugančios izoliacinės juostos yra neprivalomas, papildomai pirkėjo pageidavimu pasirenkamas ir apmokamas elementas. Atsakovė nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų (teisės aktų, sutartyje aptartų to sąlygų ar kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nesant priešingų įrodymų, langų sandarinimo juostas rangovas privalo įrengti vadovaudamasis įprastai tokiems darbams keliamais reikalavimais. Ieškovės pateikti duomenys – statybos taisyklės ST 2491109.01:2015, patvirtina, kad izoliacinės juostos turėjo būti įrengtos. Atsakovė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė užsakė nesandarius langus, nepateikė.
16.5. Teismo sprendimas tenkinti ieškinio reikalavimą nutraukti Sutartį nėra neproporcingas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės įsigytų daiktų trūkumai nėra mažareikšmiai. Pagal ginčo santykių metu galiojusį reguliavimą, tokiu atveju vartotojas turi teisę vienašaliai nutraukti sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
19. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys: nutraukta ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (gamintojos) sudaryta Sutartis ir atsakovė įpareigota išmontuoti bei pasiimti ginčo langus; ieškovei priteista iš atsakovės už langus ir jų montavimą sumokėta suma, nuostolių atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija šį teismo sprendimą ir argumentuoja, kad teismas taikė ginčo Sutarties sudarymo ir langų montavimo metu negaliojusias materialiosios teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nenagrinėjo ginčo Sutarties nutraukimo proporcingumo klausimo.
Dėl taikytinų teisės normų
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl šalių pasirašytos 2020 m. spalio 30 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. 20/P399 (toliau – Sutartis) vykdymo – ieškovė siekia pasinaudoti įstatyme vartotojui, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, nustatyta teise vienašališkai nutraukti Sutartį.
21. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.3641–6.3643 straipsnių nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2022 m. sausio 1 d. (2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-466); paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, teismas rėmėsi CK 6.3641 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatančia, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis, o pareiga įrodyti, kad trūkumas nedidelis, tenka pardavėjui.
22. Teismo nurodytomis CK 6.3641–6.3643 straipsnių nuostatomis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas buvo papildytas 2021 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643, 6.3644 straipsniais įstatymu Nr. XIV-466 (toliau – įstatymas Nr. XIV-466), kurio 16, 17, 18 straipsniuose įtvirtinta, jog Kodeksas papildomas teismo nurodytais 6.3641, 6.3642, 6.3643 straipsniais.
23. Šios bylos kontekste reikšmingas 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 22 straipsnis, kuriame tiesiogiai apibrėžtas įstatymo Nr. XIV-466 įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas Nr. XIV-466 įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., o 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo Nr. XIV-466 1–21 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui, išskyrus straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, susijusius su skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimu.
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš 2020 m. spalio 30 d. pasirašytos užsakymo atlikimo sutarties Nr. 20/P399. Atsižvelgiant į 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 22 straipsnio 1, 2 dalimis nustatytą CK nuostatas papildžiusio įstatymo įsigaliojimo tvarką, pripažintina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ginčo Sutarčiai, sudarytai iki įsigaliojant įstatymui Nr. XIV-466, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d., kodeksą papildžiusios CK 6.3641–6.3643 straipsnių nuostatos netaikytinos. Ginčas spręstinas pagal ginčo Sutarties sudarymo ir darbų atlikimo metu galiojusias CK 6.363 straipsnio nuostatas. Taigi, pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčo atveju netaikytinomis materialiosios teisės normomis.
Dėl vartotojo teisių gynimo būdų
25. 2020 m. spalio 30 d. užsakymo atlikimo sutartimi Nr. 20/P399 atsakovė (gamintoja) įsipareigojo ieškovei (užsakovei) pageidaujant, pagaminti ir sumontuoti langus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, o ieškovė įsipareigojo už tai sumokėti (Sutarties 1.1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini vartojimo teisiniais santykiais. Tokio pobūdžio santykiams kaip specialiosios, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos. Nors šios normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.
