Civilinė byla Nr. 2A-308-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 35.2, 42.5.; 52.1.,114.4.; 114.11.

 (S)

                                                                                      

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžejaus Maciejevskio,

sekretoriaujant J. Markovičiūtei,

dalyvaujant atsakovo atstovei adv. J. Stagniūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Scania Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lyduva“ ieškinį atsakovui UAB „Scania Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo bei UAB „Scania Lietuva“ priešieškinį dėl skolos priteisimo.        

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas UAB „Lyduva“ 2007-12-19 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t.1,b.l.1-2,30-31,83-84) prašė priteisti iš UAB „Scania Lietuva“ 77 660 Lt padarytiems nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-03-21 trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo įsigijo penkis automobilius - vilkikus SCANIA. 2007 m. lapkričio mėnesį vienas iš šių vilkikų sugedo. Atsakovas savo filiale, esančiame Vandžiogalos g. 110A, Domeikavoje, Kauno r., atliko vilkiko garantinį remontą, kurį baigė 2007-11-30 ir privalėjo ieškovui vilkiką perduoti tolimesniam naudojimui, tačiau vilkikas buvo perduotas tik 2008-03-12, t.y. praėjus daugiau negu trims mėnesiams. Šiuo vilkiku pervežami užsienyje pirkti naudoti automobiliai, todėl dėl nenumatytos automobilio prastovos įmonė kasdien patyrė nuostolius, už kurių atsiradimą atsakingas atsakovas. Vienos darbo dienos vilkiko prastova įmonei padarė 1412 Lt nuostolių: iki 2008-01-07 (imtinai) nuostoliai sudarė 15 532 Lt, o nuo 2008-01-08 iki 2008-03-12 – papildomai susidarė 62 128 Lt nuostolių (44 d.d. x 1412 Lt = 62 128,00 Lt), todėl bendra padarytų nuostolių suma – 77 660 Lt.

Atsakovas UAB „Scania Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (t.1,b.l.39-42,105-107) su ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę ar neteisėtų veiksmų buvimą, taip pat neįrodė, jog patyrė realią žalą, atitinkamai negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys, o už teisėtus veiksmus atsakomybė kilti negali. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, ji yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.249 str. 1 d.). Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis c. b Nr. 3K-3-305/2007). Nurodė, kad ieškovas 2007-11-02 pateikė atsakovui vilkiką remontui, tačiau remontas, priešingai nei tvirtina ieškovas, nebuvęs garantinis. Remonto darbai buvo pilnai bei tinkamai atlikti iki 2007-11-30, ieškovui pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra už atliktus remonto darbus 60 881,79 Lt sumai, kuri, pritaikius papildomą 5 proc. nuolaidą, buvo sumažinta iki 58 052,15 Lt sumos, ši sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant. Tačiau ieškovas sąskaitos neapmokėjo, todėl vilkikas buvo sulaikytas (CK 6.656 str.).

Atsakovas UAB „Scania Lietuva“ pateikė teismui priešieškinį (t.1, b.l.56-59), kuriame prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Lyduva“ 58 052,15 Lt skolą už atliktus vilkiko remonto darbus, 1823,10 Lt už vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkavimą kreditoriaus teritorijoje, 11 381,45 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo spendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas tik po to, kai jis, atsakovas, tinkamai ir laiku atliko ieškovo užsakytus vilkiko remonto darbus, o pastarasis  atsisakė už juos atsiskaityti. Ieškovas pateikė kreditoriui vilkiką remontui 2007-11-02 (užsakymo Nr. K000031852), remonto darbai buvo atlikti ir užbaigti dar 2007-11-30, apie ką šis buvo nedelsiant informuotas. Už atliktus vilkiko remonto darbus ieškovui buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 60 881,79 Lt sumai, vėliau, pritaikius ieškovo prašymu papildomą 5 proc. nuolaidą, kita  PVM sąskaita-faktūra 58 052,15 Lt sumai (PVM sąskaitos-faktūros Nr. duomenys neskelbtini). Ši sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant, tačiau skolininkas jos neapmokėjo. Kadangi skolininkas ne tik atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą, bet ir anksčiau ne vieną kartą yra vengęs apmokėti sąskaitas laiku, kreditorius pagrįstai manė, jog skolininkas prievolės neįvykdys. Todėl vadovaudamasis CK 6.656 str. nuostatomis atliko teisėtą veiksmą – vilkiką sulaikė. 2008-03-12 skolininkas pateikė banko garantiją skolos sumai, todėl kreditorius vilkiką jam grąžino. Nepaisant to, iki  šiol remonto darbai nėra apmokėti. Kadangi ieškovas laiku neapmokėjo jam pateiktos sąskaitos ir neatsiėmė vilkiko laiku, jis privalo sumokėti kreditoriui už vilkiko parkavimą jo teritorijoje po 15 Lt per parą ir18 proc. PVM, iš viso – 1823,10 Lt už 103 paras nuo 2007-11-31 iki 2008-03-12. Skolininkas, neįvykdęs pareigos atsiskaityti per nustatytą terminą, privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Delspinigiai už nesumokėtą sumą pagal 2008-01-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0034278 už laikotarpį nuo 2008-01-08 iki 2008-04-11 sudaro 11 261,70 Lt, o delspinigiai už neapmokėtas sunkvežimio parkavimo laikotarpį, t.y. nuo 2007-11-30 iki 2008-03-12 – 120,45 Lt.

Ieškovas UAB „Lyduva“ dublike (t.1,b.l.65-66) tvirtino, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra taip pat asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jo manymu, atsakovo neteisėtą veiksmą – negrąžinti ieškovui vilkiko – galima įvertinti kaip piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 str. 3 d.) ir vien šiuo pagrindu atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime remiasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis rangos sutartį, tačiau tarp šalių rangos sutartis nebuvo sudaryta. Vilkiko perdavimas atsakovui atlikti garantinį remontą nėra ir negali būti vertinamas kaip rangos sutartis (CK 6.644 str.-6.645 str.) ir jai negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios rangą.

            Atsakovas UAB „Scania Lietuva“ triplike (t.1, b.l.79-81) palaikė savo ankstesnę poziciją, kad šalys susitarė dėl vilkiko remonto darbų atlikimo, t.y. sudarė autoserviso paslaugų teikimo sutartį. Kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp šalių sudarytos sutarties dalykas prieštarauja paslaugų sutarties dalyko ypatumams, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams reguliuoti taikytini CK 6.644 str.- 6.671 str., reglamentuojantys bendrąsias rangos sutarties nuostatas. Todėl ieškovui atsisakius sumokėti už atliktus remonto darbus, sulaikyti suremontuotą daiktą teisinis pagrindas egzistavo (CK 6.656 str.). Ieškovo prievolės įvykdymo terminas buvo aiškiai apibrėžtas kiekvienoje jam pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje, tačiau apmokėti už atliktus remonto darbus jis nuo pat pradžių atsisakė. Apmokėti pateiktas sąskaitas ieškovas ne kartą buvo raginamas žodžiu, o 2008 m. sausio 24 d. jam buvo pateikta ir rašytinė pretenzija. Pabrėžė, kad atsakovas turėjo teisę pareikalauti iš ieškovo atsiskaityti prieš atsiimant suremontuotą vilkiką, nes pastaruoju metu ieškovas jam pateikiamų sąskaitų laiku neapmokėdavo.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-08-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Lyduva“ atsakovo UAB „Scania Lietuva“ naudai 1114,96 Lt  žyminio mokesčio už priešieškinį bei 4031,95 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo UAB „Scania Lietuva“ ieškovo UAB „Lyduva“ naudai 1113,85 Lt  žyminio mokesčio bei 239,25 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 24 Lt, o iš atsakovo – 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nenustatė teisiškai reikšmingo fakto, kad, atsakovui atsisakius taikyti garantinį remontą, ieškovas šiam būtų pateikęs prašymą vykdyti atlygintinus remonto darbus (netaikant garantijos). Tokių ieškovo veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl šalių susitarimo ir rangos sutarties sudarymo, neįvardijo ir atsakovas. Todėl teismas sprendė, kad pagrindo vertinti ieškovą davus sutikimą vykdyti atlygintinius remonto darbus, nėra, o remonto darbų sąmatos ar atsakovo darbuotojo ranka padarytų įrašų „variklio bloko keitimas“ (t. 1, b.l.49) nepripažino pasiūlymu sudaryti rangos darbų sutartį. Kadangi atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo vykdyti atlygintinus remonto darbus, veikė savo rizika, todėl negali reikalauti iš ieškovo atlyginti remonto išlaidas. Taip pat teismas netenkino ir ieškovo reikalavimo dėl netiesioginių nuostolių kompensavimo, sprendime nurodęs, kad ieškovo pateikti paskaičiavimai negauto pelno dydžiui pagrįsti negali būti pripažinti tinkamais negautų pajamų dydžiui nustatyti. Nors aplinkybių nekintamumas, jog automobilis Scania būtų vykęs į reisus, yra preziumuojamas, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovo gautos pajamos būtų buvę lygios nurodytai sumai – 77 660 Lt. Ieškovas nepateikė sandorių, įrodančių, kad jis turėjo prievolę pervežti krovinius, o dėl jų nepervežimo patyrė realius nuostolius. Teismas, įvertinęs abiejų ginčų sumą byloje, kuri yra 148 917,40 Lt, ir byloje priimtą rezultatą – ieškinį ir priešieškinį atmesti – konstatavo, kad ieškovas laimi 47,85 proc. nuo bendros ginčo sumos, o atsakovas – 52,15 proc., ir pagal šį santykį paskirstė žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas (CPK 93 str. 2 d.) (b.l. 158-164).