27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
28. Reikalavimus daikto kokybei taip pat reglamentuoja CK 6.363 straipsnio 1–3 dalys. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį; daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 2, 3 dalys).
29. Nagrinėjamoje byloje aktualaus užsakymo pateikimo metu galiojusios CK 6.363 straipsnio redakcijos 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovo turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Taigi, kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą.
30. Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (galiojusio CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Įtvirtindamas šią taisyklę, įstatymų leidėjas transformavo teismų praktikoje suformuotą nuostatą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu į tiesiogiai įstatyme įtvirtintą daikto trūkumų pobūdį apibrėžiančią mažareikšmiškumo išlygą, kuriai esant vienašališkas sutarties nutraukimas, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, būtų negalimas. <...> Įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad daikto kokybės tinkamumas apibrėžiamas per to daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsižvelgiant į žodžio „mažareikšmis“ reikšmę, darytina išvada, kad daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, remiantis bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ta šalis, kuri siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos taikymo, ir turi įrodyti, jog daikto trūkumas buvo mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, kad ta šalis paprastai yra pardavėjas (verslininkas), būtent jam tokiais atvejais tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020).
31. Taigi, nagrinėjamu atveju tai, jog langai ir / ar jų montavimo darbai turi trūkumų, privalo įrodyti vartotoja (ieškovė). Vartotojai įrodžius šias aplinkybes, tokiu atveju darbus atlikusiai ir perdavusiai atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad nurodyti trūkumai, kurie atsirado per darbų kokybės garantijos terminą, nėra esminiai, laikytini mažareikšmiais ir dėl to nesudaro pagrindo Sutarčiai nutraukti. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir procesinių dokumentų turinio matyti, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tam tikri atsakovės atlikti langų montavimo darbai buvo su trūkumais. Kita vertus, tam tikrų trūkumų buvimas bei defektų pripažinimas trūkumais yra ginčijamas. Byloje kilo klausimas dėl pagal ginčo Sutartį pagamintų ir įmontuotų langų ir jų montavimo darbų trūkumų apimties bei pobūdžio. Taip pat byloje kilo ginčas, ar nustatyti (atsakovės pripažinti) langų montavimo darbų trūkumai laikytini esminiais, t. y. tokiais reikšmingais, kad pateisintų Sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą. Esminis kilęs šalių ginčas ir spręstinas klausimas – dėl trūkumų apimties ir to, ar nurodyti trūkumai pripažintini tokiais, dėl kurių ieškovės (vartotojos) prašomas taikyti jos pasirinktas teisių gynybos būdas (Sutarties nutraukimas) būtų proporcinga ieškovės teisų gynimo priemone.
Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl trūkumų buvimo fakto bei pobūdžio
32. Aptartoms aplinkybėms nustatyti reikšminga pirmiau detalizuota šalių civiliniame procese tokio pobūdžio bylose turima įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pagaminti langai ir jų montavimo darbai turi trūkumų, ir sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog trūkumai nedideli. Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog trūkumai nedideli, teko atsakovei, tačiau pastaroji nesinaudojo teise prašyti skirti teismo ekspertizę ir taip pašalinti prieštaravimus tarp byloje pateiktų specialistų išvadų vertinant trūkumų apimtis. Teismas nurodė, kad specialistams nebuvo pateiktas klausimas dėl trūkumų masto, o tokia pareiga pagal įstatymą tenka atsakovei. Be to, ieškovės pasirinktas specialistas nurodė trūkumų šalinimo darbų kainą, o atsakovės pasirinktas specialistas trūkumų šalinimo kaštų nenurodė. Teismo vertinimu, esant prieštaringoms specialistų išvadoms dėl trūkumų, kurie nurodyti abiejų specialistų išvadose, šalinimo būdų ir esant prieštaravimams dėl pačių langų (ne)kokybės, pareiga šalinti prieštaravimus teko atsakovei, tačiau ji nepaneigė specialisto D. K. apžiūros akte nurodytų išvadų.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismo išvados padarytos nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertinus reikšmingos įrodymų visumos, neištyrus svarbių faktinių aplinkybių.