Atsakovas UAB „Scania Lietuva“ apeliaciniu skundu (b.l. 158-164) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė, jog šalys rangos sutarties nesudarė, nors į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties tarp šalių sudarymo faktą. Tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl minėtos transporto priemonės remonto darbų atlikimo – sudaryta rangos sutartis, iš kurios abiems šalims atsirado atitinkamos teisės ir pareigos (CK 6.644 str.). Į bylą  nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad minėta transporto priemonė į atsakovo dirbtuves buvo pristatyta garantiniam remontui (CPK 178 str.). Teismas visiškai neįvertino bylai itin reikšmingos aplinkybės, kad minėtai transporto priemonei garantinis remontas iš viso negalėjo būti atliekamas. Byloje surinkti įrodymai - eksperto išvada (t. 2, b.l. 87-92) , liudytojo A. K. parodymai ir automobilio serviso knygelės duomenys - patvirtina, kad ieškovo transporto priemonė atsakovo dirbtuvėse buvo remontuojama dėl gedimo, kuris atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ir priežiūros, t.y. dėl paties ieškovo kaltės, todėl pagal SCANIA Bendrąsias pristatymų ir garantijų sąlygas tokiems gedimams garantija nėra taikoma. Pažymi, kad ieškovas nuo pat transporto priemonės įsigijimo momento tinkamai nesirūpino šia transporto priemone. Pirmą kartą techniniam aptarnavimui ši transporto priemonė buvo pristatyta tik 2008-04-23, jau po įvykusio gedimo, kai rida buvo net 126 295 km. Šią aplinkybę patvirtina minėtos transporto priemonės serviso knygelėje esanti informacija. Be to, į bylą buvo pateikti įrodymai, kurių teismas iš viso nevertino, patvirtinantys, jog 2008 m. rugpjūčio mėn. minėtos transporto priemonės variklį remontavo SCANIA įgaliotas atstovas Lenkijoje ir ieškovui buvo išaiškinta, kad garantinis remontas šiai transporto priemonei negali būti atliekamas, kadangi nebuvo atlikti privalomi šios transporto priemonės techniniai aptarnavimai. Taigi pristatydamas transporto priemonę remontui, ieškovas žinojo, kad šiai transporto priemonei garantinis remontas negali ir nebus atliekamas, todėl šiais veiksmais aiškiai išreiškė savo valią sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo, t.y. rangos sutartį ir atitinkamai sutiko prisiimti visas iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą tinkamai atsiskaityti už atliktus transporto priemonės remonto darbus. Remdamasis CK 6.162 str. nuostatomis taip pat tvirtina, kad sutarties sudarymo momentu atsakovas buvo gavęs pakankamai apibūdintą ieškovo užduotį, t.y. šalys susitarė dėl esminės rangos sutarties sąlygos. Darbų kaina nėra esminė sutarties sąlyga, todėl dėl jos nesutarus, nėra pagrindo teigti, kad sutartis iš viso nebuvo sudaryta. Nagrinėjamu atveju buvo laikomasi tarp šalių susiklosčiusios praktikos, kad prieš remonto darbų atlikimą šalys tik preliminariai aptardavo darbų kainą, o galutinė suma būdavo nurodoma ieškovui pateikiamoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Ieškovas buvo informuotas apie preliminarią tokio pobūdžio darbų kainą, o po remonto darbų atlikimo buvo paskaičiuota kaina, kuri šioje verslo srityje yra įprasta imti už tokio pobūdžio darbus (CK 6.198 str.). Pažymi, jog minėta transporto priemonė atsakovo dirbtuvėse buvo saugoma ir remontuojama nuo 2007-11-02 iki 2007-11-30 ir per visą šį laikotarpį ieškovas neišreiškė prieštaravimų dėl vykdomų remonto darbų bei nereikalavo juos nutraukti ar grąžinti nesuremontuotą transporto priemonę, t.y. ieškovas savo veiksmais (neveikimu) po sutarties sudarymo aiškiai išreiškė savo valią (pageidavimą), kad ši transporto priemonė būtų suremontuota. Todėl teismo išvada, kad atsakovas šiuo atveju veikė savo rizika ir neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginti turėtas išlaidas, yra nepagrįsta. Atmesdamas priešieškinį dalyje dėl parkavimo išlaidų ir delspinigių priteisimo, teismas apskritai nepasisakė dėl tokio sprendimo motyvų, nors byloje pateikti įrodymai – remonto užsakymo lapo nuorašas – patvirtina, kad už automobilio parkavimą (saugojimą) atsakovo aikštelėje, kai atitinkama transporto priemonė dėl užsakovo kaltės nėra atsiimama daugiau kaip tris dienas, yra mokamas 15 Lt per dieną mokestis. Be to, teismas pažeidė teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.) ir sprendime nenurodė, kokios teismo aplinkybės buvo nustatytos, bei nenurodė įrodymų, kuriais remiantis teismas padarė išvadas nagrinėjamoje byloje.                                         

Apeliacinis skundas atmestinas        

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Išnagrinėjusi bylą ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo kvestionuojama remonto darbų rangos sutartimi, su ieškovo pareigos mokėti už darbus, atsiradimu ar neatsiradimu, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, savo išvadas pagrindė tinkamais motyvais bei argumentais (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo motyvai teisinių prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamos teismo sprendimo dalies nesudaro. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje (priešieškinyje) nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Visais atvejais bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo (ar, atitinkamai, atsakovo) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas bei dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl sutartinių rangos teisinių santykių objektyvaus (realaus) egzistavimo, iš kurių apeliantas (atsakovas UAB „Scania Lietuva“) priešieškinyje kildino savo pagrindinio reikalavimo ir reikalavimų dėl netesybų (delspinigių) bei minimalių nuostolių atlyginimo (palūkanų) teisę, ir dėl ieškovo, kaip užsakovo, pareigos atlyginti transporto priemonės remonto darbus, buvimo ar nebuvimo. 

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ydingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, todėl padarė neteisingas išvadas dėl ginčo dalyko. Įstatymų leidėjo valia, prievolės asmenims atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Apeliantas savo reikalavimą grindė būtent sandorio, kurio samprata atskleista CK 6.644 str., sudarymo faktu. Įvardintoje teisės normoje nurodoma, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, atitinkamai užsakovas įsipareigoja tą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tokio sandorio sudarymo faktą apeliantas byloje įrodinėjo užsakymo lapu Nr. 31852 (užsakymo Nr. K000031852 ) (t.1, b.l. 49), kurį traktuoja kaip paraišką būtent atlygintiniems remonto darbams atlikti, ir pateiktomis ieškovui  apmokėjimui sąskaitomis – faktūromis (t.1, b.l. 45-46,47-48). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad buvusi tarp šalių sudaryta rašytinė autoserviso paslaugų 2005-06-09 sutartis (t.1, b.l. 117-120) paties apelianto iniciatyva vienašališkai nutraukta nuo 2007-10-29 (t.1, b.l. 112), t.y. iki vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikimo 2007-11-02 apelianto dirbtuvėse gedimo (tepalo skverbimosi) priežastims nustatyti. Todėl nagrinėjamos bylos atveju būtent apeliantui kilo pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti naujo susitarimo dėl atlygintinių remonto darbų atlikimo konkrečiai transporto priemonei sudarymą, tą suponuoja šalių rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.). Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kad šalių susitarimas dėl atlygintinių rangos darbų, kuriuos atliko apeliantas – variklio pakeitimo nurodytam vilkikui - nebuvo pasiektas.