35. Pirma, bylos šalims neginčijant tam tikrų langų montavimo darbų trūkumų buvimo fakto, teismas neatsižvelgė į tai, kad visose byloje pateiktose specialistų išvadose nebuvo tirta trūkumų apimtis ir pobūdis, nėra ištirta bei paneigta montavimo darbų trūkumų šalinimo galimybė, nevertintas jos adekvatumas prašomo taikyti ieškovės teisių gynimo būdo proporcingumo kontekste. Teismas neatsižvelgė į specialisto V. R. vertinimo išvadoje ir liudytojo A. P. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad tokio pobūdžio užsakymų vykdymas atliekamas etapais – gaminami langai, jie montuojami ir atliekama apdaila; nebuvo tirta ir išsiaiškinta, kurie iš nurodomų trūkumų susiję su langų, kaip gaminio, trūkumais ir negali būti pašalinti neperdarant pačių langų, o kurie – susiję su langų montavimo trūkumais ir gali būti pašalinti, kokia šalinimo darbų kaina ir trūkumų šalinimo darbų apimtis. Šios aplinkybės reikšmingos, siekiant nustatyti ieškovės prašomo taikyti teisių gynybos būdo proporcingumą atsakovei sukeliamoms pasekmėms, įvertinus atsakovės nurodytą aplinkybę, kad langai gaminami pagal individualų užsakymą ir negali būti lengvai realizuoti kitam pirkėjui. Teismas, remdamasis eksperto D. K. apžiūros akte nurodytais darbų trūkumais, neatsižvelgė į tai, kad šis specialistas neneigė galimybės pašalinti langų montavimo trūkumus, o kitose specialistų išvadose – eksperto V. R. specialisto išvadoje ir VVTAT Patikslintoje gaminio / paslaugos vertinimo išvadoje – trūkumai įvertinti mažareikšmiais, nesudėtingai pašalinamais. Nors, kaip nurodė teismas, atsakovės pateiktoje specialisto išvadoje nėra apskaičiuota trūkumų šalinimo kaina, tačiau tokią kainą apskaičiavo ir pateikė pati atsakovė teikdama papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-102027). Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neteikė įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtintų trūkumų mažareikšmiškumą. Tai, kad atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės, savaime nepaneigia jos teiktų įrodymų ir būtinybės juos įvertinti visų įrodymų kontekste, taip pat tai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę neįrodžius reikšmingų aplinkybių, nes, kaip nurodė teismas, nė vienam iš byloje išvadas teikusių specialistų nebuvo pateikti klausimai dėl trūkumų masto (pobūdžio). Atsakovei teikiant duomenis dėl trūkumų vertinimo, tačiau byloje trūkstant specialiųjų žinių reikalaujančio langų ir jų montavimo darbų trūkumų masto ir (ne)mažareikšmiškumo įvertinimo, trūkumų šalinimo galimybių nustatymo ir kaštų skaičiavimo, šių faktinių aplinkybių tyrimo klausimas turėjo būti iškeltas ir byloje svarstytinas klausimas dėl teismo ekspertizės skyrimo poreikio, ir (ar) dėl specialistų išvadas teikusių asmenų apklausos tikslingumo.
36. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad užsakyti keli atskiri langai. Dėl to, sprendžiant dėl langų bei jų montavimo darbų trūkumų pobūdžio, apimties, šalinimo kaštų ir užsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo, atsižvelgtina į būtinybę konstatuoti trūkumus ir įvertinti jų pobūdį kiekvieno konkretaus lango atveju. Nagrinėjamoje situacijoje, būtina išsiaiškinti kiek langų galėtų būti tinkamai kokybiškai įmontuoti ir naudojami pagal paskirtį, nes, atsisakius Sutarties visa apimtimi, nors dalis langų galimai pagaminti kokybiškai ir, ištaisius nedidelius montavimo trūkumus, galėtų būti tinkamai naudojami, būtų pažeisti proporcingumo, protingumo principai. Iš pateiktos eksperto D. K. išvados, kuria iš esmės rėmėsi teismas, matyti, jog specialistas montavimo darbų trūkumus ir jų šalinimo kainą apibrėžė apibendrintai, nekonkretindamas kiekvieno iš langų trūkumų ir konkrečių trūkumų šalinimo darbų kainos. Šio specialisto apžiūros akte nėra nurodyto konkretūs kiekvieno lango trūkumai, be to, nėra aiškus ir bendras trūkumų skaičius / kiekis, t. y. ar jie būdingi visiems langams, ar stebimi tik tam tikrais atvejais. Taip pat neaptartos konkrečios galimybės pašalinti kiekvieno iš langų konkrečius trūkumus ir tokio šalinimo kaina. Nors specialisto V. R. kiekvieno iš langų trūkumai įvardinti konkrečiau, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, apibendrintai argumentuodamas sprendimą remiantis specialisto D. K. išvada, kaip nepaneigta. VVTAT Patikslintos gaminio / paslaugos vertinimo išvados teismas nekomentavo, nevertino ir dėl jos įrodomosios reikšmės nepasisakė. Netyręs ir nenustatęs duomenų apie konkrečių langų konkrečius apibrėžtus trūkumus ir jų pobūdį bei šalinimo galimybes bei kaštus, teismas iš esmės netyrė trūkumų masto ir pobūdžio kiekvieno iš langų atžvilgiu ir dėl to nenustatė, ar Sutarties atsisakymas visa apimtimi galėtų būti laikomas proporcingu nagrinėjamoje situacijoje.
37. Trečia, teismas, spręsdamas dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo, nevertino jo proporcingumo ir aplinkybės, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovei būtų buvusios sudarytos realios galimybės šalinti langų montavimo darbų trūkumus. Šiame kontekste, kai atsakovei realiai nesudarytos galimybės vykdyti garantinės priežiūros darbų ir imtis priemonių trūkumams šalinti, turėjo būti įvertinti ieškovės teiginiai dėl nepasitikėjimo atsakovės garantine darbų priežiūra pagrįstumo ir sprendžiama dėl teisių gynimo pusiausvyros. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad montavimo darbų trūkumai negali būti pašalinti. Aplinkybės, ar langų ir jų montavimo trūkumai gali būti pašalinti ir kokiomis sąnaudomis, teismas iš esmės netyrė. Trečiasis asmuo, teigdamas, jog negali būti pašalinti galimai dėl rūdims neatsparių varžtų atsiradę langų pakenkimai, rėmėsi bendro pobūdžio prielaidomis ir įrodymų šiems teiginiams pagrįsti neteikta. Tokiame kontekste, kai atsakovei nebuvo sudarytos galimybės šalinti montavimo darbų trūkumus (byloje nėra įrodymų, kad tokios galimybės būtų suteiktos), ieškovei tenka pareiga pagrįsti tokio elgesio adekvatumą ir poziciją dėl kokybiško trūkumų šalinimo negalimumo. Pastebėtina, kad vienas iš užsakovo teisių gynimo būdų gali būti ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo reikalavimas, todėl vien nepasitikėjimas atsakovės gebėjimu tinkamai pašalinti trūkumus, nepagrindžia tokio šalinimo negalimumo. Šios aplinkybės turėtų būti tiriamos ir vertinamos, sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo proporcingumo.
38. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų visumos, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su langų, kaip gaminio, trūkumų (ne)buvimu ir jų šalinimo galimybėmis, taip pat su langų montavimo darbų trūkumų apimtimi, šalinimo galimybėmis ir to kaštais. Neištyrus šių reikšmingų aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl ieškovės pasirinkto kraštutinio teisių gynimo būdo – Sutarties nutraukimo – proporcingumo.
Dėl Sutarties apimties ir sandarinimo juostų
39. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog ginčo Sutartyje ir jos priede Nr. 1 nebuvo nurodyta, kad užsakomos langų sandarinimo (garo ir hidroizoliacinės) juostos. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad tokios juostos nebuvo įrengtos. Ginčas kilęs dėl dviejų aspektų, susijusių su nurodytomis juostomis bei jų neįrengimu: 1) ar nurodytos juostos yra privalomos įrengti pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinant kokybišką langų įmontavimą, ir, atitinkamai, ar atsakovė, neįrengusi tokių juostų, neįvykdė privalomų kokybės reikalavimų tokio pobūdžio darbams; 2) ar atsakovė išaiškino ieškovei (užsakovei), kad nurodytos juostos yra papildomas priedas ir, ieškovei jų pageidaujant, turėtų būti užsakomos bei apmokamos papildomai.
40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prieštaringus šalių aiškinimus dėl Sutarties apimties, pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama ginčo langų gaminimo ir montavimo sutartį, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 7 dalies nuostatomis, turėjo išaiškinti ieškovei (vartotojai), kad sandarinimo juostos nebus naudojamos montuojant langus, o ieškovei jų pageidaujant, už jas reikia papildomai mokėti. Teismas konstatavo, kad atsakovė to neišaiškino, todėl juostų neįrengimą pripažino atsakovės pagal Sutartį atliktų darbų trūkumu.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos ir ištirtos reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl nurodyta teismo išvada pagal esamą bylos medžiagą negali būti pripažinta pakankamai pagrįsta.
42. Pirma, teismas pripažindamas aplinkybę, jog nebuvo sumontuotos langų sandarinimo juostos (garo ir hidroizoliacijos), atsakovės darbų trūkumu, sudariusiu pagrindą ieškovei reikalauti nutraukti Sutartį, rėmėsi CK 6.363 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2022 m. sausio 1 d. ir taikytina sutartims, sudarytoms po nurodytos datos (2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 22 straipsnis). Taigi, teismas netinkamai parinko taikytiną materialiosios teisės nuostatą. Iš teismo argumentų matyti, kad teismas laikė, kad ieškovė, net ir Sutarties priede Nr. 1 neįrašius užsakomų sandarinimo juostų, galėjo pagrįstai tikėtis, jog tokios juostos bus įrengtos, atsižvelgiant į tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus, susijusius su būtinybe izoliuoti lango montavimo siūles nuo išorės poveikių.
43. Pripažintina, kad teismas, nurodytą išvadą grįsdamas eksperto D. K. apžiūros aktu, nepakankami atsižvelgė į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus – eksperto V. R. specialisto išvadą Nr. 5/21 ir VVTAT Patikslintą gaminio / paslaugos vertinimo išvadą, nepašalino šių įrodymų prieštarų nurodytu aspektu. Kaip matyti iš eksperto D. K. apžiūros akto, ekspertas, vertindamas langų bei jų montavimo trūkumus ir vienu iš jų pripažindamas tai, jog nebuvo įrengtos sandarinimo (garo ir hidroizoliacinės) juostos, rėmėsi 2016 m. kovo 9 d. Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos patvirtintų Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo taisyklių ,,Statybos taisyklės ST 2491109.01.2015“ reikalavimais. Tuo tarpu ekspertas V. R. specialisto išvadoje argumentavo, kad nurodytos statybos taisyklės taikomos savanoriškai ir yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, o atsakovė nėra Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos narė. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant dėl sandarinimo juostų įrengimo, kaip privalomos ir įprastos langų tvirtinimo technologijos, kurios pagrįstai galėtų tikėtis užsakovas, buvo būtina ištirti, ar statybos taisyklės, kuriomis grįsta eksperto D. K. išvada, kuria rėmėsi teismas, dėl būtinybės tokias juostas įrengti, galėjo būti laikomos privalomu ir įprastu langų tvirtinimo technologijos elementu, kurio neįrengus langai neatitiko įprastų reikalavimų. Aplinkybė, susijusi su nurodytų taisyklių teisine galia, teismo nebuvo ištirta, todėl išvada dėl juostų įrengimo, kaip įprasto ir privalomo langų montavimo elemento, abejotina bei reikalaujanti papildomo tyrimo.