Viena vertus, pats apeliantas neneigė kilusio ginčo su ieškovu dėl vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garantinio remonto galimybės. Pasak ieškovo, ši priežastis, kad nurodytam vilkikui nebuvo pasibaigęs garantinio aptarnavimo terminas, ir lėmė tai, jog gedimo priežastims nustatyti vilkikas jau ne pirmą kartą buvo paliktas pas atsakovą, o ne kurioje kitoje vietoje. Apeliantui nustačius gedimą, kurio atsiradimo didžiausia tikimybė, kaip byloje nustatė ekspertas, eksploatacijos metu atsiradusios priežastys (t.2, b.l. 87-88),  ir dėl vienų ar kitų motyvų atsisakius atlikti garantinį remontą, ko tikėjosi ieškovas, dėl konkrečių remonto darbų atlikimo ir jų apimties bei kaštų (būdo gedimui pašalinti) neabejotinai turėjo susitarti su ieškovo įgaliotu asmeniu. Tai reiškia, kad apeliantas privalėjo gauti ieškovo sutikimą remontuoti vilkiką tokiu būdu - keičiant variklio bloką paties ieškovo sąskaita, juo labiau, kad savo išvadoje bei apklausiamas teisme ekspertas pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju net nebuvo objektyvios būtinybės keisti variklio cilindrų bloką, atliekant tokio didelio masto remonto darbus, be to, žinodamas apie tokio remonto kainą ir pareigą mokėti už jį pačiam, ieškovas tikrai būtų galėjęs susiremontuoti vilkiką pigiau (t.2, b.l. 88, 136). Aplinkybę, kad šalių susitarimas dėl atlygintinių rangos darbų šiuo atveju nebuvęs pasiektas, patvirtina ir apelianto iniciatyva apklausto darbuotojo A. K. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Nors liudytojas nurodė bendravęs su ieškovo vadove dėl šio konkretaus remonto, tačiau paaiškėjus, kad remontas – variklio keitimas – būtų negarantinis, pripažino su vadove šio klausimo nederinęs, iš viso negali pasakyti, ar dėl variklio pakeitimo su ja bendravo (t.2, b.l. 101).

Kita vertus, tokią išvadą, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta, suponuoja ir nustatytas teisinis reglamentavimas. Kadangi įstatymų leidėjas prieš sudarant sutartį reikalauja ne tik pateikti ofertą ir ją akceptuoti, bet ir susitarti dėl esminių sudaromos sutarties sąlygų (CK 6.162 str.6.156 str. 4 d.), o esant rangos teisiniams santykiams nustato dar ir papildomų  įpareigojimų rangovui – iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 str.), vien paties fakto, kad ginčo vilkikas buvo pristatytas apeliantui ir jam paliktas gedimo priežastims nustatyti ir garantiniam remontui atlikti, ko pagrįstai ar galimai nepagrįstai tikėjosi ieškovas, akivaizdžiai nepakanka konstatuoti atlygintinos sutarties dėl tokio pobūdžio ir apimties rangos darbų atlikimo sudarymą. Apeliantas nepagrįstai skunde tvirtina, kad dėl visų esminių rangos sutarties sąlygų buvo susitaręs su ieškovu. Užsakymo lapas Nr. 31852 (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ) (t.1, b.l. 49) yra užpildytas paties apelianto darbuotojų, be to, grafoje „užsakytus atlikti darbus tvirtinu“ pasirašytas ne ieškovo vadovo, įgalinto priimti tokius sprendimus. Jame pasirašęs neigė ir liudytoju apklaustas šio vilkiko vairuotojas R. G. (t.2, b.l. 99), tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes ir pripažinimas parašo, nesant atstovavimo ir veikimo ieškovo UAB „Lyduva“ vardu patvirtinančių įrodymų, nesukurtų šiai bendrovei teisių ir pareigų pagal tokį susitarimą (CK 2.132 str., 2.136 str.). Teisėjų kolegija  apelianto pateiktų į bylą ankstesnio laikotarpio užsakymų lapų ir sąskaitų – faktūrų (t.1, b.l. 113-116, 132-144) nevertina kaip įrodymų, galinčių patvirtinti faktinę susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką, reikšmingą ir nagrinėjamam ginčui spręsti, kadangi jie surašyti dar tebegaliojant dvišalei apelianto su ieškovu sudarytai ir abiejų bendrovių vadovų pasirašytai rangos sutarčiai (t.1, b.l. 117-120)

Išanalizavusi kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti ginčo vilkiko remonto darbai, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymu vertinimu, įrodinėjimo priemonių įrodomosios reikšmės neteisingu traktavimu ir jų  pakankamumu rangos teisiniams santykiams pagrįsti, pripažindama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai  identifikavo šalių prievolinių santykių apelianto nurodytu pagrindu neatsiradimą. Ta aplinkybė, ar ginčo transporto priemonei galėjo ar, priešingai, negalėjo būti užsakytas garantinis remontas, taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir jo pagrįstumo, nes atsisakymas taikyti garantinį aptarnavimą nepaneigia rangovo bendrosios pareigos susitarti su užsakovu dėl atlygintinių darbų (jų masto) atlikimo. Tokio pobūdžio susitarimas nagrinėjamos bylos atveju, kaip jau aptarta, nebuvo įrodytas (CPK 177 str., 178 str.)  

Apelianto skundo teiginius dėl skundžiamo teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo ir CPK 270 str. nuostatų pažeidimo teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės  į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Atskirais atvejais teismas, netenkindamas pagrindinio reikalavimo, gali detaliai neaptarinėti dėl ko netenkina išvestinių, tiesiogiai kylančių iš atmesto pagrindinio, reikalavimų, jeigu iš teismo motyvų galima suprasti dėl ko teismas padarė vienokią ar kitokią išvadą. Tik tuomet, kai sprendime arba visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė, konstatuojama, kad teismas netinkamai įgyvendino CPK 270 str. reikalavimus. Šioje byloje priimtame teismo sprendime pakanka argumentacijos, susijusios su teismo padarytomis išvadomis dėl priešieškinio ginčo dalyko – atlygintinių rangos santykių tarp šalių nebuvimo, dėl ko atsakovas (apeliantas) neturi teisės reikalauti ieškovo atlyginti turėtas išlaidas (savo rizika atliktų darbų kompensavimo). Netesybų mokėjimą sąlygoja būtent pagrindinės prievolės laiku neįvykdymas, be to, dėl jų dydžio ir mokėjimo privalu susitarti tik raštu (CK 6.71 str., 6.72 str.), taigi vien dėl to jų priteisimas iš ieškovo nėra galimas.

Dėl išlaidų, susijusių su vilkiko parkavimu apelianto teritorijoje, apeliantui atlyginimo kolegija pažymi, kad tokią situaciją sukūrė pats apeliantas, o ne ieškovas, laiku neatsiėmęs vilkiko. Priešingas apelianto tvirtinimas neatitinka jo paties pripažinimui procesiniuose dokumentuose, kur nurodyta, jog jis pasinaudojo CK 6.656 str. numatyta rangovo teise išieškoti, apelianto manymu, jam priklausančias sumas už darbą iš užsakovo turto. Rangos sutarties nesudarius, ieškovui prievolė CK 6.2  str. prasme neatsirado, taigi ir daikto, kuris net nepriklausė ieškovui nuosavybės teise (t.1, b.l. 5, 7) ir dėl to iš jo nebuvo galimas išieškojimas CK 6.656 str. pagrindu, sulaikymas nebuvo pagrįstas jokio teisėto apelianto intereso užtikrinimu. Nurodytais motyvais teisinių prielaidų reikalauti kompensuoti parkavimo išlaidas nėra.  

Skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto)  išlaidos - 7,15 Lt (t.2, b.l. 174) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

 

 

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Scania Lietuva“ 7 (septynis) litus 05 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                           Dalia Kačinskienė

 

 

Teisėjai                                                                                              Dalia Višinskienė  

 

 

                                                                                                          Andžej Maciejevski