44. Šią abejonę sustiprina ir teismo netirta liudytojo V. A. ne kartą teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad, liudytojo vertinimu, sandarinimo juostų įrengimo poreikis ir tikslingumas tiesiogiai priklauso nuo pastato, kuriame montuojami langai, energetinės klasės – liudytojas ne kartą pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, senos statybos daugiabučiame name (koks yra ginčo namas) nėra tikslinga montuoti nurodytas sandarinimo juostas, nes jos funkcijos tinkamai neatliks; kad tokias juostas privaloma ir tikslinga montuoti tik aukštesnės nei ,,A“ energetinės klasės pastatuose; kad montavimo siūles galima ir pakankama izoliuoti kitais būdais – montažinėmis putomis ir išorės apdailos medžiagomis (2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 00:25:58, 00:44:05, 01:20:20, 01:32:00). Neištyrus šio klausimo, nebuvo pagrindo pripažinti, kad sandarinimo juostos įprastai turėjo būti įrengtos ginčo atveju ir užsakovė galėjo to pagrįstai tikėtis.
45. Šiame kontekste taip pat reikšminga ir tai, jog, kaip matyti, Sutarties priede Nr. 1 užfiksuota, kad nebuvo užsakyta ne tik apsauginių juostų, bet ir lauko apdailos darbų. Liudytojas A. V. teismo posėdžių metu ne kartą nurodė, jog toks gali būti užsakovo pasirinkimas, nes tiek vidaus, tiek lauko apdailos darbus užsakovas gali užsakyti atlikti kitiems rangovams ar atlikti savo jėgomis; jog tai nėra privalomi darbai montuojant langus. Tokią aplinkybę nurodė ir ekspertas V. R. specialisto išvadoje, kurioje išaiškinta langų konstrukcijos įrengimo sąvoka bei tai, jog tai apima du nepriklausomus darbų etapus: lango montavimą ir montažinės siūlės įrengimą, kurie gali būti atliekami atskirai ir, įprastai, atliekant lango montavimą – mechaninį lango konstrukcijos įtvirtinimą sienos angoje – atliekamas dalinis montažinės siūlės įrengimo etapas, tarpą tarp lango konstrukcijos ir angokraščio užpildant termoizoliacine medžiaga. Ekspertas nurodė, kad galutinis montažinės siūlės įrengimas galimas tik po to, kai yra atlikti daliniai angokraščio apdailos darbai – palangių įrengimas, angokraščio briaunų ir paviršiaus tinkavimas. Liudytojai A. V. ir A. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sandarinimo juostos nėra privalomos, įprastai įstatomi langai yra sandarinami montažinėmis putomis, kurias nuo aplinkos poveikio apsaugo vėliau įrengiama lauko apdaila, kuri, kaip minėta, pagal Sutarties priedą Nr. 1, užsakyta nebuvo.
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad išvada dėl sandarinimo juostų įrengimo kaip įprastos ir vartotojo pagrįstus lūkesčius atitinkančios langų montavimo dalies galėtų būti daroma tik pašalinus nurodytus įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir papildomai ištyrus faktines aplinkybes, susijusias su įprasta ir pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus privaloma langų montavimo praktika, nustatant, kokie yra būtinieji langų montavimo technologijos reikalavimai, ar į tokius privalomus darbus patenka sandarinimo juostų įrengimas, ar tam turi reikšmės pastato energetinė klasė, kokia yra pirmiau nurodytų statybos taisyklių teisinė galia ir privalomumas, kokia apimtimi ginčo Sutartimi buvo užsakyti langų montavimo darbai, atsižvelgiant į tai, jog lauko apdailos darbai Sutarties priede Nr. 1 nurodyti kaip neužsakomi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atskleisti, ar pagrįstas yra ieškovės deklaruojamas lūkestis dėl apsauginių langų juostų įrengimo, t. y. ar langų įrengimas be sandarinimo juostų atitiko įsigyto daikto, kurį ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal Sutartį ir pagal atsakovės nurodytą informaciją, kokybės, veiksmingumo ir tinkamumo pagal paskirtį standartus. Taip pat teismas turėjo nustatyti, ar pardavėja leistinomis priemonėmis įrodė, kad ieškovės bute įmontuoti langai atitinka atsakovės ieškovei pateiktą aprašymą; tinka naudoti pagal konkrečią, ieškovės interesus atitinkančią paskirtį. Šių reikšmingų aplinkybių teismas neištyrė, todėl nepagrindė išvados dėl sandarinimo juostų, kaip įprasto langų montavimo elemento.
47. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog apsauginės juostos pagal savo pobūdį gali būti įrengiamos ir vėliau, jau sumontavus langus, t. y. pats jų nebuvimo faktas labiau sietinas su galimu Sutarties (ne)įgyvendinimu vykdant užsakymą, o ne su trūkumais, kurių negalima pašalinti. Taigi, net tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad tokios juostos yra privalomos ir / ar pagal užsakymą turėjo būti įrengtos, spręstinas klausimas, ar juostų nebuvimas yra nepašalinamas esminis trūkumas, sudarantis pagrindą pripažinti užsakovo pasirinktą teisių gynybos būdą atsisakant sutarties proporcingu.
48. Antra, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė turėjo išaiškinti vartotojai, kad sandarinimo juostos nebus naudojamos montuojant langus, o, jų pageidaujant, už jas reikia papildomai mokėti; to nepadarius, vartotoja įgyja teisę naudotis teise nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga nėra pakankama tokiai išvadai, nes padaryta neatsižvelgiant į ginčo Sutarties sudarymo proceso ypatumus ir neištyrus su tuo susijusių reikšmingų faktinių aplinkybių.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Pardavėjas, vykdydamas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą, privalo įrodyti, kad parduoto daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, o pareiga įrodyti informacijos suteikimo pirkėjui faktą tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018). Kita vertus, vartotojas, kreipdamasis dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turi nurodyti, kad įsigyta prekė neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų vartotojo lūkesčių, t. y. daikto savybės turi atitikti sudarytos sutarties sąlygas. Vartotojas turi nurodyti ir prireikus įrodyti, kad jam perduota prekė neatitinka prekės, kurią jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal sutartį ir pagal pardavėjo nurodytą informaciją, kokybės, veiksmingumo ir tinkamumo pagal paskirtį standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018).
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, kaip ir kitais iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais, būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar pirkėjui pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. ,,Vidutinis vartotojas“ suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje „vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Gut Springenheide and Tusky C-210/96, , 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Estee Lauder C-220/98, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Toshiba Europe C-112/99, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Linhart C-99/01, 31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Pippig Augenoptik C-44/01, 55 punktas; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1).
51. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šių pirmiau aptartų vartotojo informavimo standartų vertinimo, o, spręsdamas dėl netinkamo ieškovės informavimo apie Sutarties apimtį, neatsižvelgė į Sutarties sudarymo aplinkybes ir neištyrė su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių.
52. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo langus užsakė ieškovė ir trečiasis asmuo, veikdami savo šeimos poreikiais; nėra ginčo dėl to, kad į atsakovę dėl langų gamybos ir montavimo pirmiausia kreipėsi ne ieškovė, o jos sutuoktinis trečiasis asmuo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad su langų užsakymu susijusius klausimus iš esmės derino ir sprendė trečiasis asmuo, o ieškovė pasirašė Sutartį, nes taip buvo nuspręstas šeimoje, taip pat ieškovė patvirtino, jog atsakovės atstovui atvykus į ginčo butą matuoti langų, pokalbis su jos sutuoktiniu dėl užsakymo turinio jau buvo įvykęs (2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 00:12:50, 01:10:50).
53. Šiame kontekste svarbi ne kartą trečiojo asmens teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jis, siekdamas aukščiausios kokybės, atvykęs į atsakovės buveinę nurodė, kad ,,viskas būtų daroma kaip galima geriausiai“ (2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:10:50). Taigi, bylos medžiaga atskleidžia, kad iš esmės užsakymo turinį formavo ne viena ieškovė, o sutuoktiniai – ieškovė ir trečiasis asmuo. Dėl to, sprendžiant dėl užsakovo informavimo apie Sutarties turinį tinkamumo, būtina šiuo aspektu įvertinti ir trečiajam asmeniui atsakovės teiktą informaciją. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, kurie bendravo su trečiuoju asmeniu šiam atvykus dėl ginčo užsakymo pirmą kartą. Taip pat, atsižvelgiant į vidutinio vartotojo standarto turinį, pabrėžtina, kad, kaip minėta, ar pirkėjui pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Šis standartas kartu reiškia ir vidutinio vartotojo pareigą domėtis jam teikiama informacija ir formuojamo užsakymo turiniu. Šios bylos kontekste tai reikšminga, vertinant trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl formuoto lūkesčio gauti ,,geriausią kokybę“, per daug nesigilinant į detales (2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:10:50, nuo 01:41:09) ir liudytojo A. V. teiginius, jog sandarinimo juostų jis nerekomenduoja žemesnės nei ,,A“ energetinės klasės pastatuose, nes jos tokiu atveju nėra tikslingos. Trečiasis asmuo, reikalaudamas aukščiausios kokybės, tačiau nedetalizuodamas tokio lūkesčio turinio, iš esmės perleido atsakovės specialistams galimybę spręsti dėl kokybės standarto. Tokia situacija, kai nesutapo užsakymą formavusio asmens subjektyviai turėti, tačiau nedetalizuoti, lūkesčiai dėl kokybės įgyvendinimo priemonių ir užsakymą vykdžiusio asmens suvokimas dėl kokybės standarto bei jam pasiekti reikalingų priemonių (langų priedų), negali lemti išimtinai atsakovės atsakomybės dėl nesusikalbėjimo ir patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti neįvykdytą informavimo pareigą.
54. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apsauginės juostos nebuvo pažymėtos kaip užsakytos Sutarties priede Nr. 1, taip pat į tai, jog jų kaina nebuvo įtraukta į užsakymo kainą, ieškovė už jas nemokėjo ir jos nebuvo įrengtos, vien ieškovės ir jos sutuoktinio nuomonė apie aukščiausios kokybės standartą, neįrodžius, jog sandarinimo juostų neįrengimas neatitiko būtinų kokybės reikalavimų, nesudaro pagrindo išvadai dėl neatliktos atsakovės išaiškinimo pareigos ar netinkamai vykdytos Sutarties. Šiai aplinkybei ištirti būtina aiškintis konkretesnes Sutarties sudarymo aplinkybes – tirti ne tik ieškovės dalyvavimą, tačiau taip pat nustatyti ir užsakymu besirūpinusio sutuoktinio bendravimą su atsakove ir pastarosios suteiktą informaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
55. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo Sutarties sudarymo aplinkybėmis ir atsakovės vykdytos informavimo pareigos apimtimi bei užsakovų formuluotais lūkesčiais bei jų komunikavimu atsakovei, taip pat nenustatė ir neištyrė konkrečių langų trūkumų fakto bei apimties, konkrečių langų montavimo trūkumų šalinimo darbų apimties bei kaštų, taip pat nenustatė langų montavimo atveju privalomų atlikti darbų apimties ir Sutarties priedu Nr. 1 užsakytų darbų apimties, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę dėl lauko apdailos darbų neužsakymo. Nenustačius šių reikšmingų faktinių aplinkybių šiuo atveju neatskleista bylos esmė. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas nustatytinas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima šių klausimų išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
57. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
58. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl visų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
60. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą (sprendime nurodyta data 2022 m. lapkričio 7 d.) panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė